Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2016-11-10 · Administracinė byla Nr. I-2573-243/2016

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2016-11-10
Bylos Nr.
I-2573-243/2016
Teisminio proceso Nr.
3-63-3-00075-2016-6
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Vida Stonkuvienė
Pareiškėjas
A. B.
Atsakovas
Klaipėdos teritorinei ligonių kasai
Trečiasis asmuo
Valstybinei ligonių kasai prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos
Kategorijos
Administracinė byla Nr. I-2573-243/2016Teisminio proceso Nr. 3-63-3-00075-2016-6Procesinio sprendimo kategorija 1.16.5; 3.21 (S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. lapkričio 10 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėja Vida Stonkuvienė, dalyvaujant posėdžių sekretorei Vaidai Damašienei, pareiškėjui A. B., viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjo A. B. patikslintą prašymą, paduotą 2016-08-30, atsakovei Klaipėdos teritorinei ligonių kasai, trečiajam suinteresuotam asmeniui Valstybinei ligonių kasai prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos dėl 7114,28 Eur neišmokėtos darbo užmokesčio dalies už priverstinės pravaikštos laiką, 2110,05 Eur kompensacijos už nepanaudotas kasmetines atostogas priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėjas A. B. patikslintu prašymu, paduotu teismui 2016-08-30, nurodo, jog Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014-10-01 sprendimu administracinėje byloje Nr. I-4014-142/2014, kuris paliktas nepakeistas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015-04-07 nutartimi administracinėje byloje Nr. A-1434-492/2015, panaikintas Valstybinės ligonių kasos prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos direktoriaus 2013-10-10 įsakymas Nr. 1P-200 „Dėl tarnybinės nuobaudos A. B. skyrimo“, 2013-10-15 įsakymas Nr. 1P-202 „Dėl A. B. atleidimo iš užimamų pareigų“, jis grąžintas į Klaipėdos teritorinės ligonių kasos (duomenys neskelbtini) pareigas (A lygis, 18 kategorija, pirma kvalifikacinė klasė) ir jam iš Valstybinės ligonių kasos prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos priteistas 70 913,20 Lt (20 537,88 Eur) vidutinis darbo užmokestis už priverstinės pravaikštos laiką. Nurodo, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas, priteisdamas darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką, vadovavosi Klaipėdos teritorinės ligonių kasos 2013-12-02 pažymoje Nr. A1-6128 nurodytais duomenimis apie jo vidutinį darbo užmokestį. Pareiškėjo teigimu, pažymos duomenys netikslūs, nes apskaičiuojant vidutinį darbo užmokestį neatsižvelgta į tai, jog teisės aktai, kuriais vadovautasi, pripažinti antikonstituciniais Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2013-07-01 nutarimu, įsigaliojusiu 2013-10-01. Pažymoje nurodytas vienos dienos darbo užmokestis 289,56 Lt, tačiau laikotarpiu nuo 2013-10-01 iki 2013-10-16 buvo mokamas 361,33 Lt dienos darbo užmokestis. Pareiškėjo teigimu, laikotarpiu nuo 2013-10-17 iki 2014-10-01 susidarė 7114,28 Eur (24564,19 Lt) nepriemoka už priverstinę pravaikštą, taip pat už 92 kalendorines dienas nepanaudotų kasmetinių atostogų susidarė 2110,05 Eur (7285,58 Lt) nepriemoka. Pareiškėjas prašo priteisti darbo užmokesčio nepriemokas iš atsakovės Klaipėdos teritorinės ligonių kasos. Prašymą grindžia tuo, jog darbo užmokesčio nepriemokos susidarė dėl Klaipėdos teritorinės ligonių kasos parengtos netikslios pažymos apie vidutinį darbo užmokestį. Pareiškėjas nurodo, jog Klaipėdos teritorinė ligonių kasa yra juridinis asmuo, turintis savo biudžetą, finansuojamas iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų, savo buhalterinę apskaitą tvarko atskirai, todėl yra tinkamas atsakovas. Pažymi, jog Valstybinė ligonių kasa, kaip Klaipėdos teritorinės liginių kasos steigėja, nustatė jo darbo užmokestį (361,33 Lt), kuris buvo jam mokamas iš Klaipėdos teritorinės ligonių kasos darbo užmokesčio fondo. Pareiškėjas taip pat nurodo, jog Klaipėdos teritorinė ligonių kasa 2015-10-21 raštu Nr. A1-5798 pripažino, kad pateikta informacija apie vidutinį darbo užmokestį neteisinga, o 2016-08-29 raštu Nr. A1-5629 nurodė, jog sutinka išmokėti prašomas priteisti sumas.

Pareiškėjas patikslintame prašyme išdėstytų argumentų pagrindu prašo jį patenkinti.

Atsiliepimas

Atsakovė Klaipėdos teritorinė ligonių kasa atsiliepimu su pareiškėjo patikslintu prašymu sutinka. Pripažįsta, jog Vilniaus apygardos administracinio teismo nagrinėtoje administracinėje byloje Nr. I-9003-142/2013, 2013-12-03 raštu Nr. A1-6128 „Dėl informacijos pateikimo“ pateikė netikslius duomenis apie pareiškėjo vidutinį darbo užmokestį, todėl susidariusi pareiškėjo nurodyta darbo užmokesčio nepriemoka jam turėtų būti išmokėta, o kompensacija už nepanaudotas kasmetines atostogas turėtų būti išmokėta Lietuvos Respublikos asmenų, kuriems už darbą apmokama iš valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, dėl ekonomikos krizės neproporcingai sumažinto darbo užmokesčio (atlyginimo) dalies grąžinimo įstatymo nustatyta tvarka. Nurodo, jog sutinka su pareiškėjo patikslintame prašyme išdėstytais reikalavimais ir jų neginčija. Atsakovės teigimu, išnagrinėjusi pareiškėjo 2016-08-25 prašymą išmokėti neišmokėtą darbo užmokesčio dalį už priverstinės pravaikštos laiką nuo 2013-10-17 iki 2014-10-01 ir kompensaciją už 92 kalendorines dienas nepanaudotų atostogų dalį, ji 2016-08-29 raštu Nr. A1-5629 informavo pareiškėją, kad sutinka išmokėti prašomą darbo užmokesčio dalį, t.y. 7114,28 Eur už priverstinės pravaikštos laiką nuo 2013-10-17 iki 2014-10-01 ir 2110,05 Eur už 92 kalendorines dienas nepanaudotų atostogų (b.l. 146-148).

Trečiasis suinteresuotas asmuo Valstybinė ligonių kasa prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos atsiliepimu nepareiškė nuomonės dėl pareiškėjo reikalavimų (b.l. 143-144).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Žemesnės instancijos teismas

nagrinėjamos bylos dalykas – pareiškėjo A. B. reikalavimo priteisti jam 7114,28 Eur neišmokėto darbo užmokesčio dalies už priverstinės pravaikštos laiką ir 2110,05 Eur kompensacijos už nepanaudotas kasmetines atostogas nepriemokas iš Klaipėdos teritorinės ligonių kasos pagrįstumo ir teisėtumo nustatymas.

Iš faktinių bylos aplinkybių matyti, jog pareiškėjas atleistas iš Klaipėdos teritorinės ligonių kasos (duomenys neskelbtini) pareigų Valstybinės ligonių kasos prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos direktoriaus 2013-10-15 įsakymu Nr. 1P-202 nuo 2013-10-16 paskyrus tarnybinę nuobaudą. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014-10-01 sprendimu administracinėje byloje Nr. I-4014-142/2014 panaikintas Valstybinės ligonių kasos prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos direktoriaus 2013-10-10 įsakymas Nr. 1P-200 „Dėl tarnybinės nuobaudos A. B. skyrimo“ ir 2013-10-15 įsakymas Nr. 1P-202 „Dėl A. B. atleidimo iš užimamų pareigų“, pareiškėjas grąžintas į Klaipėdos teritorinės ligonių kasos (duomenys neskelbtini) pareigas (A lygis, 18 kategorija, pirma kvalifikacinė klasė), jam iš Valstybinės ligonių kasos prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos priteistas 70 913,20 Lt (20 537,88 Eur) vidutinis darbo užmokestis už priverstinės pravaikštos laiką (b.l. 9-20). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015-04-07 nutartimi administracinėje byloje Nr. A-1434-492/2015 Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014-10-01 sprendimas paliktas nepakeistas. Pareiškėjas Valstybinės ligonių kasos prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos direktoriaus 2014-10-22 įsakymu Nr. 1P-183 grąžintas į Klaipėdos teritorinės ligonių kasos (duomenys neskelbtini) pareigas nuo 2014-10-28 (b.l. 21), jam 2015-04-27 išmokėtas 15608,79 Eur darbo užmokestis už priverstinės pravaikštos laiką (b.l. 22-23).

Iš Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimo matyti, jog priteisiant pareiškėjui vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką vadovautasi Klaipėdos teritorinės ligonių kasos 2013-12-02 pažymoje Nr. A1-6128 nurodytais duomenimis apie jo vidutinį darbo užmokestį, kurioje nurodyta, jog pareiškėjo vidutinis mėnesio darbo užmokestis yra 6051,80 Lt, vidutinis vienos dienos darbo užmokestis yra 289,56 Lt, (b.l. 20, 24). Klaipėdos teritorinės ligonių kasos 2015-10-21 rašte Nr. A1-5796 nurodyta, jog laikotarpiu nuo 2013-10-01 iki 2013-10-16 pareiškėjo vienos dienos vidutinis darbo užmokestis sudarė 361,33 Lt neatskaičius mokesčių (b.l. 25). Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2013-07-01 nutarimu, įsigaliojusiu 2013-10-01, pripažinti antikonstituciniais Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 1 priedas (2009 m. balandžio 23 d. redakcija, įsigaliojusi 2009 m. gegužės 1 d., Žin., 2009, Nr. 49-1937), kuriuo nustatyti sumažinti 15–20 pareigybių kategorijų valstybės tarnautojų pareiginės algos koeficientai, Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 1 priedas (2009 m. liepos 17 d. redakcija, Žin., 2009, Nr. 91-3918), kuriuo nustatyti sumažinti 11–20 pareigybių kategorijų valstybės tarnautojų pareiginės algos koeficientai, Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 25 straipsnio 3 dalis (2009 m. liepos 17 d. redakcija, įsigaliojusi 2009 m. rugpjūčio 1 d., Žin., 2009, Nr. 91-3918) tiek, kiek joje nustatyti sumažinti priedų už kvalifikacinę klasę dydžiai. Iš pareiškėjo paaiškinimų ir liudytojų L. R., S. G. ir I. B. parodymų matyti, jog jeigu pareiškėjas būtų ėjęs (duomenys neskelbtini) pareigas priverstinės pravaikštos laikotarpiu nuo 2013-10-17 iki 2014-10-01 jo vidutinis vienos dienos darbo užmokestis būtų sudaręs 361,33 Lt neatskaičius mokesčių, tačiau minėtoje 2013-12-02 pažymoje Nr. A1-6128 vidutinis darbo užmokestis apskaičiuotas vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003-05-27 nutarimo Nr. 650 nustatyta tvarka pagal paskutinius tris mėnesius, kuriais pareiškėjui dar buvo mokamas antikonstituciniais pripažintais įstatymais sumažintas darbo užmokestis. Dėl šių priežasčių susidarė pareiškėjo prašoma priteisti nepriemoka. Tokios pačios aplinkybės nurodytos ir Klaipėdos teritorinės ligonių kasos 2015-10-21 raštuose Nr. A1-5798, Nr. A1-5797, Nr. A1-5798 (b.l. 27, 30, 60).

Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 5 straipsnyje nurodyta, jog darbo santykius ir socialines garantijas reglamentuojantys įstatymai bei kiti teisės aktai valstybės tarnautojams taikomi tiek, kiek jų statuso ir socialinių garantijų nereglamentuoja šis Įstatymas. Lietuvos Respublikos darbo kodekso (tiek pareiškėjo atleidimo metu, tiek šiuo metu galiojančioje redakcijoje) 141 straipsnio 1 dalyje imperatyviai įtvirtinta, jog darbdavys privalo visiškai atsiskaityti su atleidžiamu iš darbo darbuotoju jo atleidimo dieną, jeigu šiuo Kodeksu ar kitais įstatymais ar darbdavio ir darbuotojo susitarimu nenustatyta kitokia atsiskaitymo tvarka. To paties straipsnio 2 dalyje nurodyta, jog darbdavys atsiskaitymo su darbuotoju dieną privalo išmokėti visas jam priklausančias pinigų sumas. Darbo kodekso 300 straipsnio 3 dalyje numatyta, jog jeigu darbuotojas buvo atleistas iš darbo be teisėto pagrindo ar pažeidžiant įstatymų nustatytą tvarką, teismas grąžina jį į pirmesnį darbą ir priteisia jam vidutinį darbo užmokestį už visą priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki teismo sprendimo įvykdymo dienos arba darbo užmokesčio skirtumą už šį laikotarpį, jeigu darbuotojas buvo įsidarbinęs kitoje darbovietėje. Vadovaujantis nurodyta teisės norma, pareiškėjas buvo grąžintas į eitas pareigas ir iš Valstybinės ligonių kasos jam priteistas vidutinis darbo užmokestis už priverstinės pravaikštos laiką. Nustatytų aplinkybių pagrindu pareiškėjo reiškiamas reikalavimas nagrinėjamoje administracinėje byloje neabejotinai yra teisinių santykių, susiklosčiusių neteisėtai atleidus pareiškėją iš Klaipėdos teritorinės ligonių kasos (duomenys neskelbtini) pareigų, tąsa. Pareiškėjo teigimu, Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014-10-01 sprendimu priteistos ne visos jam priklausančios sumos pagal DK 300 straipsnio 3 dalį ir atleidžiant jį nepilnai atsiskaityta pagal DK 141 straipsnio 1 dalį (nepilnai kompensuota už nepanaudotas kasmetines atostogas). Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014-10-01 sprendimu konstatuota, jog šiuose teisiniuose santykiuose atsakovas yra Valstybinė ligonių kasa prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos ir būtent iš šio subjekto pareiškėjui priteistas vidutinis darbo užmokestis už priverstinės pravaikštos laiką. Nagrinėjamoje byloje pareiškėjas, argumentuodamas, jog jam priteistas ne visas priklausantis darbo užmokestis už priverstinę pravaikštą, reikalavimą reiškia kitam subjektui – Klaipėdos teritorinei ligonių kasai. Teismo vertinimu, tai, jog Klaipėdos teritorinės ligonių kasos parengtos 2013-12-02 pažymos Nr. A1-6128 duomenų pagrindu apskaičiuotas priteistinas darbo užmokestis už priverstinę pravaikštą, nesudaro pagrindo keisti atsakovą tame pačiame teisiniame santykyje, iš kurio kilo ginčas, todėl pareiškėjo argumentai pripažintini nepagrįstais. Tai, jog Klaipėdos teritorinė ligonių kasa yra savarankiškas juridinis asmuo, nagrinėjamu atveju taip pat nesudaro pagrindo jam reikšti reikalavimus, už kurių įvykdymą atsakingas kitas juridinis asmuo – Valstybinė ligonių kasa prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos. Pareiškėjui teigiant, jog Klaipėdos teritorinės ligonių kasos, kaip savarankiško viešojo sektoriaus subjekto, asignavimų plane darbo užmokesčio fonde numatytas finansavimas (duomenys neskelbtini) pareigybei, pažymėtina, jog ši aplinkybė taip pat nekeičia teisinio vertinimo sprendžiant tinkamo atsakovo klausimą. Pareiškėjo priverstinės pravaikštos laikotarpiu Klaipėdos teritorinės ligonių kasos (duomenys neskelbtini) pareigas ėjo kitas asmuo, kuriam buvo mokamas darbo užmokestis iš numatytų asignavimų, todėl Klaipėdos teritorinės ligonių kasos metiniame biudžete nebuvo numatyti asignavimai pareiškėjo reikalaujamoms priteisti darbo užmokesčio ir kompensacijos už nepanaudotas atostogas nepriemokoms.

Teismo vertinimu, pareiškėjas reikalavimą reiškia netinkamam atsakovui Klaipėdos teritorinei ligonių kasai, o tinkamu atsakovu laikytina Valstybinė ligonių kasa prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje (pvz. 2016-03-16 nutartis administracinėje byloje Nr. AS-362-822/2016) nuosekliai laikomasi pozicijos, kad atsakovu administraciniame procese laikoma materialiojo teisinio santykio šalis, tikrai ar tariamai pažeidusi pareiškėjų materialiąsias teises ar interesus, ir kuri kviečiama į teismą atsakyti į pareiškėjų pareikštą reikalavimą (žr. 2008-04-17 nutartį administracinėje byloje Nr. A442-330/2008). Pagal ABTĮ 54 straipsnį (nagrinėjamoje byloje taikoma ABTĮ redakcija, galiojusi iki 2016-07-01), teisė pasirinkti atsakovą priklauso pareiškėjui. Jeigu teismas, nagrinėdamas bylą, nustato, kad skundas (prašymas) paduotas ne to asmens, kuriam priklauso reikalavimo teisė, arba netinkamam atsakovui, tai turi teisę pareiškėjo sutikimu juos pakeisti tinkamu pareiškėju arba atsakovu, jeigu pareiškėjas nesutinka, teismas nagrinėja bylą iš esmės, o teismo iškviesti asmenys dalyvauja bylos procese trečiųjų suinteresuotų asmenų teisėmis (ABTĮ 54 straipsnis). Administracinių bylų teisenoje galioja dispozityvumo principas, reiškiantis, kad bylos nagrinėjimo dalyką, t. y. savo pažeistos teisės ar įstatymo saugomo intereso gynybos būdą ir apimtį, nustato pareiškėjas, skunde (prašyme) suformuluodamas savo materialinį teisinį reikalavimą (skundo (prašymo) dalyką) bei nurodydamas aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimą (skundo (prašymo) pagrindą) (ABTĮ 23 straipsnio 1 dalies 6 ir 7 punktai) (2012-01-26 nutartis administracinėje byloje Nr. A858-257/2012). Pasirinkti, į ką nukreipti materialinį teisinį reikalavimą byloje, t. y. ką patraukti atsakovu, gali tik pareiškėjas (2015-04-01 nutartis administracinėje byloje Nr. AS-606-492/2015). Administracinis teismas, būdamas aktyvus ir įstatymu įpareigotas išaiškinti proceso dalyviams jų procesines teises ir pareigas, padėti šiems asmenims įgyvendinti jų procesines teises (ABTĮ 10 straipsnis), turi pareiškėjui išaiškinti, kad jo atsakovu nurodomas subjektas neturi pareigos atsakyti pagal pareikštą materialinį teisinį reikalavimą, nes yra netinkamas atsakovas, tačiau netinkamo atsakovo nurodymas negali būti pagrindu atsisakyti priimti skundą. Pareiškėjui Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2016-02-12, 2016-03-08, 2016-06-16 nutartimis, taip 2016-10-20 teismo posėdžio metu pasiūlyta pakeisti atsakovą (b.l. 31-32, 68-69, 102-104). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016-06-01 nutartyje taip pat nurodyta, kokie aspektai vertintini apsisprendžiant dėl tinkamo atsakovo nagrinėjamoje byloje (b.l. 94-100), tačiau pareiškėjas savo valios nepakeitė ir reikalavimą reiškia Klaipėdos teritorinei ligonių kasai. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad jeigu teismas siūlo pareiškėjui pakeisti netinkamą atsakovą tinkamu, tačiau pareiškėjas su šiuo pasiūlymu nesutinka, tai gali būti pagrindas pareiškėjo skundą (prašymą) atmesti (2006-09-11 nutartį administracinėje byloje Nr. A469-470/2006, 2014-11-11 nutartį administracinėje byloje Nr. A624-1698/2014, 2016-03-16 nutartį administracinėje byloje Nr. AS-362-822/2016). Nagrinėjamoje byloje teismas nevertina pareiškėjo reikalavimų pagrįstumo, nes pareiškėjas reikalavimus reiškia netinkamam atsakovui.

Pareiškėjo teisė yra apsispęsti dėl atsakovo, kuriam jis reiškia materialinius teisinius reikalavimus, o atsakovo teisė sutikti arba nesutikti su reiškiamais reikalavimais. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016-06-01 nutartyje nagrinėjamoje byloje buvo konstatuota, jog neaišku, ar byloje tarp šalių, t.y. pareiškėjo ir Klaipėdos teritorinės ligonių kasos yra kilęs ginčas. Iš Klaipėdos teritorinės ligonių kasos 2016-08-29 rašto Nr. A1-5629 matyti, kad Klaipėdos teritorinė ligonių kasa sutinka išmokėti pareiškėjui jo prašomas sumas, t.y. 7114,28 Eur neišmokėto darbo užmokesčio dalies už priverstinės pravaikštos laiką ir 2110,05 Eur kompensacijos už nepanaudotas kasmetines atostogas nepriemokas (b.l. 138). Atsakovės atsiliepime išdėstyta tokia pati pozicija ir nurodyta, jog ginčas byloje nekyla (b.l. 146-148). Administracinių bylų teisena yra siekiama greitai ir teisingai išspręsti ginčus dėl teisės viešojo administravimo srityje, kaip tai nustato ABTĮ 3 straipsnis. Laikydamiesi šių principinių nuostatų visi dalyvaujantys byloje asmenys, siekdami nepažeisti kitų, ypač priešingus interesus turinčių byloje asmenų teisių ir interesų, privalo procesinėmis teisėmis naudotis sąžiningai, taip yra užtikrinamas administracinio proceso tikslų įgyvendinimas, atskleidžiamas vienas iš svarbiausių procesinių teisių paskirties aspektų – garantuoti operatyvų ir teisingą bylos išnagrinėjimą. Proceso dalyviai privalo sąžiningai naudotis jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis, jomis nepiktnaudžiauti, rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015-04-22 nutartį administracinėje byloje Nr. AS-257-858/2015) ir turi būti užtikrintas racionalus ir veiksmingas teismo darbas (2012-11-26 nutartis administracinėje byloje Nr. A520-2995/2012, 2016-01-25 nutartis administracinėje byloje Nr. A-2257-520/2016). Administraciniams teismams priskirta nagrinėti administracines bylas dėl viešojo administravimo subjektų priimtų teisės aktų, taip pat veiksmų (neveikimo), darančių įtaką asmenų teisėms ar įstatymų saugomiems interesams, teisėtumo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008-09-25 nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-540/2008; 2009-07-10 nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-391/2009; 2015-12-09 nutartį administracinėje byloje Nr. AS-1434-662/2015; 2016-01-25 nutartį administracinėje byloje Nr. A-2257-520/2016; 2016-06-07 nutartį administracinėje byloje Nr. A-982-261/2016; kt.). Reikalavimas dėl suinteresuotumo paduoti skundą ar prašymą kildinamas iš ABTĮ 5 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos bendrosios nuostatos, jog kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Be to, pagal ABTĮ 22 straipsnio 1 dalį skundą (prašymą) dėl viešojo ar vidaus administravimo subjekto priimto administracinio akto ar veiksmo (neveikimo) turi teisę paduoti asmenys, kai jie mano, kad jų teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti. Tokiu būdu įstatyme yra įtvirtinta asmens procesinė teisė kreiptis į teismą ir nustatyta, jog tokiam kreipimuisi pakanka, kad asmuo manytų, jog jo teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti, t. y. pakankamas asmens subjektyvus suvokimas apie jo teisių ar teisėtų interesų pažeidimą, tačiau bet kuriuo atveju pareiškėjas turi pagrįsti savo interesų ar teisų pažeidimą, o teismas, nagrinėdamas administracines bylas, privalo nustatyti, kuo pasireiškia pareiškėjo nurodytas pažeidimas, t. y. kiekvienu konkrečiu atveju nustatyti, ar asmuo, kuris kreipėsi dėl pažeistos teisės (intereso) gynimo, turi jo nurodytas teises (įstatymų saugomus interesus), ar šios teisės (interesai) objektyviai yra pažeisti asmens nurodytu būdu. Tik nustatęs nurodytas aplinkybes, teismas gali apginti pareiškėjo teises vienu iš ABTĮ 88 straipsnio 2-4 punktuose numatytų būdu. Nenustatęs šių aplinkybių, teismas turi atmesti skundą (prašymą) ABTĮ 88 straipsnio 1 punkto pagrindu (2011-07-05 nutartis administracinėje byloje Nr. A143-2432/2011). Nagrinėjamu atveju pareiškėjas, prašydamas priteisti darbo užmokesčio ir kompensacijos už nepanaudotas atostogas nepriemokas, nenurodo, kad atsakovė Klaipėdos teritorinė ligonių kasa atsisako išmokėti prašomas priteisti sumas, ginčija jų dydį ar pačią pareiškėjo teisę. Iš nustatytų aplinkybių ir pareiškėjo patikslinto prašymo bei paaiškinimų teismo posėdžio metu matyti, jog Klaipėdos teritorinė ligonių kasa pripažįsta jo reikalavimus ir sutinka juos patenkinti. Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju vien fakto konstatavimas teismo sprendimu nesant ginčo tarp šalių pareiškėjo teisių ir pareigų apimčiai įtakos neturės ir teismo sprendimu jo teisės nebus apgintos, nes nenustatytas teisių pažeidimas. Pareiškėjas kelia priešlaikinį ginčą, o tai nesuderinama su realios ir veiksmingos teisminės gynybos užtikrinimu. Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką materialiųjų teisinių prielaidų ginti asmens pažeistą teisę ar įstatymo saugomą interesą nebuvimas yra pagrindas skundą (prašymą) atmesti (pvz., 2015-04-28 nutartis administracinėje byloje Nr. A-1613-662/2015, 2016-01-25 nutartis administracinėje byloje Nr. A-2257-520/2016).

Nustatytų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu pareiškėjo patikslintas prašymas atmestinas kaip nepagrįstas, vadovaujantis ABTĮ 88 straipsnio 1 punktu.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ABTĮ 85-89 straipsniais,

nusprendė:

atmesti pareiškėjo A. B. patikslintą prašymą dėl 7114,28 Eur neišmokėtos darbo užmokesčio dalies už priverstinės pravaikštos laiką, 2110,05 Eur kompensacijos už nepanaudotas kasmetines atostogas priteisimo iš atsakovės Klaipėdos teritorinės ligonių kasos.

Sprendimas gali būti skundžiamas apeliacine tvarka per vieną mėnesį nuo paskelbimo dienos Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą Klaipėdos apygardos administraciniam teismui arba apeliacinės instancijos teismui.

Teisėja Vida Stonkuvienė