Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

Širvintų rajono apylinkės teismo teisėja Irina Serafin, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento ieškinį atsakovui J. M. dėl laukinei gyvūnijai padarytos žalos atlyginimo priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Atsakovui ieškinio su priedais kopijos ir teismo pranešimas įteikti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 str. 1 d. nustatyta tvarka (pasirašytinai (b.l. 18). Atsakovas per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į ieškinį nepateikė. Ieškovas teismui pateikė prašymą priimti sprendimą už akių, jeigu atsakovas nepateiktų atsiliepimo į ieškinį, todėl šioje byloje priimamas sprendimas už akių.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos CPK 285 straipsnio 2 dalies nuostatomis, teismas, priimdamas sprendimą už akių, atlieka formalų byloje pateiktų ir nurodytų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą.

2012 m. vasario 11 d. J. M. buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas Nr. VR-7.5-43 už ATPK 85 str. 4 d. pažeidimą ir Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento Gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos 2012 m. vasario 20 d. nutarimu administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. VR-7.5-43 jam skirta 2500 Lt administracinė bauda už tai, kad jis 2012 m. vasario 11 d. Rudžionių k., Širvintų raj., neteisėtai pastatęs kilpas sugavo vieną suaugusią stirną, kurią išdorojo savo namuose, ir panaudodamas neselektyviuosius spąstus sugavo vieną kiaunę (b.l. 3, 6). Nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. VR-7.5-43 atsakovas apskundė Širvintų rajono apylinkės teismui. 2012 m. balandžio 20 d. nutartimi Širvintų rajono apylinkės teismas atsakovo J. M. skundo netenkino ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento Gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos 2012 m. vasario 20 d. nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. VR-7.5-43 paliko nepakeistą (b.l. 11). 2012 m. vasario 20 d. Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento Gyvosios gamtos apsaugos inspekcija paskaičiavo ir nustatė, kad laukinių gyvūnų rūšims padaryta žala už neteisėtą suaugusios stirnos pagavimą yra 531,50 Lt, o už kiaunės pagavimą – 53,15 Lt, viso 584,65 Lt. Inspekcija nurodė pažeidėjui J. M. žalą atlyginti per 30 dienų (b.l. 13), tačiau atsakovas laukinių gyvūnų rūšims padarytos žalos neatlygino.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.246 str. 1 d. nustatyta, kad civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Civilinės atsakomybės taikymas yra siejamas su tam tikrais juridiniais faktais, kurie yra vadinami civilinės atsakomybės pagrindais. Kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos, žalą padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo (CK 6.263 str. 1, 2 d.). Yra skiriami tokie bendrieji civilinės atsakomybės pagrindai: žala, neteisėti veiksmai, priežastinis ryšys tarp žalos ir neteisėtų veiksmų, kaltė. Būtinasis civilinės atsakomybės pagrindas yra žala. Žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Žalą ir jos dydį turi įrodyti ieškovas. Ieškovas 584,65 Lt žalą aplinkai paskaičiavo remdamasis LR aplinkos apsaugos ministro 2010 m. rugpjūčio 12 d. įsakymu Nr. D1-695 „Dėl laukinių gyvūnų rūšims ir jų buveinėms padarytos žalos apskaičiavimo metodikos patvirtinimo“. Toks žalos paskaičiavimas yra tinkamas, todėl laikytina, kad ieškovas žalos dydį įrodė.

Remdamasis aukščiau išdėstytu, teismas sprendžia, jog nagrinėjamu atveju yra visos civilinės atsakomybės sąlygos, t. y. nustatyta, jog padaryta žala gamtai yra 584,65 Lt, neteisėti atsakovo veiksmai ir kaltė pasireiškė stirnos sugavimu naudojant kilpas bei kiaunės sugavimu naudojant spąstus, o priežastinis ryšys dėl jo neteisėtų veiksmų atsiradusi žala. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, iš atsakovo J. M. priteistini 584,65 Lt už laukinei gyvūnijai padarytą žalą.

LR CPK 96 str. 1 d. nustatyta, kad bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai. Kadangi ieškinys patenkintas visiškai, o už ieškinį mokėtinas žyminis mokestis yra 50 Lt, nuo kurio mokėjimo ieškovas pagal įstatymą buvo atleistas, ši suma priteisiama iš atsakovo.

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

Ieškinį tenkinti visiškai.

Priteisti ieškovo Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento naudai iš atsakovo J. M. 584,65 Lt (penkis šimtus aštuoniasdešimt keturis litus ir 65 ct) už laukinei gyvūnijai padarytą žalą.

Priteisti valstybei iš atsakovo J. M. 50 Lt (penkiasdešimt litų) žyminio mokesčio.

Išaiškinti atsakovui, kad sprendimas už akių negali būti skundžiamas nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau šalis turi teisę sprendimą už akių priėmusiam teismui per dvidešimt dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos paduoti pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Išaiškinti ieškovui, kad sprendimas už akių per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui per Širvintų rajono apylinkės teismą.