- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-12-23
- Bylos Nr.
- 2A-929-357/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-35-3-00821-2013-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rasa Bartašienė
- Pareiškėjas
- A. B.
- Suinteresuotas asmuo
- Radviliškio rajono savivaldybės administracijai, VĮ Registrų centrui
- Kategorijos
- 30.8pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.20pavadinimo nepavyko patikrinti
Teisėja D. Šabanskienė Teisminio proceso Nr. 2-35-3-00821-2013-0 Procesinio sprendimo kategorija 30.8,121.20.
NUTARTIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2013 m. gruodžio 23 d.
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo A. B. apeliacinį skundą dėl Radviliškio rajono apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 9 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-1146-766/2013 pagal pareiškėjo A. B. pareiškimą suinteresuotiems asmenims Radviliškio rajono savivaldybės administracijai, VĮ Registrų centrui dėl nuosavybės teisės pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ginčo esmė
Pareiškėjas A. B. pareiškimu kreipėsi į teismą, prašydamas nustatyti faktą, kad pareiškėjas A. B. yra įgijęs nuosavybės teisę pagal įgyjamąją senatį į (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) km., Radviliškio rajone esantį turtą: 81,5/100 dalių arba 838,245 m² mechaninių dirbtuvių, kurių bendras plotas 1028,45 kv.m., unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plane pažymėtų 1P1p), priestato 1p1/1p, priestato 2p2/p, priestato 3p1/p bei 54,1/100 dalių arba 261,17 m²., garažų (bendras plotas 512,13 kv.m.), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plane pažymėtų 2G1p.
Pareiškėjas nurodė, kad Radviliškio rajono žemės ūkio bendrovės ,,Šniūraičiai“ likvidacinė komisija 1996 metais perdavė savo pajininkams nekilnojamąjį turtą (mechanines dirbtuves su priestatais bei garažus, esančius (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) km., Radviliškio rajone) bei kilnojamąjį turtą (įrangą) už jiems priklausantį pajų. Turtas už pajus buvo perduotas pajininkams perdavimo-priėmimo aktais. Pareiškėjas A. B. nuo 2005 m. gruodžio 1 d. iki 2013 m. kovo 15 d. nupirko iš buvusių Radviliškio rajono žemės ūkio bendrovės ,,Šniūraičiai“ pajininkų nekilnojamąjį turtą: 34011,30 vnt. pajų arba 81,5/100 dalių 1028,45 kv.m. mechaninių dirbtuvių, unikalus Nr.(duomenys neskelbtini), plane pažymėtų 1P1/p, priestato 1p1/p, priestato 2p2/p, priestato 3p1/p, esančių (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) km., Radviliškio rajone. Pareiškėjas taip pat nupirko iš buvusių Radviliškio rajono žemės ūkio bendrovės ,,Šniūraičiai“ pajininkų 2 910,36 vnt. pajų arba 286,79/100 dalių 512,13 kv.m. garažų, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plane pažymėtų 2G1p, esančių (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) km., Radviliškio rajone. Pareiškėjas nurodė, kad nupirktų mechaninių dirbtuvių, garažų, esančių (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) km., notarinės pirkimo-pardavimo sutarties sudaryti nebegali, nes Radviliškio rajono žemės ūkio bendrovė ,,Šniūraičiai“ 1997 m. balandžio 23 d. išregistruota iš juridinių asmenų registro kaip likviduota. Neturėdamas notarinės sutarties pareiškėjas įsigyto turto įregistruoti nekilnojamo turto registre kaip nuosavybės teise valdomo turto negali. Pažymėjo, kad pareiškėjo nupirktam nekilnojamam turtui ir kilnojamam turtui teismo sprendimu turi būti nustatomas faktas apie nuosavybės teisės įgijimą pagal įgyjamąją senatį. Pareiškėjas taip pat nurodė, kad per visą valdymo laikotarpį niekas kitas neįgyvendino nuosavybės teisių į šį nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą ir jokių pretenzijų dėl jo valdymo, naudojimo ir disponavimo pareiškėjui nereiškė (1 t., 2-5 b.l.).
Atsiliepimas
Atsiliepime į pareiškimą suinteresuotas asmuo Radviliškio rajono savivaldybės administracija nurodė, kad pareiškėjo nurodytam prašymui prieštaravimų nereiškia, prašė sprendimą priimti teismo nuožiūra (1t., 160 b. l.).
Atsiliepime į pareiškimą suinteresuotas asmuo VĮ Registrų centro Šiaulių filialas su pareiškėjo pareiškimu sutiko. Informavo, jog nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko 2013-06-17 duomenimis mechaninės dirbtuvės su priestatais, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), garažus, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys ‚(duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) km., Radviliškio raj. ir daiktinės teisės į juos neįregistruotos. Nekilnojamiems daiktams atlikti kadastriniai matavimai, duomenys yra formuojami. Nurodė, kad pareiškėjas nepateikė įrodymų ir nieko nepasisakė apie žemės sklypą, kuriame yra mechaninės dirbtuvės, garažas bei daiktinės teisės į jį. Mano, kad į šią civilinę bylą suinteresuotu asmeniu turėtų būti trauktina institucija, kurios kompetencijai priskirta valstybinės žemės administravimo funkcija, t.y. Nacionalinė žemės tarnyba prie žemės ūkio ministerijos, kurios kompetencijai priskirta valstybinės žemės administravimo funkcija (1t., 161 b. l.).
Pirmos instancijos teismo sprendimo esmė
Radviliškio rajono apylinkės teismas 2013 m. rugsėjo 9 d. sprendimu (1 t., 167, 168 b. l.) pareiškėjo prašymą atmetė.
Teismas nurodė, kad nesutinka su pareiškėjo pozicija dėl daikto valdymo laikotarpių ir jų skaičiavimo tvarkos, kai per įgyjamos senaties laiką daikto valdymas vienam iš kito perėjo keliems asmenims (šiuo atveju iš žemės ūkio bendrovės ,,Šniūraičiai“- pajininkams ir iš pajininkų- pareiškėjui). Pažymėjo, kad viena iš LR CK 4.68 str. 1 d. sąlygų- asmuo turi būti sąžiningai įgijęs daiktą bei sąžiningai, teisėtai, atvirai, nepertraukiamai ir kaip savą valdęs ne mažiau kaip 10 metų. Teismas nustatė, kad pareiškėjas valdymo laikotarpį skaičiuoja nuo 1967 m., bet teismui nepateikta jokių rašytinių įrodymų, jog ŽŪB ,,Šniūraičiai“ tais metais jau egzistavo. Teismo manymu, bendrovė, kaip toks juridinis vienetas, galėjo susikurti tik po 1990-03-11, kai buvo atkurta Lietuvos Respublikos nepriklausomybė, o turtas pajininkams už jiems priklausantį pajų buvo perleistas 1996 m., t.y. nėra pagrindo pripažinti, jog ŽŪB ,,Šniūraičiai“ valdė minėtą turtą 10 metų. Teismas taip pat atkreipė dėmesį, kad iš pareiškimo turinio ir rašytinių įrodymų matyti, kad pajininkai 1996 metais perdavimo priėmimo aktais perėmę turtą už pajus, laikotarpyje nuo 2003 (vienas pajininkas), kiti nuo 2005 metų iki 2013 metų perleido pajus arba (atitinkamą dalį nekilnojamo turto) pareiškėjui, t.y. didžioji dauguma pajininkų nevaldė minėto turto 10 metų. Trečia, teismas nustatė, kad pareiškėjas pradėjęs supirkinėti pajus nuo 2003 metų (iš vieno pajininko), kai dauguma pajų buvo įgyta laikotarpyje tarp 2005- 2008 metų, kita dalis- 2013 metais ir tais pačiais metais padavęs pareiškimą į teismą, taip pat, nelaikytina, kad valdė nekilnojamąjį turtą 10 metų. Visų trijų asmenų ŽŪB ,,Šniūraičiai“, pajininkų ir pareiškėjo valdymas neatitiko LR CK 4.68 str. 1 d. reikalavimų, todėl LR CK 4.71 str. 2 d. taisyklė netaikytina.
Teismas atsižvelgdamas į byloje esančius duomenis padarė išvadą, kad nėra visų LR CK 4.68 str.- 4.71 str. numatytų sąlygų, kurioms esant įmanoma nustatyti pareiškėjui nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį į nekilnojamą daiktą faktą, todėl pareiškėjo prašymą atmetė.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
Apeliantas A. B. apeliaciniu skundu (86–88 b. l.) prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – nustatyti faktą, kad A. B. 82,28/100 dalių mechaninių dirbtuvių (bendras plotas 1028,45 kv.m.), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plane pažymėtų 1P1p, priteisimo. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:
Teismas priimdamas sprendimą, nepagrįstai atmetė pareiškėjo nurodytą daikto teisėto, atviro ir nepertraukiamo valdymo laikotarpį kaip neįrodytą. Pažymėjo, kad pareiškime buvo nurodyta, jog prašomas turtas kaip nuosavybės objektas buvo valdomas nuo 1967 metų. Šis faktas nurodytas Radviliškio rajono žemės ūkio bendrovės ,,Šniūraičiai“ perdavimo- priėmimo aktuose bei nuo 1996 m. pajų pirkimo-pardavimo sutartyse- įsigijimo metai 1967 m.
Šalies argumentai
Apeliantas atkreipė dėmesį, kad byloje rašytiniuose įrodymuose yra nurodyta nekilnojamojo turto įsigijimo metai, inventorinis numeris, perleidžiamo pajaus suma, pajaus kaina. Taip pat nurodyta, kad Radviliškio žemės ūkio bendrovė ,,Šniūraičiai“ 1997 m. balandžio 23 d. išregistruota iš juridinių asmenų registro. Apelianto nuomone, jeigu teismas sprendime konstatavo, kad turtas pajininkams perleistas 1996 metais, tai bendras ŽŪB ,,Šniūraičiai“ ir pajininkų turto valdymas truko daugiau nei 10 metų, o tai atitiko CK 4.71 str. 2 d. normos reikalavimus, nes per įgyjamosios senaties laiką daikto valdymas vienam iš kito perėjo keliems asmenims ir kiekvieno iš jų valdymas atitiko CK 4.68 str. nustatytus reikalavimus.
Apelianto manymu, jeigu teismui buvo būtina išsiaiškinti ŽŪB ,,Šniūraičiai“ susikūrimo datą, nagrinėdamas bylą ypatingosios teisenos tvarka, teismas turėjo imtis visų būtinų priemonių, kad būtų visapusiškai išaiškintos bylos aplinkybės, tai yra nuspręsti bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka (CPK 442 str. 9 p., 443 str. 5 ir 8 p.), juolab, kad abu suinteresuoti asmenys Radviliškio rajono savivaldybės administracija ir VĮ Registrų centras neprieštaravo pareiškėjo pareiškimui. Apeliantas teigia, kad pagal CPK 187 str. šalims suteikta teisė pripažinti faktus, kuriais kita proceso šalis grindžia savo reikalavimą ir, jeigu teismas nelaikė pripažintą faktą nustatytu, tuomet, prieš priimant sprendimą, turėjo pareikalauti papildomų įrodymų dėl ŽŪB ,,Šniūraičiai“ susikūrimo bei bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka.
Šalies argumentai
Apeliantas teigia, jog teismas priimdamas sprendimą pažeidė CK 4.68 str. 1 d. ir 4.71 str. normas, nustatydamas, kad nei pajininkai, nei pareiškėjas nevaldė turto daugiau kaip 10 metų. Apeliantas pažymėjo, kad iš byloje esančių įrodymų ir papildomai pateiktų su apeliaciniu skundu rašytinių įrodymų matosi, kad bendrai valdomas turtas mechaninės dirbtuvės (inv. Nr. (duomenys neskelbtini), įsigijimo metai 1967) ir automašinų garažas (inv. Nr. (duomenys neskelbtini), įsigijimo metai 1972) buvo sąžiningai, teisėtai, atvirai ir nepertraukiamai buvo valdomas daugiau kaip 10 metų. Kolūkis ,,Auksinė varpa“ mechaninės dirbtuvės pradėjo valdyti nuo 1967 m., automašinų garažą nuo 1972 m. Vėliau, t.y. nuo 1993 m. liepos 1 d. daikto valdymas perėjo ŽŪB ,,Šniūraičiai“. Apeliantas pabrėžė, kad Radviliškio ŽŪB ,,Šniūraičiai“ 1997 m. balandžio 23 d. išregistruota iš juridinių asmenų registro, todėl nuo 1997 m. turtą perėmė valdyti pajininkai, o tai nebeturi reikšmės, kokiomis datomis pajininkai vienas kitam perleido savo pajus, nes pagal CK 4.71 str. 2 d. visų asmenų valdymas turi būti skaičiuojamas kartu.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą, suinteresuotas asmuo Radviliškio rajono savivaldybės administracija nurodė, jog prieštaravimų nereiškia, prašo sprendimą priimti teismo nuožiūra. Atkreipė teismo dėmesį, kad apelianto 2013-05-20 pareiškime ir apelianto 2013-10-08 apeliaciniame skunde nurodytų mechaninių dirbtuvių, kurių bendras plotas 1028,45 kv. m., nurodyti unikalūs numeriai skiriasi: pareiškime nurodytas unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), o apeliaciniame skunde nurodytas unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (2 t., 1,2 b. l.).
Atsiliepimu į apeliacinį skundą, suinteresuotas asmuo VĮ Registrų centro Šiaulių filialo nuomone, apeliacinis skundas turėtų būti netenkintinas. Pažymėjo, kad apeliantas apeliaciniame skunde nurodo kitus duomenis nei nurodyti pareiškime. Nurodo, jog gavus suinteresuotų asmenų atsiliepimus, pareiškimas nebuvo tikslinamas. Nežiūrint į tai, kad nekilnojamųjų daiktų dalys buvo ir yra nurodytos klaidingai (81,5/100; 54,1/100; 82,28/100; 28,68/100), apeliantas jas dar nurodo ir nevienodai: pareiškime nurodė, kad įsigijo 81,5/100 dalių mechaninių dirbtuvių, tuo tarpu apeliaciniame skunde nurodo, kad įsigijo 82,28/100 mechaninių dirbtuvių dalis. Tai pastebėtina ir dėl garažo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini): pareiškime nurodyta 54,1/100 dalių, tuo tarpu apeliaciniame skunde-28,68/100. Suinteresuotas asmuo, vadovaudamasis CPK 312 str. 1 d., nurodo, jog apeliaciniame skunde negalima kelti reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme (2 t., 3 b.l.).
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,
Motyvuojamoji dalis
teisiniai argumentai ir išvados
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str.).
Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
Nagrinėjamu atveju, keliamas nuosavybės teisės įgijimo įgyjamąja senatimi klausimas. Pareiškėjas A. B. byloje siekia įrodyti, kad įgyjamosios senaties būdu įgijo nuosavybės teisę į mechanines dirbtuves (bendras plotas 1028,45 kv.m., unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir garažų (bendras plotas 512,13 kv.m., unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) esančius (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) km., Radviliškio rajone.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pasisakyta dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį pagrindų. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad įgyjamoji senatis yra savarankiškas nuosavybės teisės įgijimo būdas (CK 4.47 straipsnio 11 punktas), galimas įvykdžius tam tikrus įstatyme įtvirtintus reikalavimus. Šis būdas taikomas, kai pareiškėjas nėra ir nebuvo įgijęs nuosavybės teisės į daiktą iki CK 4.68 straipsnio 1 dalyje nustatytų terminų suėjimo ir prašo teismą konstatuoti, kad yra visos CK 4.68–4.71 straipsniuose nustatytos įgyjamosios senaties taikymo sąlygos. Taigi nuosavybės teisės įgijimo įgyjamąja senatimi faktas konstatuojamas, jeigu yra šių sąlygų visuma t.y. pareiškėjas nėra ir nebuvo įgijęs nuosavybės teisės į daiktą kitokiu CK 4.47 straipsnyje nurodytu būdu, t. y. asmuo nėra daikto savininkas, daiktas nėra valstybės ar savivaldybės nuosavybė; nėra įregistruotas viešame registre kito asmens (ne valdytojo) vardu (CK 4.69 straipsnio 3 dalis), asmuo, sąžiningai įgijęs daiktą, jį sąžiningai valdo visą valdymo laiką ir kt. sąlygos. Tai reiškia, kad valdytojas, tiek užvaldydamas daiktą, tiek visą įgyjamosios senaties laiką ir net įgydamas daiktą nuosavybėn įgyjamąja senatimi, turi būti įsitikinęs, jog niekas neturi daugiau už jį teisių į daiktą, nežinoti apie kliūtis, trukdančias įgyti jam tą daiktą nuosavybėn, jeigu tokių kliūčių būtų (CK 4.26 straipsnio 3 dalis, 4.70 straipsnio 1 dalis).
Radviliškio rajono apylinkės teismas atmesdamas pareiškėjo pareiškimą sprendė, kad pareiškėjas teismui nepateikė jokių rašytinių įrodymų, jog ŽŪB ,,Šniūraičiai“ 1967 m. jau egzistavo. Antra, teismas remdamasis rašytiniais įrodymais vertino, kad pajininkai 1996 metais perdavimo - priėmimo aktais perėmę turtą už pajus, laikotarpyje nuo 2003 metų, kiti nuo 2005 metų iki 2013 metų perleido pajus pareiškėjui. Remiantis įrodymais, teismas nusprendė, kad visų trijų asmenų - ŽŪB ,,Šniūraičiai“ , pajininkų ir pareiškėjo valdymas neatitiko LR CK 4.68 straipsnio 1 d. reikalavimų, todėl LR CK 4.71 str. 2 d. taisyklė netaikytina.
Apeliantas nurodo, jog mechaninės dirbtuvės nuo 1967 m., automašinų garažą nuo 1972 m. pradėjo valdyti kolūkis ,,Auksinė varpa“. Vėliau, t.y. nuo 1993 m. liepos 1 d. daikto valdymas perėjo ŽŪB ,,Šniūraičiai“. ŽŪB ,,Šniūraičiai“ 1997 m. balandžio 23 d. išregistruota iš juridinių asmenų registro, todėl nuo 1997 m. turtą perėmė valdyti pajininkai. Akivaizdu, kad teismo nuomone dėl bendrovės susikūrimo nėra pagrįsta, ir tai galėjo turėti įtakos priimant nepagrįstą sprendimą.
Pareiškėjas kartu su apeliaciniu skundu pateikė įrodymus, kurie nebuvo pateikti ir įvertinti pirmosios instancijos teisme-Radviliškio rajono kolūkio „Auksinė varpa“ 1993 metų reorganizavimo ir Šniūraičių gamybinio technologinio komplekso perdavimo pasirašant pajus ŽŪB ,,Šniūraičiai“ dokumentus.
Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmos instancijos teismas nagrinėdamas bylą neatskleidė esmės ir neišsiaiškino bylos išsprendimui reikšmingų aplinkybių bei jų neįvertino t.y. faktų apie ŽŪB ,,Šniūraičiai“ perduoto turto pajininkams pagrindą (likvidacinės komisijos protokolus), laikotarpį (turto perdavimo datas), apimtį, šio turto teisinę registraciją VĮ nekilnojamojo turto registre (kolūkio „Auksinė varpa“ , ŽŪB ,,Šniūraičiai“ ar turtą perėmusių pajininkų vardu), inventorizacinius ginčo turto duomenis, savininkų teisę į žemės sklypą po pastatais ir šio sklypo kadastrinius duomenis. Taip pat, pareiškėjas turi įrodyti ir byloje būtina įvertinti pareiškėjo pasirašytų pajų pirkimo - pardavimo sutarčių esmę, pajininkų išlikusias teises perleisti pajus po to, kai buvo perduotas (atidalintas) pajininkams ŽŪB ,,Šniūraičiai“ turtas. Išsiaiškinti su pareiškėju sudarytų sutarčių šalių tikrąją valią, nustatant sutarčių dalyką, rūšį ir kitus esminius elementus t.y. ar šalys siekė perleisti turtą ar pajus, o jeigu pajus, tai kokios žemės ūkio bendrovės, jeigu ŽŪB ,,Šniūraičiai“ buvo likviduota.
Byloje neatskleista esmė, būtina išsireikalauti bylai reikalingus dokumentus, o pagal byloje esamus įrodymus, dėl jų neišsamumo (ŽŪB ,,Šniūraičiai“ turto perdavimo- priėmimo aktai visi be datų, kiti įrodymai šios aplinkybės nepatikslina), prieštaringumo, negalima įvertinti ir išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme.
Teismas pažymi, kad VĮ Registrų centro Šiaulių filialas atsiliepime nurodo, kad sprendžiant klausimą dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamą senatį fakto nustatymo į pastatus, statinius ar įrenginius, esančius valstybinės žemės sklypuose, teismo sprendimas gali turėti reikšmės valstybės, kaip žemės sklypo savininkės, teisėms ir pareigoms. Byloje nėra jokių duomenų, kam priklauso žemės sklypas, po pastatais, todėl pirmosios instancijos teismas turėtų spręsti dėl institucijos įtraukimo į šią civilinę bylą, kurios kompetencijai priskirta valstybinės žemės administravimo funkcija, t.y. Nacionalinė žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos.
Byloje matyti, kad ginčo pastatai turi unikalius numerius, todėl kaip minėta, byloje turėtų būti pateikti nekilnojamojo turto registro duomenys, išrašą su istorija, apie registruotus nekilnojamuosius daiktus. Kaip aukščiau jau buvo nurodyta nuosavybės teisės įgijimo įgyjamąja senatimi faktas konstatuojamas, jeigu yra nustatyta CK 4.68–4.71 straipsniuose sąlygų visuma. Tačiau tik byloje gavus visus aptartus įrodymus, teismas galėtų spręsti apie šių sąlygų visumos egzistavimą, bet nesiremti prielaidomis.
Taigi, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas neatskleidė bylos esmės, dėl ko byla galėjo būti neteisingai išspręsta (CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Būtina spręsti klausimą dėl naujo suinteresuoto asmens įtraukimo, kas nėra galima apeliacinėje instancijoje ir kaip minėta, būtina pasiūlyti pateikti ar išreikalauti bei įvertinti naujus įrodymus, todėl apskųstas teismo sprendimas yra naikintinas ir byla grąžintina iš pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 327 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teismas
nutaria:
Radviliškio rajono apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 9 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui.