Kauno apygardos teismo nuosprendis

2017-10-02 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-434-593/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. ApeliacijaNuosprendis · 2017-10-02Kauno apygardos teismas
  2. KasacijaNutartis · 2018-03-26Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2017-10-02
Bylos Nr.
1A-434-593/2017
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-17454-2016-3
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Rezultatas
Nuosprendis:panaikinti nuosprendį ir priimti naują nuosprendį BPK 329 str. numatytais pagrindais.
Teisėjai
Daiva Jankauskienė, Albinas Antanaitis, Giedrius Endriukaitis
Kaltinamasis
A. R.
Nukentėjusysis
M. K.
Advokatai
Sandra Pilkauskaitė
Kategorijos
Baudž. byla Nr. 1A-434-593/2017
Proceso Nr. 1-01-1-17454-2016-3Procesinio sprendimo kategorija 2.4.6.5.2. (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. spalio 2 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Albino Antanaičio, Giedriaus Endriukaičio, Daivos Jankauskienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos),

sekretoriaujant Evelinai Dzenytei,dalyvaujant prokurorei Ritai Mikalauskienei,išteisintajam A. R.,jo gynėjai advokatei Sandrai Pilkauskaitei,nukentėjusiajam M. K.,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros prokurorės ir nukentėjusiojo M. K. apeliacinius skundus dėl Kauno apylinkės teismo 2017 m. kovo 30 d. nuosprendžio, kuriuo A. R. išteisintas dėl nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 178 straipsnio 2 dalyje, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Nukentėjusiojo M. K. pareikštas civilinis ieškinys atmestas.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

A. R. buvo kaltinamas pagal BK 178 straipsnio 2 dalį tuo, kad 2016 m. balandžio 14 d., apie 01.00 val., prie naktinio baro, esančio (duomenys neskelbtini), atvirai pagrobė svetimą turtą, t. y. nukentėjusiam M. K. matant, nuplėšė jam nuo kaklo auksinę grandinėlę, kurios vertė 700 eurų, su keturiais auksiniais pakabukais, kurių vertė 300 eurų, taip pagrobė svetimą turtą ir nukentėjusiajam M. K. padarė turtinę žalą.Skundžiamame nuosprendyje apylinkės teismas nurodė, kad byloje yra daugiau abejonių, negu neginčytinų įrodymų, todėl išnaudojus visas galimybes abejonėms pašalinti ir nepavykus to padaryti, visos abejonės turi būti vertinamos traukiamo baudžiamojon atsakomybėn asmens naudai, kas šiuo atveju yra pagrindas A. R. išteisinti pagal BK 178 straipsnio 2 dalį.Apeliaciniame skunde prokurorė prašo skundžiamą nuosprendį panaikinti ir priimti naują, kuriuo A. R. pripažinti kaltu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį bei paskirti jam laisvės atėmimą 3 metams, o nukentėjusiojo civilinį ieškinį patenkinti.Skunde prokurorė teigia, jog negalima sutikti su teismo išvada, kad nukentėjusiojo pateiktos nuotraukos apie iš jo pagrobtą grandinėlę yra neinformatyvios, kadangi iš šių nuotraukų matyti, kad nukentėjusysis grandinėlę nešiojo nuolat, tą aplinkybę patvirtino ir jo sūnus B. K., teigdamas, jog tėvas prie grandinėlės segė pakabukus, kuriuos įsigydavo kelionėse. S. D. paaiškino, kad ryte jai dirbant bare vienas vyriškis kaltino A. R. grandinėlės pagrobimu, ir dėl šio pagrobimo skundėsi pareigūnams D. D. ir V. P.. Teismas abejones dėl nukentėjusiojo parodymų grindžia liudytojo M. P. parodymais, kurie turėtų būti vertinami itin kritiškai, kadangi tyrimo metu toks liudytojas nebuvo žinomas, jis liudijo tik teisme praėjus daug laiko nuo įvykio, o jo parodymai neatitinka nuoseklių A. I. ir nukentėjusiojo parodymų. Teismas abejones dėl nukentėjusiojo parodymų grindžia darydamas išvadą, kad liudytojai A. I. nukentėjusysis nesiskundė, kad jį apiplėšė, kad sumušė ir šie parodymai iš dalies patvirtina liudytojo B. K. parodymus apie tai, kad M. K. buvo apvogtas ne prie baro. Su tokia išvada sutikti negalima, nes ji iš esmės neatitinka A. I. parodymų, kuri paaiškino, kad išėjusi iš baro pamatė nukentėjusįjį ant žemės, kuris tuo metu kėlėsi, jis pasakė, kad jam trenkė. Teismas neanalizavo D. D. ir V. P. parodymų kitų įrodymų kontekste, nors jie turėjo būti įvertinti kaip šalutiniai įrodymai, nes šie policijos pareigūnai tiesiogiai bendravo su nukentėjusiuoju ir kaltinamuoju.Skunde nurodoma, jog itin reikšminga informacija aplinkybė, jog A. R. skambino D. K. ir siūlė aukso. Neanalizuojami D. K. parodymai, kur ji nurodė, kad kažkada naktį jai skambino A. R. ir kalbėjo apie auksinį žiedą, kurį norėjo užstatyti, tačiau iš pokalbių suvestinės matyti, kad apie jokį konkretų aukso dirbinį apskritai nekalbama. Teismas, nors ir cituoja K. K. parodymus, tačiau dėl jų nepasisako nei atskirai, nei visumoje su kitais įrodymais, nors jie turėtų būti vertinami kaip kaltinantys įrodymai. Be to, teismo nuosprendyje nurodoma ir daug aplinkybių, aplamai neturinčių įtakos surinktų įrodymų vertinimui, o kai kurios iš jų neatitinka surinktos bylos duomenų: pvz. nurodyta, kad liudytoja A. I. atvyko pagal pirmą teismo šaukimą, nors iš tiesų ji buvo atvesdinta. Skundžiamame nuosprendyje aplinkybės išnagrinėtos neišsamiai, nustatytos aplinkybės iš esmės prieštarauja jų įvertinimui, o jų vertinimo motyvai nėra aiškūs, tad apskritai kyla klausimas, ar teismas aplinkybes įvertino nešališkai, nepagrįstai padarė išvadą, kad tokio įvykio, apie kurį pareiškė ir davė parodymus nukentėjusysis nebuvo, šios išvados nemotyvavo ir nesuformulavo. Vertindamas įrodymų visetą teismas turėjo nustatyti, ar pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, ar nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas, ar šalutiniai duomenys yra nuoseklūs ir t. t., tačiau nuosprendyje nustatytos aplinkybės išdėstytos chaotiškai, išvados miglotos, įrodymų vertinimo motyvai nepateikti.Skunde prokurorė teigia, jog nuosprendyje nepagrįstai kritikuojami ikiteisminio tyrimo ir prokuroro darbo trūkumai, analizuojami prokuroro baigiamosios kalbos fragmentai, nurodo, jog baudžiamojo proceso kodeksas įpareigoja teismą neapsiriboti vien tik proceso dalyvių pateikiamais duomenimis, bet ir pačiam siekti nustatyti bylos tiesą. Apibendrintai teigiama, kad teismas padarė esminį proceso pažeidimą, t. y. pažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimus ir priėmė neteisingą nuosprendį.Nukentėjusysis, kurio parodymai itin svarbūs, viso ikiteisminio tyrimo metu ir teisme nuosekliai nurodė esmines bylos aplinkybes, t. y. kad būtent A. R. nuo jo kaklo nutraukė grandinėlę, kad tai įvyko ne baro viduje, o lauke, ką jis nurodė ir liudytojui V. P.. Duomenų, kad nukentėjusysis turėjo tikslą apkalbėti A. R., kurio iki tol nepažinojo, byloje nėra. Teismas turėjo remtis liudytojo D. D., V. P., S. D. parodymais, be to, tyrimo metu nustatyta, kad M. P. ir D. K. yra A. R. pažįstami, todėl jie galėjo siekti padėti pastarajam išvengti atsakomybės. Prokurorė teigia, kad K. K., kuris paaiškino, kad klausėsi D. K. pokalbių mobiliojo ryšio telefonu, iš pokalbio konteksto suprato, kad kalbama apie aukso dirbinį, iš įvykių suvestinės matė, kad buvo vagystė (duomenys neskelbtini) g., pavogta auksinė grandinėlė, o sulaikytas asmuo A. R. naudojosi tuo telefonu, kurio numeris fiksuotas suvestinėje, todėl suprato, kad pokalbis yra susijęs būtent su ta vagyste. Prokurorė mano, kad teismas pažeidė Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau BPK) 20 straipsnio 5 dalies reikalavimus. Skunde teigiama, kad atsižvelgiant į tai, kad A. R. yra teistas, teistumas neišnykęs, nusikaltimas priskiriamas prie apysunkių, todėl jam turi būti skirta 3 metų laisvės atėmimo bausmė.Apeliaciniame skunde nukentėjusysis M. K. prašo skundžiamą nuosprendį panaikinti ir nuteisti A. R., priteisiant nukentėjusiajam iš A. R. 1000 Eur turtinės žalos.Nukentėjusysis teigia, kad teismas situaciją įvertino neteisingai ir šališkai, nes teismo posėdžių metu buvo sukurta emocinė įtampa ir nepagarba proceso dalyviams. Per visą bylos laiką du kartus pateikė turimas nuotraukas, kuriose matyti grandinėlė, kuri gaminta seniai, todėl nežino, kur šiuo metu dirba ją pagaminęs juvelyras. Pakabukus, kuriuos susirinko nuo žemės, jis atsinešė su savimi, bet teisėjas nepasakė, kada juos galima pateikti. Be to, byloje yra ir A. R. telefoninis pokalbis apie auksą su kažkokia moteriške, kuris įvyko tuoj po to, kai nukentėjusįjį apvogė. Skunde nukentėjusysis teigia, kad su sūnumi B. K. nesitarė ką reikėtų kalbėti. Sūnus patvirtino, kad jis nešiojo grandinėlę su pakabukais, o kad tą naktį su sūnumi kalbėjo, neprisimina, be to, buvo gėda prieš sūnų, kad buvo neblaivus ir buvo atimta grandinėlė. Apeliantas mano, kad teismas neturėjo patikėti M. P. parodymais, nes jis negalėjo matyti ir atpažinti žmonių iš kitos gatvės pusės, o nuo įvykio iki jo apklausos praėjo 8 mėnesiai. Be to, A. R., S. D. ir M. P. yra geri pažįstami, matė, kad jie į teismą atėjo kartu, šnekučiavosi. Skunde teigiama, kad policijos pareigūnus nukentėjusysis iškvietė tik po to, kai ryte grįžęs į barą ten rado A. R., kurio pareikalavo grąžinti grandinėlę, o jis aiškino, kad mato apeliantą pirmą kartą.Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje prokurorė ir nukentėjusysis prašė jų skundus tenkinti, o išteisintasis ir jo gynėja prašė apeliacinius skundus atmesti.Prokurorės ir nukentėjusiojo apeliaciniai skundai tenkinami, skundžiamas nuosprendis, kuriuo A. R. išteisintas pagal BK 178 straipsnio 2 dalį naikinamas ir priimamas naujas apkaltinamasis nuosprendis (BPK 329 straipsnio 2 punktas).

Dėl A. R. kaltės pagal BK 178 straipsnio 2 dalį

7. Apylinkės teismas nuosprendyje konstatavo, jog byloje yra daugiau abejonių, negu neginčytinų įrodymų, todėl išnaudojus visas galimybes abejonėms pašalinti ir nepavykus to padaryti, visos abejonės turi būti vertinamos traukiamo baudžiamojon atsakomybėn asmens naudai, todėl A. R. išteisintinas, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo, ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

7.1. BPK 20 straipsnyje nustatyta, kad įrodymais gali būti tik tokie duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai išspręsti teisingai. Baudžiamojo proceso kodekse įrodymų pripažinimo, tyrimo ir vertinimo bendrosios nuostatos yra įtvirtintos BPK 20 straipsnyje, 276 straipsnio 4 dalyje ir 301 straipsnyje. Tačiau baudžiamojo proceso įstatymas nenumato taisyklių ir metodų, kurie reglamentuotų patį įrodymų vertinimo procesą. Įrodymų vertinimas iš esmės yra subjektyvus loginis procesas, kuris reiškiasi Baudžiamojo proceso kodekso normų sistemos nustatytose ribose, o teisminis nagrinėjimas ir baigiamojo akto motyvai yra ypatingas argumentacijos atvejis, kuriame derinami faktiniai duomenys ir loginės taisyklės. Esminis reikalavimas šiam loginiam procesui yra išsamus ir nešališkas visų bylos aplinkybių išnagrinėjimas vadovaujantis įstatymu. Svarbi įrodymų vertinimo sąlyga – turi būti vertinamas tiek kiekvienas įrodymas atskirai, tiek įrodymų visuma, nei vienas įrodymas iš anksto nėra svarbesnis už kitą, nepriklausomai nuo įrodymų šaltinio (kaltinamojo, liudytojo, nukentėjusiojo parodymai, specialisto išvada ir pan.).

7.2. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą apeliacine tvarka konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą dėl to, jog A. R. nepadarė veikos, numatytos BK 178 straipsnio 2 dalyje. Ši išvada neatitinka bylos aplinkybių, ji padaryta išnagrinėtus įrodymus įvertinus pažeidžiant BPK 20 str. 5 dalies reikalavimus, kadangi įrodymai įvertinti selektyviai, neatsižvelgiant į įrodymų ir nustatytų bylos aplinkybių visumą. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apylinkės teismo išvados neatitinka bylos aplinkybių, todėl apylinkės teismo nuosprendis naikintinas ir priimtinas naujas – apkaltinamasis nuosprendis BPK 329 straipsnio 2 punkte numatytais pagrindais.

7.3. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nustatė, jog A. R. 2016 m. balandžio 14 d., apie 01.00 val., prie naktinio baro, esančio (duomenys neskelbtini), atvirai pagrobė svetimą turtą, t. y. nukentėjusiam M. K. matant, nuplėšė jam nuo kaklo auksinę grandinėlę, kurios vertė 700 eurų, su keturiais auksiniais pakabukais, kurių vertė 300 eurų, taip pagrobė svetimą turtą ir nukentėjusiajam M. K. padarė 1 000 eurų turtinę žalą.

7.4. Kaltinamasis A. R., apklausiamas pirmosios instancijos teisme, kaltu neprisipažino ir parodė, jog 2016 m. balandžio 14 d., apie 22.00 val., buvo naktiniame bare (duomenys neskelbtini) g. A. I. vienas. Išgėrė nedaug, porą šimtų gramų degtinės. Užėjo nukentėjusysis, kurio jis nepažinojo. Nukentėjusysis pasiūlė jam nupirkti degtinės, klausdamas, gal jis neturi pinigų, A. R. sutiko, todėl M. K. jam nupirko 100 gramų degtinės. Nukentėjusysis buvo neblaivus, sau nusipirko alaus. Kai gėrė, su nukentėjusiuoju nesikalbėjo, daugiau bendravo su barmene. Padėkojęs, kad nupirko išgerti, A. R. apie 1 val. nakties išėjo į kazino, turėjo apie 10 eurų, pažįstamų nesutiko. Tik paskui sužinojo, kad jį matė kaimynas M. P.. Kazino per 1,5 val. laimėjo 350 eurų, juos pasiėmęs, apie 4 val. grįžo atgal į barą, kur pirko dar išgerti. Bare dirbo ta pati barmenė. Paryčiais įėjo nukentėjusysis ir pasakė jam atiduoti grandinę, bet A. R. nesuprato apie ką jis kalba. Sakė jam kviesti ką tik nori. Kai atvažiavo policija, nukentėjusysis pasakė, kad kaltina A. R. grandinėlės vagyste. Policija jį parai uždarė, darė kratą. Anksčiau nukentėjusiojo nebuvo matęs, konfliktų neturėjo.

7.5. Nukentėjusysis M. K., apklausiamas pirmosios instancijos teisme, parodė, kad užėjus į barą pas jį ant kaklo matėsi grandinėlė. Grandinėlė daryta juvelyro urmo bazėje, ant jos kabojo daug įvairių pakabukų. Apie 24 val. su A. R. išėjo iš baro parūkyti. Berūkant A. R. griebė už grandinėlės, nuo kurios nuslydo keletas pakabukų, bet plokštelę su 5 pakabukais jis spėjo paimti. Grandinėlė liko pas A. R. rankoje. Klausė, ką jis daro, bet gavo nuo jo smūgį į kairės pusės apatinį žandikaulį. Tada jis pabėgo namo, namiškiai jau miegojo, pats irgi nuėjo miegoti. Iš ryto atsikėlė, pagalvojo, kad reikia nueiti prie baro, gal dar ras pakabukų. Atėjo prieš 7 val., kur rado A. R., dar vieną moteriškę ir vyruką, barmenę. Jie sėdėjo prie stalo. Atsimena su A. R. buvusios moters pasakytą frazę, jog jis (t. y. A. R.) vėl prisidirbo. Paprašė A. R., kad atiduotų daiktus, bet pastarasis atsakė, kad nieko nežino. Iškvietė policiją. Iš karto po įvykio bijojo traukti telefoną ir skambinti policijai, o namuose neskambino, nes buvo gėda prieš žmoną. Jei būtų skambinęs, būtų visi pabudę.

7.6. Liudytojas B. K. apklausiamas pirmosios instancijos teisme, parodė, kad tėtis grįžo po 12 val. nakties, papasakojo, jog einant namo jį užpuolė ir atėmė grandinėlę. Matė ant tėvo kairio žando guzą. Tėvas buvo gal šiek tiek neblaivus, sakė, kad draugai parvežė jį namo, paleido prie parduotuvės, jis ėjo link namų ir kažkas davė į galvą. Užpuolė dviese Apuolės gatvėje, jis pargriuvo ir prarado sąmonę. Po kiek laiko atsipeikėjo. Sakė, kad paėmė auksinę grandinėlę nuo kaklo su daug auksinių pakabukų. Kai pasakė, kad jį užpuolė, mama miegojo. Tėtis nervavosi, neturėjo ką daryti, nuėjo miegoti. Tėvas turėjo auksinę grandinėlę, ant kurios buvo prikabinėta daug pakabukų, kuriuos jis atsiveždavo iš užsienio kelionių, kiek jų buvo – nežino.

7.7. Liudytoja A. I., apklausiama pirmosios instancijos teisme, parodė, kad bare nukentėjusysis pirko alkoholį ir vaišino kitus, konfliktų nebuvo. Nukentėjusysis išėjo apie 12 – 1 val. nakties, su kaltinamuoju išėjo ne kartu. Po kiek laiko ji išėjo parūkyti ir pamatė, kad nukentėjusysis guli ant žemės. Ji priėjo, jis tuo metu kėlėsi, nieko neaiškino, tik sakė, kad jam trenkė, nesiskundė, kad ką atėmė. Sumušimo žymių ji nematė, nekvietė medikų.

7.8. Liudytojas K. K., apklausiamas pirmosios instancijos teisme, parodė, kad atlikdamas sankcionuotus veiksmus asmens atžvilgiu, gavo duomenų, kad balandį, apie 00.30 val. nakties, D. K. paskambino vyriškis, ir pasakė, kad turi daug aukso, o pats yra Šilainiuose prie „Iki“ parduotuvės. Moters paklausė, ar gali atvežti, jai atsakius, kad turbūt gali, pokalbis baigėsi. Kitą dieną policijos registruojamų įvykių registre pastebėjo, kad pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal vagystę (duomenys neskelbtini) g., prie baro, kur nuo piliečio nuplėšta grandinėlė. Buvo sulaikytas A. R.. Kitą dieną jį apklausinėjo, jis nurodė telefono numerį, kaip savo naudojamą, kuriuo buvo kontaktuojama su sankcionuotu objektu. Iš konteksto suprato, kad kalbama apie grandinėlę, sutapo įvykio vieta, nusikalstamos veikos padarymo laikas. Sutapo paaiškinimas prie parkelio „Iki“, kuris yra prie bariuko.

Šalies argumentai

7.9. D. K. teisiamojo posėdžio metu nurodė, jog A. R. yra jos buvusio sugyventinio pažįstamas. Jis buvo kažkada skambinęs ir siūlęs užstatu paimti auksinį žiedą, už kiek neklausė, nes jai nereikėjo, su juo susitikti nesitarė.

7.10. Liudytojais apklausti pareigūnai D. D. ir V. P., pirmosios instancijos teisme, parodė, kad į barą atvyko po nukentėjusiojo M. K. skambučio ryte, nukentėjusysis M. K. teigė, kad jį apiplėšė A. R., o šis tai neigė. Abu buvo pristatyti į policijos įstaigą. Abu buvo neblaivūs.

7.11. Liudytojas M. P., apklaustas pirmosios instancijos teisme nurodė, kad ėjo kita gatvės puse, matė nuketėjusįjį, jį įsidėmėjo. Nukentėjusysis su Arminu atsisveikino ir abudu nuėjo į skirtingas puses. Arminas ėjo link M. B. gatvėje.

7.12. Iš pristatyto asmens testo alkoholiui protokolu Nr. 515 matyti, kad 2016 m. balandžio 14 d., 09.49 val., M. K. nustatytas 0,92 promilių neblaivumas (1 t., 38 b. l.).

7.13. Iš pristatyto asmens testo alkoholiui protokolo Nr. 514 matyti, kad 2016 m. balandžio 14 d., 08.28 val., A. R. nustatytas 1,71 promilių neblaivumas (1 t., 103 b. l.).

7.14. Iš asmens kratos protokolo matyti, kad be kitų daiktų pas A. R. buvo surastas mobiliojo ryšio telefonas ,,Nokia“, kurio numeris (duomenys neskelbtini). (1 t., 109, b. l., apžiūros protokolas (1 tomas 110, 111 b. l.).

Žemesnės instancijos teismas

7.15. 2016 m. balandžio 7 d. teismo nutartimi buvo leista klausytis D. K. telefoninių pokalbių ir daryti jų įrašus (1 t., 53-57 b. l.). Iš byloje esančios telefono pokalbių suvestinės matyti, kad 2016-04-14 00:00:37 iki 00:01:06 fiksuotas pokalbis su vyriškiu, skambinusiu telefonu Nr. (duomenys neskelbtini), kurio metu vyriškis sako, kad galvoja parduot daug (išsireikšta rusiškais necenzūriniais žodžiais) aukso, į klausimą kiek tas daug atsako ,,20 nu“, sako važiuoti (,,vynioti“) tenais už ,,Iki“ į parkelį, vėliau vyriškis pats sako, jog ,,sėdu į taksą ir davažiuoju“.

Motyvuojamoji dalis

7.16. Išnagrinėjęs bylą apeliacine tvarka teismas konstatuoja, jog A. R. pagrįstai inkriminuojama atvira vagystė iš M. K., o byloje esančių įrodymų pakanka A. R. kaltei pagrįsti.

7.17. Pagal BK 178 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas atvirai pagrobė svetimą turtą arba pagrobė svetimą turtą įsibrovęs į patalpą, saugyklą ar saugomą teritoriją, arba viešoje vietoje pagrobė svetimą turtą iš asmens drabužių, rankinės ar kitokio nešulio (kišenvagystė) arba automobilio. Šie vagystę kvalifikuojantys požymiai yra alternatyvūs ir daro veiką pavojingesnę, todėl, esant bent vienam iš jų, net ir pagrobus mažesnės nei 1 MGL bei nedidelės vertės turtą, veika kvalifikuojama pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį. Šiame straipsnyje numatytos atvirosios vagystės esminis požymis, atskiriantis ją nuo slaptosios vagystės, yra kaltininko veiksmų atvirumas. Vagystė yra laikoma atvira tada, kai kaltininkas veikia viešai, esant savininkui ir kitiems asmenims, nesantiems atvirosios vagystės bendrininkais, suvokiantiems neteisėto turto pagrobimo faktą. Kaltininkas žino, kad šie asmenys supranta jo veiksmų pobūdį, tačiau to nepaiso.

Žemesnės instancijos teismas

7.18. A. R. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme neigė kaltę teigdamas, kad M. K. priklausančios grandinėlės nuo pastarojo kaklo nepagrobė. Tačiau byloje esantys įrodymai ir rašytinė bylos medžiaga tokį jo teiginį paneigia. Nukentėjusysis M. K. teisme parodė, kad užėjus į barą, pas jį grandinėlė su pakabukais ant kaklo matėsi. Apie 24 val. berūkant lauke su A. R., pastarasis griebė už grandinėlės, grandinėlė liko A. R. rankoje, nuo jos nuslydo keletas pakabukų, plokštelę su 5 pakabukais nukentėjusysis paėmė nuo žemės. Tuomet nukentėjusysis pabėgo namo, neprisimena, kad kalbėjo su namiškiais, į policiją neskambino, bijojo, kad nepabustų žmona, nes buvo gėda dėl to, jog buvo girtas ir apvogtas. Apylinkės teisme apklaustas nukentėjusiojo sūnus B. K. paaiškino, kad tėtis, grįžęs namo po 12 valandos nakties, sakė, kad jį užpuolė dviese Apuolės gatvėje, atėmė grandinėlę. Taigi, jog M. K. buvo užpultas ir iš jo atimta grandinėlė su pakabukais, patvirtino tiek pats nukentėjusysis, tiek jo sūnus. Aplinkybę, jog jis užpultas buvo ne Apuolės gatvėje (kaip nurodė sūnui), o prie baro, patvirtino barmene tuo metu dirbusi A. I., kuri matė ant žemės gulintį ir besikeliantį nukentėjusįjį, kuris sakė, kad jam buvo suduota. Tai, jog M. K. sakė, kad jam nuo kaklo buvo nutraukta grandinėlė, patvirtino ir policijos pareigūnai, atvykę pagal iškvietimą – D. D. ir V. P.. Tą aplinkybę patvirtina ir nukentėjusiojo pateiktos fotonuotraukos, kuriose jis matomas su grandinėle ir teisme apžiūrėti likę pakabukai. Tuo tarpu liudytojo M. P. parodymai, kuris apklaustas teisme parodė, kad ėjo kita gatvės puse, matė nuketėjusįjį, jį įsidėmėjo, pastarasis su Arminu atsisveikino ir abudu nuėjo į skirtingas puses, įvertinus kitas bylos aplinkybes, kelia pagrįstas abejones. Tokių aplinkybių, kaip nurodė M. P. nepatvirtina jokie kiti bylos duomenys – A. I. nurodė, jog nukentėjusįjį rado prie baro gulintį, todėl akivaizdu, jog M. P., teigdamas, jog matė, kaip A. R. atsisveikino su nukentėjusiuoju ir šie nuėjo į skirtingas puses arba sako netiesą, arba kalba ne apie šį įvykį, arba ne apie nukentėjusįjį M. K..

7.19. Iš šių aukščiau išdėstytų nukentėjusiojo ir kitų liudytojų parodymų matyti, kad įvykio vakarą M. K. atėjo į naktinį barą, esantį (duomenys neskelbtini), kur buvo ir A. R.. Tai, kad prieš ateinant M. K. į barą jis nebuvo užpultas ir apvogtas abejonių nekyla, nes M. K. parodymų jokie duomenys nepaneigia. Į įvykio vietą pagal M. K. iškvietimą atvykę pareigūnai D. D. ir V. P. taip pat patvirtino, jog M. K. sakė, kad grandinėlė nuo kaklo buvo nutraukta būtent prie baro, ir kad tai padarė A. R.. Įvertinusi paminėtas aplinkybes teisėjų kolegija neabejoja, kad įvykio dieną M. K. buvo su auksine grandinėle ant kaklo, ant kurios buvo nukentėjusiojo nurodyti auksiniai pakabukai. Nors nukentėjusysis grįžęs savo sūnui papasakojo, kad jį užpuolė dviese Apuolės gatvėje, tačiau pats pripažino, kad jam buvo gėda prieš žmoną, todėl galėjo sūnui netiksliai nurodyti įvykio aplinkybes, juo labiau, kad įvykio metu M. K. buvo vartojęs alkoholio ir iš viso apie pokalbį su sūnumi neprisiminė. Analizuojant byloje esančius duomenis, svarbūs yra liudytojo K. K. parodymai apie atliekant sankcionuotus veiksmus gautą informaciją, jog apie 00.30 val. nakties D. K. paskambinęs vyriškis, pasakė, kad turi daug aukso, yra prie bariuko netoli „(duomenys neskelbtini)“ parduotuvės (duomenys neskelbtini). Sulaikius ir apklausus A. R., jis nurodė savo telefono numerį ir būtent iš šio abonento buvo kontaktuojama su sankcionuotu objektu. K. K. parodymus patvirtina prokuroro nutarimu panaudota informacija iš kito ikiteisminio tyrimo, t. y. D. K. pokalbių suvestinė, kur 2016-04-14 00:00:37 – 00:01:06 laikotarpiu fiksuotas pokalbis apie 20 gramų aukso pardavimą su vyriškiu, skambinusiu A. R. naudojamu telefono abonentu Nr. (duomenys neskelbtini), kuris siūlo D. K. atvažiuoti į parkelį, netoli ,, (duomenys neskelbtini)“, vėliau nurodo, jog pats atvažiuos taksi automobiliu. Vertinant įvykių seką matyti, kad nukentėjusysis nurodė, jog nuo jo grandinėlė buvo nutraukta apie 24 val., būtent tokiu laiku A. R. naudojamu telefonu buvo skambinama D. K. ir siūloma aukso. Šios nustatytos aplinkybės parodo, kad A. R., atvirai pagrobęs nuo M. K. kaklo auksinę grandinėlę su ant jos buvusiais auksiniais pakabukais, valandos laikotarpyje susitarė nuvažiuoti taksi automobiliu iki D. K. ir realizuoti pagrobtus daiktus. Kad D. K. skambino būtent A. R. abejonių nekyla, nes sulaikymo metu pas jį buvo rastas telefonas, kurio abonentinis numeris sutapo su numeriu, kuriuo D. K. buvo siūlomas auksas. Be to, sutapo ir A. R. nurodyta buvimo vieta – parkelyje už „(duomenys neskelbtini)“. Aplinkybę, kad A. R. skambino D. K. patvirtino ir pati liudytoja D. K. ir nors ji teigė kitokias pokalbio su A. R. aplinkybes, tačiau pokalbio turinys patvirtintas pokalbių suvestine, o D. K. parodymai nelaikomi patikimais, atsižvelgiant į tai, jog ši liudytoja apklausta praėjus beveik metams po pokalbio ir neatmetama galimybė, kad tokio pobūdžio pokalbių tarp jų galėjo būti ne vienas.

7.20. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad A. R. teisme nurodė, kad po pabuvimo bare jis ėjo į kazino, su savimi turėjo apie 10 Euru popieriniais ir dar kažkiek monetomis. Po 1,5 val. pabuvimo kazino, jis tariamai jau turėjo išloštus 350 eurų. Tokie A. R. parodymai apie pinigų atsiradimą teisėjų kolegijai kelias pagrįstas abejones, o įvertinus įvykio aplinkybes ir bylos duomenis, daroma pagrįsta išvada, kad šie pinigai buvo gauti ne iš tariamo laimėjimo kazino, o būtent už parduotą auksą. Todėl įvertinusi visas aukščiau paminėtas aplinkybes ir byloje esančių įrodymų visetą, teisėjų kolegija daro išvadą, kad būtent A. R. nustatytomis aplinkybėmis ir laiku atvirai pagrobė (nukentėjusiajam matant nutraukdamas jam nuo kaklo) M. K. priklausančią auksinę grandinėlę su ant jos buvusiais auksiniais pakabukais (dalimi jų, nes dalį M. K. pavyko paimti, kuomet jie grandinėlės traukimo nuo kaklo metu nukrito ant žemės). Šių išdėstytų aplinkybių apylinkės teismas tinkamai neįvertino, nuosprendyje dėmesį kreipdamas ne byloje esančių įrodymų analizei, o akcentuodamas tai, kas byloje galėjo būti atlikta, tačiau nepadaryta bei kritikuodamas prokurorės baigiamojoje kalboje išdėstytą įrodymų vertinimą. Todėl apylinkės teismas padarė neteisingą išvadą, kad A. R. jam inkriminuojamo nusikaltimo nepadarė. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad išteisindamas A. R., teismas rėmėsi BPK 3 str. 1 d. 1 p. ir rezoliucinėje dalyje konstatavo, jog nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, nors aprašomoje dalyje nurodė, jog A. R. išteisintinas neįrodžius, jog jis dalyvavo darant nusikalstamą veiką. Todėl iš nuosprendžio neaišku, kokiu pagrindu A. R. išteisintas (teismas nekonstatavo, kad iš M. K. auksinė grandinėlė su auksiniais pakabukais iš viso nebuvo pagrobta). Įvertinus paminėtas aplinkybes daroma išvada, kad apylinkės teismas skundžiamu nuosprendžiu nepagrįstai išteisino A. R. pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, jam nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 str. 5 d. 1 p.). Priimti išteisinamąjį nuosprendį remiantis BPK 303 str. 5 d. 2 p. taip pat nėra pagrindo, todėl skundžiamas nuosprendis naikinamas ir priimamas naujas nuosprendis, kuriuo A. R. pripažįstamas kaltu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, kadangi grandinėlė su pakabukais nuo kaklo buvo nutraukta matant nukentėjusiajam.

Dėl A. R. skirtinos bausmės

8. Skirdamas bausmę, teismas turi laikytis bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, įtvirtintų BK 54 straipsnyje, taip pat vadovautis BK 41 straipsnio 2 dalies nuostatomis dėl bausmės paskirties. A. R. padarė vieną tyčinį apysunkį nusikaltimą. A. R. turi neišnykusį teistumą už veikas dėl kurių buvo nuteistas 2014 m. balandžio 29 d. Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu (BK 178 str. 2 d., 180 str. 1 d.) ir 2014 m. rugpjūčio 28 Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 187 str. 2 d., nusikaltimą, kuriuo kaltinamas šioje byloje padarė nepraėjus nei metams po to, kai jis buvo paleistas atlikęs laisvės atėmimo bausmę. A. R. anksčiau baustas administracine tvarka, tame tarpe už smulkaus turto vagystes, galiojančių nuobaudų neturi (1 t., 94-102 b. l.), psichikos ligų ar priklausomybės ligų įskaitoje neregistruotas (1 t., 105, 107 b. l.). Įvertinus paminėtus duomenis, A. R. skirtina BK 178 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatyta laisvės atėmimo bausmė, kurios dydis, atsižvelgiant į tai, kad nenustatyta atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, įvertinus padarytos žalos dydį, nustatomas mažesnis nei sankcijoje numatytas laisvės atėmimo bausmės vidurkis – 2 metai.

Dėl civilinio ieškinio

9. Byloje yra pateiktas nukentėjusiojo M. K. civilinis ieškinys (1 t., 40 b. l.), kuriuo jis prašo priteisti 1 000 Eur turtinės žalos, dėl pavogtos auksinės grandinėlės, kurios vertė 700 Eur ir keturių auksinių pakabukų, kurių bendra vertė 300 Eur.

9.1. BPK 115 straipsnio 1 dalyje be kita ko nurodyta, kad priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta. Ieškinyje nukentėjusysis nurodė, kad auksinės grandinėlės vertė yra 700 Eur, o keturių auksinių pakabukų bendra vertė yra 300 Eur. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka buvo atnaujintas įrodymų tyrimas, kurio metu nukentėjusysis pateikė dvi nuotraukas (2 t., 73, 74 b. l.), kuriose jis matomas su ant kaklo kabančia geltono metalo grandinėle su geltono metalo pakabukais. Teisėjų kolegija apžiūrėjo likusius vagystės metu nepagrobtus ir nukentėjusiojo suspėtus pasiimti nuo žemės pakabukus. Nukentėjusysis nurodė, kad su grandinėle buvo pagrobti keturi pakabukai, o iš nukentėjusiojo pateiktos nuotraukos (2 t., 74 b. l.) matyti, kad ant matomos grandinėlės yra gana daug pakabukų, todėl nėra pagrindo netikėti nukentėjusiojo parodymais apie pavogtus keturis pakabukus. Tiek pirmosios instancijos teisme, tiek apeliacinės instancijos teisme, nukentėjusysis nuosekliai teigė, jog grandinėlės vertė yra 700 eurų, o keturių pakabukų 300 eurų. Apeliacinės instancijos teisme jis paaiškino, kad grandinėlės kainą apskaičiavo minimaliai pagal aukso laužo kainą, realiai ji jam kainavo brangiau, bet šiuo metu kainos neprisimena, jos negali pagrįsti. Dėl pakabukų nurodė, jog juos pirko įvairiose užsienio šalyse kelionių metu ir šiuo metu tikslios kainos neatsimena, nurodė, ženkliai mažesnę už realią kainą. Internetiniuose portaluose skelbiama, jog aukso laužo kaina, priklausomai nuo prabos svyruoja nuo 26 iki 36 eurų už gramą. Įvertinus, jog nukentėjusiojo pagrobta grandinėlė buvo 20-40 gramų svorio, be to pavogti ir keturi pakabukai, nukentėjusiojo nurodyta pavogto turto vertė yra realaus dydžio ir teisėjų kolegijai abejonių nekelia, todėl daroma išvada, kad įvykio metu nukentėjusiajam M. K., atvirai nuo jo kaklo pavogus auksinę grandinėlę su keturiais auksiniais pakabukais, buvo padaryta bendra 1 000 Eur žala. Todėl ši suma priteistina iš A. R. nukentėjusiojo M. K. naudai.

Dėl proceso išlaidų

10. Byloje gautas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus raštas, jog nagrinėjamoje byloje antrinės teisinės pagalbos, teikiamos A. R., išlaidas sudaro 79,09 Eur (2 t., 65 b. l.). BPK 322 straipsnio 1 dalyje imperatyviai nurodyta, kad nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, teismo posėdyje dalyvauja prokuroras ir gynėjas. Ši nuostata reiškia, kad įstatymų leidėjas numatė, jog apeliaciniame procese, siekiant užtikrinti rungimosi principo įgyvendinimą, dalyvauja tiek kaltinimo, tiek gynybos pusės. Esant tokiam teisiniam reguliavimui, pagal kurį yra numatytas tiek gynybos, tiek kaltinimo dalyvavimas apeliaciniame procese, antrinės teisinės pagalbos išlaidų pripažinimas procesinėmis ir jų priteisimas iš nuteistojo nesuderinamas su šio teise į gynybą bei Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje (6 straipsnio 3 dalies c punktas) įtvirtinta valstybės pareiga garantuoti asmeniui, neturinčiam pakankamai materialinių galimybių pasikviesti į baudžiamąjį procesą savo pasirinktą gynėją, valstybės garantuojamą teisinę pagalbą teikiančio gynėjo dalyvavimą (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. birželio 13 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-405/2014). Tokios pozicijos dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos, kuomet gynėjo dalyvavimas yra būtinas, nepriklausomai nuo nuteistojo valios, laikosi ir kasacinės instancijos teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 17 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-322/2014). Todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad antrinės teisinės pagalbos išlaidos iš A. R. nepriteistinos.

Dėl kitų nuosprendžio klausimų

11. Skundžiamu nuosprendžiu buvo nuspręsta kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti A. R., nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti. Kadangi A. R. apeliacinės instancijos teismo nuosprendžiu yra nuteisiamas ir jam paskiriama bausmė, todėl sprendžiama, kad kardomoji priemonė turi būti palikta galioti iki nuosprendžio pradėjimo vykdyti.

12. Bylai turinys reikšmės duomenys – CD su informacija, paliktini saugoti baudžiamojoje byloje.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 4 dalimi, 329 straipsnio 2 punktu,

nusprendžia:

Kauno apylinkės teismo 2017 m. kovo 30 d. nuosprendį panaikinti ir priimti naują nuosprendį, kuriuo:

A. R. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje ir nuteisti jį 2 (dviejų) metų laisvės atėmimo bausme, bausmę skirti atlikti pataisos namuose.

Į bausmės laiką įskaityti laikinojo sulaikymo laiką nuo 2016-04-14 10 val. 20 min. iki 2016-04-15 14 val. 25 min. t. y. 2 (dvi) paras.

Nukentėjusiojo civilinį ieškinį tenkinti – priteisti iš A. R. 1 000 (vieną tūkstantį) eurų M. K. turtinei žalai atlyginti.

Kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti galioti iki nuosprendžio pradėjimo vykdyti.

Daiktus, turinčius reikšmės bylai tirti ir nagrinėti – CD su informacija – palikti byloje.

Nuosprendis įsiteisėja jo paskelbimo dieną.

Teisėjai Albinas AntanaitisGiedrius EndriukaitisDaiva Jankauskienė