Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Vik­to­ras Preikšas išnagrinėjo nuteistojo V. B. skundą dėl Marijampolės ra­jo­no apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 22 d. nutarties, kuria atsisakyta pa­tvir­tinti Marijampolės pataisos namų Lyg­tinio palei­di­mo iš pa­tai­sos įstai­gos komisijos (toliau – Komisija) 2014 m. rugpjūčio 27 d. nu­tarimą taikyti nuteistajam V. B. lygtinį palei­di­mą iš pataisos įstaigos, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. B., a. k. (duomenys neskelbtini) nuteistas Radviliškio rajono apylinkės teismo 2013-11-18 nuos­pren­džiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 str. 1d., 290 str., 63 str. 1, 4 d., BK 64¹ str. – 10 mėnesių laisvės atėmimo bausme, kuri, vadovaujantis BK 63 str. 1, 4, 9 d., subendrinta su 2013-08-27 nutartimi nustatyta bausme ir nuteistajam paskirta galutinė bausmė – 2 metai laisvės atėmimo. Užskaitytos 6 dienos.

Bausmės pradžia – 2013-04-11, bausmės pabaiga – 2015-04-05.

Marijampolės rajono apylinkės teismas 2014 m. rugsėjo 22 d. nutartimi atsisakė patvir­tinti Ko­mi­sijos 2014 m. rugpjūčio 27 d. nutarimą taikyti nuteistajam V. B. lygtinį pa­lei­di­mą iš pa­tai­sos įstaigos, kadangi nėra pagrindo manyti, jog toliau tai­sant nuteistąjį nei­zo­liuotą nuo vi­suo­menės bus pasiekti bausmės tikslai, kad nuteistasis nebe­pa­vo­jingas vi­suo­me­nei, laikysis įsta­tymų ir nenu­sikals.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo V. B. skundas atmetamas.

Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 str. 1 d. numato, kad laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nu­teis­tieji, kurie įvykdė individualiame so­cia­linės reabili­ta­ci­jos plane numatytas priemones ir kurių nusikalstamo elgesio rizika, elgesys baus­mės atlikimo metu ir kitos reikšmingos aplinkybės sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Lygtinis paleidimas taikomas teismui pa­da­rius išvadą, jog lygtinai paleistam asmeniui taikoma pro­bacija pasieks tikslą.

Nuteistasis V. B. yra atlikęs privalomą paskirtos lais­vės atėmimo bausmės dalį, tačiau sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą vien formaliojo pagrindo nepakanka – turi būti ver­ti­na­ma pataisos procesui reikšmingų aplinkybių visuma. Aukštesnysis teismas konstatuoja, kad apy­lin­kės teis­mas, spręsdamas V. B. lygtinio paleidimo iš bausmės atlikimo vietos klau­simą, prie­šingai nei nurodoma nuteistojo skunde, tinkamai atsi­žvel­gė į nu­teis­tojo nusikalstamo elgesio ri­ziką, elgesį bausmės atlikimo metu, nuteistojo as­me­ny­bę, į pa­da­ry­tų nusikaltimų pobūdį ir pa­vo­jin­gu­mo laipsnį, neatliktą bausmės dalį bei visas kitas reikš­mingas ap­lin­kybes ir padarė pagrįstą išva­dą, kad nuteistajam V. B. lygtinis paleidimas netai­ky­tinas.

Iš pateiktos medžiagos matyti, kad bausmės atlikimo metu V. B. dirbo, šiuo metu neįdarbintas dėl darbo vietų trūkumo, mokėsi, įgi­jo specialybę, socialinius ryšius su artimaisiais pa­laiko, yra jų remiamas, dalyvauja socialinės reabi­li­ta­ci­jos programose, draus­mi­nė­mis nuobau­do­mis nebaustas, bet ir neskatintas. Nuteistojo pa­kar­to­tinio nusi­kals­ta­mo elgesio rizika vertinama tik kaip vidutinė (99 balai pagal OASys metodiką).

Nuteistasis V. B. buvo teistas dešimt kartų, daugiausia už turtinio pobūdžio nu­si­kal­timų padarymą. Paskutinį kartą buvo teistas už dviejų nesunkių nusi­kal­ti­mų padarymą, kuriuos padarė būdamas neblaivus. Anksčiau jam jau buvo taikytas bausmės vykdymo atidėjimas, am­nes­ti­jos įstatymas ir lyg­tinis paleidimas iš pataisos įstaigos. Tačiau bausmės vykdymo atidėjimo metu jis pažeidė teismo įpareigojimus, o paleistas lygtinai – vėl nusikalto, kas rodo, kad nuteistasis teismo pa­si­tikėjimo nepateisina ir išvadų dėl savo el­ge­sio nedaro. Kalbėdamas apie padarytus nu­si­kaltimus V. B. savo elgesį yra linkęs pateisinti, padarytą žalą sumenkinti. Todėl sprendžiant nu­teis­to­jo lyg­tinio pa­lei­di­mo klausimą at­si­žvelg­tina ir į vi­suo­menės inte­re­są, jog nu­si­kals­tamas vei­kas pa­da­ręs asmuo turi būti nubaustas ir at­lik­ti tokią baus­mės dalį, kad būtų užtikrintas tei­sin­gu­mo prin­ci­po įgy­ven­di­ni­mas ir visuomenės sau­gu­mas. Nors nuteistasis jau yra at­likęs dau­giau nei 1/2 dalį jam pas­kirtos baus­mės, tačiau ji nėra ade­kvati jo asmenybės ir padarytų nu­si­kals­ta­mų veikų pa­vo­jin­gu­mui. Pirmosios instancijos teismas, sprę­s­da­mas nuteistojo lyg­­tinio paleidimo galimybę, at­si­žvelgė į visas aplin­ky­bes, į kurias reikalinga at­si­žvelgti sprendžiant šį klau­si­mą, taip pat ir bausmės pas­kir­ties įgyvendinimą. Aukštesniojo teis­mo nuomone, pirmosios ins­tan­ci­jos teisme visos skunde nuro­dytos aplinkybės jau buvo tinkamai įvertintos, tačiau jos nesu­tei­kia pagrindo spręsti, kad baus­mės tikslai V. B. at­žvil­giu jau yra pasiekti.

Įvertinęs nustatytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog Mari­jam­po­lės ra­jo­no apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 22 d. nutartis pagrįsta ir teisėta, joje motyvuotai nu­ro­dy­tos at­si­sakymo patvirtinti Komisijos nutarimą taikyti nuteistajam V. B. lygtinį palei­di­mą iš pa­taisos įstaigos, todėl nėra teisinio pagrindo ją naikinti nuteistojo skundo ar­gu­men­tais.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistojo V. B. skundą atmesti ir palikti galioti Marijampolės ra­jo­no apy­lin­kės teismo 2014 m. rugsėjo 22 d. nutartį.

Ši nutartis įsigalioja jos priėmimo dieną ir yra neskundžiama.