- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2013-05-28
- Bylos Nr.
- 1-1747-593/2013
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Daiva Jankauskienė
Kauno apylinkės teismo teisėja Daiva Jankauskienė, išnagrinėjusi prokuroro pareiškimą dėl proceso užbaigimo baudžiamuoju įsakymu byloje, kurioje
ALGIS SIBITIS, a.k. (duomenys neskelbtini) gimęs 1969-02-20 Kaune, lietuvis, LR pilietis, išsituokęs, spec. vidurinio išsilavinimo, bedarbis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 164 str. 1 d.,
Aprašomoji dalis
n u statė:
A. S. 2003-01-28 Kauno miesto apylinkės teismo sprendimu, būdamas įpareigotas mokėti lėšas sūnaus D. S., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymui po 150 (vieną šimtą penkiasdešimt) litų kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, nuo 2002-12-16 iki sūnaus D. S. pilnametystės V. S. naudai, laikotarpiais nuo 2010-01-16 iki 2010-05-28 ir nuo 2010-09-29 iki 2012-09-24, vengė pareigos pagal teismo sprendimą mokėti lėšas sūnaus D. S. išlaikymui, alimentų įsiskolinimas sudaro 4350,00 Lt.
Šiais veiksmais A. S. padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 164 str.
Motyvuojamoji dalis
A. S. nusikalstama veika įrodyta jo apklausos protokolu, kur jis nurodė, kad kaltę pripažįsta visiškai. Jis žino, jog priteistas sūnaus D. S. išlaikymas V. S. naudai po 150 Lt kas mėnesį. Nuo to laiko jokio tiesioginio bankinio ar kitokio pavedimo tiesiogiai V. S. jis nėra padaręs. Tuo metu kai turėdavo oficialų darbą, iš jo darbo užmokesčio buvo išskaičiuojami alimentai jo buvusiai sutuoktinei, kokios tikslios sumos ir kokiais laikotarpiais nurodyti negali, bet tai buvo daroma ne jo paties iniciatyva. Šiuo metu alimentų nemoka, kadangi neturi jokio darbo nei turto, iš kurių galėtų padengti savo įsiskolinimą antstoliui. Laikotarpiais nuo 2010-01-16 iki 2010-05-28 ir nuo 2010-09-29 iki 2012-09-24 jis nebuvo registruotas darbo biržoje, taip pat neturėjo jokio oficialaus darbo, dėjo per mažiai pastangų, jog rastų darbą. Darbo biržoje nebuvo registruotas tik per savo paties aplaidumą. Pasižada jog ateityje tai nepasikartos, stengsis atlyginti susidariusį įsiskolinimą (100 b.l.).
V. S. apklausos protokolu, kuri ji nurodė, kad jog nuo santuokos iširimo momento su A. S. nepalaikė ryšių, nors būdavo momentų kai su juo susiskambindavo. Kadangi jos buvęs vyras nuo 2002-12-16 piktybiškai vengė teikti teismo priteistą išlaikymą jų sūnui ji kreipėsi į antstolį. Jos buvęs vyras vienu laikotarpiu dirbo, darbovietė jai pervedinėdavo teismo priteistą sumą vaiko išlaikymui. 2009 metų gruodžio mėnesį ji kreipėsi į Vaikų išlaikymo fondo administraciją, dėl piniginių išmokų sūnaus išlaikymui, taigi šis fondas nuo 2009 m gruodžio mėnesio iki šios dienos, kol vaikui sueis 18 metų pervedinėja pinigus į jos banko sąskaitą t.y. po 150 Lt kas mėnesį (20 b.l. );
Liudytojas D. S. apklausa, kurioje jis nurodė, kad jo mama V. S. ir tėvas A. S. išsiskyrė kai jam buvo 7 metai, jo auginimu, priežiūra, auklėjimu nuo pat mažens rūpinosi tik mama. Su tėvu niekada nepalaikė artimų ryšių. Šiuo metu su tėvu nebendrauja visai, jis jam neskambina, nesidomi nei jo auklėjimu, nei užimtumu, kiek jam yra žinoma, nemoka ir pinigų jo išlaikymui (23 b. l.)
Iš Vaikų išlaikymo fondo administracijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2012-10-24 prašymo Nr. (4.2)D2-32315 matyti, kad 2009-12-15 į Garantinio ir Vaikų išlaikymo fondų administraciją prie ASD ministerijos ( toliau –Fondų administracija) kreipėsi V. S. dėl išmokos iš Vaikų išlaikymo fondo D. S., gim. 1995-05-14. Pagal antstolės R. S. pažymą Nr. 0106/08/05395/1 matyti, kad iš A. S. vaikui išlaikyti nustatyta mokėti po 150 Lt., bet ne mažiau kaip 1 MGL kas mėnesį išieškotojai V. S.. Pagal pateiktus dokumentus, Fondų administracija 2009-12-28 sprendimu nusprendė V. S. nuo 2009-12-15 kiekvieną mėnesį mokėti 150 Lt. išmoką iš Vaikų išlaikymo fondo. A. S. įsiskolinimą Vaikų išlaikymo fondui sudaro D. S. išmokėtos išmokos (4 882,26 Lt) ir 5 procentai metinių palūkanų. Visos aplinkybės rodo, kad A. S. vengia išlaikyti savo nepilnametį vaiką (8-10 b.l. ).
Iš sudaryto išmokų mokėjimo sąrašo matyti, kad A. S. nemokėjo piniginių lėšų sūnaus išlaikymui laikotarpiais nuo 2010-01-16 iki 2010-05-28 ir nuo 2010-09-29 iki 2012-09-24, nors šiais laikotarpiais turėjo galimybę mokėti.
Iš darbovietės antstolio paraginimu nuo 2009-12-15 V. S. neišieškota ir nepervesta jokia pinigų suma.
A. S. registruotas darbo biržoje buvo laikotarpiais nuo 2009-04-02 iki 2010-01-16, nuo 2010-05-28 iki 2010-09-29. Iš darbo biržos A. S. nuo 2009-09-09 jokių piniginių išmokų susijusių su tiesioginiu pinigų išmokėjimu negavo. Nuo 2009-12-15 Sodros duomenų bazės išrašo duomenimis A. S. dirbo tik laikotarpiu nuo 2010-09-09 iki 2010-09-10, daugiau oficialių darboviečių neturėjo. Iš Kauno rajono savivaldybės administracijos Lapių seniūnijos, kurioje A. S. yra deklaravęs gyvenamąją vietą, niekada jokių piniginių išmokų, socialinių pašalpų susijusių su tiesioginių pinigų išmokėjimų nėra gavęs.
Kaltinamojo atsakomybę lengvina ta aplinkybė, kad prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Įvertinęs teismui pateiktus duomenis, teismas daro išvada, jog A. S. nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal LR BK 164 str. 1 d. ir yra pagrindas skirti prokurorės prašomą, sankcijoje numatytą laisvės apribojimo bausmę, kurios trukmė atitinka bausmės skyrimo paskirtį ir tikslus. Proceso užbaigimui teismo baudžiamuoju įsakymu ir nurodytos bausmės paskyrimui A. S. neprieštarauja.
Kaltinamajam A. S. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus naikintina.
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
A. S. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 164 str. 1 d. ir nuteisti jį 1 (vieneriems) metams laisvės apribojimo, įpareigojant jį per 6 (šešis) mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos neatlygintinai išdirbti 30 (trisdešimt) valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos.
Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikinti.
Kaltinamasis, nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per 14 dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo įteikimo dienos turi teisę paduoti Kauno apylinkės teismui prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme. Teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu (BPK 425 str. 4 d).
Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.