Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės T A. J. ieškinį atsakovui I. S. dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė.

Procesiniai dokumentai atsakovui buvo siunčiami paskutiniu žinomu jo gyvenamosios vietos adresu grįžo neįteikti, kadangi atsakovas ten jau negyvena. Atsakovui I. S. procesiniai dokumentai buvo įteikti bei apie teismo posėdžio datą ir laiką pranešta viešo paskelbimo būdu (LR CPK 130 str.) (b.l. 38-39). Atsakovas į teismo posėdį neatvyko, neatvykimo priežasčių nenurodė, todėl byla nagrinėjama iš esmės atsakovui nedalyvaujant (CPK 384 str. 2 d.).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Teismas, surinkęs, ištyręs ir įvertinęs į bylą pateiktus rašytinius įrodymus, išklausęs ieškovės atstovo paaiškinimus nustatė, jog šalys susituokė 1995-07-07 Vilniaus miesto CMS, akto įrašo Nr. (duomenys neskelbtini) (b.l. 7). Santuokoje vaikų nesusilaukė. Sutuoktiniai nuo 1995 metų neveda bendro ūkio, nepalaiko santuokinių ryšių. Teismas daro išvadą, jog santuokos išsaugoti nebegalima, santuoka yra faktiškai pasibaigusi (LR CK 3.54 str. 4 d.).

Dėl santuokos nutraukimo priežasčių

Ieškovė kreipėsi į teismą prašydama nutraukti santuoką dėl atsakovo kaltės, nurodydama, kad atsakovas iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, kadangi praėjus mėnesiui po santuokos sudarymo, tai yra 1995 metų rugpjūčio mėnesį, paliko šeimą dėl ko bendras jų gyvenimas tapo nebegalimas. Atsakovo elgesys palikus ieškovę vieną, faktiškai nutraukus šeimyninius santykius, laikytinas netoleruotinu ir prieštaraujančiu darniems sutuoktinių santykiams.

Įstatymas numato, kad sutuoktinis gali reikalauti nutraukti santuoką dėl kito sutuoktinio kaltės, jeigu sutuoktinis yra neištikimas arba paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metus visiškai ja nesirūpina (LR CK 3.60 str. 1, 3 d.d.). Šeimos teisėje kaltė, atsižvelgiant į asmeninį santykių pobūdį, suprantama savitai. CK 3.60 str. 2 dalyje apibrėžta kaltės samprata sutuoktinio kaltę dėl santuokos iširimo apibrėžia kaip sutuoktinių pareigų pažeidimą iš esmės. Sutuoktinio pareigos numatytos CK 3.26-3.30, 3.35-3.36, 3.85, 3.92, 3.109 straipsniuose (tai lojalumo, savitarpio pagarbos ir moralinės bei materialinės paramos, visapusiško rūpinimosi vaikais ir visa šeima, kitos pareigos). Pagal šią įstatymo normą būtent šių pareigų pažeidimas iš esmės gali būti laikomas kaltu sutuoktinio elgesiu. Santuokinių pareigų pažeidimas iš esmės yra jų nevykdymas, tai elgesys, visiškai nepriimtinas atsižvelgiant į šeimos tikslus ir paskirtį visuomenėje (visiškas nesirūpinimais vaikais, visiškas neprisidėjimas prie materialiųjų šeimos poreikių tenkinimo ir pan.). Sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jei jis iš esmės pažeidė savo, kaip sutuoktinio, pareigas ir dėl to tapo negalimas bendras sutuoktinių gyvenimas. Sutuoktinių pareigų pažeidimu laikytinas elgesys, nepriimtina ne tik teisės, bet ir moralės požiūriu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2008-01-28 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-49/2008). Įstatyme įtvirtintos prezumpcijos, kada atsakovas laikomas kaltu dėl santuokos iširimo, viena iš įstatyme įtvirtintų prezumpcijų, tai yra, kai sutuoktinis palieka šeimą ir daugiau nei vienerius metus visiškai ja nesirūpina.

Atsakovas nepaneigė įstatyme įtvirtintos prezumpcijos dėl jo kaltės, todėl laikytina, kad atsakovas yra kaltas dėl santuokos iširimo, kadangi jis paliko šeimą praėjus tik mėnesiui po santuokos sudarymo, taip iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, nesirūpino šeimos materialine gerove ir išlaikymu, nebuvo lojalus savo sutuoktinei, dėl ko tolimesnis bendras gyvenimas tapo neįmanomas.

Nutraukdamas santuoką teismas pripažįsta atsakovą kaltu dėl santuokos iširimo (CK 3.60str.2,3 d.).

Dėl turto padalinimo

Proceso įstatymu yra numatyta, kad nutraukiant santuoką yra išsprendžiamas ir sutuoktinių santuokoje įgyto turto padalijimo klausimas (CPK 382 str. 4 p.). Teismo sprendimu padalijamas turtas, kurį kaip bendrąją jungtinę nuosavybę sutuoktiniai įgijo iki bylos iškėlimo dienos arba iki teismo sprendimo priėmimo dienos (CK 3.127 str.). Nustatant šalių santuokoje įgyto turto teisinį režimą taikytinos nuo 2001-07-01 įsigaliojusio CK 3 knygos VI skyriaus II skirsnio normos, nepaisant to, ar turtas įgytas iki šio kodekso įsigaliojimo, ar jam įsigaliojus (CK patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo 2000-07-08 įstatymo Nr.VIII-1864 25 str.1d.).Įstatymų nustatytas sutuoktinių turto teisinis režimas reiškia, kad turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė, preziumuojama, kad turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė (CK 3.87, 3.88 str.str.). Turtas, kuris pripažįstamas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe išvardintas CK 3.88 str.1d. Pagal to paties straipsnio 2 dalį preziumuojama, kad turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė. Vadovaujantis CK 3.89 str. 1 d. 2, 7 p., asmenine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamas turtas, sutuoktiniui dovanotas ar jo paveldėtas po santuokos sudarymo, jeigu dovanojimo sutartyje ar testamente nėra nurodyta, kad turtas perduodamas bendrojon jungtinėn sutuoktinių nuosavybėn; sutuoktinio įgytas už asmenines lėšas arba lėšas, gautas realizavus jo asmenine nuosavybe esantį turtą, jeigu to turto įgijimo metu buvo aiškiai išreikšta sutuoktinio valia įgyti turtą asmeninėn nuosavybėn. Sutuoktinių turto registracija viešame registre atlieka tik teisių išviešinimo, bet ne teises nustatančią funkciją. Pagal LR CK 3.118 str. dalijant sutuoktinių bendrąją jungtinę nuosavybę, pirmiausia turi būti nustatytas bendras sutuoktinių turtas ir jų asmeninis turtas.

CK 3.88 straipsnio 3 dalyje yra nustatyti bendrąja jungtine nuosavybe esančio turto registravimo ypatumai: turto, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, savininkai viešame registre turi būti nurodyti abu sutuoktiniai; kai turtas įregistruotas tik vieno sutuoktinio vardu, jis pripažįstamas kaip bendroji jungtinė nuosavybė, jeigu registre jis nurodytas kaip bendroji jungtinė nuosavybė. Toks teisinis reglamentavimas reiškia, jog tam, kad viešajame registre registruotinam turtui būtų galima taikyti sutuoktinių turto bendrumo prezumpciją (CK 3.88 straipsnio 2 dalis), būtinas bent vienas iš minėtų įrašų, t. y. arba įregistravimas turto abiejų sutuoktinių vardu, arba pažymėjimas registre, kad turtas yra bendroji jungtinė nuosavybė, kai turtas įregistruotas tik vieno sutuoktinio vardu (CK 3.88 straipsnio 3 dalis). Turtas, įregistruotas viešajame registre tik vieno sutuoktinio vardu, nesant nuorodos, kad jis yra bendroji jungtinė nuosavybė, bus laikomas asmenine to sutuoktinio nuosavybe, kol neįrodyta kitaip. Pagal Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 25 straipsnio 3 dalį CK 3.88 straipsnio 3 dalies normos dėl bendrosios jungtinės nuosavybės pripažinimo taikomos, kai turtas registruojamas galiojant CK. Iki CK įsigaliojimo (t. y. iki 2001 m. liepos 1 d.) įregistruoto turto teisinis statusas nustatomas vadovaujantis SŠK 21 straipsnio 3 dalimi, pagal kurią turtas, įregistruotas tik vieno sutuoktinio vardu, laikomas priklausančiu abiem sutuoktiniams, jeigu tas turtas įgytas susituokus.

Iš bylos medžiagos nustatyta, kad santuokos metu pagal 1997-12-04 Pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 2-3639 buvo įgytas nekilnojamasis turtas - žemės sklypas unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (vidutinė rinkos vertė - 29 100 Lt), sodo pastatas unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (vidutinė rinkos vertė - apie 186 000 Lt), ūkinis pastatas unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (vidutinė rinkos vertė -apie 3170 Lt), šiltnamis unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (vidutinė rinkos vertė - apie 8800 Lt), kiti inžinieriniai statiniai (šulinys) unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini) (b.l. 12-14). Minėtas nekilnojamas turtas turto registre užregistruotas ieškovės vardu. Iš pirkimo pardavimo sutarties (b.l. 21-22) nustatyta, kad minėtas nekilnojamas turtas įgytas už 20000 Lt. Ieškovė pateikė rašytinius įrodymus, kad už aukščiau nurodytą turtą buvo apmokėta jos asmeninėmis lėšomis, gautomis pagal 1996-09-24 Kauno miesto valdybos sprendimu ieškovei atstatytas nuosavybės teises į tėvų J ir S. N. turėtus gyvenamuosius namus ir ūkinį pastatą, pastatų natūra negrąžinant, tačiau išmokant piniginę kompensaciją (b.l. 19-20).

Santuokos metu pagal 2009-01-30 Kauno Apskrities viršininko įsakymą Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2009-01-30 Apskrities viršininko sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) įgytas nekilnojamasis turtas - žemės sklypas unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini) (vidutinė rinkos vertė - apie 39 300 Lt) (b.l. 11, 23-24), minėtas turtas viešame registre įregistruotas ieškovės vardu bei nėra nuorodos, kad minėtas turtas yra bendroji jungtinė nuosavybė. Minėtu apskrities viršininko sprendimu ieškovei buvo atkurtos nuosavybės teisės į jos tėvų, J ir S. N., nuosavybės teisėmis valdytą nekilnojamąjį turtą, perduodant neatlygintinai nuosavybėn naują 0,0936 ha žemės sklypą bei už 0,0038 ha žemės atlyginant valstybei nuosavybės teise priklausančiais vertybiniais popieriais (akcijomis).

Santuokos metu nekilnojamas turtas buvo įgytas ieškovei T A. J. atkūrus nuosavybės teises giminystės ryšio pagrindu bei įgytas už asmenines ieškovės lėšas, gautas kaip valstybės kompensacija bei viešame turto registre įregistruotas ieškovės vardu.

Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta, santuokoje įgytas nekilnojamas turtas pripažįstamas asmenine atsakovės nuosavybe, todėl turto padalinimo klausimas šioje byloje nesprendžiamas, pripažįstant, kad santuokos metu šalys neįgijo jungtinės nuosavybės teise turto, kuris nutraukiant santuoką turėtų būti padalintas.

Dėl pavardžių

Po santuokos nutraukimo ieškovei paliktina santuokinė pavardė J (CK 3.69 str.).

Dėl tarpusavio išlaikymo

Kadangi santuoka nutrauktina dėl atsakovo kaltės, atsakovas neturi teisės į išlaikymą (CK 3.72 str. 4 d.). Nenustačius, jog ieškovė būtų reikalingi išlaikymo, ieškovei po santuokos nutraukimo sau išlaikymo nereikalaujant, išlaikymas nepriteisiamas (CK 3.72 str.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

LR CPK 93 str. 1 d. numatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtos bylinėjimosi išlaidos priteisiamos iš antrosios šalies. Ieškovei iš atsakovo priteistinos jos patirtos bylinėjimosi išlaidos, tai yra jos sumokėtas žyminis mokestis 143 Lt (b.l. 6). Kitų įrodymų, patvirtinančių ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas į bylą nėra pateikta.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Ieškinį patenkinti pilnai.

Santuoką, sudarytą 1995-07-07 Vilniaus miesto CMS, akto įrašo Nr. (duomenys neskelbtini) tarp T A. J., a.k. (duomenys neskelbtini) ir I. S., gim. (duomenys neskelbtini), nutraukti. Pripažinti, kad santuoka nutrūko dėl atsakovo I. S. kaltės.

Po santuokos nutraukimo ieškovei palikti santuokinę pavardę – J.

Santuokoje T A. J., a.k. (duomenys neskelbtini) vardu įgytas nekilnojamasis turtas žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), pripažintinas nedalintinu turtu ir po santuokos nutraukimo paliekamas T A. J., a.k. (duomenys neskelbtini)

Santuokoje T A. J., a.k. (duomenys neskelbtini) vardu įgytas nekilnojamasis turtas žemės sklypas unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), sodo pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinis pastatas unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), šiltnamis unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiti inžinieriniai statiniai (šulinys) unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini), pripažintini nedalintinu turtu ir po santuokos nutraukimo paliekami T A. J. (a.k. (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš atsakovo I. S., gim. (duomenys neskelbtini), ieškovės T A. J.,a.k. (duomenys neskelbtini) naudai 143 (vieną šimtą keturiasdešimt tris litus) Lt jos patirtų bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto 1 apylinkės teismą.

Įsiteisėjusio sprendimo kopiją nusiųsti Vilniaus miesto CM skyriui, kad šis įregistruotų santuokos nutraukimo faktą.

Įsiteisėjusio sprendimo kopiją nusiųsti Vedybų sutarčių registrui bei Nekilnojamojo turto registrui, kad būtų įregistruotas turto padalijimo faktas.