Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Albinas Antanaitis, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs E. B. (toliau – E. B.) apeliacinį skundą dėl Varėnos rajono aplinkės teismo 2015 m. birželio 19 d. nutarties E. B. administracinio teisės pažeidimo byloje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Aleksandro Barausko užkardos pavaduotojo 2015 m. gegužės 11 d. M. P. nutarimu E. B. pripažinta kalta už tai, kad ji, būdama bausta už administracinio teisės pažeidimo, įtvirtinto Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 205 str. 1 d., padarymą, 2015 m. gegužės 10 d., 13.50 val. vykdama automobiliu „Audi A6“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) ir būdama pasienio ruože Mantotų k. ribose, kelyje Dubičiai – Gribaša, neturėjo su savimi asmens tapatybę patvirtinančio dokumento, tuo pažeisdama 2002 m. balandžio 30 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 598 patvirtintų „Pasienio teisinio režimo taisyklių“ 6 punktą, tokiais savo veiksmais padarydama administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 205 str. 2 d.

Už šio teisės pažeidimo padarymą E. B. buvo paskirta 140 (vieno šimto keturiasdešimties) eurų bauda.

Nesutikdama su priimtu nutarimu, E. B. pateikė skundą Varėnos rajono apylinkės teismui, kuris 2015 m. birželio 19 d. nutartimi jos skundą atmetė.

Apeliaciniu skundu pažymima, kad E. B. šiuo metu laukiasi kūdikio, dėl ko yra nervinga, ji našlaitė, gaunanti tik socialinę pašalpą, be to, mokosi Varėnos technologijos mokykloje.

E. B. apeliacinis skundas netenkinamas.

Pagal ATPK 302¹¹ str. 1 d. nuostatas, apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą. Pažymėtina, kad teismo procesinis sprendimas (nutartis, nutarimas) laikomas teisėtu ir pagrįstu tik tokiu atveju, kai jame išdėstytos teismo išvados atitinka bylos nagrinėjimo metu nustatytas faktines bylos aplinkybes bei jų visumą.

Šiame kontekste pažymėtina, kad administraciniu teisės pažeidimu (nusižengimu) laikomas priešingas teisei, kaltas (tyčinis ar neatsargus) veikimas arba neveikimas, kuriuo kėsinamasi į valstybinę arba viešąją tvarką, nuosavybę, piliečių teises ir laisves, į nustatytą valdymo tvarką, už kurį įstatymai numato administracinę atsakomybę. Asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu teisės pažeidimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK ypatingoje dalyje, sudėtis. Administracinio teisės pažeidimo sudėties įrodymas sudaro pagrindą kilti administracinei atsakomybei, priešingu atveju nėra pagrindo taikyti administracinės atsakomybės priemonių. Kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį teisės pažeidimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę. Sutinkamai su ATPK 256 str. nuostatomis, įrodymai administracinio teisės pažeidimo byloje yra bet kurie faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi organai (pareigūnai) įstatymo numatyta tvarka nustato, ar yra padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar jo nėra, ar dėl jo padarymo tas asmuo kaltas, ir kitokias aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Pagal ATPK 257 str., organas (pareigūnas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone. Tai reiškia, kad nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-21-2012, 2AT-2-2013, 2AT-9/2014, 2AT-39-2014ir kt.).

Šių duomenų visumoje analizuojant administracinio teisės pažeidimo byloje surinktus įrodymus bei skundžiamo nutarimo turinį, matyti, kad visos aplinkybės, turinčios reikšmės apeliantės veiksmų kvalifikavimui buvo ištirtos, teismo įvertintos ir pagrįstai pripažintos įrodymais, pagrindžiančiais E. B. kaltę padarius jai inkriminuojamą teisės pažeidimą. Nesutikti su pirmosios instancijos teismo argumentacija bei naikinti apylinkės teismo sprendimą remiantis apeliaciniame skunde pateiktais administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens samprotavimais apie nagrinėjamo įvykio aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas neturi teisinio pagrindo.

Konstatuojant šią išvadą pažymėtina, kad ATPK 205 str. 2 d. numato administracinę atsakomybę tam, kas būdamas baustas administracine nuobauda už šio straipsnio pirmojoje dalyje numatytus pažeidimus, pažeidė pasienio teisinio režimo taisyklių arba pasienio kontrolės punktų veiklos taisyklių reikalavimus. Sutinkamai su Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo Nr. 598 „Dėl pasienio teisinio režimo taisyklių patvirtinimo“ 6 p., Lietuvos Respublikos, kitų Europos Sąjungos valstybių narių piliečiams ir asmenims, kurie naudojasi Bendrijos laisvo judėjimo teise, vyresniems kaip 16 metų, draudžiama būti pasienio ruože be asmens tapatybę patvirtinančio dokumento.

Šiuo aspektu analizuojant administracinio teisės pažeidimo byloje esančių duomenų visumą matyti, kad E. B. nei bylą nagrinėjant Valstybės sienos apsaugos tarnyboje prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, nei pirmosios instancijos teisme, savo kaltės jai inkriminuojamo teisės pažeidimo padaryme, o būtent, kad ji įvykio metu su savimi neturėjo asmens tapatybę patvirtinančio dokumento, kaip to reikalauja aukščiau aptartos teisės nuostatos, neneigė. Jos teigimu, pasienio pareigūnams paprašius pateikti asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą, ji jo ilgai ieškojo, kadangi tikrai žinojo, jog turi su savimi, tačiau kaip paaiškėjo vėliau, savo asmens dokumentą ji pametė prie Dubičių k. esančios parduotuvės, kur ją radę pažeidėjos draugai, atvežė į Aleksandro Barausko užkardos patalpas. Aplinkybę, kad E. B. asmens dokumentas į pasienio postą buvo pristatytas vėliau, patvirtina ir Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Varėnos rinktinės Aleksandro Barausko užkardos administracinio teisės pažeidimo protokole užfiksuoti duomenys. Tačiau nagrinėjamu atveju vis tik pažymėtina, kad sutinkamai su Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo Nr. 598 „Dėl pasienio teisinio režimo taisyklių patvirtinimo“ 6 p. nuostatomis, būti pasienio ruože be asmens tapatybę patvirtinančio dokumento griežtai draudžiama, kas rodo, jog vien tik pats asmens tapatybę patvirtinančio dokumento neturėjimo faktas patikrinimo metu, nepriklausomai nuo priežasčių, užtraukia administracinę atsakomybę ATPK pagrindu. Pareigą su savimi turėti asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą, remiantis nagrinėjamos administracinio teisės pažeidimo bylos medžiaga, neabejotinai žinojo ir pati apeliantė. Sutinkamai su jos pačios apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais, kadangi ji gyvenanti pasienio ruože, visuomet su savimi nešiojasi asmens tapatybės kortelę. Šiame kontekste atsakant į apeliantės argumentus, akcentuotina, kad pagal ATPK 9 str., administraciniu teisės pažeidimu (nusižengimu) laikomas priešingas teisei, kaltas (tyčinis arba neatsargus) veikimas arba neveikimas, kuriuo kėsinamasi į valstybinę arba viešąją tvarką, nuosavybę, piliečių teises ir laisves, į nustatytą valdymo tvarką, už kurį įstatymai numato administracinę atsakomybę, kas leidžia pagrįstai manyti, jog administracinė atsakomybė pagal atitinkamus ATPK straipsnius kyla net ir esant neatsargiai asmens tyčiai. Todėl net ir tikint E. B. versija, jog asmens tapatybės kortelę jos tikrinimo metu ji buvo pametusi ir apie tai sužinojo tik pastebėjusi, jog jos nėra, ši aplinkybė jos atsakomybės pagal ATPK 205 str. 2 d. nešalina.

Nors apeliaciniu skundu be E. B. kaltės klausimo jai inkriminuojamo teisės pažeidimo padaryme yra ginčijamas ir jai paskirtos administracinės nuobaudos dydis, tačiau, įvertinus Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Varėnos rinktinės Aleksandro Barausko užkardos 2015 m. gegužės 11 d. nutarimo bei skundžiamos apylinkės teismo nutarties motyvus, atsižvelgiant į apeliantės asmenybę, abejonių tinkamai jos atžvilgiu individualizuota administracine nuobauda, aukštesniajam teismui nekyla.

Pagal ATPK 30 str. nuostatas, nuobauda už administracinį teisės pažeidimą skiriama norminio akto, numatančio atsakomybę už padarytą teisės pažeidimą, nustatytose ribose, tiksliai laikantis šio kodekso ir kitų aktų dėl administracinių teisės pažeidimų. Skiriant nuobaudą, atsižvelgiama į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę bei atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių sąrašą nustato šio kodekso 31 ir 32 straipsniai. ATPK 205 str. 2 d., už kurio pažeidimą nagrinėjamu atveju E. B. traukiama administracinėn atsakomybėn, numato baudą nuo aštuoniasdešimt šešių iki vieno šimto septyniasdešimt trijų eurų.

Sutinkamai su Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Varėnos rinktinės Aleksandro Barausko užkardos 2015 m. gegužės 11 d. nutarimu, kam pritarė ir E. B. skundą nagrinėjęs apylinkės teismas, apeliantei už jai inkriminuoto administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 205 str. 2 d., padarymą buvo paskirta 140 (vieno šimto keturiasdešimties) eurų bauda, kas viršija komentuojamo straipsnio sankcijoje numatytos baudos vidurkį. Tačiau, įvertinus apeliantės elgesį iš karto po įvykio bei viso proceso metu, jos asmenybę charakterizuojančias aplinkybes bei kitus administracinės nuobaudos skyrimui reikšmingus duomenis spręstina, kad administracinė nuobauda E. B. atžvilgiu nagrinėjamu atveju individualizuota tinkamai, ką pagrįstai konstatavo ir pirmosios instancijos teismas.

Pritariant tokiai apylinkės teismo išvadai, visų pirma pažymėtina, kad administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat – kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nedarytų naujų teisės pažeidimų (ATPK 20 str.). Taigi administracine nuobauda siekiama ir nubaudimo, ir prevencinių tikslų. Tokiu būdu įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimą, užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su įvykdytu pažeidimu. Teismų praktikoje sprendžiant asmeniui skirtinos administracinės nuobaudos individualizavimo klausimą laikomasi pozicijos, jog vien tik simbolinės, administracinėn atsakomybėn patraukto asmens pageidavimus tenkinančios nuobaudos paskyrimas akivaizdžiai neatitiktų administracinei nuobaudai keliamų tikslų.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad E. B. bylos nagrinėjimo Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Varėnos rinktinės Aleksandro Barausko užkardoje metu jokių prašymų ar reikalavimų į kuriuos galima būtų atsižvelgti sprendžiant jai skirtinos administracinės nuobaudos dydžio klausimą, Institucijai nepateikė. Priešingai, remiantis pirmosios instancijos teismo posėdžio metu apklausto Institucijos atstovo M. P. teigimu, E. B. elgėsi taip, jog nesimatė jokių jos išgyvenimų dėl padaryto pažeidimo, ji vis prašė greičiau viską baigti, kadangi ji neturinti laiko, norinti greičiau išvažiuoti, kas pareigūnui leido manyti, kad apeliantė arba neadekvačiai suvokia situaciją, arba tyčiojasi iš savo pareigas vykdančių pareigūnų. Toks ciniškas administracinėn atsakomybėn traukiamos E. B. elgesys, aukštesniojo teismo vertinimu, parodo jos lengvabūdišką bei tam tikra prasme aplaidų požiūrį į visuomenėje priimtas bendrąsias elgesio ir moralės taisykles, rodo, jog ji neišgyvena dėl padaryto pažeidimo ir nėra padariusi jokių išvadų dėl savo pasiryžimo ateityje laikytis teisės aktais nustatytų reikalavimų. Ir nors apeliaciniu skundu ji teigia, kad gailisi dėl padaryto pažeidimo, tačiau atsižvelgiant į jos elgesį administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo metu, pripažinti tai jos atsakomybę lengvinančia aplinkybe, nėra teisinio pagrindo. Konstatuojant šią išvadą pažymėtina, kad teismų praktikoje laikomasi pozicijos, jog nuoširdus gailėjimasis dėl padaryto teisės pažeidimo kaip atsakomybę lengvinanti aplinkybė paprastai pasireiškia tuo, kad kaltininkas neigiamai vertina savo poelgius, kremtasi dėl padarytų veiksnių ir stengiasi sušvelninti nusikalstamos veikos padarinius. Ši aplinkybė parodo asmens požiūrį į padarytą pažeidimą ir ji turi būti objektyviai įvertinama pagal bylos aplinkybių visumą, bet ne pagal bendrus administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens pareiškimus dėl savo kaltės pripažinimo ir gailesčio.

Svarstant E. B. paskirtos administracinės nuobaudos pagrįstumo klausimą, atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad, remiantis nagrinėjamos bylos duomenimis, Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Varėnos rinktinės Aleksandro Barausko užkardos 2015 m. gegužės 11 d. nutarimu paskirtą 140 (vieno šimto keturiasdešimties) eurų baudą apeliantė jau yra sumokėjusi 2015 m. gegužės 14 d., ką pirmosios instancijos teismo posėdžio metu patvirtino ir ji pati, prašydama grąžinti jai sumokėtus pinigus. Esant šiai aplinkybei kritiškai vertintini jos apeliacinio skundo argumentai dėl sunkios materialinės padėties bei ribotų galimybių sumokėti jai paskirtą baudą. Šiuo aspektu atkreiptinas pareiškėjos dėmesys, jog bylą nagrinėjant Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Varėnos rinktinės Aleksandro Barausko užkardoje ji šių aplinkybių nenurodė, pastabų dėl jai paskirtos baudos dydžio neturėjo, prašymo dėl baudos išdėstymo dalimis ar jos pakeitimo viešaisiais darbais neteikė, o praėjus vos trims dienoms po nuobaudos paskyrimo ją sumokėjo, kas leidžia pagrįstai abejoti jos sunkia materialine padėtimi. Juo labiau, kad jokių tai patvirtinančių duomenų E. B. nepateikė ir aukštesniajam teismui pateikdama apeliacinį skundą.

Tokiu būdu, atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad E. B. veika kaip administracinis teisės pažeidimas, numatytas ATPK 205 str. 2 d. kvalifikuotas tinkamai, pažeidėjos kaltė įrodyta tinkamai ištirtais ir įvertintais bylos duomenimis, administracinė nuobauda apeliantės atžvilgiu paskirta nepažeidžiant bendrųjų administracinių nuobaudų skyrimo taisyklių, todėl naikinti ar keisti teisėtą ir pagrįstą Varėnos rajono teismo 2015 m. birželio 19 d. nutartį, remiantis E. B. apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais nėra teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

Varėnos rajono apylinkės teismo 2015 m. birželio 19 d. nutartį palikti nepakeistą ir E. B. apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.