- Teismas
- Tauragės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-08-20
- Bylos Nr.
- 2-1583-733/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-43-3-00545-2020-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Robertas Povilaitis
- Ieškovas
- K. P.
- Atsakovas
- Valstybės įmonei „Turto bankas“
- Kategorijos
- 2.4.2.2Nuosavybės teisės įgyvendinimas
- 3.2.6.5Galutinis sprendimas
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo K. P. ieškinio atsakovei Valstybės įmonei „Turto bankas“ dėl turto pripažinimo asmenine nuosavybe.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas K. P. ieškiniu prašo nustatyti, kad G. Š. už savo asmenines lėšas 1992-03-18 pirkimo – pardavimo sutartimi asmeninėn nuosavybėn įsigijo butą su rūsiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini).
Nurodo, kad G. Š. už savo asmenines lėšas, t. y. pinigus (rublius) ir asmenines valstybės vienkartines išmokas (investicinius čekius) privatizavo minėtą butą, kuriame tuo metu gyveno kartu su sutuoktiniu J. Š.. Jų santuoka buvo sudaryta (duomenys neskelbtini), ištuoka įregistruota (duomenys neskelbtini). J. Š. mirė (duomenys neskelbtini). Nurodo, kad 1992-03-18 pirkimo – pardavimo sutartyje, sudarytoje tarp Šilutės rajono (miesto) valdybos (pardavėjo) ir Š. G. (pirkėjo), įrašyta, kad pagal Šilutės rajono (miesto) valdybos 1992-03-09 potvarkį Nr. 101V pardavėjas pardavė, o pirkėjas nupirko butą, kurio bendras naudingas plotas 80,33 kv. m., esantį (duomenys neskelbtini), bei, kad jo su priklausiniais bendra kaina 32790 Rub, kuri buvo pirkėjo sumokėta: 3999 Rub į Šilutės butų privatizavimo tarnybos sąskaitą bei 28791 Rub valstybės vienkartinėmis išmokomis bei kitomis tikslinėmis kompensacijomis.
Taip pat ieškovas nurodo, kad (duomenys neskelbtini) mirus G. Š., jam 2018-06-22 buvo išduotas liudijimas, kurio pagrindu jis tapo vieninteliu įstatyminiu įpėdiniu, priėmusiu G. Š. palikimą. Ginčo dėl palikimo, likusio po jos mirties, nėra. Sutuoktiniai G. ir J. Š. įpėdinių nesusilaukė, neįsivaikino.
Be to, nurodo, kad iš 1992-03-18 pirkimo - pardavimo sutarties matyti, jog būtent G. Š. buto įsigijimui sumokėjo sutartyje sutartą kainą, tuo išreikšdama norą įsigyti savo asmeninėn nuosavybėn privatizuojamą butą. Ieškovui yra žinoma, kad G. Š. buvusį sutuoktinį J. Š. prisiėmė gyventi, norėdama jam padėti ir tuo pačiu praskaidrinti vienatvę, nes jis neturėjo kur gyventi, o santuoką sudarė tikslu išvengti apkalbų, kad gyvena nesusituokę. Privatizuojant butą nei pinigais, nei investiciniais čekiais J. Š. neprisidėjo.
Atsiliepimas
Atsakovė Valstybės įmonė (toliau - VĮ) „Turto bankas“ atsiliepimu į ieškinį nurodo neprieštaraujanti ieškinio patenkinimui, jei teismas, išnagrinėjęs byloje esančius įrodymus, įsitikintų jo pagrįstumu. Taip pat nurodo, kad susidariusioje situacijoje ji, kaip valstybės institucija, kuriai teisės aktai nustato pareigą vykdyti valstybės paveldėto nekilnojamojo turto, įskaitant ir jam priskirtus žemės sklypus ir akcijų perėmimą, įvertinimą ir apskaitą, neatliko jokių prieštaraujančių teisės aktams veiksmų, kurie būtų galėję pažeisti ieškovo interesus. Kadangi byla buvo inicijuota ne dėl VĮ Turto banko kaltų ar neatsargių veiksmų (t. y. byla buvo inicijuota ne dėl to, kad bankas kokiu nors būdu būtų pažeidė ieškovo teises), mano, kad ieškovo reikalavimas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, jeigu toks būtų pareikštas, atmestinas.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Ieškinys tenkintinas visiškai.
Kaip matyti iš bylos medžiagos, 1992-03-18 Šilutės rajono (miesto) valdybos atstovas ir G. Š. sudarė pirkimo – pardavimo sutartį, kurioje nurodyta, kad pagal Šilutės rajono (miesto) valdybos 1992-03-09 potvarkį Nr. 101V pardavėjas (Šilutės rajono (miesto) valdyba) pardavė, o pirkėjas (G. Š.) nupirko butą, kurio bendras naudingas plotas 80,33 kv. m., esantį (duomenys neskelbtini). Iš minėtos sutarties matyti, kad buto su priklausiniais bendra kaina 32790 Rub, iš kurių pirkėja sumokėjo 3999 Rub į Šilutės butų privatizavimo tarnybos sąskaitą bei 28791 Rub valstybės vienkartinėmis išmokomis bei kitomis tikslinėmis kompensacijomis (b. l. 12).
Nustatyta, kad G. Š. už valstybės vienkartines išmokas įsigijo minėtą butą, kuriame tuo metu gyveno kartu su sutuoktiniu J. Š.. Jų santuoka buvo sudaryta (duomenys neskelbtini), ištuoka įregistruota (duomenys neskelbtini) (b. l. 7, 8). J. Š. mirė (duomenys neskelbtini) (b. l. 9).
Iš Medicininio mirties liudijimo nustatyta, kad G. Š. mirė (duomenys neskelbtini) (b. l. 6).
Iš Šilutės rajono 1-ojo notaro biuro notarės A. R. 2018-06-22 išduoto liudijimo matyti, kad mirus G. Š. jos palikimą priėmė įstatyminis įpėdinis – sūnėnas K. P. (b. l. 14).
Iš ieškovo teiginių nustatyta, kad sutuoktiniai G. ir J. Š. įpėdinių nesusilaukė, neįsivaikino, kad ginčo dėl palikimo nėra.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 3.89 straipsnio 1 dalis 7 punktas nustato, kad asmenine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamas sutuoktinio įgytas turtas už asmenines lėšas arba lėšas, gautas realizavus jo asmenine nuosavybe esantį turtą, jeigu to turto įgijimo metu buvo aiškiai išreikšta sutuoktinio valia įgyti turtą asmeninėn nuosavybėn.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2018-06-27 civilinėje byloje Nr. 3K-3-260-378/2018 nurodė, kad sprendžiant dėl sutuoktinių turto nuosavybės rūšies (asmeninė ar bendroji jungtinė) būtina nustatyti, už kokias lėšas jis įgytas (asmenines ar bendras), o taip pat įvertinti turto įgijimo laiką bei naudojimo paskirtį. Be to, nurodė, kad investiciniai čekiai - valstybės vienkartinės išmokos buvo skiriamos kiekvienam piliečiui asmeniškai, priklausomai nuo jo amžiaus, sveikatos būklės ir kitų individualių aplinkybių, todėl laikytinos asmenine nuosavybe. Atitinkamai ir turtas, įgytas už asmenines lėšas, laikytinas asmenine nuosavybe.
Iš ieškovo nurodytų aplinkybių, kurios byloje nebuvo paneigtos, nustatyta, kad nors G. Š. butą įsigijo santuokos metu, tačiau privatizuojant jį nei pinigais, nei investiciniais čekiais jos sutuoktinis J. Š. neprisidėjo. Būtent G. Š. buto įsigijimui sumokėjo sutartyje sutartą kainą (beveik visą iš jai skirtų investicinių čekių), tuo išreikšdama norą įsigyti savo asmeninėn nuosavybėn privatizuojamą butą. Todėl, teismo vertinimu, G. Š. ginčo buto įsigijimo metu aiškiai išreiškė valią įgyti jį asmeninėn nuosavybėn.
Esant šioms aplinkybėms, ieškinys tenkintinas visiškai ir pripažintina, kad G. Š. už savo asmenines lėšas 1992-03-18 pirkimo – pardavimo sutartimi asmeninėn nuosavybėn įsigijo butą su rūsiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) (CK 3.89 straipsnio 1 dalies 7 punktas).
Ieškovas byloje patyrė 100 Eur bylinėjimosi išlaidų (žyminio mokesčio), nuo kitos dalies žyminio mokesčio (701 Eur) jis teismo buvo atleistas. Atsižvelgiant į tai, kad, kaip teisingai pažymi atsakovė VĮ „Turto bankas“, byla buvo inicijuota ne dėl VĮ „Turto bankas“ kaltų ar neatsargių veiksmų (t. y. byla buvo inicijuota ne dėl to, kad VĮ „Turto bankas“ kokiu nors būdu būtų pažeidęs ieškovo teises), į bylinėjimosi išlaidų susidarymo priežastis, šalių procesinį elgesį, bylinėjimosi išlaidos, ieškinį patenkinus, iš atsakovės nepriteistinos (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 4 dalis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 260 straipsniu, 270 straipsniu,
nusprendžia:
Ieškinį patenkinti visiškai.
Pripažinti, kad G. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) už savo asmenines lėšas 1992-03-18 pirkimo – pardavimo sutartimi asmeninėn nuosavybėn įsigijo butą su rūsiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini).
Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmams.