Klaipėdos apygardos teismo nuosprendis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Eduardo Maškevičiaus,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje E. Ž., (duomenys neskelbtini), kaltinamas pagal BK 129 str. 2 d. 3 p.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

kaltinamasis E. Ž. nužudė šeimos narį – savo tėvą R. Ž., t. y. 2011 m. spalio 21 d., apie 19 val., namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, konflikto metu smogė ranka du smūgius R. Ž. į galvą, dėl to pastarasis nugriuvo, ir padarė poodinę kraujosruvą kaktos kairėje pusėje kaktikaulio gumburo projekcijoje su atitinkamai esančia kraujosruva galvos minkštuosiuose audiniuose, kraujosruvą po kietuoju galvos smegenų dangalu iš dešinės, lokalią kraujosruvą po minkštaisiais galvos smegenų dangalais kairės kaktinės skilties vidiniame paviršiuje, galvos sumušimo židinį su intrasmegenine kraujosruva dešinėje kaktinėje skiltyje. Nuo stipraus galvos sumušimo kraujui išsiliejus po kietuoju galvos smegenų dangalu ir iš dešinės suspaudus galvos smegenis, dėl galvos smegenų sumušimo kilo gyvybei pavojinga būsena – smegenų koma. R. Ž. 2011-10-22 20. 05 val. ligoninėje mirė, t. y. taip tyčia jį nužudė.

Kaltinamasis E. Ž. duodamas parodymus teisiamajame posėdyje kaltu neprisipažino ir parodė, kad policijoje buvo priverstas prisipažinti, jog sudavė tėvui smūgius, nors iš tiktųjų jo nemušė. Aiškina, kad buvo išsigandęs bei įbaugintas policininkų, be to, jie daužė su delnu per galvą, grasino suspardyti. Teigia, jog spalio 22 d. ryte nusipirko su tėvu 200 g degtinės ir gėrė ją, nuo 13 iki 18 val. buvo Drevernoje, nes norėjo pasiskolinti pas ką nors pinigų nusipirkti cigarečių. Parodo, kad tėvui ištikdavo epilepsijos priepuoliai, kartais per dieną būdavo po 4 kartus, kviesdavo jam greitąją med. pagalbą. Mano, kad tėvas galėjo būti sužalotas nuo patirtos traumos griūnant, nes sirgo epilepsija.

Apklausiamas kaip įtariamasis E. Ž. kaltu prisipažino iš dalies ir parodė, kad išgertuvių metu tarp jo ir tėvo kilusio konflikto metu jis sudavė kumščiu vieną smūgį tėvui į veidą. Nuo suduoto smūgio buvo ištinusi dešinės rankos plaštaka (t. 1, b. l. 139–140, t. 2 b. l. 7). Šiuos parodymus E. Ž. patvirtino parodymų patikrinimo įvykio vietoje metu (t. 1, b. l. 141–142).

Nukentėjusysis M. Ž. parodė, kad 2011 m. spalio 23 d. jam paskambino iš ligoninės ir pasakė, kad tėvas miręs. Nurodo, kad E. Ž., būdamas namuose pas mamą, pasakojo, jog tėvas ligoninėje užspringo, nesakė, jog prieš tėvą vartojo smurtą.

Nukentėjusysis P. Ž. parodė, jok kaltinamasis yra jo anūkas, R. Ž. buvo jo sūnus. Nurodo, kad anūkas su savo tėvu sugyveno gerai.

Nukentėjusioji E. Ž. parodė, kad sūnus su anūku bendraudavo gerai.

Liudytoja S. Ž. parodė, jog E. Ž. jos sūnus. Jis girtaudavo, nes gyveno ne su ja, nuolat važiuodavo pas tėvą į kaimą padėti ūkyje.

Liudytojas A. S. parodė, kad E. ir R. Ž. piktnaudžiaudavo alkoholiu. M. S. jam pasakojo, jog konflikto metu E. Ž. sumušė tėvą R. Ž..

Liudytojas M. S. parodė, kad nuo 2011 m. spalio 17 d. girtavo pas Ž. Vieną vakarą, kai grįžo E. Ž. su taksi iš Klaipėdos, tarp Roberto ir E. Ž. virtuvėje įvyko konfliktas, jie susiginčijo. E. Ž. pastūmė tėvą ir sudavė su kumščiu į veidą, tada šis susvyravo ir krito ant dešinio peties. Po to jis R. Ž. pakėlė, o E. Ž. nuvedė į vonią nuprausti po šaltu vandeniu. Teigia, kad po įvykio jis pats atvažiavo pas A. S. ir papasakojo, jog matė, kaip sūnus sudavė tėvui 2 smūgius. Aiškina, kad renkant obuolius, R. Ž. dar kartą buvo nugriuvęs ant žolės. Vakare pasidarė blogai, tada iškvietė greitąją medicinos pagalbą.

Šiuos parodymus liudytojas M. S. patvirtino parodymų patikrinimo įvykio vietoje metu (t. 1, b. l. 51–52).

Iš 2011-10-29 apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėtas R. Ž. namas (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 8–17).

Teismo medicinos specialisto išvadose Nr. M 656/11(03) ir Nr. pM 24/11 (03) konstatuota, kad R. Ž. mirė nuo stipraus galvos sumušimo dėl padaryto kraujo išsiliejimo po kietuoju galvos smegenų dangalu, iš dešinės suspaudusio galvos smegenis, ir dėl galvos smegenų sumušimo, tai sukėlė gyvybei pavojingą būseną – smegenų komą. R. Ž. mirė 2011-10-22 20 val. 05 min. Galvos sužalojimai padaryti per 1 parą iki mirties ir atsirado nuo ne mažiau kaip vieno tiesioginio trauminio kontakto kaktos kaire puse su kietu buku daiktu (t. 1 b. l. 20–22, 25–26).

Teismo medicinos specialisto išvadoje Nr. G 1648/11(03) konstatuota, kad apžiūrėjus E. Ž. rasti šie sužalojimai: gyjanti muštinė žaizda pakaušio kairėje, poodinės kraujosruvos dešinės plaštakos V piršto-delnakaulio sąnario projekcijoje, kairės šlaunies išoriniame paviršiuje (t. 1, b. l. 148–149).

Ekspertas Gintaras Paulikas paaiškino, jog susipažinus su teismui pateiktais medicininiais dokumentais galima teigti, kad tai buvo visai kitas įvykis, įvykęs prieš metus laiko iki šio įvykio. R. Ž. patyrė galvos traumą, dėl to jam buvo kairėje smilkininėje momeninėje srityje padaryta muštinė žaizda, ligoninėje susiūta. Atlikus galvos kompiuterinę tomografiją nustatytas abipusis kraujo išsiliejimas po minkštaisiais galvos smegenų dangalais. Po gydymo jis išrašytas iš ligoninės. Per metus laiko šie sužalojimai išnyko, pasveiko, būnant gyvam žmogui. Aiškina, kad jam atliekant galvos tyrimą, galvoje aprašytų buvusių sužalojimų nebebuvo. Šiuo atveju R. Ž. mirtis ištiko nuo patirtos sunkios galvos traumos, kadangi rastas sužalojimas, kraujosruva kaktoje. Atitinkamai esanti kraujosruva galvos minkštuosiuose dangaluose bei išsiliejęs kraujas po kietuoju dangalu, suspaudęs smegenis. Galvos sumušimo židinys – galvos smegenyse – ir tai sukėlė smegenų trauminį brinkimą ir šio asmens mirtį. Šiuo atveju mirtis yra trauma, o ne epilepsijos liga. Nuo epilepsijos priepuolio kraujas, nesant traumuotai galvai, neišsilieja ir galvos smegenys nesusimuša. Dėl patirtos traumos ir griuvimo kitą dieną kieme paaiškino, kad pas tiriamą objektą galvos užpakalinėse srityse jokių sužalojimų tyrimo metu neaptikta. Tokiu atveju negali nei patvirtinti, nei paneigti apie kažkokį buvusį griuvimą ant žolės, ant nugaros, nesant sužalojimų.

Liudytoja A. S. parodė, jog dirba Klaipėdos rajono policijos komisariato kriminalinės policijos biuro vyresniąja tyrėja. Teigia, kad šioje byloje pareiškė kaltinamajam galutinį įtarimą, visą bylą tyrė tyrėja J. G.. Nurodo, kad dėl pavartoto prieš kaltinamąjį smurto jis nieko neminėjo, pretenzijų dėl pareigūnų veiksmų nereiškė. Aiškina, jog E. Ž. pripažino savo kaltę.

Liudytojas A. S. parodė, jog dirba Klaipėdos r. policijos komisariate kriminalinės policijos biuro tyrėju ir šios bylos tyrime buvo pakviestas dalyvauti tik kada reikėjo surasti liudytoją, kaltinamojo apklausti neteko. Teigia, kad apie pavartotą prieš įtariamąjį smurtą nieko nežinąs, jis po dviejų dienų buvo paleistas, nes viską prisipažino.

Liudytojas R. P. parodė, kad šioje byloje vyko su E. Ž. atlikti parodymų patikrinimą vietoje. Kaltinamasis sakė, jog trinktelėjo kumščiu tėvui į veidą, po to paguldė jį į lovą. Aiškina, kad parodymus E. Ž. davė geranoriškai, prieš minėto veiksmo atlikimą su E. Ž. nebendravo.

Liudytoja J. G. parodė, kad dirba Klaipėdos r. PK vyr. tyrėja. Jai E. Ž. parodė, jog konflikto metu, virtuvėje, buvo tėvui sudavęs vieną smūgį į galvą. Kitą dieną, kai tėvas skynė obuolius, jį ištiko epilepsijos priepuolis ir šis nukrito ant žolės. Tvirtina, kad nieko nežinanti apie naudojamą prieš E. Ž. smurtą.

Nors kaltinamasis savo kaltę dėl tėvo nužudymo neigia, nurodydamas, kad tėvas galėjo būti sužalotas nuo patirtos traumos griūnant, tačiau byloje surinkti bei teisiamajame posėdyje patikrinti duomenys patvirtina, jog E. Ž. kaltė dėl inkriminuoto nusikaltimo yra įrodyta.

Teisiamajame posėdyje kaltinamasis E. Ž. pakeitė savo parodymus, nurodydamas, kad ikiteisminio tyrimo metu buvo prisipažinęs, jog sudavė smūgį tėvui į galvą todėl, kad tokius parodymus davęs verčiamas ikiteisminio tyrimo pareigūnų, kurie prieš jį vartojo fizinį smurtą, sakė, ką liepė pareigūnai. Atkreiptinas dėmesys, jog įvykio metu kartu girtavęs liudytojas M. S. nurodė, kaip buvo sužalotas R. Ž., ir iš esmės jo duoti parodymai sutapo su kaltinamojo duotais parodymais ikiteisminio tyrimo metu. Kartu pažymėtina ir tai, jog E. Ž. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai atitinka ir objektyvius duomenis – teismo med. specialisto išvadas. Iš jų matosi, kokie sužalojimai padaryti velioniui, jų lokalizacija, o apžiūrėjus kaltinamąjį, konstatuotos poodinės kraujosruvos dešinės plaštakos penkto piršto delninio sąnario projekcijoje. Šios aplinkybės patvirtina ikiteisminio tyrimo duotus parodymus apie tai, jog kaltinamasis sudavęs smūgį ranka. Atliekant proceso veiksmus su E. Ž. juose dalyvavo advokatas V. Ruškys, apklausti teisme pareigūnai kategoriškai neigia fizinio ar psichinio smurto vartojimą prieš kaltinamąjį, todėl E. Ž. pakeisti parodymai teisme vertintini kaip pasirinkta gynybos taktika, siekiant išvengti baudžiamosios atsakomybės. Taigi darytina išvada, jog kaltinamojo duoti parodymai ikiteisminio tyrimo metu atitinka faktines bylos aplinkybes.

Motyvuojamoji dalis

Esant tokioms aplinkybėms kolegija mano, jog E. Ž. kaltė dėl R. Ž. tyčinio nužudymo yra įrodyta ir kad būtent jis savo nusikalstamais veiksmais mirtinai sužalojo R. Ž.. Kaltinamojo veika kvalifikuotina pagal BK 129 str. 2 d. 3 p., nes jis tyčia 2011-10-21 konflikto metu, suduodamas R. Ž. smūgius, padarė galvos sužalojimus, dėl kurių jis mirė, t. y. taip nužudė savo šeimos narį – tėvą. Suduodamas du smūgius ranka nukentėjusiajam į gyvybei pavojingą vietą – galvą, stipriai ją sumušė ir dėl to išsiliejo kraujas po kietuoju galvos smegenų dangalu, tai sukėlė gyvybei pavojingą būseną – smegenų komą, t. y. taip tyčia jį nužudė. Šie kaltinamojo nusikalstami veiksmai rodo, kad jis veikė netiesiogine tyčia, nes jis suvokė daromos veikos pavojingumą kito žmogaus sveikatai, numatė, kad taip veikdamas gali sunkiai sužaloti R. Ž., tačiau nors nenorėjo, bet sąmoningai leido tokiems padariniams kilti. Netiesioginės tyčios valinis momentas suponuoja kaltininko abejingumą galimiems padariniams. Iš esmės kaltininkui tas pats, ar tokie padariniai kils, ar ne.

Valstybinė ligonių kasa byloje pareiškė civilinį ieškinį (t. 1, b. l. 60–61), kuriuo prašo iš kaltinamojo priteisti nukentėjusiosios 2924,68 Lt dydžio gydymo išlaidas, patvirtintas gydymo įstaigos pateiktais duomenimis. Ieškinys pagrįstas ir visiškai tenkintinas. BPK 109 str. numato, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės arba neturtinės žalos, turi teisę baudžiamojoje byloje pareikšti kaltinamajam arba už kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Tokiu būdu civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje gali pareikšti tiek fiziniai, tiek juridiniai asmenys, kuriems nusikalstama veika padaryta tiesioginė turtinė ar neturtinė žala. Kaltinamajam tyčiniais nusikalstamais veiksmais sužalojus nukentėjusįjį, jis dėl sužalojimų buvo gydomas. Valstybinė ligonių kasa už suteiktas paslaugas gydymo įstaigai apmokėjo, todėl išlaidos Valstybinei ligonių kasai atsirado dėl kaltinamojo neteisėtų veiksmų. Valstybinei ligonių kasai padaryta turtinė žala neatlyginta. Vadovaujantis CK 6. 263 str. 2 d. kaltinamasis, neteisėta veika padaręs žalos žmogaus sveikatai, privalo atlyginti sveikatos priežiūros įstaigų dėl to turėtas išlaidas.

Kolegija, skirdama bausmę kaltinamajam E. Ž., vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, įvertindamas BK 54 str. 2 d. nurodytas aplinkybes.

Kaltinamojo E. Ž. atsakomybę lengvinančių aplinkybių byloje nėra. Atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra ta, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos šios veikos padarymui.

Kaltinamasis E. Ž. Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos Priekulės seniūnijos seniūno charakterizuojamas kaip alkoholiu piktnaudžiaujantis asmuo, nusikalto pirmą kartą, padarė vieną labai sunkų nusikaltimą, sukėlusį negrįžtamas pasekmes – žmogaus mirtį. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes bei esant vienai atsakomybę sunkinančiai aplinkybei ir nesant lengvinančių aplinkybių skirtina nežymiai griežtesnė už vidurkį sankcijoje numatyto už padarytą nusikaltimą terminuoto laisvės atėmimo bausmė.

2 kompaktiniai diskai paliktini saugoti prie bylos.

Rezoliucinė dalis

Kolegija, vadovaudamasi BPK 297 str., 302 str. 1 d., 303 str. 2 d., 304 str., 305 str., 307 str., 308 str.,

nusprendžia:

E. Ž. pripažinti kaltu ir nuteisti pagal BK 129 str. 2 d. 3 p. trylikai metų laisvės atėmimo, bausmę atliekant pataisos namuose.

Kardomąją priemonę – įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje bei rašytinį pasižadėjimą neišvykti – pakeisti į suėmimą, suimant jį teisiamojo posėdžio salėje.

Į paskirtąją bausmę įskaityti laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2011-10-28 iki 2011-10-29.

Priteisti iš E. Ž. 2924,68 Lt Valstybinei ligonių kasai turtinei žalai atlyginti.

2 kompaktinius diskus palikti saugoti prie bylos.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per šį teismą.