- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-06-02
- Bylos Nr.
- AN2-82-354/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 4-12-3-00016-2021-2
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Palikti apylinkės teismo nutarimą (nutartį) nepakeistą ir apeliacinio skundo netenkinti
- Teisėjas
- Nijolė Matuzevičienė (pirm.)
- Pažeidėjas
- V. V.
- Institucija
- Alplinkos apsaugos departamentas prie Aplinkos ministerijos Šiaulių valdyba
- Advokatai
- Daiva Balčiūnienė
Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Nijolė Matuzevičienė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto V. V. atstovės advokatės Daivos Balčiūnienės apeliacinį skundą dėl Telšių apylinkės teismo Akmenės rūmų 2021 m. balandžio 7 d. nutarimo, kuriuo V. V. pripažintas kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 290 straipsnio 8 dalyje, ir paskirta administracinė nuobauda – 1 300 eurų bauda bei administracinio poveikio priemonės: specialios teisės – teisės medžioti atėmimas 3 metams bei graižtvinio šautuvo „(duomenys neskelbtini)“ Nr. (duomenys neskelbtini); optinio taikiklio (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini), pagaminto (duomenys neskelbtini), modelis nenurodytas; šaudmenų „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) (1 vnt.); (duomenys neskelbtini) spalvos odinio diržo; (duomenys neskelbtini) spalvos medžiaginio dėklo, paimtų pagal Ginklų, ginklų priedėlių, šaudmenų, jų dalių paėmimo (duomenys neskelbtini) protokolą, konfiskavimas. Iš V. V. priteista 11 035,20 eurų laukinei gyvūnijai padarytos turtinės žalos atlyginimo Aplinkos apsaugos departamentui prie Aplinkos ministerijos ir nustatytas turtinei žalai atlyginti dvejų metų terminas nuo nutarimo įsiteisėjimo dienos, įpareigojant V. V. kas mėnesį mokėti lygaus dydžio įmokas, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Bylos esmė
1. Skundžiamu Telšių apylinkės teismo Akmenės rūmų 2021 m. balandžio 7 d. nutarimu V. V. buvo nubaustas už tai, kad jis, turėdamas galiojantį medžioklės lapą Nr. (duomenys neskelbtini), galiojantį iki (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), „(duomenys neskelbtini)“ medžiotojų būrelio medžioklės plotų vienete, prie (duomenys neskelbtini) miško, 2021 m. sausio 22 d. organizavo medžioklę tykojant. Medžioklės metu, 18.20 val., medžiotojas V. V. neteisėtai (draudžiamu metu, nes tauriojo elnio pateles ir jauniklius leidžiama medžioti nuo rugsėjo 15 d. iki sausio 15 d.) sumedžiojo limituotus laukinius gyvūnus – vaikingą tauriojo elnio patelę ir tauriojo elnio jauniklį. Neteisėtai sumedžiojęs vaikingą tauriojo elnio patelę ir tauriojo elnio jauniklį, padarė 11 035,20 eurų žalą laukinei gyvūnijai. Tokiais savo veiksmais V. V. pažeidė Lietuvos Respublikos Aplinkos ministro 2000 m. birželio 27 d. įsakymu Nr. 258 patvirtintų Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių (toliau – Taisyklės) 15.2.2, 58.2.2, 74.1 punktų nuostatas.
II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
2. Šiaulių apygardos teismui pateiktu skundu V. V. atstovė advokatė Daiva Balčiūnienė prašo panaikinti Telšių apylinkės teismo Akmenės rūmų 2021 m. balandžio 7 d. nutarimą ir nutraukti administracinio nusižengimo teiseną V. V. atžvilgiu.
2.1. Skundu apeliantė teigia, kad apylinkės teismas nepašalino byloje esančių prieštaravimų ir abejonių, netinkamai vertino byloje surinktus įrodymus ir įvykio aplinkybes, dėl to padarė nepagrįstas išvadas ir priėmė neteisėtą procesinį sprendimą. Advokatė skunde nurodo, kad atliekant įvykio tyrimą nebuvo atlikta įvykio vietos apžiūra, t. y. neužfiksuoti pėdsakai, pagal kuriuos būtų galima spręsti, iš kurios vietos žvėrys išėjo į pamiškę, atbėgo į suradimo vietą; neapžiūrėti visi bokšteliai ir pamiškė; neaprašytos nušautų gyvūnų šautinės žaizdos, jų išsidėstymas.
2.2. Apeliantė nurodo, kad administracinio nusižengimo byloje nekyla ginčo dėl to, kad nutarime nurodytu laiku V. V. medžiojo iš byloje užfiksuoto bokštelio ir pripažįsta šovęs. Ginčas byloje kyla dėl to, jog V. V. nuo tyrimo pradžios teigia, kad jis nepataikė (garso ir vaizdo įraše girdimas V. V. „pramazinau“) ir žvėrys išsilakstė. V. V. pirmosios instancijos teismui pateiktame paaiškinime nurodė, kad būrelis buvo leidęs sumedžioti elnio patiną, apie 18.15 val. iš miško į (duomenys neskelbtini) jam iš dešinės pusės išėjo elnių banda, 5 žvėrys, nusitaikė, bet dar neiššovus, išgirdo šūvius – ne mažiau kaip du, beveik vienu metu, ir tada banda pradėjo bėgti, jis iššovė, bet žvėrys toliau bėgo, kol persitaisė šautuvą, išsisklaidė dūmai, elnio jau nebematė, suprato, kad nepataikė. Atstovė pažymi, kad jos atstovaujamajam nušautų žvėrių radimo faktas buvo netikėtas, jis buvo pasimetęs ir susijaudinęs, nes per (duomenys neskelbtini) metų medžiotojo stažą tokių įvykių nėra buvę, todėl V. V. pasidavė aplinkos apsaugos pareigūnų primestai nuostatai, kad nuo jo šūvių skirtingose vietose krito rasti žvėrys – tauriojo elnio patelė ir jauniklis. Bylos nagrinėjimo metu apklausiami aplinkos apsaugos pareigūnai teigė, neva, V. V. prisipažino nušovęs tauriojo elnio patelę ir jauniklį, tačiau nei viename garso ir vaizdo įraše nėra tokio prisipažinimo, t. y. V. V. prisipažino šovęs, o ne nušovęs, teigė, kad nepataikė. Be to, V. V. manė, kad gretimame bokštelyje buvo ir jo girdėtus šūvius iššovė Ž. L., tačiau pastarasis nešovė.
2.3. Dėl byloje daryto garso ir vaizdo įrašo, advokatė nurodo, kad apylinkės teismas nepagrįstai laikė V. V. kaltės įrodymu vaizdo ir garso įrašą, kuriame girdisi V. V. ir aplinkos apsaugos pareigūnų pokalbis, o jis (V. V.) prisipažįsta padaręs administracinį nusižengimą. Pažymi, kad byloje nėra duomenų, kad V. V. būtų įspėtas apie vaizdo ir garso įrašo darymą, kad jam būtų išaiškinta teisė neduoti prieš save parodymų.
2.4. Apeliantės teigimu, pirmosios instancijos teismo nutarime nurodyta, kad vaizdo ir garso įraše matyti, jog elnio patelė ir jauniklis buvo nušauti į dešinįjį šoną, o kulkos išėjo per kairįjį šoną. V. V. nurodė, kad elniai į (duomenys neskelbtini) išėjo jam iš dešinės, taigi elniai turėjo būti į V. V. pasisukę kairiaisiais šonais, kas paaiškinama šūviais iš tos pusės, kur yra gretimas bokštelis, o ne iš V. V. bokštelio.
2.5. Byloje pateiktose fotonuotraukose, darytose miške esančia apsaugos kamera, matyti, kad miške ne grybavimo ir uogavimo sezonu, nevykstant miško kirtimo darbams, lankosi veidus užsimaskavę asmenys, domisi (duomenys neskelbtini), be to, V. V. paaiškino, kad miške rasdavo žvėrių gaišenų, dėl to, apeliantės nuomone, nagrinėjamu atveju negalima paneigti galimų brakonieriavimo atvejų.
2.6. Dėl taikomos administracinio poveikio priemonės – turto konfiskavimo, advokatė pažymi, kad pirmosios instancijos teismas nemotyvavo, kaip su nagrinėjamo administracinio nusižengimo padarymu yra susijęs optinis taikiklis, vienas šovinys, kuris akivaizdžiai nėra nei pažeidimo padarymo priemonė, nei įrankis, nes neiššautas, kaip su nagrinėjamu nusižengimu yra susijęs odinis diržas ir medžiaginis dėklas. Apeliantės manymu, šių daiktų iš jos atstovaujamojo nebuvo jokio pagrindo konfiskuoti.
Žemesnės instancijos teismas
2.7. Apibendrinama advokatė akcentuoja, jog administracinio nusižengimo byloje nėra pakankamai tiesioginių įrodymų, patvirtinančių, jog V. V. sumedžiojo tauriojo elnio patelę ir jauniklį. Žemesnės instancijos teismas skundžiamu nutarimu nepagrįstai V. V. pripažino kaltu dėl administracinio nusižengimo, numatyto ANK 290 straipsnio 8 dalyje, padarymo, todėl administracinio nusižengimo teisena jo atžvilgiu nutrauktina.
Atsiliepimas
3. Atsiliepimu į administracinėn atsakomybėn patraukto V. V. atstovės advokatės Daivos Balčiūnienės apeliacinį skundą Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos (duomenys neskelbtini) departamento (duomenys neskelbtini) administracinių bylų nagrinėjimo skyrius (toliau – ir Institucija) prašo Telšių apylinkės teismo Akmenės rūmų 2021 m. balandžio 7 d. nutarimą palikti nepakeistą ir V. V. atstovės advokatės Daivos Balčiūnienės apeliacinio skundo netenkinti.
3.1. Institucija atsiliepime nurodo, kad įvykio vietoje reidą vykdę Institucijos pareigūnai A. L. bei M. K. įvykio vietoje ar netoli jos jokių kitų asmenų ar transporto priemonių, išskyrus V. V. ir medžioklėje dalyvavusį medžiotoją Ž. L. bei jų transporto priemonę, nepastebėjo. Medžiotojai V. V. ir Ž. L. patikrinimo metu Institucijos pareigūnams neužsiminė apie kokius nors pašalinius asmenis ar transporto priemones. Be to, Institucijos pareigūnų nufilmuotas pokalbis su V. V., jo ir Ž. L. tyrimo metu duoti rašytiniai paaiškinimai, kitos Institucijos pareigūnų įvykio vietoje pastebėtos bei užfiksuotos aplinkybės visumoje patvirtina, kad tauriojo elnio patelė ir jauniklis buvo sumedžioti V. V. iš bokštelio, kuriame jis tykojo. Šioje situacijoje nebuvo protingos tikimybės, kad apeliaciniame skunde nurodomų papildomų duomenų rinkimas (gyvūnų pėdsakų fiksavimas, šautinių žaizdų gyvūnų kūnuose aprašymas, detali visų bokštelių bei pamiškės apžiūra ir kt.) galėtų pakeisti išvadą, kad gyvūnus sumedžiojo V. V., todėl administracinio nusižengimo tyrime dalyvavę Institucijos pareigūnai pagrįstai tokių papildomų duomenų nerinko.
3.2. Institucija nesutinka su apeliacinio skundo teiginiais, kad V. V. nebuvo įspėtas apie vaizdo ir garso įrašo darymą, kad jam nebuvo išaiškinta konstitucinė teisė neduoti parodymų prieš save, ir dėl to apylinkės teismas nepagrįstai vaizdo įraše užfiksuotą V. V. pokalbį su Institucijos pareigūnais vertino kaip jo prisipažinimą. Institucijos pareigūnų A. L. ir M. K. tarnybinis pranešimas bei šių pareigūnų teismo posėdyje duoti parodymai patvirtina, kad V. V. buvo informuotas, jog yra filmuojama ir viskas, ką jis pasakys, bus panaudota tyrimo metu. Apeliaciniame skunde teigiama, kad V. V. savo pirminiuose paaiškinimuose pripažino tik šovęs į gyvūnus, bet nepripažino, kad juos nušovė, tačiau, įvertinus visą pirminių paaiškinimų turinį, matyti, kad V. V. ne tik nurodė šovęs į gyvūnus, bet iš esmės išreiškė apgailestavimą dėl tokio šovimo sukeltų pasekmių, t. y. pripažino ir gyvūnų nušovimą.
3.3. Institucija nepritaria apeliacinio skundo argumentui, jog pirmosios instancijos teismas be pagrindo konfiskavo ne tik graižtvinį šautuvą, bet ir optinį taikiklį, šaudmenį, ginklo diržą bei dėklą. Pažymi, kad optinis taikiklis yra ginklo priedėlis, o šaudmuo, ginklo diržas ir dėklas yra kiti su ginklu susiję ir prie ginklo V. V. turėti daiktai, todėl apylinkės teismas pagrįstai konfiskavo ir šiuos daiktus, kaip tiesiogiai susijusius su nusižengimo padarymo įrankiu – graižtviniu šautuvu.
3.4. Institucijos manymu, apylinkės teismas objektyviai ir visapusiškai ištyrė administracinio nusižengimo bylos aplinkybes, laikėsi ANK nustatytų įrodinėjimo taisyklių ir teismų praktikos bei priėmė teisėtą, pagrįstą ir motyvuotą nutarimą.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo išvados ir faktinių bylos aplinkybių vertinimas
4. Apeliacinis skundas atmestinas.
1. Apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio nusižengimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 652 straipsnio 1 dalis). Iš administracinėn atsakomybėn patraukto V. V. atstovės apeliacinio skundo turinio matyti, kad V. V. neigia jam inkriminuoto administracinio nusižengimo padarymą, t. y. neigia nušovęs tauriojo elnio patelę ir jauniklį, nurodo, kad žvėrys į jį buvo pasisukę jam iš dešinės, o šautinės žaizdos padarytos kairėje pusėje, neatmeta galimybės, kad medžioklės metu galėjo būti ir kiti asmenys, kurie galėjo nušauti šiuos gyvūnus, ginčija byloje esantį vaizdo ir garso įrašą, kuriame užfiksuotas V. V. prisipažinimas, įrašą darant jo neįspėjus. Be to, apeliaciniame skunde keliami įrodymų vertinimo, neatliktų procesinių veiksmų bei ginklo ir su juo susijusių daiktų konfiskavimo klausimai. Taigi, skundžiamas nutarimas patikrinamas apeliacinio skundo apibrėžtose ribose.
2. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Nors apeliantė pateiktame skunde iš esmės nurodo, jog apylinkės teismas netinkamai vertino byloje esančius įrodymus ir pernelyg sureikšmino byloje esančius pirminius medžiotojų paaiškinimus, aukštesnės instancijos teismas su tokiu apeliantės vertinimu nesutinka. Pažymėtina, kad duomenų pripažinimas įrodymais, jų vertinimas yra išskirtinė teismo teisė, todėl administracinio nusižengimo teisenoje dalyvaujančių asmenų nesutikimas su teismo atliktu įrodymų vertinimu pats savaime nesudaro pagrindo konstatuoti, kad įrodymai buvo įvertinti neteisingai, jei byloje nėra faktinių duomenų, rodančių akivaizdžias įrodymų vertinimo klaidas, lėmusias nepagrįsto nutarimo priėmimą.
3. ANK 290 straipsnio 8 dalyje nustatyta, kad gyvūno, kurį sumedžioti turintis teisę medžioti asmuo (medžiotojas) neturi teisės, sumedžiojimas arba neteisėtai sumedžioto licencijuojamo gyvūno gabenimas ar dorojimas, užtraukia baudą nuo 800 eurų iki 1 800 eurų. Šiame straipsnyje nurodyti veiksmai – gyvūno sumedžiojimas neturint tokios teisės, neteisėtai sumedžioto licencijuojamo gyvūno gabenimas bei neteisėtai sumedžioto licencijuojamo gyvūno dorojimas yra alternatyvūs, iš to seka, kad administracinei atsakomybei pagal komentuojamo straipsnio nuostatas kilti pakanka bent vieno iš minėtų veiksmų atlikimo. Analizuojant ANK 290 straipsnio 8 dalies turinį, akivaizdu, jog ji sukonstruota kaip blanketinė, todėl sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą šios normos pagrindu būtina aptarti ir kitų teisės aktų, į kuriuos nukreipia komentuojamo straipsnio dispozicija, turinį. Pagal Taisyklių 58.2.2 punktą, draudžiama asmeniui, turinčiam teisę medžioti, sumedžioti gyvūną, kurio sumedžioti neturi teisės, išskyrus Medžioklės taisyklių 15.3 ir 28 punktuose nurodytus ir nustatyta tvarka įformintus atvejus. Taisyklių 15.2.2. papunktyje numatyta, jog medžiojamuosius gyvūnus medžioti leidžiama: tauriuosius elnius: patinus – nuo rugpjūčio 15 d. iki sausio 31 d.; pateles ir jauniklius – nuo rugsėjo 15 d. iki sausio 15 d. Minėtų Taisyklių 74.1 punkte numatyta, jog šiurkščiais Medžioklės taisyklių pažeidimais laikomi pažeidimai, kai pažeidžiami Medžioklės taisyklių 58.1–58.5 ir 71.9 papunkčiuose nurodyti draudimai.
4. Pažymėtina, kad pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) formuojamą praktiką teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, todėl atmesdamas skundą teismas gali tiesiog pritarti žemesniojo teismo priimto sprendimo motyvams (EŽTT sprendimas byloje Nr. 20772/92, Helle v. Finland). Taigi, remiantis EŽTT praktika, teismas neprivalo detaliai atsakyti į kiekvieną skundo argumentą, nes jam yra keliama pareiga išanalizuoti tik esminius ir teisingam procesinio teismo sprendimo priėmimui reikšmingus argumentus.
5. Apygardos teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą, dar kartą patikrinęs administracinio nusižengimo byloje surinktus ir pirmosios instancijos teismo ištirtus įrodymus, daro išvadą, kad apylinkės teismui nagrinėjant V. V. administracinio nusižengimo bylą ir sprendžiant jo administracinės atsakomybės padarius ANK 290 straipsnio 8 dalyje numatytą nusižengimą klausimą, duomenų pripažinimą įrodymais ir jų vertinimą reglamentuojančių normų buvo laikomasi. Be to, skundžiamame apylinkės teismo nutarime buvo išnagrinėti visi administracinio nusižengimo bylai reikšmingi duomenys, su kuriais sutinka ir aukštesnės instancijos teismas, o apeliacinio skundo motyvai, kurių dauguma – keliamos abejonės ir pateikiamos savos interpretacijos, nepateikiant subjektyvius samprotavimus patvirtinančių duomenų, neturi lemiamos reikšmės sprendžiant skundžiamo nutarimo pagrįstumo ir teisėtumo klausimą, todėl aukštesnysis teismas pasisako tik dėl esminių skundo argumentų.
6. Vadovaujantis ANK 569 straipsnio 1 dalimi, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Šie duomenys nustatomi tokiomis priemonėmis: administracinio nusižengimo protokolu, pareigūnų tarnybiniais pranešimais, pranešimais, aktais ar kitais dokumentais, kuriais asmenys, kurie nėra pareigūnai, užfiksavo administracinio nusižengimo požymių turinčios veikos padarymą, nuotraukomis, garso ar vaizdo įrašais, liudytojų, nukentėjusiojo ir administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens parodymais ir paaiškinimais, ekspertizės aktu, specialisto išvada, daiktiniais įrodymais, daiktų ir dokumentų paėmimo protokolu ir kitokiais dokumentais. Nagrinėjamu atveju sutiktina, kad pateiktoje medžiagoje nėra daug įrodymų, tačiau svarbus ne jų kiekis, o įrodomoji reikšmė.
7. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje yra pakankamai patikimų įrodymų, ((duomenys neskelbtini) žalos aplinkai paskaičiavimas (b. l. 5); (duomenys neskelbtini) patikrinimo aktas Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 6); (duomenys neskelbtini) (turėtų būti (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini) V. V. paaiškinimas, kuriame jis nurodė, jog įvykio metu medžiojo, šovė į jauniklį, o jam nekritus, šovė dar kartą – visi elniai išsilakstė. [..] Gamtos apsauga medžioklės plote rado kraujo bei kritusius tauriojo elnio patelę ir jauniklį, nors jam atrodė, kad jis nepataikė. Dėl padaryto nusižengimo labai gailisi (b. l. 7); (duomenys neskelbtini) (turėtų būti (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini) Ž. L. paaiškinimas, kuriame jis nurodė, jog V. šovė, bet pasakė, kad nepataikė. Vėliau rado nušautą elnią ir juos sulaikė (b. l. 8); (duomenys neskelbtini) daiktų ir dokumentų pateikimo protokolas (b. l. 10); (duomenys neskelbtini) ginklų, ginklų priedėlių, šaudmenų, jų dalių paėmimo protokolas (b. l. 11); (duomenys neskelbtini) „(duomenys neskelbtini)“ medžiotojų būrelio medžioklės lapas Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 12); (duomenys neskelbtini) sudarytos įvykio vietos schemos, kuriose užfiksuotos medžiotojų bokštelio, kuriame buvo V. V. (1), tauriojo elnio jauniklio nušovimo vietos (2) ir elnio patelės radimo vietos (3) koordinatės, atitinkamai: 1) X: (duomenys neskelbtini) Y: (duomenys neskelbtini); 2) X: (duomenys neskelbtini) Y: (duomenys neskelbtini); 3) X: (duomenys neskelbtini) Y: (duomenys neskelbtini) (b. l. 13-16); (duomenys neskelbtini) aplinkos apsaugos vyriausiųjų specialistų A. L. ir M. K. tarnybinis pranešimas (b. l. 20-21); (duomenys neskelbtini) gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos vyriausiojo specialisto V. V. tarnybinis pranešimas (b. l. 22); administracinio nusižengimo byloje, baltame voke esantis kompaktinis diskas su filmuota vaizdo ir garso medžiaga (6 įrašai) (b. l. 63) bei kita byloje esanti medžiaga), patvirtinančių V. V. kaltę neteisėtai (draudžiamu metu, nes tauriojo elnio pateles ir jauniklius leidžiama medžioti nuo rugsėjo 15 d. iki sausio 15 d.) sumedžiojus limituotus laukinius gyvūnus – vaikingą tauriojo elnio patelę ir jauniklį, ir padarius jam inkriminuotą administracinį nusižengimą, numatytą ANK 290 straipsnio 8 dalyje.
8. Nagrinėjamu atveju nėra pagrindo nesivadovauti pirminiu V. V. pateiktu paaiškinimu (b. l. 7), nes paaiškinimas buvo duotas laisva valia, jį surašė ir pasirašė pats paaiškinimą davęs asmuo, todėl pagrindo abejoti V. V. pirminio paaiškinimo apie įvykio aplinkybes teisingumu nėra. Pažymėtina, jog (duomenys neskelbtini) paaiškinime V. V. nurodė, kad šovė į tauriojo elnio jauniklį, o šiam nekritus, šovė dar kartą, ir jie visi pabėgo. Atkreiptinas dėmesys, kad pats V. V. pirminiame paaiškinime nurodė, kad dėl padaryto nusižengimo nuoširdžiai gailisi (b. l. 7). Taigi, būtų visiškai nelogiška patyrusiam medžiotojui (iš V. V. paaiškinimų matyti, kad jis turi (duomenys neskelbtini) metų medžiotojo stažą) prisipažinti ir gailėtis dėl padarytų medžioklės pažeidimų, jei tokio jis nebūtų padaręs, tuo labiau, suvokiant galimas neigiamas teisines pasekmes dėl padaryto pažeidimo. Be to, tauriųjų elnių sumedžiojimo aplinkybes patvirtina apylinkės teisme liudytojais apklausti aplinkos apsaugos pareigūnų M. K., A. L. ir V. V. parodymai, kad V. V. įvykio metu prisipažino nušovęs tauriojo elnio patelę ir jauniklį, bei (duomenys neskelbtini) pareigūnų tarnybinis pranešimas, kuriame užfiksuota, jog medžiotojas V. V. pripažino, kad šovė į tauriuosius elnius ir norėjo sumedžioti jauniklį, pripažino, kad nušovė tauriojo elnio patelę, nurodė, kad į tauriuosius elnius šovė iš bokštelio, esančio prie (duomenys neskelbtini) miško, maždaug (duomenys neskelbtini) m atstumu (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) kryptimi nuo jauniklio kritimo vietos (b. l. 21).
9. V. V. atstovė apeliaciniame skunde ginčija byloje esančius vaizdo ir garso įrašus, nurodo, kad jais buvo nepagrįstai remiamasi grindžiant V. V. kaltę padarius jam inkriminuotą administracinį nusižengimą, t. y. įrašai padaryti neįspėjant V. V.. Šie apeliantės argumentai yra paneigiami vaizdo ir garso įrašu Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame užfiksuota, jog pareigūnas nurodo V. V.: „Tai va, dabar informuoju, kad dabar, šiuo metu viskas filmuojama ir viskas bus įrašinėjama“. V. V. atsakymas: „Supratau“. Pareigūnas: „Supratai“ (įrašo 00:02 – 00:08 min.). Be to, šiuos faktus pagrindžia ir pareigūnų tarnybinis pranešimas, kuriame aiškiai nurodoma, jog V. V. buvo supažindintas su daromu vaizdo ir garso įrašu, jam buvo išaiškintos procesinės teisės.
10. Svarbu įvertinti ir tai, kad (duomenys neskelbtini) V. V. paaiškinimą, kuriuo jis nurodė, jog jam nusitaikius į patiną, bet neiššovus, jis išgirdo du šūvius, jis šovė į nusitaikytą elnią, bet jis toliau bėgo, nepataikė, paneigia byloje esantys vaizdo ir garso įrašai, daryti įvykio vietoje. Vaizdo ir garso įraše Nr. (duomenys neskelbtini) užfiksuota, jog pareigūnui paklausus V. V.: „Kaip čia Jum dabar įvyko taip?“, atsakymas: „Medžiotojų būrelis buvo leidęs sumedžioti „(duomenys neskelbtini)“, patelę lyg 15 d. Šiandien išėjom, gal kažkas bus, (duomenys neskelbtini) ar šiaip kažkas pasirodys. Išėjo būrys elnių. Bandžiau šauti į (duomenys neskelbtini). Žinojau, kad terminai yra pasibaigę, bet nors kompensuosis mums visos medžioklės nebuvimas. Atsiprašau, iš azarto, susijaudinau ir paspaudžiau. Visi išsilakstė, vienas čia nubėgo, kitas ten nubėgo, matyt nekliuvo“. Pareigūno klausimas: „Į kurį šovėt? į patelę ar jauniklį?“ Atsakymas: „Šoviau į patelę, jie visi buvo krūvoj, bet aš norėjau (duomenys neskelbtini)“. „Pamatė, kad stovi, turbūt tam pataikė, todėl jis dar kartą tam jaunikliui „(duomenys neskelbtini)“. Vienas čia pasidavė, kitas ten krito. Tamsu, ar čia kliuvo, ar nekliuvo, visur čia tos dėmės matos. Aš nėjau žiūrėt, nes dideliu greičiu nubėgo, tad tikrai nekliuvo. Nuėjęs pas draugą pasakiau jam, kad „pramazinau“. „Parodo bokštelį, esantį teritorijos kampe iš kurio šovė“. [...] Pareigūnui paklausus: „Ar sutinkat, kad blogai padarėt?“, atsakymas: „Taip. Norėjau iki 15. Azartas, labai atsiprašau ir gailiuosi. Medžioklinis azartas suveikė“ (įrašas nuo 00:00 iki 02:52 min.). Kitame garso ir vaizdo įraše Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad V. V. paklausus: „Jūs, ponas V., pripažįstat, kad iš šio bokštelio (rodo) šovėt?“, atsakė: „Jo jo, iš šito“ (įrašo 12:32 – 12:42 min). Vėliau pareigūnui paklausus: „Iš ko šovėt? iš optikos?“, V. V. atsako: „Iš optikos. Lauke nieko nebėra, išsilakstė. Einu žiūrėt gal rasiu kur nors, gal pakrito. Aš norėjau (duomenys neskelbtini), tačiau kaip ten susimakalavo, aš neįsivaizduoju. Aš du šūvius paleidau. Jauniklis nekrito, galvoju leisiu antrą. Suleidau. Žiūriu – nieko nėra. Nubėgo, nubėgo, ačiū Dievui, gal nekliuvo“ (įrašo 13:27 – 14:28 min.).
11. Taigi, įvertinus minėtus garso ir vaizdo įrašus, nekyla abejonių, kad V. V. pareigūnams nurodė, kad du kartus pats taikėsi ir šovė į tauriojo elnio patelę bei jauniklį, pripažino, kad abu nušovė. V. V. vaizdo ir garso įraše aiškiai patvirtino, jog žinojo, kad negalima elnio patelės bei jauniklio medžioti, ir dėl tokio poelgio gailėjosi. Nei jo pirminiame paaiškinime, nei vaizdo ir garso įrašuose ar medžioklės lape neužfiksuota, kad medžioklėje būtų dalyvavę kiti asmenys ar kas nors kitas, be V. V., būtų šovęs į tauriuosius elnius. Byloje esančios V. V. pateiktos nuotraukos (b. l. 39, 41), kuriose matyti, jog nenustatytas asmuo vaikšto po medžioklės teritoriją, kaip teisingai nustatė apylinkės teismas, yra nesusijusios su nagrinėjamu atveju, kadangi nuotraukos darytos (duomenys neskelbtini), todėl nėra pagrindo jomis remtis. Taigi, aukštesnės instancijos teismui nekyla abejonių, kad tauriojo elnio patelę ir jauniklį sumedžiojo V. V. Advokatės apeliacinio skundo argumentai, kad elniai buvo pasisukę į kitą pusę, kad V. V. negalėjo į juos šauti, yra paneigiami aptartais vaizdo ir garso įrašais bei paties V. V. įraše duotu paaiškinimu, kad jis iš bokštelio matė elnius ir į juos pats šovė. Be to, priešingai nei nurodoma apeliaciniame skunde, iš byloje esančių vaizdo ir garso įrašų matyti įvykio vietos apžiūra, bokštelio, rastų kritusių elnių išsidėstymas, sniege esantys kraujo ir bėgusios bandos pėdsakai. Įrašuose aiškiai matomos gyvūnų kūnuose buvusios šautinės žaizdos, jų išsidėstymas (abiem atvejais šauta į dešinę pusę, o kulkos išėjo per kairę pusę) (įrašas Nr. (duomenys neskelbtini)). Taip pat bokštelio ir kritusių elnių buvimo vietos užfiksuotos ir įvykio vietos schemoje, nurodant tikslias koordinates. Todėl, įvertinus tai, kas išdėstyta, atmestinas advokatės argumentas, kad nebuvo apžiūrėta įvykio vieta, neužfiksuotos kritusių gyvūnų šautinės žaizdos.
12. Aukštesnysis teismas, be kita ko, pažymi, kad vien tai, jog V. V. laikosi savo versijos, jog yra nekaltas dėl jam inkriminuoto administracinio nusižengimo, neduoda pagrindo besąlygiškai ją laikyti teisinga. Byloje esantys ir anksčiau aptarti įrodymai patvirtina V. V. kaltę, todėl tai, kad žemesnės instancijos teismo jie buvo įvertinti pažeidėjo nenaudai, neduoda pagrindo išvadai, jog apylinkės teismas šiuos duomenis tyrė ir vertino neobjektyviai.
13. Administracinėn atsakomybėn patrauktam V. V. skundžiamu nutarimu paskirta administracinė nuobauda yra paskirta straipsnio sankcijos ribose, paskirtas sankcijos vidurkis. Apygardos teismo nuomone, nagrinėjamu atveju vidutinės trukmės administracinio poveikio priemonės – specialios teisės medžioti atėmimo taikymas yra proporcingas V. V. asmenybės ir jo padaryto administracinio nusižengimo (ANK 290 straipsnio 8 dalis) pavojingumui, iš esmės yra suderintas su kitais administracinės nuobaudos tikslais.
14. Dėl skundo argumento, kad apylinkės teismas konfiskavo viską, kas buvo paimta pareigūnų, net ir vieną šovinį, optinį taikiklį, medžiaginį dėklą ir odinį diržą, pažymėtina, kad ANK 290 straipsnio 10 dalis numato, kad už šio straipsnio 5, 6, 7, 8 dalyse numatytus administracinius nusižengimus privaloma skirti administracinio nusižengimo padarymo įrankių, transporto priemonių, kurios buvo panaudotos gyvūnams sumedžioti ir (ar) sumedžiotiems gyvūnams gabenti, ir kitų administracinio nusižengimo padarymo priemonių konfiskavimą. Kaip matyti iš (duomenys neskelbtini) daiktų ir dokumentų pateikimo protokolo, iš V. V. paimta: medžioklės lapas Nr. (duomenys neskelbtini); medžiotojo bilietas Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 11). Be to, iš (duomenys neskelbtini) ginklų, ginklų priedėlių, šaudmenų, jų dalių paėmimo protokolo matyti, jog iš V. V. buvo paimti: graižtvinis šautuvas „(duomenys neskelbtini)“ Nr. (duomenys neskelbtini); optinis taikiklis (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini), pagamintas (duomenys neskelbtini), modelis nenurodytas; šaudmuo „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) (1 vnt.); (duomenys neskelbtini) spalvos odinio diržas; (duomenys neskelbtini) spalvos medžiaginis dėklas (b. l. 10). Visi šie daiktai buvo paimti vienu metu. Nors apeliantė skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai taikė poveikio priemonių institutą, dėl to nepagrįstai buvo konfiskuoti optinis taikiklis, odinis diržas, ginklo medžiaginis dėklas, tačiau apeliacinės instancijos teismas mano, kad apylinkės teismas pagrįstai nusprendė konfiskuoti visus minėtus daiktus, nes skundžiamame nutarime nurodytas konfiskuotinas turtas buvo administracinio nusižengimo įrankiai (ginklas, šoviniai, optinis taikiklis, odinis diržas ir kt.), kurių konfiskavimas yra neatsiejamas nuo V. V. padaryto administracinio nusižengimo, numatyto ANK 290 straipsnio 8 dalyje, nes, sutinkamai su ANK 290 straipsnio 10 dalimi, už šio straipsnio 8 dalyje numatytus administracinius nusižengimus privaloma skirti administracinio nusižengimo padarymo įrankių ir kitų administracinio nusižengimo padarymo priemonių konfiskavimą.
15. Pažymėtina ir tai, jog iš V. V. priteistas 11 035,20 eurų laukinei gyvūnijai padarytos turtinės žalos atlyginimas yra pagrįstas byloje esančiais dokumentais (b. l. 5) ir teisingai apskaičiuotas vadovaujantis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 m. rugpjūčio 12 d. įsakymu Nr. D1-695 patvirtintos Laukinių gyvūnų rūšims ir jų buveinėms padarytos žalos apskaičiavimo metodika, taikant 2021 m. kainų indeksą.
16. Vadovaujantis išdėstytais argumentais sprendžiama, jog pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, įvertino byloje esančius įrodymus ir padarė teisingą ir pagrįstą išvadą, jog V. V. padarė ANK 290 straipsnio 8 dalyje numatytą nusižengimą. Apylinkės teismas priėmė teisingą procesinį sprendimą, todėl naikinti skundžiamą nutarimą ir administracinio nusižengimo bylą nutraukti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
palikti Telšių apylinkės teismo Akmenės rūmų 2021 m. balandžio 7 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje nepakeistą ir V. V. atstovės advokatės Daivos Balčiūnienės apeliacinio skundo netenkinti.
Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.