- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-03-10
- Bylos Nr.
- AN2-113-383/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 4-32-3-00173-2019-5
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Palikti apylinkės teismo nutarimą (nutartį) nepakeistą ir apeliacinio skundo netenkinti
- Teisėjas
- Valdas Vitunskas (pirm.)
- Pažeidėjas
- A. L.
- Institucija
- Panevėžio apylinkės teismas Pasvalio rūmai, Panevėžio apskrities VPK Pasvalio rajono PK veiklos skyrius
- Kategorijos
apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto A. L. apeliacinį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Pasvalio rūmų 2019 m. gruodžio 16 d. nutarimo A. L. administracinio nusižengimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
1. A. L. Panevėžio apylinkės teismo Pasvalio rūmų 2019 m. gruodžio 16 d. nutarimu pripažintas kaltu, padaręs administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 423 straipsnio 3 dalyje ir nubaustas 1 200 Eur dydžio bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 metams už tai, kad 2019 m. gegužės 15 d. 13.30 val. kelyje (duomenys neskelbtini) 34,82 km vairavo automobilį „Audi A4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai nustatytas 1,22 promilių neblaivumas, išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą ir susidūrė su priešpriešiais važiavusiu automobiliu „VW Sharan“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuojamu J. J.. Eismo įvykio metu apgadinti abu automobiliai ir sužalotas „VW Sharan“ vairuotojas J. J.. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Panevėžio skyriaus specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) J. J. nustatytas nežymus sveikatos sutrikdymas. Tokiais veiksmais A. L. pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET), patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950, 9 ir 14 punktų reikalavimus.
2. Panevėžio apylinkės teismo Pasvalio rūmų 2019 m. gruodžio 16 d. nutarime konstatuota, jog A. L. kaltė įrodyta visiškai, nusižengimas kvalifikuotas tinkamai. Pažymėjo, jog tarp administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens padarytų KET pažeidimų ir kilusių pasekmių – transporto priemonių apgadinimo ir J. J. nežymaus sveikatos sutrikdymo yra teisiškai reikšmingas priežastinis ryšys. Apylinkės teismas skyrė administracinio poveikio priemonę – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą minimaliam sankcijoje numatytam terminui, motyvuodamas tuo, kad nors ir A. L. galiojančių administracinių nuobaudų neturi, neteistas, nustatytos dvi jo atsakomybę lengvinančios aplinkybės, jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, tačiau padaryti labai šiurkštūs KET pažeidimai, nustatytas neblaivumas du kartus viršija minimalią ribą, nuo kurios vairuotojui kyla administracinė atsakomybė, pažeidimas padarytas darbo dieną, esant intensyviam eismui ir keliant pavojų ne tik savo, bet ir kitų eismo dalyvių sveikatai ir gyvybei.
Šalies argumentai
3. Apeliaciniu skundu A. L. prašo panaikinti Panevėžio apylinkės teismo nutartį ir priimti naują nutartį – pripažinti kaltu, padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 423 straipsnio 2 dalyje ir skirti 150 Eur dydžio baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 6 mėnesiams (taikant ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas). Netenkinus šio prašymo, prašo taikant ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas, skirti minimalią - 1 200 Eur dydžio baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 1 metams.
3.1. Apeliantas nurodo, kad byloje nėra neginčijamų įrodymų, kad jis automobilį iki autoįvykio vairavo būdamas neblaivus ir jo nustatytas neblaivumas – 1,22 promilės. Toks neblaivumo laipsnis yra parašytas nutarime nutraukti ikiteisminį tyrimą, administracinio nusižengimo protokole, tačiau šioje byloje tokių duomenų nėra. Nesusipažinęs su administracinio nusižengimo byla pirmosios instancijos teisme teigė, jog su nustatytu neblaivumu sutinka, tačiau, kaip paaiškėjo vėliau, šioje byloje nėra dokumentų, kuriais remiantis būtų galima neginčijamai teigti, kad tuoj po autoįvykio buvo nustatytas būtent 1,22 promilės neblaivumas. Ši svarbi aplinkybė turėjo ir turi būti tiksliai nustatyta, kadangi tik įrodžius koks buvo neblaivumas tuoj po sukelto nagrinėjamo autoįvykio, kaltę galima kvalifikuoti pagal atitinkamą ANK 423 straipsnio dalį.
3.2. Skunde pažymima, kad byloje nustatytos atsakomybę lengvinančios aplinkybės - už eismo įvykio sukėlimą baudžiamas pirmą kartą, galiojančių administracinių nuobaudų neturi, už chuliganišką ar pavojingą vairavimą, nėra teistas, dėl padaryto nusižengimo pilnai prisipažino, gailėjosi, atlygino autoįvykio metu padarytą žalą draudimo bendrovei, susitaikė su nukentėjusiuoju. Automobilio vairavimas yra būtinas, norint operatyviai nuvykti į darbo vietas, kurios keičiasi priklausomai nuo situacijos ir būna įvairių Lietuvos Respublikos ikiteisminio tyrimo įstaigos ar teismai, ir į kurias dažnai operatyviai turi vykti su savo vairuojama transporto priemone, kadangi, pvz. į tokius miestus kaip Kupiškis ar Rokiškis po pietų autobusu iš Panevėžio nuvykti tiesiog neįmanoma arba tai padaryti yra labai nepatogu. Pritaikius ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas, teisės vairuoti transporto priemones atėmimą sutrumpinus iki keleto mėnesių ar net vienerių metų, skiriamos nuobaudos tikslai ir taip bus pasiekti.
3.3. Skunde atkreipiamas dėmesys, kad nusižengimo ištyrimas užsitęsė ne dėl apelianto kaltės ir visą šį laikotarpį iki šiol vairuoja transporto priemonę, jokių KET pažeidimų nepadarė, visiškai atsisakė alkoholinių gėrimų vartojimo, todėl esant šioms aplinkybėms bei vadovaujantis teisingumo ir protingumo principu ir skiriant švelnesnę, nei ANK 423 straipsnio 2 dalyje ar net 3 dalyje numatytą papildomą nuobaudą - teisės vairuoti transporto priemones atėmimą, jo terminas gali būti sutrumpintas dar labiau, nes ir taip šiuo metu padarė reikiamas išvadas ir toliau vairuoja žymiai atsakingiau.
Žemesnės instancijos teismas
4. Teismo posėdyje administracinėn atsakomybėn patrauktas A. L. palaikė savo apeliacinį skundą, prašė jį tenkinti.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
5. A. L. apeliacinis skundas netenkinamas.
6. Apeliaciniame skunde iš esmės nėra keliamas kaltės klausimas, tačiau nesutinkama su paskirta administracine poveikio priemone - specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimu, prašant sutrumpinti jos taikymo terminą. Be to, nesutinkama ir su nustatytu neblaivumo laipsniu, prašant administracinį nusižengimą kvalifikuoti pagal ANK 423 straipsnio 2 dalį. Atsižvelgiant į ANK 652 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą reglamentavimą, pagal kurį apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą, byla nagrinėjama apeliacinio skundo ribose.
Dėl administracinio nusižengimo kvalifikavimo
7. Skundžiamu nutarimu A. L. buvo pripažintas kaltu pagal ANK 423straipsnio 3 dalį. Apeliaciniu skundu ginčijamas administracinio nusižengimo kvalifikavimas, teigiant, kad byloje nėra jokių A. L. girtumo laipsnį patvirtinančių duomenų, todėl nusižengimas turi būti kvalifikuojamas pagal ANK 423 straipsnio 2 dalį.
8. ANK 423 straipsnio 2 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už nežymų kitų asmenų sveikatos sutrikdymą sukėlusį KET pažeidimą. Tuo tarpu to paties straipsnio 3 dalis numato administracinę atsakomybę už neblaivių (daugiau negu 0,4 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės) <...> asmenų padarytą KET pažeidimą, kuris sukėlė kitų asmenų nežymų sveikatos sutrikdymą ar lėmė kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kito turto sugadinimą (apgadinimą).
9. Visų pirma, pažymėtina, kad iškart po administracinio nusižengimo padarymo A. L. pripažino kaltę pilnai ir nurodė, kad gailisi, tai patvirtino savo parašu 2019 m. lapkričio 27 d. administracinio nusižengimo protokole (b. l. 3). 2019 m. gegužės 15 d. (duomenys neskelbtini) AVPK (duomenys neskelbtini) rajono PK veiklos skyriaus vyresniojo tyrėjo tarnybiniame pranešime dėl eismo įvykio nurodyta, kad vairuotojui A. L. nustatytas 1,22 promilių neblaivumas alkoholio kiekio matuokliu ,,Drager Alcotest 7510“ Nr. (duomenys neskelbtini), patikros Nr. (duomenys neskelbtini). Taip pat nurodyta, kad bendraujant su automobilio ,,Audi A4“ vairuotoju, jo kalba buvo nerišli, judesiai nekoordinuoti, nuo vairuotojo sklido alkoholio kvapas. Vairuotojas sakė, kad yra vartojęs alkoholio ir sakė jį vežti į (duomenys neskelbtini) (b. l. 61). Iš byloje esančio liudytojo apklausos BPK 80 straipsnio 1 punkto ir 82 straipsnio 3 dalies pagrindais protokolo matyti, kad apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu A. L. nurodė, kad iš vakaro bei ryte prieš eismo įvykį vartojo alkoholį. Nurodė, kad jam buvo patikrintas girtumas ir, kiek, pamena, nustatytos – 1,4 promilės (b. l. 21-22). Byloje esantis Alkoholio kiekio matuoklio Drager Alcotest 7510 Nr. (duomenys neskelbtini) panaudojimo registracijos žurnalas ir 2019 m. gegužės 15 d. alkotesterio Drager Alcotest 7510 Nr. (duomenys neskelbtini) išrašas patvirtina, kad A. L., gim. (duomenys neskelbtini), 2019 m. gegužės 15 d. 13.59 val. nustatytas 1,22 prom. neblaivumas (b. l. 62-64). Be to, alkoholio kiekio matuoklio panaudojimo registracijos žurnale apeliantas pasirašė, todėl atmestinas jo argumentas, kad jis nebuvo supažindintas ir nežinojo savo eismo įvykio metu nustatytą neblaivumo laipsnį. Juo labiau, iškart po eismo įvykio, rašant administracinio nusižengimo protokolą, apklausiant ikiteisminio tyrimo metu ir pirmosios instancijos teisme pilnai pripažino savo kaltę ir sutiko su alkotesterio rodmenimis, tačiau nustatytą neblaivumo laipsnį ginčija tik apeliaciniu skundu. Atsižvelgiant į aukščiau įvardintus įrodymus, prašymas A. L. administracinį nusižengimą kvalifikuoti pagal ANK 423 straipsnio 2 dalį, atmestinas kaip nepagrįstas, kadangi jo nustatytą neblaivumo laipsnį neginčijamai patvirtina byloje esantys įrodymai (alkoholio kiekio matuoklio Drager Alcotest 7510 Nr. (duomenys neskelbtini) panaudojimo registracijos žurnalas ir išrašas).
Dėl ANK 34 straipsnio 5 dalies taikymo
10. Galimybę paskirti mažesnę baudą, negu ANK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta ANK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti, numato ANK 34 straipsnio 5 dalis. Šis sprendimas priimamas įvertinus padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes bei vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais.
11. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje praktikoje nuosekliai laikomasi nuostatos, kad administracinė nuobauda, vadovaujantis ANK 34 straipsnio 5 dalyje nustatytomis taisyklėmis, gali būti švelninama tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kuriam taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai. Tai gali būti veikos mažareikšmiškumas ar nedidelis jos pavojingumas, išskirtinai teigiamas pažeidėjo asmenybės charakterizavimas, kelių lengvinančių atsakomybę aplinkybių buvimas ir pan. Minėto straipsnio taikymas laikomas išimtimi iš bendrų administracinių nuobaudų skyrimo pagrindų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 7 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. e2AT-33-303/2016, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 30 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-38-303/2016).
12. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nėra pagrindo švelninti A. L. padėtį, taikant ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatą, kadangi nepaskyrus teisės vairuoti transporto priemones atėmimo, nebus pasiekti ANK 22 straipsnyje numatyti administracinės nuobaudos tikslai. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apylinkės teismas tinkamai įvertino visas byloje esančias aplinkybes ir padarė pagrįstą išvadą, jog ANK 22 straipsnyje numatyti nuobaudos tikslai bus pasiekti apeliantui paskyrus būtent tokios trukmės administracinio poveikio priemonę – 3 metams.
13. Apeliaciniame skunde A. L. nurodo, kad už eismo įvykio sukėlimą baudžiamas pirmą kartą, galiojančių administracinių nuobaudų neturi, už chuliganišką ar pavojingą vairavimą nėra teistas, dėl padaryto nusižengimo pilnai prisipažino, gailėjosi, atlygino autoįvykio metu padarytą žalą draudimo bendrovei, susitaikė su nukentėjusiuoju. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apelianto nurodytos aplinkybės nėra laikytinos išskirtinėmis, sudarančiomis pagrindą taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas. Akcentuotina, kad apelianto veiksmai buvo neatsakingi, kėlė pavojų ne tik jo paties, bet ir visuomenės saugumui ir pats nusižengimas laikytinas vienu iš pavojingiausių administracinių nusižengimų. Juo labiau, kad nusižengimas padarytas dienos metu, kelyje (duomenys neskelbtini), esant intensyviam eismui. Įvertintina ir tai, kad nagrinėjamu atveju dėl neatsakingo A. L. elgesio kilo pasekmės – nežymiai sutrikdyta nukentėjusiojo sveikata, kas didina paties nusižengimo pavojingumą. Be to, tik laimingo atsitiktinumo dėka pavyko išvengti dar skaudesnių pasekmių, įvertinus tai, kad apeliantui buvo nustatytas daugiau, nei 3 kartus viršijantis leistiną ribą, girtumo laipsnis. Be to, šios aplinkybė jau buvo įvertintos skiriant minimalų administracinės poveikio priemonės terminą, todėl dar labiau švelninti apelianto teisinę padėtį, nėra pagrindo.
14. Galimybę šiuo atveju taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas apeliantas grindžia ir tuo, kad automobilio vairavimas yra būtinas, norint nuvykti į įvairias įstaigas visoje Lietuvoje. Apygardos teismas sutinka, kad ilgalaikis teisės vairuoti transporto priemones atėmimas apsunkins apelianto galimybes nuvykti į darbovietę, galbūt atlikti kai kurias darbines funkcijas, tačiau asmeniniai pažeidėjo poreikiai negali būti iškeliami aukščiau padaryto administracinio nusižengimo pavojingumo. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog skiriama nuobauda turėtų nubausti teisės pažeidėją, sukelti teisės pažeidėjui atitinkamas neigiamas pasekmes, o tokių pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto, įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas. Pažymėtina, jog A. L. ir iki nusižengimo padarymo žinojo ir suprato, kad teisė vairuoti transporto priemones jam yra reikalinga darbinėms funkcijoms atlikti, tačiau akivaizdu, jog šios aplinkybės nebuvo pakankamos, kad sulaikytų nuo nusižengimo darymo. Teismų praktikoje pripažįstama, jog aplinkybė, kad teisė vairuoti transporto priemones reikalinga nuvykimui į darbą ar darbo funkcijos atlikti, nėra laikoma ypatingai atsakomybę švelninančia, galinčia lemti išskirtinį administracinės nuobaudos ir/ar administracinio poveikio priemonės švelninimą. Apygardos teismo vertinimu, asmuo, norėdamas išlaikyti darbą, tinkamai pasirūpinti savimi ir kitais, turi pats būti itin atidus, nes tokios gyvenimiškai įprastos aplinkybės negali būti laikomos išskirtine priežastimi, suteikiančia galimybę pažeidėjui taikyti švelnesnes nuobaudas, nei už analogiškus pažeidimus baudžiami kiti teisės pažeidėjai, todėl administraciniu nusižengimu patirtos pasekmės yra adekvačios padaryto nusižengimo pavojingumui ir nelaikytinos asmens teises suvaržančiais labiau, nei būtina administracinio poveikio priemonės tikslams užtikrinti.
15. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad A. L. padarytas administracinis nusižengimas yra vienas pavojingiausių nusižengimų, sukeliančių pavojų ne tik transporto eismo saugumui, bet ir žmonių gyvybei bei sveikatai, todėl skiriama nuobauda turi nubausti teisės pažeidėją, sukelti atitinkamas neigiamas pasekmes. Akcentuotina, kad įstatymų leidėjas už ANK 423 straipsnio 3 dalyje padarytą nusižengimą numatė privalomą teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo 3 metų iki 5 metų. Apylinkės teismas, netaikydamas apelianto atžvilgiu ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatų, tinkamai atsižvelgė į visas administracinio nusižengimo bylos aplinkybes, administracinėn atsakomybėn patraukto asmens asmenybę, vadovavosi suformuota teismų praktika, todėl pagrįstai neskyrė trumpesnio teisės vairuoti transporto priemonės atėmimo termino, nei numatyta straipsnio dispozicijoje.
16. Apygardos teismo vertinimu, šiuo atveju byloje esantys duomenys leidžia daryti išvadą, kad administracinio poveikio priemonės tikslai negali būti pasiekti paskyrus trumpesnį, nei minimalų ANK 423 straipsnio 4 dalyje numatytą šios administracinio poveikio priemonės terminą už ANK 423 straipsnio 3 dalyje numatyto pažeidimo padarymą. Atsižvelgus į tai, Panevėžio apylinkės teismo Pasvalio rūmų 2019 m. gruodžio 16 d. nutarimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu, todėl paliekamas galioti, o A. L. apeliacinis skundas netenkinamas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalimi, teismas
nutaria:
Panevėžio apylinkės teismo Pasvalio rūmų 2019 m. gruodžio 16 d. nutarimą palikti nepakeistą ir A. L. apeliacinio skundo netenkinti.
Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.