- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-02-29
- Bylos Nr.
- 2A-251/2012
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Danutė Gasiūnienė, Konstantinas Gurinas, Marytė Mitkuvienė
- Atsakovas
- V. A.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų:
Danutės Gasiūnienės, Konstantino Gurino (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Marytės Mitkuvienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo V. A. apeliacinį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2010 m. gruodžio 22 d. sprendimo, kuriuo ieškinys tenkintas, civilinėje byloje Nr. 2-961-280/2010 pagal ieškovo bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Administralė“ ieškinį atsakovui V. A. dėl žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
2009 m. liepos 20 d. kasos išlaidų orderiu iš UAB „Administralė“ kasos V. A. išmokėta 6 350,70 Lt lėšų, gautų už parduotus bendrovės daiktus S. V..
Žemesnės instancijos teismas
Panevėžio apygardos teismo 2009 m. lapkričio 19 d. nutartimi UAB „Administralė“ iškelta bankroto byla.
Šalies argumentai
Ieškovas BUAB „Administralė“ kreipėsi į teismą ir ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo V. A. 6 350,70 Lt žalos atlyginimo dėl 2009 m. liepos 20 d. iš kasos jam išmokėtų lėšų bei 5 procentų dydžio metinės procesines palūkanas. Nurodė, kad V. A., būdamas vienintelis UAB „Administralė“ akcininkas, elgėsi neteisėtai, kadangi jau nuo 2009 m. kovo mėn. bendrovės darbuotojams buvo vėluojama mokėti atlyginimą, neatsiskaitoma su kitais kreditoriais (Panevėžio apygardos teismo 2009 m. lapkričio 19 d. nutartis).
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Panevėžio apygardos teismas 2010 m. gruodžio 22 d. sprendimu ieškinį tenkino. Teismas konstatavo, kad CK 2.50 straipsnio 3 dalies pagrindu subsidiarinė juridinio asmens dalyvio atsakomybė pagal juridinio asmens prievoles taikytina konstatavus konkretaus juridinio asmens dalyvio nesąžiningus veiksmus. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad nagrinėjamu atveju atsakovas V. A., žinodamas, kad bendrovė turi finansinių sunkumų, kad neatsiskaitoma su kreditoriais, kurie priversti kreiptis į teismą dėl skolų išieškojimo ir jų pareikštiems prašymams užtikrinti taikytos laikinosios apsaugos priemonės, gautus pinigus išsimokėjo sau be tam aiškaus ir teisėto pagrindo, nes mokant pinigus jis neprašė ir nebuvo nurodyta, kad jam mokamas darbo užmokestis. Jeigu tai ir galėjo būti daroma, tai, teismo nuomone, ne ta apimtimi. Be to, Panevėžio apygardos teismas pažymėjo, kad atsakovas, žinodamas, jog yra įtrauktas į UAB „Administralė“ kreditorių sąrašą bankroto byloje, nutarties neginčijo, nors ir tvirtino, kad jam 2009 m. liepos 20 d. buvo išmokėtas darbo užmokestis, atvirkščiai, kreditorių susirinkime atstovauja ir save, kaip kreditorių, ir kreditorius - bendrovės darbuotojus. Teismas taip pat nurodė, kad atsakovo nesąžiningumą liudija ir tai, jog jis, faktiškai bendrovei esant nemokiai, leido pardavinėti bendrovės turtą pagal jo paties pasirinktus pirkėjus ir jo nustatytą kainą tikslu pasisavinti gautus pinigus, o ne nustatyta tvarka inicijuoti bankroto bylą, kaip jį įpareigoja LR Įmonių bankroto įstatymo 8 straipsnis. Šiais savo veiksmais atsakovas V. A. padarė tiesiogiai bendrovei „Administralė“ 6 350,70 Lt žalą.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Apeliaciniu skundu atsakovas V. A. prašo panaikinti Panevėžio apygardos teismo 2010 m. gruodžio 22 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą: pripažinti, kad 2009 m. liepos 20 . atsakovui sumokėtos 6350,70 Lt sumos 5 517,50 Lt dalis yra teisėtai ir pagrįstai sumokėtas darbo užmokestis V. A., o likusią 822,20 Lt sumą priteisti BUAB „Administralė“. Be to, prašo išreikalauti iš ieškovo BUAB „Administralė“ 2009 m. gegužės 1 d. akcijų pirkimo – pardavimo sutartį. Nurodo šiuos argumentus:
1. Atsakovas savo darbo užmokesčio priskaitymus grindžia galiojančia darbo sutartimi Nr. 35 ir jos pakeitimais, o atsakovo veiksmai, gaunant teisėtai uždirbtą atlyginimą, negali būti vertinami kaip akcininko veiksmai (neveikimas) padarant žalą bendrovei.
2. Atsakovas UAB „Administralė“ akcijas pardavė 2009 m. gegužės 1 d., todėl atsakovo veiksmai, gaunant teisėtai uždirbtą atlyginimą, negali būti vertinami kaip akcininko veiksmai (neveikimas) padarant žalą bendrovei. Visgi ieškovas sąmoningai nepateikė akcijų pirkimo – pardavimo sutarties, nors ši aplinkybė buvo paminėta teismo posėdžio metu. Tuo tarpu akcijų pirkimo - pardavimo sutartis dėl atsakovui nežinomų priežasčių Juridinių asmenų registre įregistruota tik 2009 m. rugsėjo 17 d.
3. Ieškinyje nepagrįstai ir neteisėtai nurodoma, kad 5517,50 Lt darbo užmokesčio iki 2009 metų birželio mėnesio išmokėjimas pažeidė kitų kreditorių interesus, nes kreditoriniai įsiskolinimai liko visiems darbuotojams proporcingai. Tuo tarpu likusi 822,20 Lt suma liko nepanaudota.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovas BUAB „Administralė“ prašo Panevėžio apygardos teismo 2010 m. gruodžio 22 d. sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad atsakovas nei viename iš pirmosios instancijos teismui pateiktų procesinių dokumentų (atsiliepime, triplike) nepateikė ir nenurodė dokumentų, pagrindžiančių 2009 m. gegužės 1 d. sudarytą akcijų perleidimo sandorį, o tokios sutarties ieškovas taip pat neturi. Panevėžio apygardos teismo 2009 m. lapkričio 19 d. nutartimi konstatuotas BUAB „Administralė“ nemokumas jau 2008 m. gruodžio 31 d., o skundu neginčijamas faktas, jog 2009 m. liepos 20 d. kasos išlaidų orderiu Nr. 115 pinigai buvo išimti iš BUAB „Administralė“ kasos, nenurodant jokio piniginių lėšų išmokėjimo pagrindo. Iš ieškovo į bylą pateiktų BUAB „Administralė“ priskaitymų – išskaitymų žiniaraščių už 2008 m. rugsėjo mėn. – 2009 m. liepos mėn. matyti, kad už atsakovo nurodytą laikotarpį mokėtino atlyginimo jam apskritai buvo priskaičiuota tik 2 86149 Lt, kurių dalis už 2008 metus pastarajam jau buvo išmokėta, o atsakovo kreditorinis reikalavimas yra patvirtintas Panevėžio apygardos teismo 2010 m. rugsėjo 15 d. nutartimi BUAB „Administralė“ bankroto byloje. Atitinkamai darbo užmokesčio dydis, atsižvelgiant į įvairias aplinkybes (nedarbingumą, neapmokamas atostogas ir pan.) nebūtinai yra paskaičiuojamas toks, koks yra numatytas darbo sutartyje. Be to, 2009 m. birželio mėnesio pabaigoje įsiskolinimai UAB „Administralė“ darbuotojams sudarė net 53 186,88 Lt, o atsakovas, nuo 2003 m. vasario 4 d. būdamas UAB „Administralė“ akcininku, žinojo apie bendrovės finansinius sunkumus. Tuo tarpu teismo nutarties, kuria buvo patvirtinti kreditoriniai reikalavimai, atsakovas neginčijo, o priešingai, kreditorių susirinkime atstovavo save kaip kreditorių bei kitus įmonės kreditorius – darbuotojus.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo argumentai
Apeliacinis skundas atmestinas.
Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, kurias sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1, 2 d.), t. y. apeliacinės instancijos teismas patikrina, ar skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas (CPK 263 str. 1 d.). Skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo absoliučių negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 str. 2 d.).
Apeliacinį skundą padavė tik atsakovas V. A., kuris skundžia sprendimo dalį dėl 5517,50 Lt priteisimo, todėl byla nagrinėjama šio skundo ribose.
Tenkindamas ieškinį pirmosios instancijos teismas kilusiam tarp šalių ginčui taikė CK 2.50 straipsnio 2 dalies nuostatas bei atsakovo ir bendrovės ,,Administralė“ akcininko veiksmus pagrįstai vertino kaip nesąžiningus, nes ginčo pinigai pastarajam buvo sumokėti be jokio teisinio pagrindo, bendrovei esant nemokiai, kai vien su darbo santykiais susijusių įsiskolinimų suma 2009 m. birželio pabaigoje sudarė 53 186,88 Lt. Apeliaciniame skunde atsakovas nurodo, kad jis bendrovės akcijas pardavė 2009 m. gegužės 1 d. Tačiau nei akcijų pirkimo - pardavimo sutarties, nei kokių nors kitų šį teiginį patvirtinančių įrodymų V. A. nepateikė. Tuo tarpu ieškovo pateiktas išrašas iš juridinių asmenų registro liudija, kad atsakovas įmonės akcininku buvo iki 2009 m. rugsėjo 17 d. (11 b. l.). Pastebėtina ir tai, kad atsakovas nei viename iš savo procesinių dokumentų, teiktų pirmosios instancijos teismui, nenurodė, kad jis ginčo pinigų išmokėjimo dieną nebuvo bendrovės ,,Administralė“ akcininku.
Neįrodytas ir atsakovo teiginys, kad išmokėti pinigai tėra darbo užmokesčio įsiskolinimo padengimas. Pagal ieškovo į bylą pateiktus duomenys darbo užmokesčio įsiskolinimas (beje, kitokio dydžio nei 2009 m. liepos 20 d. atsakovui išmokėta pinigų suma) iki bankroto bylos iškėlimo visiškai nebuvo padengtas, ką, be kita ko, patvirtina Panevėžio apygardos teismo 2010 m. vasario 24 d. nutartis dėl atsakovo kreditorinio reikalavimo bendrovės ,,Administralė“ bankroto byloje patvirtinimo (CPK 182 str. 2 p.). Be to, išmokant atsakovui ginčo pinigų sumą, kasos išlaidų orderyje tai, kad išmokamas darbo užmokesčio įsiskolinimas, nenurodyta (15 b. l.). Tokio įrašo nėra ir 2009 m. liepos 20 d. kasos įplaukų ir išlaidų ataskaitoje, nors tą pačią dieną išduodant pinigus G. J., nurodyta paskirtis - darbo užmokestis (16 b. l. ).
Atsižvelgiant į visas aukščiau išdėstytas aplinkybes, naikinti skundžiamą sprendimą dėl apeliaciniame skunde nurodytų argumentų nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Panevėžio apygardos teismo 2010 m. gruodžio 22 d. sprendimą palikti nepakeistą.