Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Andrius Ignotas

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės (apeliantės) Y. B. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. spalio 24 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės Y. (Y.) B. ieškinį atsakovui I. (I.) L. dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo ir santuokoje Lietuvos Respublikoje įgyto turto padalinimo, valstybės institucija, teikianti išvadą byloje, - Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos tarnyba.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I.Ginčo esmė

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2011-09-07 priėmė ieškovės Y. (Y.) B. ieškinį atsakovui I.(I.) L. dėl išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo nepilnamečiams vaikams priteisimo pagal atsakovo gyvenamą vietą, kadangi ieškinyje atsakovo adresas buvo nurodytas (duomenys neskelbtini) (CPK 29 str.). Ieškovės ir nepilnamečių vaikų gyvenamoji vieta buvo nurodyta Ukrainoje. Teismas ginčą išnagrinėjo iš esmės, atidėjo sprendimo priėmimą bei paskelbimą 2012 m. spalio 24 d. ir išėjo į sprendimų priėmimo kambarį.

II. Atskirojo skundo ir atsiliepimo argumentai

Ieškinio priėmimo stadijoje 2011-09-07 buvo žinoma aplinkybė, kad ieškovės ir nepilnamečių vaikų gyvenamoji vieta yra Ukrainos Respublikoje. Atsakovas pagal profesija yra lakūnas, todėl jo faktinė gyvenamosios vietos valstybė gali keistis priklausomai nuo to, su kokiu darbdaviu turi darbo kontraktą. Ieškovė objektyviai negali nuspėti ir kontroliuoti, ar atsakovas nepakeis gyvenamosios vietos išvykdamas gyventi į kitą valstybę. Atsakovas nėra deklaravęs išvykimo iš Lietuvos Respublikos, moka ir deklaruoja mokesčius Lietuvos Respublikoje. Atsakovo tėvai ir brolis gyvena Lietuvos Respublikoje. Pagal Lietuvos Respublikos teismo sprendimą mokėjo išlaikymą savo dukrai iš ankstesnės santuokos.Atsakovas nedelsiant reagavo į ieškinį, pateikė atsiliepimą, rinko informaciją Ukrainos Respublikoje, naudojosi visomis Civilinio proceso kodekso suteiktomis teisėmis. Pirmos instancijos teismas ginčą iš nagrinėjo iš esmės, tačiau nenorėdamas priimti sprendimo nemažai įrodymų vertinimo ir analizės reikalaujančioje byloje, ieškinį paliko nenagrinėtu pažeidė nepilnamečių vaikų interesus gauti išlaikymą.Teismas nepaisė nepilnamečio vaiko interesų, pažeidė reikalavimą teismo procesuose, susijusiuose su vaiko interesais veikti greitai, kad būtų išvengta vilkinimo (1989-11-20 Jungtinių tautų Vaiko teisių konvencijos 3 str. 1 d., Europos konvencijos dėl vaiko teisių įgyvendinimo 7 str.).LR Pilietybės įstatymo 9 str. 1 d. nustatyta, kad tuo atveju, jei vaiko tėvai turi skirtingą pilietybę ir vienas iš jų yra Lietuvos Respublikos pilietis, vaikas yra Lietuvos Respublikos pilietis, nesvarbu, ar jis gimė Lietuvos Respublikos teritorijoje ar už jos ribų. Lietuvos Respublikos ir Ukrainos Respublikos sutarties „Dėl teisinės pagalbos ir teisinių santykių civilinėse, šeimos ir baudžiamosiose bylose“ nustatyta, teisinius santykius tarp vaiko ir jo motinos bei tėvo, nesančius tarpusavyje santuokoje, reguliuoja įstatymai Susitarančios Šalies, kurios pilietis yra vaikas. Priimti sprendimus dėl teisinių santykių nurodytose šio straipsnio 1-4 punktuose kompetentingi teismai Susitarančios Šalies, kurios įstatymai tokiais atvejais taikytini (Sutarties 28 str. 4 ir 5 punktai).

1.Pagal CK 2.16 str. fizinio asmens gyvenamąja vieta laikytina vieta, kurioje jis faktiškai dažniausiai gyvena. Jei asmuo faktiškai gyvena keliose vietose, tai vieta, su kuria asmuo yra labiausiai susijęs ( kur yra jo darbo vieta) laikoma pagrindine gyvenamąja vieta. Atsakovo nuolatinė gyvenamoji vieta yra Estijoje.

2.Lietuvai tapus Europos Sąjungos nare taikytinas 2003-11-27 priimtas Tarybos Reglamentas (EB) Nr. 2201/2003 „Dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų, susijusių su santuoka ir tėvų pareigomis, pripažinimo bei vykdymo, panaikinantis reglamentą (EB) Nr. 1347/2000“, kurio 11 p. nurodyta, kad išlaikymo pareigoms taikomas Tarybos reglamentas (EB) Nr.44/2001. Tarybos reglament0 (EB) Nr.44/2001 5 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad reikalavimams dėl tėvų pareigų vaikui taikoma tos valstybės teismų jurisdikcija, kurioje yra nuolatinė vaikų gyvenamoji vieta. Bylos šalių vaikų nuolatinė gyvenamoji vieta yra Ukrainos Respublikoje, todėl ieškinys dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo ir santuokoje įgyto turto padalijimo turėtų būti pareikštas atitinkamam Ukrainos teismui. Pirmos instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 782 str., pagrįstai ieškinį paliko nenagrinėtu.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.).

Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs civilinės bylos medžiagą, atskirojo skundo bei atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentus, konstatuoja, jog pirmos instancijos teismo nutartis priimta pažeidžiant materialinės ir procesinės teisės normas.

Atskirajame skunde keliamas ginčo teismingumo klausimas: ar ginčas teismingas Ukrainos teismui, ar Lietuvos Respublikos arba Estijos Respublikos teismams. Siekiant nustatyti teismingumo klausimą esminę reikšmę turi atsakovo nuolatinės gyvenamosios vietos nustatymas.

Tarptautinis (užsienio) elementas bylose, kuriose sprendžiamas vaikų išlaikymo klausimas, yra tada, kai viena iš šalių (tėvas, motina) gyvena užsienio valstybėje, yra užsienio pilietis ar asmuo be pilietybės, vaikai gyvena užsienio valstybėje, tėvo (motinos) turtas yra užsienio valstybėje. Šiais atvejais teismams tenka spręsti klausimus dėl teismingumo ir taikytinos teisės. Teismingumo klausimas yra sprendžiamas atsižvelgiant į tai, ar yra galiojanti Lietuvos Respublikos ir užsienio valstybės tarptautinė sutartis, kurioje išspręsti teismingumo klausimai. Jeigu tokia sutartis yra galiojanti, tai turi būti taikomos tarptautinės sutarties nuostatos, o ne teismingumo taisyklės, nustatytos Lietuvos vidaus teisėje (LR Civilinio proceso kodekso 784, 785 straipsniai). Sprendžiant šalių ginčo teismingumo klausimą procesinės Europos sąjungos teisės normos negali būti taikomos, nes ieškovė nėra nei Europos Sąjungos pilietė, nei nuolatinė gyventoja. Ieškovė yra Ukrainos pilietė, kurios nuolatinė gyvenamoji vieta yra Ukrainoje.

Lietuvos Respublika ir Ukraina (toliau – Susitariančios šalys) 1993-07-07 yra sudariusios Lietuvos Respublikos ir Ukrainos sutartį dėl teisinės pagalbos ir teisinių santykių civilinėse, šeimos ir baudžiamosiose bylose (toliau – Sutartis) (įsigaliojo nuo 1994-11-20). Pagal Sutarties 21 straipsnį kiekvienos Susitariančiosios Šalies teismai kompetentingi nagrinėti civilines ir šeimos bylas, jeigu atsakovas turi jos teritorijoje gyvenamąją vietą ir jei ši Sutartis nenumato kitaip. Be to, Sutarties 28 straipsnio 4 punkte nustatyta, kad teisinius santykius tarp vaiko ir jo motinos bei tėvo, nesančių tarpusavyje santuokoje, reguliuoja įstatymai Susitariančiosios Šalies, kurios pilietis yra vaikas. Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymo 14 straipsnio 1 punkte (įstatymo 2010 m. gruodžio 2 d. Nr. XI-1196 redakcija) nustatyta, kad vaikas, kurio abu tėvai arba vienas iš jų yra Lietuvos Respublikos piliečiai, gimdamas įgyja Lietuvos Respublikos pilietybę, nesvarbu, ar jis gimė Lietuvos Respublikos teritorijoje, ar už jos ribų. Byloje nustatyta, kad šalių nepilnamečiai vaikai Stefanija M. L. ir M. L. pagal gimimą yra Lietuvos Respublikos piliečiai, nes atsakovas I. L. yra Lietuvos pilietis (gimimo liudijimai t.1 b.l.10-11). Sutarties 28 straipsnio 4 punkte nustatyta, kad priimti sprendimus bylose dėl teisinių santykių, nurodytų šio straipsnio 1-4 punktuose, kompetentingi teismai Susitariančiosios Šalies, kurios įstatymai tokiais atvejais taikytini. Atsižvelgiant į Sutarties 28 straipsnio 3 punkto nuostatą, kad teisinius santykius tarp vaiko ir jo motinos bei tėvo, nesančių tarpusavyje santuokoje, reguliuoja įstatymai Susitariančiosios Šalies, kurios pilietis yra vaikas, sprendimą dėl išlaikymo kompetentingi priimti Lietuvos Respublikos teismai. Pagal Sutarties 1 straipsnio 1 dalį Vienos Susitariančiosios Šalies piliečiai kitos Susitariančiosios Šalies teritorijoje savo asmeninių ir turtinių teisių atžvilgiu naudojasi tokia pat teisine gynyba kaip ir tos Susitariančiosios Šalies piliečiai, todėl ieškovė kaip nepilnamečių vaikų, kurie yra Lietuvos Respublikos piliečiai, įstatyminė atstovė turi teisę keiptis į Lietuvos Respublikos teismą.

Teismas, norėdamas nustatyti, ar teisminio ginčo šalies nuolatinė gyvenamoji vieta yra valstybėje narėje, kurios teismuose yra iškelta byla, taiko Susitariančios Šalies, kurios pilietybę turi bylos šalis, teisę. CK 2.12 str. 2 d. nustatyta, kad fizinis asmuo pripažįstamas turinčiu nuolatinę gyvenamąją vietą Lietuvos Respublikoje, jeigu jis Lietuvos Respublikoje savo valia įkuria ir išlaiko savo vienintelę arba pagrindinę gyvenamąją vietą, ketindamas čia įkurti ir išlaikyti savo asmeninių, socialinių ir ekonominių interesų centrą. taip pat nustačius asmeninius ar verslo ryšius tarp jo ir Lietuvos Respublikos asmenų arba remiantis kitais kriterijais. Nustatant fizinio asmens gyvenamąją vietą, atsižvelgiama į asmens faktinio gyvenimo toje vietoje trukmę ir tęstinumą, duomenis apie asmens gyvenamąją vietą viešuosiuose registruose, taip pat į paties asmens viešus pareiškimus apie savo gyvenamąją vietą (CK 2.217 str. 1 d. „Gyvenamosios vietos nustatymo kriterijai“). Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad atsakovas yra Lietuvos Respublikos pilietis, kuris nedeklaravo savo išvykimo iš Lietuvos Respublikos ir ši aplinkybė vertinama kaip viešas pareiškimas apie savo nuolatinę gyvenamąją vietą. Atsakovą su Lietuvos Respublika sieja asmeniniai ryšiai, nes čia gyvena jo tėvai, kuriuos, kaip nurodė atsakovas atsiliepime, jis padeda išlaikyti. Byloje yra ieškovės atstovės pateiktas ieškovo I. L. ieškinys dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo su ieškovu, kuriame ieškovas nurodo savo gyvenamąją vietą – Lietuvos Respublikoje adresu (duomenys neskelbtini). Atsakovas dėl savo darbo pobūdžio negali nuolatos gyventi vienoje vietoje, todėl laikina atsakovo gyvenamoji vieta pagal bylos metu sudarytą darbo sutartį Estijos Respublikoje, negali būti pripažinta nuolatine gyvenamąja vieta. Atsakovas daugiau kaip metus nagrinėjant bylą nereiškė prieštaravimų dėl bylos jurisdikcijos Lietuvos Respublikoje. Teismas sprendžia, kad atsakovo nuolatinė gyvenamoji vieta yra Lietuvos Respublikoje.

Be to, Lietuvos Respublikos teismas iš esmės išnagrinėjo bylą ir išėjo priimti sprendimą, todėl ieškinio palikimas nenagrinėtu teismo sprendimo iš esmės priėmimo stadijoje pa˛eistų civilinio proceso ekonomiškumo ir proceso koncentracijos principus (CPK 7 ir 8 straipsniai) prioritetinio vaikų interesų gynimo principą, ir sukurtų teisiškai neapibrėžtą situaciją.

Byloje keliamas ginčas ir dėl automobilio, įgyto šalių santuokos metu, padalinimo. Sutarties 31 str. nustatyta, kad nuosavybės teisę į transporto priemones, kurios registruotinos valstybiniuose rejestruose, reguliuoja įstatymai Susitariančiosios Šalies, kurios teritorijoje yra transporto priemonę įregistravusi įstaiga. Nuosavybės teisės ir kitokios daiktinės teisės į turtą atsiradimas ir pasibaigimas nustatomas pagal įstatymus Šalies, kurios teritorijoje turtas buvo tuo momentu, kai įvyko veiksmas arba kitokia aplinkybė, tapusi tokios teisės atsiradimo ar

pasibaigimo pagrindu.

Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė procesinės ir materialinės teisės normas, kas yra pagrindas skundžiamą nutartį panaikinti ir perduoti bylą nagrinėti pirmos instancijos teismui iš naujo (CPK 337 str. 1 d. 3 p., 330 str.).

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. spalio 24 d. nutartį panaikinti ir perduoti civilinę bylą Vilniaus miesto apylinkės teismui nagrinėti iš esmės.