- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-03-05
- Bylos Nr.
- 1A-86-134-2010
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Bronė Vidzėnienė (pirm.), Sigitas Bagdonavičius, Arnoldas Šukaitis
- Nuteistasis
- R. Š.
- Nukentėjusysis
- D. Š.
Pranešėja Bronė Vidzėnienė Baudžiamoji byla Nr. 1A-86-134/2010
Teisėja Laima Dumskienė Procesinio sprendimo kategorija : 2.4.6.3.4
NUTARTIS
2010 m. kovo 5 d.
Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Bronės Vidzėnienės,
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. Š. apeliacinį skundą dėl Utenos rajono apylinkės teismo 2009 m. gruodžio 7 d. nuosprendžio, kuriuo R. Š. nuteistas pagal BK 138 str. 1 d. areštu 50 parų.
Priteista iš R. Š. D. Š. 1 180 Lt turtinei, 8 000 Lt neturtinei žalai atlyginti ir 1 003,6 Lt Valstybinei ligonių kasai D. Š. gydymo išlaidų.
Aprašomoji dalis
nustatė:
R. Š. nuteistas už tai, kad 2008 m. spalio 29 d., apie 14.30 val., prie hipodromo esančiame pušynėlyje stovinčio automobilio ,,Mercedes Benz 250“ , valst. Nr. (duomenys neskelbtini) salone, tempdamas D. Š. už plaukų, ne mažiau kaip dešimt kartų sudavė kumščiu bei vieną kartą įspyrė keliu D. Š. į veido sritį, tuo nukentėjusiajai dėl nosies kaulų lūžimo padarydamas nesunkų sveikatos sutrikdymą.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu nuteistasis R. Š. prašo pakeisti apylinkės teismo nuosprendį : jo nusikalstamą veiką iš BK 138 str. 1 d. perkvalifikuoti į BK 140 str. 1 d. ir skirti švelnesnę bausmę, nesusijusią su laisvės atėmimu, o civilinius ieškinius, pareikštus Utenos rajono apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro ir nukentėjusiosios, perduoti nagrinėti civilinio proceso tvarka.
Skunde nuteistasis teigia nepadaręs nusikaltimo, už kurį nuteistas, nes jis nukentėjusiajai nesudavė smūgių į veido sritį ir nesulaužė nosies kaulų. Automobilyje kilus konfliktui tarp jo ir nukentėjusiosios, jie vienas kitam sudavė smūgius į rankas, po to nukentėjusioji, stengdamasi išvengti jo smūgių, sukosi į dešinę ir atsitrenkė į automobilio statramstį, taip susilaužydama nosies kaulus. Jo motina O. Š., kuri, sutikusi nukentėjusiąją įvykio dieną, jokių sumušimo žymių nukentėjusiosios veide nematė, nepagrįstai nebuvo apklausta liudytoja. Teismas jo kaltę nepagrįstai grindė tik nukentėjusiosios ir jai pavaldžių parduotuvės darbuotojų liudytojų L. L., L. K., R. P. parodymais. Teismas neatsižvelgė į tai, kad nukentėjusioji 2008-10-31 pareiškime policijai tenurodė, kad ją sumušė buvęs sutuoktinis R. Š., nepatikslindama jokių sumušimo aplinkybių, o vėlesnėse apklausose jau detalizavo šias aplinkybes. Apelianto teigimu, nukentėjusiosios teisminio nagrinėjimo metu duoti parodymai prieštarauja jos ikiteisminio tyrimo metu duotiems parodymams ir teismo medicinos specialisto išvadai. Teismas nepašalino prieštaravimų tarp nukentėjusiosios parodymų, kad buvęs sutuoktinis jai smogė 10 kartų ir vieną kartą keliu spyrė į nosį ir teismo medicinos specialisto išvados, kad nukentėjusiajai nustatyti sužalojimai galėjo būti padaryti mažiausiai 1 trauminiu poveikiu. Be to, teismas neatsižvelgė į tai, kad nukentėjusiosios parodymai prieštarauja teismo medicinos ekspertizės išvadų 7 p., kuriame nurodyta, kad nukentėjusiosios ilgalaikis nedarbingumas gali būti susijęs su jos ankstesniais neurologiniais susirgimais, todėl galvos skausmai sužalojimu nėra vertinami, šių išvadų 8 p., kuriame nurodyta, kad nukentėjusiosios ilgalaikis galvos skausmų gydymas nėra pagrįstas objektyviais duomenimis, taip pat išvadų 10 p., jog nosikaulio lūžio pasekmių medicininiuose dokumentuose nekonstatuota.
Apeliantas skunde nurodo, kad teismas, skirdamas jam arešto bausmę, neatsižvelgė į tai, kad jis charakterizuojamas teigiamai, anksčiau neteistas, teikia išlaikymą nepilnamečiam vaikui, jo turtinė padėtis bloga – negauna socialinių išmokų, neturi jokio pajamas duodančio turto. Be to, teismas nepagrįstai nepripažino jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe jo prisipažinimo padarius nusikalstamą veiką ir nuoširdaus gailėjimosi. Neįvertinęs šių aplinkybių, teismas jam skyrė aiškiai per griežtą bausmę.
Apeliantas skunde nesutinka su jam Valstybinei ligonių kasai priteista atlyginti suma – 1003,6 Lt. Apeliantas teigia, kad teismas iš jam pareikšto kaltinimo pašalino aplinkybę, jog jis nukentėjusiajai padarė galvos sumušimą, nes tokio sužalojimo nepatvirtino teismo medicinos ekspertizės išvada. Tačiau teismas jam priteisė atlyginti visas nukentėjusiosios gydymo išlaidas, neatsižvelgdamas į tai, kad ji buvo tiriama ir gydoma ir dėl galvos sumušimo VšĮ ,,Utenos apskrities ligoninėje“ nuo 2008-11-03 iki 2008-11-05. Be to, teismas neištyrė, ar nukentėjusiajai buvo padarytas nosies kaulų lūžis ir kokia buvo gydymo trukmė, netyrė, ar nukentėjusiajai pagrįstai buvo taikomas toks ilgas gydymo kursas, nors nosies kaulų lūžis nesukėlė jokių komplikacijų. Teisminio nagrinėjimo metu neapklaustas gydytojas otorinolaringologas, nors gydytojos A. S. ir J. P. apklaustos tiek ikiteisminio tyrimo, tiek teisminio nagrinėjimo metu. Apelianto teigimu, teismas netinkamai įvertino šių liudytojų parodymus ir įrašus medicininiuose dokumentuose.
Apeliantas teigia, kad teismas neteisingai nustatė iš jo nukentėjusiajai priteistinos turtinės ir neturtinės žalos dydį. Nustatydamas turtinės žalos dydį, teismas neatsižvelgė į tai, jog nukentėjusiosios pateiktame kasos čekyje nenurodyta, kad 1317 Lt sumokėta būtent už striukę, todėl nepagrįstai iš jo nukentėjusiajai priteisė 1100 Lt už suplėšytą striukę. Nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas neteisingai įvertino CK 6.250 str. išdėstytus neturtinės žalos nustatymo kriterijus, nuosprendyje nenurodė konkrečių smurto pasekmių ir argumentų, kodėl nosies kaulų lūžis laikomas veido sužalojimu, sumažinusiu bendravimo galimybes. Be to, teismas neatsižvelgė į tai, kad jis, siekdamas susitaikymo, į nukentėjusiosios sąskaitą pervedė 5000 Lt.
Teismo posėdyje nuteistojo gynėjas prašė nuteistojo apeliacinį skundą tenkinti, prokuroras prašė skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
Teismas teisingai įvertino teisiamajame posėdyje ištirtus įrodymus, tiksliai nustatė bylos aplinkybes ir padarė motyvuotas išvadas dėl nuteistojo R. Š. kaltės nesunkiai sutrikdžius nukentėjusiosios D. Š. sveikatą. Apeliantas skunde pakartoja proceso metu dėstytą versiją, jog jis nukentėjusiajai nesudavė smūgių ir nespyrė į veidą, o sužalojimus ji patyrė, pati atsitrenkdama į į automobilio statramstį. Šią nuteistojo versiją išanalizavęs teismas teisingai pripažino ją nepagrįsta, nes ją paneigia kitų bylos įrodymų visuma: nukentėjusiosios D. Š. parodymai, kuri viso proceso metu nuosekliai teigė, kad ją konflikto metu sužalojo buvęs sutuoktinis R. Š., kumščiu ir keliu suduodamas smūgius į veidą. Šiuos nukentėjusiosios parodymus patvirtina liudytojų L. L., L. K., R. P., iš karto po įvykio bendravusių su nukentėjusiąją, mačiusių sumušimo žymes jos veide ir iš jos sužinojusių, jog ją sumušė buvęs sutuoktinis R. Š., parodymai. Nors šias liudytojas su nukentėjusiąja sieja tarnybinio pavaldumo santykiai, tačiau tai nesuteikia jokio pagrindo abejoti liudytojų parodymų, kurie buvo nuoseklūs ir detalūs tiek ikiteisminio tyrimo, tiek teisminio nagrinėjimo metu, patikimumu. Ta aplinkybė, kad minėtos liudytojos buvo pirmosios, bendravę su nukentėjusiąja po įvykio, paaiškinama tuo, kad nukentėjusioji buvo sumušta darbo metu ir, grįžusi į darbą, pagalbos pirmiausia kreipėsi į bendradarbes. Nukentėjusiosios ir minėtų liudytojų parodymus atitinka ir liudytojų – gydytojos A. S. ir policijos pareigūno A. V., t.y. asmenų, kurie su nukentėjusiąja bendravo, atlikdami tarnybines pareigas ir nebūdami su ja susiję jokiais ryšiais, parodymai.
Apeliantas nukentėjusiosios parodymų nenuoseklumą argumentuoja tuo, kad nukentėjusioji savo 2008-10-31 pareiškime policijai tenurodė, jog ją 2008-10-24 sumušė buvęs sutuoktinis R. Š., o išsamias įvykio aplinkybes išdėstė vėlesnėse apklausose. Tačiau iš byloje esančio pareiškimo (1 t., 6 b.l.) matyti, kad jį surašė pati nukentėjusioji, kuri glaustai ir aiškiai nurodė pagrindines įvykio aplinkybes, kurios pasitvirtino, bylą išnagrinėjus teisiamajame posėdyje. Tai, kad vėlesnės nukentėjusiosios apklausos buvo žymiai detalesnės, paaiškinama tuo, kad nukentėjusiąją apklausė policijos tyrėjai, laikydamiesi BPK 183 str. numatytos liudytojų apklausos eigos ir BPK 179 str. numatytos liudytojų parodymų fiksavimo tvarkos.
Apeliantas skunde teigia, kad proceso metu liudytoja nebuvo apklausyta jo motina O. Š., mačiusi po įvykio nukentėjusiąją be jokių sumušimo žymių jos veide. Pats įtariamasis, kuriam nuo pirmosios apklausos buvo išaiškintos jo teisės, tarp jų – ir pareikšti prašymus, nei jo gynėjas nei ikiteisminio tyrimo metu, nei susipažindami su ikiteisminio tyrimo medžiaga, nei teisminio nagrinėjimo metu nepareiškė prašymo apklausti O. Š., jo apeliaciniame skunde nėra jokių duomenų, kad O. Š. būtų galėjusi duoti parodymus apie kokias nors bylai reikšmingas aplinkybes. Apeliacinio teismo posėdyje apklausus liudytoją O. Š., ji nurodė, kad sekančią dieną po incidento ji matė automobiliu pravažiuojančią nukentėjusiąją, kurios veide sužalojimų nepastebėjo. Tačiau tai prieštarauja kitų liudytojų ir teismo specialisto išvadoms, nustatytas faktas dėl nukentėjusiosios sužalojimo 2008 m. spalio 29 d. nekelia abejonių. Liudytoja O. Š. nukentėjusiąją matė tik labai trumpai - jai pravažiuojant, pro automobilio stiklą, todėl tikėtina, kad ji galėjo ir nepastebėti sužalojimų veide, be to, ji yra nuteistojo motina, todėl yra suinteresuota, kad sūnus išvengtų atsakomybės, jos parodymai prieštarauja kitiems neginčijamai nustatytiems faktams, todėl atmestini, vertinant juos kaip siekimą palengvinti sūnaus padėtį.
Apeliantas skunde nurodo, kad teismas nepašalino prieštaravimų tarp nukentėjusiosios parodymų, kad jis jai į veidą sudavė ne mažiau kaip dešimt smūgių ir įspyrė bei teismo medicinos specialisto išvados, kurioje konstatuota, kad nukentėjusiajai sužalojimai galėjo būti padaryti mažiausiai vienu trauminiu poveikiu (1 t., 12 b.l.). Tačiau jokių prieštaravimų tarp nukentėjusiosios parodymų ir specialisto išvados nėra. Specialistas, atsižvelgdamas į tai, kad nukentėjusiajai traumuota viena anatominė sritis, nurodė minimalų galimą smūgių skaičių, t.y. mažiausiai vieną. Šis skaičius tėra tikimybinis, todėl teismas jį gretino su nukentėjusiosios, betarpiškai patyrusios šiuos smūgius, parodymais. Įvertinęs nukentėjusiosios parodymų nuoseklumą, teismas padarė teisingą išvadą, jog, nustatant R. Š. nukentėjusiajai suduotų smūgių skaičių, būtina remtis būtent jos parodymais, kuriuos iš dalies patvirtina ir teismo medicinos specialisto išvada.
Ginčydamas nukentėjusiosios parodymų patikimumą, apeliantas taip pat teigia, kad jie prieštarauja teismo medicinos ekspertizės akto išvadų 7 p., kuriame nurodyta, kad nukentėjusiosios ilgalaikis nedarbingumas gali būti susijęs su jos ankstesniais neurologiniais susirgimais, todėl galvos skausmai sužalojimu nėra vertinami, šių išvadų 8 p., kuriame nurodyta, kad nukentėjusiosios ilgalaikis galvos skausmų gydymas nėra pagrįstas objektyviais duomenimis, taip pat išvadų 10 p., jog nosikaulio lūžio pasekmių medicininiuose dokumentuose nekonstatuota (1 t., 167-171 b.l.). Tačiau ekspertizės akte esančios išvados yra susijusios su nukentėjusiosios ligos diagnozavimu, ligos eigos ir jai taikyto gydymo vertinimu. Tokių išvadų pateikimas yra teismo medicinos ekspertų, o ne nukentėjusiosios kompetencija. Nukentėjusioji davė parodymus apie jais suprantamas aplinkybes, t.y. apelianto prieš ją panaudotą smurtą, todėl šie parodymai nesusiję su tolesniu jai taikytu gydymu, kuris apariamas apelianto nurodomuose ekspertizės akto punktuose.
Apeliantas skunde nepagrįstai teigia, kad teismas neišsiaiškino, ar nukentėjusiajai apskritai buvo lūžę nosikauliai, neapklausti reikiami nukentėjusiąją gydę gydytojai, neišsiaiškintos su gydymo trukme nustatytos aplinkybės. Nukentėjusiajai padarytų sužalojimų pobūdis, lokalizacija ir sunkumas buvo vienas pagrindinių teisminio nagrinėjimo klausimų. Aiškinantis šias aplinkybes, apklaustos gydytojos A. S., O. P., išvadą pateikęs teismo medicinos ekspertas S. F., apelianto gynėjo prašymu paskirta teismo medicinos ekspertizė, kurią atlikę ekspertai padarė kategorišką išvadą dėl nukentėjusiajai padarytų sužalojimų ir jų sunkumo bei įvertino kitas su nukentėjusiosios sužalojimu ir jos gydymus susijusias aplinkybes.
Apelianto nusikalstama veika atitinka BK 138 str. 1 d. numatyto nusikaltimo sudėtį, ji kvalifikuota teisingai, todėl tenkinti apelianto skundo prašymą ir jo veiką perkvalifikuoti pagal BK 140 str. 1 d., numatančią baudžiamąją atsakomybę už nežymų sveikatos sutrikdymą, nėra jokio pagrindo.
Teismas, skirdamas nuteistajam arešto bausmę, teisingai vadovavosi BK 55 str. numatyta bausmės skyrimo pirmą kartą teisiamam už nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą asmeniui taisykle ir BK 54 str. 1-2 d., 61 str. 1-3 d. išdėstytomis bausmės skyrimo taisyklėmis. Nors teismas netiksliai nurodė apelianto padaryto nusikaltimo sunkumą, nes BK 138 str. numatyta veika yra ne apysunkis, o nesunkus nusikaltimas, tačiau visos kitos BK 54 str. 2 d. išdėstytos aplinkybės nuosprendyje įvertintos teisingai. Teismas pakankamai išsamiai aptarė apelianto asmenybę apibūdinančius požymius ir pripažino, kad jis charakterizuojamas teigiamai, todėl apeliaciniame skunde neteisingai teigiama, jog jo asmenybė įvertinta vienpusiškai. Skunde nurodomi apelianto socialinę padėtį apibūdinantys požymiai - tai, kad jis bedarbis, negauna socialinių pašalpų, teikia išlaikymą vaikui – niekaip nemažina jo asmenybės pavojingumo, todėl į juos atsižvelgti ir švelninti bausmę nėra pagrindo. Teismas visiškai teisingai nepripažino apelianto atsakomybę lengvinančia aplinkybe jo prisipažinimo ir nuoširdaus gailėjimosi, nes neteisingos įvykio versijos dėstymas nėra prisipažinimas. Nuteistajam paskirta 50 parų arešto bausmė yra tinkamai individualizuota, atitinka jo veikos ir asmenybės pavojingumą, todėl ši bausmė nėra aiškiai per griežta ir ją švelninti nėra pagrindo.
Apeliantas skunde nesutinka su iš jo Valstybinei ligonių kasai priteista suma – 1003,6 Lt už nukentėjusiosios gydymą. Jis teigia, kad, remiantis teismo medicinos ekspertizės akto išvadomis, nukentėjusiosios gydymo nuo galvos skausmų trukmė nuo 2008-10-29 iki 2008 m. gruodžio mėn. buvo per ilga, todėl jis neprivalo atlyginti visų šio gydymo išlaidų. Šie skundo teiginiai neteisingi, nes iš byloje esančio Valstybinės ligonių kasos ieškinio ir gydymo išlaidas pagrindžiančių dokumentų (1 t., 91-97 b.l.) matyti, kad apeliantui priteistos ne nukentėjusiosios gydymo išlaidos visu jo skunde nurodomu laikotarpiu, o išlaidos už gydytojų konsultacijas 2008-10-29, 2008-10-30, 2008-11-07, kurios sudarė 243,6 Lt, ir stacionarinį gydymą nuo 2008-11-03 iki 2008-11-05, kainavusį 760 Lt. Apeliantas skunde teigia, kad teismas nepagrįstai jam priteisė atlyginti ir stacionarinio gydymo išlaidas, nes šis gydymas nukentėjusiajai buvo taikomas dėl galvos sumušimo, nors būtent galvos sumušimas iš kaltinimo pašalintas. Šis skundo teiginys taip pat nepagrįstas. Teismo medicinos ekspertizės akto išvadų 1 p. nurodyta, kad nukentėjusiajai, be nosikaulio lūžio ir kraujosruvos viršutinės lūpos gleivinėje, nustatyta poodinė kraujosruva dešinio smilkinio srityje. Iš D. Š. ligos istorijos epikrizės matyti, kad jai 2008-11-03 – 2008-11-05 stacionarinio gydymo metu buvo atliekami tyrimai dėl dešinėje pusėje esančio kraujagyslinio darinio (1 t., 48 b.l.). Įvertinus byloje nustatytas aplinkybes, kad nuteistasis nukentėjusiajai sudavė ne mažiau kaip dešimt smūgių į galvos sritį, o nukentėjusioji stacionare buvo tiriama dėl tokio pobūdžio ir tokioje galvos srityje esančio sužalojimo, kuris konstatuotas ekspertizės akte, daroma išvada, kad nukentėjusiosios gydymo 2008-11-03 - 2008-11-05 laikotarpiu išlaidos – 760 Lt buvo priežastiniu ryšiu susiję su apelianto nusikalstamos veikos pasekmėmis, todėl teismas jam pagrįstai priteisė atlyginti šias išlaidas Valstybinei ligonių kasai.
Teismas netiksliai išsprendė nukentėjusiajai priteistos turtinės žalos atlyginimo klausimą, priteisdamas iš apelianto nukentėjusiajai atlyginti 1 100 Lt už sugadintą striukę, t.y. beveik visą striukės vertę – 1 300 Lt. Iš daiktų apžiūros protokolo, prie jo esančios fotolentelės (1 t., 21-22 b.l.) ir pačios nukentėjusiosios parodymų matyti, kad striukė apgadinta tik nežymiai – jai teištrūkusi saga ir nėra kairiosios rankovės dirželio. Esant tokioms aplinkybėms, iš apelianto priteistinos atlyginti žalos už sugadintą striukę dydis mažintinas iki 200 Lt. Nustatydamas nukentėjusiosios patirtos neturtinės žalos dydį, teismas teisingai įvertino CK 6.250 str. 2 d. išdėstytus neturtinės žalos nustatymo kriterijus, juos susiejo su faktinėmis bylos aplinkybėmis ir nuosprendyje išdėstė aiškius žalos dydį pagrindžiančius argumentus. Sumažindamas nukentėjusiosios prašomos atlyginti neturtinės žalos sumą nuo 20 000 iki 8 000 Lt, teismas atsižvelgė ne tik į nukentėjusiosios, bet ir į apelianto turtinius interesus. Tuo tarpu apeliantas, skunde deklaratyviai teigdamas, jog teismas neįvertino visų įstatyme numatytų kriterijų, nurodo vienintelį argumentą – tai, kad nukentėjusiajai padarytas nosies kaulų lūžis, nesukėlęs komplikacijų, neteisingai prilygintas veido sužalojimui. Tačiau tiek iš byloje esančių medicininių dokumentų, tiek nukentėjusiosios ir ją po sumušimo mačiusių liudytojų parodymų matyti, kad nosies kaulų lūžis sukėlė išorinius pakitimus – nosies patinimą, t.y. akivaizdžiai matomą veido sužalojimą, nukentėjusiajai sukėlusį ne tik fizinį skausmą, bet ir apribojusius jos bendravimo galimybes. Apeliantas skunde nepagrįstai teigia atlyginęs nukentėjusiajai 5 000 Lt jai padarytos žalos, nes tiek jis pats, tiek nukentėjusioji teisiamajame posėdyje nurodė, kad tai yra pinigai apelianto vaiko išlaikymui ir nėra susiję su žalos atlyginimu. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje apeliantas pakeitė šiuos parodymus ir ėmė tvirtinti, jog 5 000 Lt buvo skirti žalos atlyginimui, o ne alimentams sumokėti. Savo parodymams patvirtinti jis pateikė prašymą, kuriuo nukentėjusioji prašo leidimo atsiimti pareiškimą dėl apelianto veiksmų (2 t., 15 b.l.) ir paaiškino, kad tai susiję su jai iš dalies atlyginta žala. Tačiau nukentėjusioji kategoriškai paneigė rašiusi tokį pareiškimą ir teigė, jog pinigai jai pervesti jos ir nuteistojo sūnaus išlaikymui. Be to, apelianto pateiktuose kasos pajamų orderiuose nurodyta, kad 3 000 Lt ir 2 000 Lt sumos D. Š. skirtos alimentiniams mokėjimams (2 t., 16-17 b. l.). Taigi, apelianto parodymai apeliacinės instancijos teismui dėl esą nukentėjusiajai sumokėtų 5 000 Lt žalai atlyginti prieštarauja jo anksčiau duotiems parodymams, jie paneigti nukentėjusiosios parodymais ir mokėjimo dokumentais, todėl laikytina įrodyta, kad ši suma nėra skirta žalos atlyginimui, todėl mažinti D. Š. priteistos atlyginti žalos dydį šia suma nėra jokio pagrindo.
Kadangi nukentėjusiosios D. Š. ir Valstybinės ligonių kasos patirtos žalos dydis pagrįstas bylos įrodymais, tenkinti nuteistojo skundo prašymą ir perduoti klausimą dėl civilinių ieškinių dydžio nagrinėti civilinio proceso tvarka nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
nutarė:
Utenos rajono apylinkės teismo nuosprendžio dalį dėl civilinio ieškinio pakeisti.
Sumažinti iš R. Š. D. Š. priteistos atlyginti turtinės žalos dydį iki 280 Lt.
Likusią nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.