Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Regionų administracinio teismo Panevėžio rūmų teisėjas Erminijus Baziulis, rašytinio proceso tvarka, išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. P. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, dėl turtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

Pareiškėjas prašo priteisti iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, dėl atsakovės atstovės neteisėtų veiksmų kilusią turtinę žalą.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės subjektas yra specialusis - viešas asmuo (valstybė arba savivaldybė). Šis atsakomybės subjekto ypatumas (viešas asmuo) lemia šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės taikymo ypatumus, kadangi valstybės civilinė atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms (civilinė atsakomybė be kaltės): 1) valstybės valdžios institucijų neteisėtiems veiksmams (neveikimui), 2) žalai ir 3) priežastiniam ryšiui tarp valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Todėl reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės), kuri kildinama iš valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo gali būti tenkinamas nustačius minėtų civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų visumą. Nesant bent vienos iš šių sąlygų viešoji atsakomybė negalima.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarime, be kita ko, konstatavo, kad asmeniui teisė į žalos, padarytos neteisėtais valstybės institucijų, pareigūnų veiksmais, atlyginimą atsiranda tik tada, kai įstatymų nustatyta tvarka yra konstatuojama, kad valstybės institucijos, pareigūnai atliko neteisėtus veiksmus ir kad žala asmeniui atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų.

Pareiškėjas prašomą priteisti turtinės žalos atlyginimą kildina iš to, kad NŽT išdavė neteisingą Pažymą. Remiantis šia Pažyma manė, kad buvo pažeista jo pirmumo teisė įsigyti Žemės sklypą, todėl 2023 m. lapkričio 27 d. kreipėsi su ieškiniu dėl teisių ir pareigų perkėlimo. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmuose buvo užvesta civilinė byla Nr. e2-11697-1137/2023, bet pareiškėjas ieškinio galiausiai atsisakė. Dėl teisminio nagrinėjimo, pradėto remiantis NŽT tariamai neteisinga Pažyma, pareiškėjas iš viso patyrė 1111,11 Eur turtinę žalą.

Šios bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad NŽT 2023 m. birželio 9 d. buvo gautas D. I. pranešimas apie parduodamą žemės ūkio paskirties Žemės sklypą už 15000,00 Eur. 2023 m. birželio 27 d. gautas pareiškėjo sutikimas pirkti Žemės sklypą. NŽT 2023 m. rugpjūčio 7 d. surašė pažymą Nr. 23PAŽ-552-(14.23.33.) „Dėl žemės ūkio paskirties žemės sklypo pardavimo pirmumo teisę turinčiam jį pirkti asmeniui“ (toliau – ir 2023 m. rugpjūčio 7 d. Pažyma), kuria V. P. pripažino vienu iš asmenų, turinčių pirmumo teisę įsigyti parduodamą žemės ūkio paskirties žemės sklypą. NŽT V. P. išsiuntė 2023 m. rugpjūčio 8 d. raštą Nr. 23SD--(14.23.137 E.) „Dėl gauto sutikimo pirkti parduodamą žemės ūkio paskirties žemės sklypą“, kuriame nurodė, kad gavo V. P. sutikimą pirkti parduodamą Žemės sklypą, ir pagal Įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 4 punktą V. P. yra asmuo, turintis pirmumo teisę įsigyti parduodamą Žemės sklypą. NŽT 2023 m. rugpjūčio 7 d. buvo parengta pažyma Nr. 23PAŽ-552-(14.31.33.) „Dėl žemės ūkio paskirties žemės sklypo pardavimo pirmumo teise turinčiam jį pirkti asmeniui“, kurioje nurodyta, kad, vadovaujantis Įstatymo 5 straipsnio 1 dalimi, D. I. Žemės sklypą turi parduoti A. K. ir E. K. kaip asmenims nuosavybės teise turintiems žemės ūkio paskirties žemės sklypą, kuris ribojasi su parduodamu žemės ūkio paskirties žemės sklypu (Įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Vadovaujantis Įstatymo 5 straipsnio 1 dalimi pirmumo teisę įsigyti privačią žemės ūkio paskirties žemę už tą kainą, už kurią ji parduodama, ir kitomis tokiomis pačiomis sąlygomis, išskyrus atvejus, kai ji parduodama iš viešųjų varžytynių, šia eilės tvarka turi: 1) žemės sklypo bendraturčiai – Civilinio kodekso 4.79 straipsnyje nustatyta tvarka, 2) parduodamo žemės sklypo naudotojas, naudojęs šią žemę žemės ūkio veiklai ne mažiau kaip vienus metus pagal Nekilnojamojo turto registre šiam laikotarpiui įregistruotą sutartį (sutartis), išskyrus neatlygintinio naudojimosi daiktu (panaudos) sutartį, šios išimties netaikant Civilinio kodekso 3.135 straipsnyje nustatytiems artimiesiems giminaičiams (tėvams ir vaikams, seneliams ir vaikaičiams, broliams ir seserims), taip pat sutuoktiniams, įtėviams, įvaikiams, – jeigu jis, būdamas fizinis asmuo, Lietuvos Respublikos ūkininko ūkio įstatymo nustatyta tvarka yra įregistravęs ūkininko ūkį arba jo, būnant juridiniu asmeniu ar kita organizacija (toliau – juridinis asmuo), pajamos iš žemės ūkio veiklos sudaro daugiau kaip 50 procentų visų gautų pajamų, 3) asmuo, nuosavybės teise turintis žemės ūkio paskirties žemės sklypą, kuris ribojasi su parduodamu žemės ūkio paskirties žemės sklypu, – jeigu jis, būdamas fizinis asmuo, Ūkininko ūkio įstatymo nustatyta tvarka yra įregistravęs ūkininko ūkį arba jo, būnant juridiniu asmeniu, pajamos iš žemės ūkio veiklos sudaro daugiau kaip 50 procentų visų gautų pajamų, 4) fizinis asmuo, deklaravęs gyvenamąją vietą, arba juridinis asmuo, įregistravęs juridinio asmens buveinę tos savivaldybės teritorijoje, kurioje yra parduodamas žemės ūkio paskirties žemės sklypas, ar besiribojančių savivaldybių teritorijoje, – jeigu jis, būdamas fizinis asmuo, Ūkininko ūkio įstatymo nustatyta tvarka yra įregistravęs ūkininko ūkį arba jo, būnant juridiniu asmeniu, pajamos iš žemės ūkio veiklos sudaro daugiau kaip 50 procentų visų gautų pajamų.

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas yra ūkininkas, deklaravęs savo gyvenamąją vietą Ukmergėje, tai yra su Žemės sklypo savivaldybės besiribojančios savivaldybės teritorijoje, kas atitinka Įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 4 punkto sąlygas, todėl NŽT pagrįstai surašė 2023 m. rugpjūčio 7 d. Pažymą, kuria V. P. pripažino vienu iš asmenų, turinčių pirmumo teisę įsigyti parduodamą žemės ūkio paskirties žemės sklypą.

Pareiškėjui išaiškintina, kad 2023 m. rugpjūčio 7 d. Pažyma jis tik buvo pripažintas vienu iš asmenų, turinčių pirmumo teisę įsigyti parduodamą Žemės sklypą. Tai yra, be pareiškėjo galėjo bei buvo kitų asmenų turinčių pirmumo teisę, ir pretenduojančių įsigyti Žemės sklypą, taip pat ir aukštesnės eilės. Todėl faktas, kad Žemės sklypas buvo parduotas ne pareiškėjui, o kitiems asmenims, kurie atitiko Įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 3 punkto sąlygas, neprieštarauja teisiniam reglamentavimui.

Pažymėtina, kad pareiškėjo nurodoma Pažyma yra informacinio pobūdžio raštas, nesukeliantis pareiškėjui jokių teisinių pasekmių, todėl dėl Pažymos pareiškėjas akivaizdžiai negalėjo patirti jokios žalos, o NŽT ją surašydama teisinio reglamentavimo nepažeidė.

Taip pat, pažymėtina, kad pareiškėjas patyrė turtinę žalą ne dėl NŽT veiksmų (neveikimo), o tik dėl savo paties specifinio teisės aktų traktavimo, kuris akivaizdžiai prieštarauja anksčiau aptartam teisiniam reglamentavimui, todėl pareiškėjo patirtoji žala yra tik jo pačio nepagrįstų veiksmų pasekmė, kuriai neturėjo įtakos NŽT veiksmai (neveikimas). Tai yra, nagrinėjamu atveju pareiškėjas dėl NŽT veiksmų (neveikimo) žalos nepatyrė.

Ginčo situacijos teisinis reglamentavimas ir byloje esantys objektyvūs rašytiniai įrodymai suponuoja išvadą, jog pareiškėjo skundo argumentai dėl netinkamai surašytos Pažymos yra grindžiami tik abstraktaus, deklaratyvaus pobūdžio teiginiais ir tik subjektyvia asmenine jo paties nuomone, nepatvirtinta jokiais objektyviais įrodymais, todėl šie argumentai nevertintini kaip lėmę turtinės žalos atsiradimą. Byloje esantys įrodymai nepatvirtina tiek neteisėtų valstybės institucijos veiksmų – netinkamai surašytos Pažymos ir 2023 m. rugpjūčio 7 d. Pažymos, tiek ir priežastinio ryšio tarp pareiškėjo nurodytų aplinkybių bei jo patirtų išlaidų, o tuo pačiu, ir turtinės žalos atsiradimo fakto. Nenustačius atsakovės atstovės neteisėtų veiksmų ir priežastinio ryšio, tai yra nesant visų būtinų civilinės atsakomybės sąlygų, pareiškėjo reikalavimas dėl žalos atlyginimo yra nepagrįstas ir atmestinas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 56 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Likusieji tiek pareiškėjo, tiek ir atsakovės atstovės argumentai laikytini pertekliniais, neturintys juridinės reikšmės kilusio ginčo išsprendimui, todėl detaliau nedėstytini ir neanalizuotini. Be to, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ir Europos Žmogaus Teisių Teismas formuoja praktiką, kad pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo prigimties ir turi būti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje Nr. 16034/90 V. de H. v Netherlands, 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas byloje Nr. 20772/92 H. v Finland, 1999 m. sausio 21 d. sprendimas byloje Nr. 30544/96 G. R. v Spain ir kt.). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudencijoje aiškinant Lietuvos Respublikos administracinių bylų įstatymo normas taip pat ne kartą buvo imperatyviai pažymėta, kad įstatymo reikalavimas motyvuoti teismo sprendimą nereiškia įpareigojimo teismui atsakyti į kiekvieną proceso dalyvio argumentą (žr. 2013 m. vasario 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-216/2013 ir kt.).

Pareiškėjas pateikė prašymą priteisti turėtas bylinėjimosi išlaidas. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Nagrinėjamu atveju pareiškėjo skundas atmetamas, todėl pareiškėjas neįgijo teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Atsižvelgiant į tai, prašymas netenkinamas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, teisėjas

nusprendžia:

pareiškėjo V. P. skundą dėl turtinės žalos atlyginimo atmesti kaip nepagrįstą.

Pareiškėjo V. P. prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo netenkinti.

Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų administracinį teismą.