Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2020-01-08 · Administracinė byla Nr. eA-880-629/2020

Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2020-01-08
Bylos Nr.
eA-880-629/2020
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-00899-2018-0
Bylos rūšis
administracinė byla
Instancija
Apeliacinė instancija
Rezultatas
Sprendimas paliktas nepakeistas
Teisėjai
Audrius Bakaveckas (pirm.), Milda Vainienė (pirm.), Arūnas Dirvonas
Atsakovas
Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos
Pareiškėjas
V. K.
Administracinė byla Nr. eA-880-629/2020Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00899-2018-0Procesinio sprendimo kategorija 21.2 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. sausio 8 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas), Arūno Dirvono ir Mildos Vainienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. rugsėjo 10 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. K. skundą atsakovui Kultūros paveldo departamentui prie Kultūros ministerijos dėl įsakymo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

1. Pareiškėjas V. K. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos (toliau – ir Departamentas) 2017 m. gruodžio 4 d. įsakymą Nr. P-578 (toliau – ir Įsakymas).

2. Pareiškėjas nurodė, kad nuo 2011 m. rugpjūčio 1 d. eina Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Vilniaus skyriaus (toliau – ir Vilniaus skyrius) vedėjo pareigas, o ginčijamu Įsakymu pareiškėjui skirta tarnybinė nuobauda – papeikimas, motyvuojant, jog pareiškėjas laiku nesiėmė administracinio poveikio priemonių siekiant užkirsti kelią savavališkai atliekamiems griovimo darbams, kurie padarė žalos kultūros paveldo vietovei ir tokiais veiksmais padarė žalą Departamento reputacijai. Pareiškėjo teigimu, jis jokio pažeidimo nepadarė, o atliekant tyrimą dėl tarnybinio nusižengimo ir skiriant tarnybinę nuobaudą buvo padaryti esminiai Tarnybinių nuobaudų skyrimo valstybės tarnautojams taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. birželio 25 d. nutarimu Nr. 977 (toliau – ir Taisyklės), pažeidimai. Be to, atsakovas, skirdamas tarnybinę nuobaudą 2017 m. gruodžio 4 d., praleido nustatytą terminą, kuris suėjo 2017 m. lapkričio 6 d.

3. Pareiškėjas paaiškino, jog 2017 m. rugsėjo 30 d. uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Pastatų savininkas) organizavo jai nuosavybės teisėmis priklausančių pastatų, esančių adresu (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Pastatai), griovimo darbus, kuriuos tą pačią dieną ir įvykdė. Šie Pastatai patenka į Kultūros vertybių registre registruotos kultūros vietovės – (duomenys neskelbtini) – teritoriją. Pareiškėjas akcentavo, kad nei jis, nei kiti Vilniaus skyriaus darbuotojai savaitgaliais nedirba, o pats pareiškėjas apie griovimo darbus sužinojo iš spaudos. Pareiškėjas, atvykęs į darbą 2017 m. spalio 2 d., t. y. pirmadienį, iš karto (8:00 val.) žodžiu pavedė darbuotojui P. M. atlikti faktinių duomenų patikrinimą dėl Pastatų. Patikrinimas buvo atliktas apie 9:00 val., taigi iš karto po pavedimo gavimo. Patikrinimo metu nustatyta, kad Pastatai yra visiškai nugriauti, darbus vykdantys rangovai mechanizuotai vykdė šiukšlių krovimo, išvežimo darbus. Dėl susidariusios situacijos pareiškėjas 2017 m. spalio 2 d. raštu įpareigotas dalyvauti pasitarime, šis raštas sistemoje registruotas 12:22 val., jokiu kitu būdu (žodžiu, telefonu, el. paštu) pareiškėjas apie planuojamą susirinkimą nebuvo informuotas. Aplinkybė, jog pareiškėjui kvietimas buvo įteiktas tokiu neįprastu būdu, leidžia daryti prielaidą, jog Departamentas siekė, jog pareiškėjas laiku neperskaitytų kvietimo, kad vėliau galėtų jį už tai nubausti. Pareiškėjas objektyviai neturėjo galimybės laiku perskaityti kvietimo – tuo metu jis buvo (duomenys neskelbtini). Apie pasitarimą sužinojo tik iš skambučio 15:08 val., kodėl pareiškėjui niekas nepaskambino anksčiau, neaišku.

4. Pareiškėjas teigė, kad 2017 m. spalio 5 d. pranešime dėl galimo tarnybinio nusižengimo (toliau – ir Pranešimas) nebuvo nurodyta, kokį konkrečiai pažeidimą padarė pareiškėjas, todėl pareiškėjas neturėjo galimybės tinkamai pasinaudoti teise pateikti paaiškinimus. Pranešime buvo nurodyta, kad pareiškėjas yra įtariamas padaręs tarnybinį nusižengimą dėl galimai nepakankamų ir neoperatyvių veiksmų reaguojant į Pastatų griovimo darbus. Jokia informacija apie tai, kokių tiksliai veiksmų neatliko pareiškėjas ar kokie veiksmai laikomi nepakankamai operatyviais, nebuvo pateikta. Pareiškėjui buvo ir yra neaišku, ko, Departamento nuomone, jis nepadarė ar ką padarė netinkamai. Taigi pareiškėjui nebuvo suteikta galimybė apsiginti nuo jam pateiktų kaltinimų, nes kaltinimai buvo neaiškūs ir nekonkretūs. Skundžiamame Įsakyme pareiškėjas kaltinamas tuo, kad 2017 m. spalio 2 d., tik gavęs informaciją apie atliktus Pastatų griovimo darbus, privalėjo iš karto priimti sprendimą stabdyti darbus, tačiau to nepadarė. Pareiškėjas atkreipė dėmesį, kad Pranešime tai nebuvo įvardyta, todėl jis net neturėjo galimybės pasisakyti dėl šio neva padaryto pažeidimo.