Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2023-07-26 · Administracinė byla Nr. TA-548-821/2023

Bylos eiga

  1. I-a instancijaSprendimas · 2023-04-11Vilniaus apygardos administracinis teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2023-07-26Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2023-07-26
Bylos Nr.
TA-548-821/2023
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-06868-2022-7
Bylos rūšis
administracinė byla
Instancija
Apeliacinė instancija
Rezultatas
Sprendimas paliktas nepakeistas
Teisėjai
Dalia Višinskienė (pirm.), Iveta Pelienė (pirm.), Milda Vainienė
Pareiškėjas
M. M.
Atsakovas
Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos kalėjimų tarnybos
Trečiasis asmuo
Lietuvos kalėjimų tarnyba, Lietuvos kalėjimų tarnyba
Administracinė byla Nr. TA-548-821/2023Teisminio proceso Nr. 3-61-3-06868-2022-7Procesinio sprendimo kategorijos: 20.5.1; 37.5 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. liepos 26 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ivetos Pelienės (pranešėja), Mildos Vainienės ir Dalios Višinskienės (kolegijos pirmininkė),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo M. M. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. balandžio 11 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo M. M. skundą atsakovams Lietuvos kalėjimų tarnybos Vilniaus kalėjimui ir Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos kalėjimų tarnybos, (trečiasis suinteresuotas asmuo – Lietuvos kalėjimų tarnyba) dėl sprendimų panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus ir žalos atlyginimo priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

1. Pareiškėjas M. M. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas: 1) panaikinti Lietuvos kalėjimų tarnybos Vilniaus kalėjimo (toliau – ir Vilniaus kalėjimas, atsakovas) 2022 m. gegužės 30 d. įsakymą Nr. 7-270 (toliau – ir Įsakymas); 2) panaikinti Lietuvos kalėjimų tarnybos 2022 m. spalio 21 d. sprendimą (toliau – ir Sprendimas); 3) įpareigoti Vilniaus kalėjimą grąžinti pareiškėją į 1-ojo gyvenamojo korpuso bendrabučio tipo patalpas arba kitas patalpas, užtikrinančias paprastajai grupei priskirtų nuteistųjų laikymo sąlygas; 4) priteisti pareiškėjui 1 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

2. Pareiškėjas skunde nurodė, kad jis Vilniaus kalėjime bendrosios grupės sąlygomis atlieka jam skirtą dvylikos metų laisvės atėmimo bausmę. Vilniaus kalėjimo direktorius Įsakymu perkėlė pareiškėją iš 1-ojo gyvenamojo korpuso bendrabučio tipo patalpų į 2-ojo gyvenamojo korpuso rakinamą kamerą toliau atlikti laisvės atėmimo bausmę paprastosios grupės sąlygomis, kol išnyks Lietuvos kalėjimų tarnybos Kriminalinės žvalgybos valdybos Kriminalinės žvalgybos skyriaus 2022 m. gegužės 23 d. tarnybiniame pranešime Nr. LV-2679 (toliau – ir Tarnybinis pranešimas) nurodytos priežastys. Pareiškėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 183 straipsnio 2 dalimi, Vilniaus kalėjimo direktoriaus Įsakymą 2022 m. birželio 27 d. apskundė Lietuvos kalėjimų tarnybos direktoriui, tačiau Lietuvos kalėjimų tarnyba per BVK nustatytą terminą nepateikė pareiškėjui atsakymo į jo skundą. Pareiškėjas pažymėjo, kad Lietuvos kalėjimų tarnyba jo skundą išnagrinėjo tik 2022 m. spalio 21 d. priimdama šioje byloje ginčijamą Sprendimą, kuriame nurodė, jog nors pareiškėjas iš bendrabučio tipo patalpų buvo perkeltas į kamerų tipo patalpas, jis ir toliau bausmę atlieka paprastos grupės sąlygomis, t. y. pareiškėjas ir toliau gali naudotis visomis BVK 73 straipsnyje įtvirtintomis teisėmis. Pareiškėjas teigė, kad Lietuvos kalėjimų tarnyba Sprendimą priėmė formaliai, paviršutiniškai, neįvertinusi visų aplinkybių ir neatsižvelgusi į ypatingai reikšmingų aplinkybių visumą. Taip pat Sprendimas priimtas nepaisant BVK nustatytų skundo nagrinėjimo terminų, o toks ilgas skundo nagrinėjimo procesas pažeidė pareiškėjo teises ir (ar) teisėtus lūkesčius.

3. Pareiškėjas nurodė, kad Įsakymas perkelti ir laikyti jį rakinamoje kameroje buvo grindžiamas BVK 70 straipsnio 1 dalies 3 punktu. Nors pareiškėjas sutiko, kad sprendimas perkelti jį iš bendrabučio tipo patalpų į rakinamą kamerą buvo priimtas turint informaciją apie jam kilusį realų pavojų, tačiau, pareiškėjo teigimu, toks perkėlimas niekaip neturėjo pabloginti jo bausmės atlikimo sąlygų. Pareiškėjas taip pat mano, kad būtent tie asmenys, kurie galėjo jam pakenkti, turėjo būti laikomi taip, jog nekeltų pareiškėjui pavojaus. Tačiau šiuo atveju buvo pasielgta priešingai – tas, kurį buvo norima apsaugoti (pareiškėjas), buvo perkeltas iš bendrabučio tipo patalpų į rakinamą kamerą, kurioje bausmės atlikimo sąlygos, lyginant jas su prieš tai buvusiomis, yra ženkliai blogesnės.