Klaipėdos apylinkės teismo nutarimas

viešame teismo posėdyje nagrinėjant administracinio nusižengimo bylą, iškeltą pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 212 straipsnio 4 dalį, kurioje administracinėn atsakomybėn traukiamas D. Č., gimęs (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), baustas administracine tvarka,

Aprašomoji dalis

nustatė:

D. Č. administracinio nusižengimo protokolas surašytas už tai, kad jis, būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)” muitinės tarpininko atstovas, 2017-10-13 16.37 ir 2017-10-23 18.56 val., Šilutės pl. 9, Klaipėda, Klaipėdos teritorinei muitinei pateikė elektroninę importo deklaraciją (toliau - importo deklaracija) Nr. I7LTLR1000IM02BF21 (2017-10-23), Nr. 17LTLR1000IM0256E5 (2017-10-13) prekių išleidimo į laisvą apyvartą procedūrai. Įformintose importo deklaracijose kanalizacijos šulinių dangčiai deklaruoti Integruoto tarifo (toliau -TARIC) 7325 10 00 99 kodu, o importo mokesčiai apskaičiuoti taikant 1,7 % trečiųjų šalių muito normą bei 21 % standartinį PVM tarifą. Išanalizavus UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateiktus dokumentus, nustatyta, kad šulinių dangčiai pagaminti iš kaliojo ketaus (Ductile cast iron), kurio markė QT500-7 (Kinijos) atitinka Europos lygiavertės rūšies sferoidinio grafitinio ketaus EN- (duomenys neskelbtini)7 (stipriojo ketaus) markę. Ketaus markės raidiniai simboliai žymenyje EN-GJS nurodo, kad lietiniame (G) ketuje (J) grafito intarpai yra (S) struktūros, t. y. sferoidinis ketus (stiprusis ketus). EN naudojamas tik standartinėms medžiagoms. Bendrovės pateiktuose medžiagos sudėties sertifikatuose nurodyta kaliojo ketaus cheminė sudėtis (QT500-7) iš kurio pagaminti šulinių dangčiai. Nurodyta, kad magnis (Mg) sudaro apie 0,045-0,054%. Ketaus lydinyje esantis magnis (0,023-0,07 %) priverčia lydinyje esantį grafitą sudalyti sferas (rutuliukus). Stiprusis ketus - tai ketus, kuriame grafitas yra rutuliukų formos. Gaminys sertifikuotas pagal EN 124 standartą (nutekamųjų griovių ir šulinių dangčiai, skirti transporto priemonių ir pėsčiųjų eismo zonoms) ir naudojamas kaip kanalizacijos dangtis (pvz. lietaus kanalizacijos sistemoms).

Deklaruojant šias prekes, atsižvelgiant į gamintojos pavadinimą, importo deklaracijos 33 langelyje nurodytinas papildomas prekės kodas, nuo kurio priklauso taikytinas laikinojo antidempingo muito tarifo dydis. Iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateiktų dokumentų nustatyta, kad prekės gamintoja yra Kinijos Liaudies Respublikos bendrovė „(duomenys neskelbtini)“ ir komercinėse sąskaitose faktūrose Nr. HT20171010 (2017-10-10) pateikta deklaracija atitinka minėto reglamento 1 straipsnio 3 dalyje nurodytus reikalavimus, todėl prekėms, deklaruotoms importo deklaracijoje Nr. 17LTLR1000IM02BF21 (2017-10-23), Nr. 17LTLR1000IM0256E5 (2017-10-13) nurodytinas papildomas TARIC kodas C272 ir taikytinas 33,1 % (įmokos kodas A35) laikinasis antidempingo muitas. 2018 m. sausio 29 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentu (ES) 2018/140 tam tikriems importuojamiems Kinijos Liaudies Respublikos kilmės žvyninio grafitinio ketaus (pilkojo ketaus) arba rutulinio grafitinio ketaus (stipriojo ketaus) gaminiams ir jų dalims, kurių KN kodai šiuo metu yra 7325 10 00 (TARIC kodas 7325100031) ir 7325 99 10 (TARIC kodas 7325991051), nustatomas galutinis antidempingo muitas. Importuotoms prekėms, kurių papildomas TARIC kodas yra C272, remiantis minėto Reglamento 1 straipsnio 2 dalimi, nustatyta 25,4% galutinio antidempingo muito (Įmokos kodas A30) norma. Klaipėdos teritorinė muitinė atlikusi tyrimą nustatė, kad importo deklaracijose Nr. 17LTLR1000IM02BF21, Nr. 17LTLR1000IM0256E5 deklaruoti gaminiai-tai gatvės šulinių dangčiai, pagaminti iš kaliojo ketaus, kuriame grafitas yra sferų pavidalo (stipriojo ketaus).

Klaipėdos teritorinė muitinė 2018 m. vasario 23 d. priėmė Supaprastinto patikrinimo ataskaitą Nr. 8LM190129S, kuria pakeitė minėtose deklaracijose deklaruotų šulinių dangčių TARIC kodą iš 7325 99 10 99 į 7325 99 10 51 C272 ir įregistravo mokestinę nepriemoką muito - 882,00 Eur, galutinio antidempingo muito - 22400,00 Eur, įtraukė į apskaitą įskaitomo VMI pridėtinės vertės mokesčio sumą - 4890,00 Eur, iš viso 28 172,00 Eur. Deklaruotų prekių vertė pagal importo deklaracijas 88188,56 Eur, o tai sudaro 1763,77 bausmių ir nuobaudų dydžių.

Pateikdamas importo deklaracijose neteisingus deklaruojamos prekės duomenis (TARIC kodas, papildomas kodas, apskaičiuoti importo mokesčiai), D. Č. kaltinamas pažeidęs 2004 m. balandžio 13 d. Muitinės departamento direktoriaus įsakymu Nr. 1B-329 patvirtintos bendrojo administracinio dokumento pildymo instrukcijos 27.35.2, 27.37.3, 27.53 punktų nuostatas bei Sąjungos muitinės kodekso 15 straipsnio 2 dalies nuostatas.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo prašymą palaikė.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Administracinio nusižengimo protokolas ir bylos medžiaga grąžintina institucijai, surašiusiai administracinio nusižengimo protokolą.

ANK 609 straipsnio 1 dalis nurodo būtinus administracinio nusižengimo protokolo turinio elementus – jame, be kitų duomenų, turi būti nurodyta administracinio nusižengimo padarymo vieta, laikas ir esmė, šio kodekso straipsnis, straipsnio dalis ar kitas atsakomybę už šį nusižengimą nustatantis teisės aktas, kurio reikalavimus pažeidė asmuo, taip pat kitokios žinios, būtinos bylai teisingai išspręsti. ANK 627 straipsnis nustato, kad rengdamasis nagrinėti administracinio nusižengimo bylą, teismas išsiaiškina, ar tinkamai surašytas administracinio nusižengimo protokolas (ANK 627 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad pažeidimo esme laikytina administracinio teisės pažeidimo (administracinio nusižengimo) sudėties objektyviųjų požymių visuma. Tad nuo teisingo protokolo surašymo labai priklauso ir bylos baigtis, protokolas turi lemiamą reikšmę asmens kaltės nustatymui (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. sausio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N575-1253/2010). Teismų praktikoje taip pat laikomasi nuostatos, kad administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui kaltinimas turi būti suformuluotas aiškiai, turi būti pateikti visi galimi įrodymai ir kaltinimo pateikimo metu turi būti užtikrinamas traukiamojo administracinėn atsakomybėn asmens teisių įgyvendinimas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. rugpjūčio 31 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N16‑1673/2007). Pažymėtina, jog nesuformulavus aiškaus kaltinimo asmeniui konkretaus administracinio teisės pažeidimo (administracinio nusižengimo) padarymu, būtų pažeidžiama teisės aktų garantuojama administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teisė žinoti, kuo jis yra kaltinamas ir gintis nuo jam pareikšto kaltinimo, atsirastų akivaizdžios kliūtys visapusiškai, išsamiai ir objektyviai išnagrinėti bylą pareikšto kaltinimo ribose. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad viena esminių administracinio teisės pažeidimo (nusižengimo) protokolo funkcijų yra ta, kad juo apibrėžiamos administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo ribos – byla nagrinėjama tik dėl to pažeidimo, kuris buvo nurodytas administracinio teisės pažeidimo (nusižengimo) protokole (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. birželio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N16-1221/2007, 2010 m. liepos 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N63-707/2010 ir kt.). Todėl ANK 609 straipsnis reikalauja administracinio nusižengimo protokole aprašyti tiek nusižengimo esmę, tiek konkretų teisės aktą, kurio pažeidimu yra kaltinamas asmuo. Tai yra svarbi asmens, kaltinamo nusižengimo padarymu, procesinių teisių gintis nuo pareikšto kaltinimo garantija. Be to, bylą nagrinėjančiai institucijai neleidžiama savo iniciatyva papildyti kaltinimą asmeniui, traukiamam administracinėn atsakomybėn, naujomis esminėmis faktinėmis veikos aplinkybėmis, o taip pat pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimą, nurodant naujus esminius administracinio nusižengimo sudėties požymius, o tai reiškia, kad bylą nagrinėjanti institucija, negali savo iniciatyva pakeisti administracinio teisės pažeidimo (nusižengimo) protokolo ir jame suformuluoto kaltinimo turinio (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. balandžio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N3-444/06).

Taigi, kaltinimas visais atvejais privalo būti konkretus ir aiškus, nes tik tokiu atveju asmuo gali žinoti dėl ko jam reikia aiškintis ir gintis.

ANK 635 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatyta, kad, baigęs nagrinėti administracinio nusižengimo bylą, pirmosios instancijos teismas priima sprendimą grąžinti bylą institucijai administracinio nusižengimo tyrimui atlikti, kai yra esminių įrodymų trūkumų, kurių negalima nustatyti teisme, tačiau administracinio nusižengimo faktas nekelia abejonių.

Atsižvelgiant į tai, kad surašant administracinio nusižengimo protokolą dėl 2017-10-23 pateiktos deklaracijos nebuvo tiksliai nustatyti mokėtini mokesčiai pagal šią deklaraciją, taip pat į tai, kad nuo nesumokėtų mokesčių dydžio atitinkamai priklauso ir veikos kvalifikacija, todėl šis administracinio nusižengimo protokole esantis trūkumas vertintinas kaip esminis, trukdantis išsamiai ir objektyviai išnagrinėti bylą pareikšto kaltinimo ribose, dėl šios priežasties administracinio nusižengimo bylos medžiaga grąžintina institucijai, surašiusiai administracinio nusižengimo protokolą, papildomam tyrimui atlikti bei administracinio nusižengimo protokolo trūkumams pašalinti.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 609 straipsnio 1 dalimi, 635 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

nutaria:

administracinio nusižengimo bylą Nr. A8.-2051-659/2019 grąžinti Klaipėdos teritorinei muitinei papildomam tyrimui atlikti bei administracinio nusižengimo protokolo trūkumams pašalinti.

Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarties kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.