- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-03-21
- Bylos Nr.
- e2S-570-262/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-04263-2019-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Ona Gasiulytė
- Pareiškėjas
- UAB „Gelvora“
- Suinteresuotas asmuo
- A. Z., L. Z.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Ona Gasiulytė, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjo UAB „Gelvora“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. vasario 21 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo UAB „Gelvora“ pareiškimo dėl skolininko turto dalies, esančios bendra su kitais asmenimis nuosavybe, nustatymo, suinteresuoti asmenys A. Z. (skolininkas) ir L. Z.,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėjas „Gelvora“ kreipėsi į teismą, prašydamas nustatyti, kad A. Z. priklauso ½ turto: buto (duomenys neskelbtini); žemės sklypo (duomenys neskelbtini); ūkinio pastato (duomenys neskelbtini); L. Z. darbo užmokesčio; piniginių lėšų, esančių banko sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini); piniginių lėšų, esančių banko sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini); piniginių lėšų, esančių banko sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini); automobilio VW Sharan (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)).
Žemesnės instancijos teismas
2. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. vasario 12 d. nutartimi pareiškėjui buvo nustatytas septynių dienų terminas pareiškimo trūkumams pašalinti. Teismas nurodė, kad pareiškėjas, prašydamas nustatyti, kad skolininkui A. Z. bendrojoje jungtinėje nuosavybėje su sutuoktine L. Z. priklauso ½ transporto priemonės VW Sharan, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nenurodė šios transporto priemonės vertės. Šis turtas yra nedalintinas, transporto priemonės vertė svarbi, siekiant padalinti šį turtą bei nustatyti kompensacijos dydį. Taigi pareiškėjas turi nurodyti minėtos transporto priemonės vertę. Pareiškėjas taip pat privalo nurodyti ir turto: buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini); žemės sklypo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius; ūkinio pastato, esančio adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius naudojimosi tvarką, taip pat būtina nurodyti šio turto idealią bei realią dalis.
Šalies argumentai
3. Pareiškėjas 2019 m. vasario 19 d. pateikė prašymą, kuriame nurodė, kad ištaisė 2019 m. vasario 12 d. nutartyje išvardintus pareiškimo trūkumus.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. vasario 21 d. nutartimi pareiškėjo UAB „Gelvora“ pareiškimas dėl skolininko turto dalies, esančios bendra su kitais asmenimis nuosavybe, laikytas nepaduotu ir grąžintas jį padavusiam asmeniui.
5. Teismas nurodė, kad pareiškėjas nepašalino teismo nustatytų pareiškimo trūkumų – nurodyti tikslią automobilio VW Sharan, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kainą ir buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius; žemės sklypo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius; ūkinio pastato, esančio adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius naudojimosi tvarką bei šio turto idealią bei realią dalis.
III. Atskirojo skundo argumentai
6. Pareiškėjas atskiruoju skundu prašė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. vasario 21 d. nutartį panaikinti ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.
7. Nurodė, kad skundžiama nutartis prieštarauja teismų praktikai. Teismas pareiškimo priėmimo stadijoje neturėjo spręsti klausimų, kurie išsprendžiami tik iš nagrinėjus bylą iš esmės. Duomenų apie automobilio vertę, apie naudojimosi butu tvarką ir dalis nekilnojamojo turto pateikimas nėra laikytinas pareiškimo formos ar turinio trūkumu. Minėti duomenys nėra reikšmingi sprendžiant pareiškimo priėmimo klausimą, jie gali būti patekti ir vėlesniuose proceso etapuose, be to pareigą pateikti dalį šių duomenų (nustatyti naudojimosi bendru skolininko ir jos sutuoktinės turtu tvarką) turi skolininkas, nes tik jis disponuoja buto dokumentais ir tik jis gali nurodyti kaip jam patogiau naudotis butu.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas atmetamas.
8. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.).
9. Šiuo atveju ginčas kilo dėl to ar pagrįstai pirmosios instancijos teismas įpareigojo pareiškėją nurodyti skolininko ir jo sutuoktinės bendro turto (automobilio) vertę, naudojimosi bendru nekilnojamuoju turtu tvarką ir idealią bei realią dalis, o po to ar pagrįstai konstatavo, jog pareiškėjas trūkumų nepašalino. Apeliantas teigia, kad įpareigojimai pateikti minėtus duomenis neatitinka teismų praktikos. Su šiuo teiginiu nesutiktina.
10. Šioje byloje iš esmės yra sprendžiami tokie patys klausimai, kaip ir Vilniaus apygardos teismo 2018 m. spalio 26 d. nutartimi išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2S-2784-262/2018, todėl apeliacinės instancijos teismas nuosekliai laikysis savo suformuotos praktikos ir vadovausis minėtoje byloje padarytais CPK 667 str. taikymo išaiškinimais.
11. Apeliantas atskirajame skunde nurodo, kad jis neturi pareigos pateikti duomenų apie skolininko ir jo sutuoktinės turto kainą, naudojimosi butu tvarką ir nekilnojamojo turto dalis, nes tai turi padaryti skolininkas, kuris disponuoja turto dokumentais. Su šiuo teiginiu taip pat nesutiktina.
12. CPK 667 str. 1 d. yra nurodyta, kad antstolis pasiūlo skolininkui per dvidešimt dienų nuo turto arešto akto surašymo dienos pateikti antstoliui sutikimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių susitarimu. Šio straipsnio 2 d. yra nurodyta, kad tais atvejais, kai skolininkas nepateikia antstoliui nurodyto sutikimo, nebepageidauja sudaryti notarine tvarka tvirtinamo susitarimo dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo <...> antstolis pasiūlo išieškotojui, o reikiamais atvejais ir bendraturčiams kreiptis į teismą su prašymu dėl skolininko turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalies nustatymo. Jeigu per antstolio nustatytą terminą šis prašymas teismui nepateikiamas, antstolis išieškojimą iš to turto nutraukia.
13. Taigi, nors skolininkas ir turėtų pateikti pasiūlymus dėl turto padalijimo, bet praktikoje dažnai būna tai, kad jis to nepadaro, todėl tokiu atveju pagal CPK 667 str. 2 d. pats išieškotojas turi kreiptis į teismą, nes priešingu atveju tolimesnis išieškojimas apskritai nėra galimas. Išieškotojo pareiga pateikti tam tikrus duomenis (su kuo nesutinka pareiškėjas), kyla iš jo pareigos kreiptis į teismą dėl skolininko turto dalies nustatymo. Pažymėtina, kad skolininko dalies bendrojoje nuosavybėje nustatymas nėra savitikslis dalykas, o jis sukelia realias pasekmes – kai nustatoma, kad skolininkui priklauso tam tikra turto dalis, iš jos yra vykdomas išieškojimas.
14. Pažymėtina, kad transporto priemonės yra nedalomas turtas. T. y. nors automobilis bendrosios jungtinės nuosavybės teise ir priklauso A. Z. ir L. Z., tačiau net jį ir atidalinus, jo realizacija tiek teisiškai, tiek techniškai nebūtų įmanoma. Taigi, vykdant išieškojimą turėtų būti sprendžiamas ir kompensacijos klausimas, todėl automobilio vertė turėjo būti nurodyta tiksli. Pažymėtina, kad transporto priemonės vertę turėjo nurodyti būtent pareiškėjas, nes teismas neturi pareigos savo iniciatyva jos nustatinėti. Tačiau pareiškėjas tikslios vertės nenurodė.
15. CPK 667 str. 3 d. yra nurodyta, kad nustatydamas nekilnojamojo daikto skolininko dalį, teismas kartu turi nustatyti naudojimosi skolininkui priklausančia nekilnojamojo daikto dalimi tvarką. Tačiau ir to teismas savo iniciatyva padaryti negali, nes jam turi būti pateikti duomenys, kokia naudojimosi turtu tvarka geriausiai atitiktų bendrasavininkų interesus. Šiuo atveju to padaryta nebuvo.
16. CPK 667 str. 4 d. yra nurodyta, kad išieškotojas turi teisę reikalauti nustatyti skolininko dalį taip, kad būtų galima iš jos išieškoti. Taigi, šiuo atveju buvo svarbu, kad pareiškėjas nurodytų nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini), Vilnius, idealią bei realią dalis, nes tik tada būtų buvę įmanoma iš skolininkui A. Z. priklausančios dalies išieškoti skolą.
17. Esant šioms aplinkybėms darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog pareiškėjas nepašalino trūkumų ir dėl to pareiškimą laikė nepaduotu bei grąžino padavusiam asmeniui. Dėl šios priežasties atskirasis skundas atmetamas, o skundžiama nutartis paliekama nepakeista.
18. Pažymėtina, kad pareiškėjas surinkęs reikiamus duomenis, turi teisę kreiptis į teismą dėl skolininko dalies bendrojoje nuosavybėje nustatymo, tačiau šiuo atveju sutiktina su pirmosios instancijos teismo 2019 m. vasario 12 d. nutartyje nurodytu argumentu, kad dėl santykinai nedidelės skolos galbūt pakaktų apsiriboti ½ dalies sutuoktinės L. Z. darbo užmokesčio nustatymu.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 337 str. 1 d. 1 p., teismas
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. vasario 21 d. nutartį palikti nepakeistą.