Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2016-05-19 · Administracinė byla Nr. I-1628-815/2016

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2016-05-19
Bylos Nr.
I-1628-815/2016
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Ernestas Spruogis
Pareiškėjas
A. A., D. Ž.
Atsakovas
Lietuvos kelių policijos tarnybai
Kategorijos
Administracinė byla Nr. I-1628-815/2016Teisminio proceso Nr. 3-61-3-06302-2013-0Procesinio sprendimo kategorija 1.16.5; 3.21 (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. gegužės 19 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas Ernestas Spruogis rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų A. A. ir D. Ž. skundus atsakovei Lietuvos kelių policijos tarnybai dėl sprendimų panaikinimo, neišmokėtos darbo užmokesčio dalies priteisimo.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

1. Pareiškėjas A. A. su 2013 m. spalio 16 d. skundu kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Lietuvos kelių policijos tarnybos 2013 m. spalio 10 d. sprendimą Nr. 39-S-4181 „Dėl prašymo dėl darbo užmokesčio nepriemokos ir informacijos pateikimo“, priteisti nuo 2009 m. rugpjūčio 1 d. iki 2013 m. rugsėjo 30 d. neišmokėtą darbo užmokesčio dalį dėl sumažinto pareiginės algos koeficiento (b. l. 1-3). Pareiškėja D. Ž. su 2013 m. spalio 17 d. skundu kreipėsi į teismą, prašydama panaikinti Lietuvos kelių policijos tarnybos 2013 m. spalio 11 d. sprendimą Nr. 39-S-4205 „Dėl prašymo dėl darbo užmokesčio nepriemokos ir informacijos pateikimo“; priteisti nuo 2009 m. rugpjūčio 1 d. iki 2013 m. rugsėjo 30 d. neišmokėtą darbo užmokesčio dalį dėl sumažinto pareiginės algos koeficiento (b. l. 36-38). Pareiškėjai skundus iš esmės grindžia Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2013 m. liepos 1 d. nutarimu, skunde, be kita ko, nurodo, kad eina Lietuvos kelių policijos tarnyboje (toliau – Tarnyba) (iki 2010 m. liepos 1 d. Tarnybos pavadinimas buvo Lietuvos policijos eismo priežiūros tarnyba) (duomenys neskelbtini) pareigas (pareigybės lygis – A, pareigybės kategorija – 11) nuo (duomenys neskelbtini) Pareiškėja skunde teismui nurodė, kad ji Tarnybos (duomenys neskelbtini) pareigas eina nuo (duomenys neskelbtini). Nuo (duomenys neskelbtini) jos pareigybės lygis – A, pareigybės kategorija – 11.

Atsiliepimas

2. Atsakovė Tarnyba atsiliepimuose į pareiškėjų skundus, be kita ko, nurodo, kad Tarnyba neturi teisės perimti atitinkamam teisėkūros subjektui suteiktų įgaliojimų spręsti dėl pareiškėjai susidariusios sumos išmokėjimo sąlygų, laikotarpio, nes tokį sprendimą pagal suteiktą kompetenciją priima įstatymų leidėjas, įgyvendindamas teisėkūros funkciją; pareiškėjų reikalavimo teisė bus realizuojama pagal naujame įstatyme nustatytą mechanizmą, todėl išmokėti darbo užmokesčio nepriemoką už laikotarpį pagal dabartinę teisinę padėtį nėra galimybės (b. l. 8–9, 43-44).

Motyvuojamoji dalis

Teismas, išnagrinėjęs skundų ir atsiliepimų motyvus, įvertinęs rašytinius bylos įrodymus, išanalizavęs ginčo teisinį santykį reglamentuojančius teisės aktus,

konstatuoja:

Nagrinėjamoje administracinėje byloje pagal pareiškėjų A. A. ir D. Ž. skundus sprendžiama, ar yra teisinis pagrindas priteisti pareiškėjams neišmokėtą tarnybinio atlyginimo dalį (apskaičiavimų lentelės, b. l. 28-29, 45-46). Pabrėžtina, kad atlyginimas buvo sumažintas įstatymo, Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2013 m. liepos 1 d. nutarimu pripažinto prieštaraujančiu Konstitucijai, pagrindu.

Akcentuotina, jog Lietuvos Respublikos Seimas 2015 m. birželio 30 d. priėmė Lietuvos Respublikos asmenų, kuriems už darbą apmokama iš valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, dėl ekonomikos krizės neproporcingai sumažinto darbo užmokesčio (atlyginimo) dalies grąžinimo įstatymą (toliau – ir Grąžinimo įstatymas), įsigaliojusį (su tam tikra išimtimi) 2015 m. rugsėjo 1 d., kuriame nustatytas asmenų, kuriems už darbą apmokama iš valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, praradimų, patirtų dėl per ekonomikos krizę neproporcingai sumažinto darbo užmokesčio (atlyginimo), kompensavimo mechanizmas. Konstitucinis Teismas 2015 m. lapkričio 19 d. nutarime konstatavo, kad nėra pagrindo teigti, jog įstatymų leidėjas, įgyvendinimo įstatymo pakeitimo įstatymu nustatydamas vienerių metų terminą, kuriam buvo atidėtas kompensavimo mechanizmą nustatančio įstatymo projekto pateikimas, nepagrįstai delsė. Taigi Grąžinimo įstatymas buvo priimtas be nepagrįsto delsimo. Atsižvelgdamas į tai, kad šiuo konkrečiu atveju Konstitucinis Teismas 2013 m. liepos 1 d. nutarime ir 2014 m. balandžio 16 d. sprendime nustatė, jog asmenų, kuriems už darbą apmokama iš valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, dėl neproporcingo atlyginimų mažinimo patirtų praradimų teisingas kompensavimas pagal Konstituciją gali būti tinkamai užtikrintas tik remiantis įstatymų leidėjo nustatytais patirtų praradimų kompensavimo dydžiais, terminais ir kitais esminiais elementais, taip pat į tai, kad įstatymų leidėjas Grąžinimo įstatyme nustatė asmenų, kuriems už darbą apmokama iš valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, dėl neproporcingo atlyginimų mažinimo patirtų praradimų kompensavimo mechanizmą, teismas konstatuoja, kad institucijai, kurioje pareiškėjai dirba, Grąžinimo įstatyme yra nustatyta pareiga jame įtvirtintomis sąlygomis kompensuoti pareiškėjų patirtus praradimus. Pareiškėjų patirtų praradimų kompensavimo mechanizmui jau esant nustatytam įstatyme, nėra pagrindo tenkinti pareiškėjų reikalavimų priteisti neišmokėtą darbo užmokesčio dalį teismo sprendimu. Pabrėžtina, kad tokią poziciją formuluoja ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2016 m. vasario 15 d. sprendime administracinėje byloje Nr. A-668-602/2016.

Remiantis tais pačiais argumentais, taip pat nėra pagrindo tenkinti pareiškėjų reikalavimų dėl Tarnybos 2013 m. spalio 10 d. sprendimo Nr. 39-S-4181 „Dėl prašymo dėl darbo užmokesčio nepriemokos ir informacijos pateikimo“ ir Tarnybos 2013 m. spalio 11 d. sprendimo Nr. 39-S-4205 „Dėl prašymo dėl darbo užmokesčio nepriemokos ir informacijos pateikimo“ panaikinimo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 127 straipsnio 1 dalimi, 129 straipsniu,

nusprendžia:

Pareiškėjų A. A. ir D. Ž. skundus atmesti kaip nepagrįstus.

Sprendimas per keturiolika dienų nuo jo paskelbimo apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjas Ernestas Spruogis