Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

kaltinamųjų gynėjams advokatams Loretai Guižauskienei, Aldevinui Švedui ir Algirdui Gurauskui,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

I.F., a.k. (duomenys neskelbtini) gimusi (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, ištekėjusi, turintis aukštąjį išsilavinimą, gyv. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikoje nedirbanti, neteista,

kaltinama pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 24 straipsnio 3 dalį, 307 straipsnio 1 dalį;

J. G., a.k. (duomenys neskelbtini) gimusi (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, ištekėjusi, nedirbanti, registruota darbo biržoje, turinti spec. vidurinį išsilavinimą, gyv. (duomenys neskelbtini), teista 2012 m. kovo 5 d. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 307 straipsnio 1 dalį 20 minimalaus gyvenimo lygio (toliau – ir MGL) bauda, įskaitytas laikinajame sulaikyme išbūtas laikas ir galutinė bausmė nustatyta 16 MGL dydžio bauda, kuri šiuo metu yra sumokėta,

kaltinama pagal BK 24 straipsnio 3 dalį, 307 straipsnio 1 dalį;

A. Š., a.k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, išsituokęs, dirbantis (duomenys neskelbtini), turintis spec. vidurinį išsilavinimą, gyv. (duomenys neskelbtini), teistas:

1) 2006-01-25 Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (dvi savarankiškos veikos), vadovaujantis BK 63 straipsniu, skirta 7 mėnesių laisvės atėmimo bausmė;

2) 2006-06-05 Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (5 savarankiškos veikos), 22 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 1 dalį (3 savarankiškos veikos), 300 straipsnio 1 dalį (6 savarankiškos veikos), 24 straipsnio 4 dalį, 300 straipsnio 1 dalį (6 savarankiškos veikos), 301 straipsnio 1 dalį, 24 straipsnio 4 dalį, 301 straipsnio 1 dalį (4 savarankiškos veikos), vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 2 punktu bausmės subendrintos ir skirta 3 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, kuri subendrinta su Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2006-01-25 nuosprendžiu skirta ir neatlikta bausmės dalim, ir skirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 3 metams ir 10 mėnesių, bausmę atliko;

kaltinamas pagal BK 24 straipsnio 6 dalį, 307 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. F. ir J. G., veikdamos bendrininkų grupėje kartu su A. Š., Vilniuje, 2008 m. balandžio 19 d. pelnėsi iš L. S. prostitucijos, o būtent:

A. Š. užsakė skelbimą, kuris buvo išspausdintas 2008-04-19 dienraštyje „Lietuvos rytas“, skelbimų skiltyje paskelbė mobiliojo ryšio telefono numerį (duomenys neskelbtini) su tekstu „Paskambinkit“, kuriuo klientų užsakymus priėmė J. G., ir pastaroji kartu su I. F. išnuomojo butą, esantį (duomenys neskelbtini) name, buto numeris tyrimo metu nustatytas nebuvo, kur L. S. vertėsi prostitucija - suteikė seksualinio pobūdžio paslaugas trims asmenims už materialinį atlygį - 550 Lt, iš kurių L. S. teko 280 Lt, o likusius 270 Lt pasiliko I. F., taip kompensuodama turėtas buto nuomos ir kitas su tuo susijusias išlaidas.

Šiais veiksmais I. F. ir J. G. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 24 straipsnio 3 dalyje, 307 straipsnio 1 dalyje.

A. Š., veikdamas bendrininkų grupėje kartu su J. G. ir I. F., Vilniuje, padėjo joms pelnytis iš L. S. prostitucijos, tai yra I. F. paprašius surasti asmenį, galintį teikti seksualines paslaugas, supažindino ją su L. S., užsakė skelbimą, kuris buvo išspausdintas 2008-04-19 dienraštyje „Lietuvos rytas“, skelbimų skiltyje paskelbė mobiliojo ryšio telefono numerį (duomenys neskelbtini)su tekstu „Paskambinkit“, kuriuo klientų užsakymus priėmė J. G., ir pastaroji kartu su I. F. išnuomojo butą, esantį Vilniuje, (duomenys neskelbtini) name, buto numeris tyrimo metu nustatytas nebuvo, kur L. S. vertėsi prostitucija - suteikė seksualinio pobūdžio paslaugas trims asmenims už materialinį atlygį - 550 Lt, iš kurių L. S. teko 280 Lt, o likusius 270 Lt pasiliko I. F., taip kompensuodama turėtas buto nuomos ir kitas su tuo susijusias išlaidas.

Šiais veiksmais A. Š. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 24 straipsnio 6 dalyje, 307 straipsnio 1 dalyje.

Teisiamajame posėdyje kaltinamoji I. F., nurodydama savo poziciją dėl reiškiamų kaltinimų, teigė savo kaltę pripažįstanti pilnai ir parodė, kad jos turtinė padėtis buvo sunki ir J. G. pasiūlė jai surasti kokią nors merginą ar moterį, kuri suteiktų seksualinio pobūdžio paslaugas, ir iš to pasipelnyti. Tuo metu nebuvo konkretizuotos jokios sumos, tik aptarti vaidmenys. Kadangi ji (I. F.) turėjo automobilį ir internetą, buvo nuspręsta, kad ji internetu išnuomos butą, paims merginą ir atveš ją ten. J. G. žinojo kaip veikia šita sistema, kokie įkainiai, kaip skirstomi pinigai. Ji turėjo kalbėti telefonu su žmonėmis, priiminėti užsakymus. Ji (I. F.) pažinojo A. Š., kuris dirbo taksistu. Paskambino jam ir paklausė, ar jis žino kokių moterų ar merginų, kuriom jos galėtų suteikti sąlygas dirbti, tai yra teikti seksualines paslaugas. Ji taip pat pasakė jam apie J. G. buvimą šiame versle, nes jam buvo įdomios kažkokios smulkmenos. Ji davė jam J. telefono numerį ar J. Š. numerį, kad jie susiskambintų ir išsiaiškintų tarpusavyje visus dominančius klausimus. Su A. Š. taip pat buvo kalba, kad jeigu merginai pavyks uždirbti pinigų teikiant tokias paslaugas, tai likusį uždarbį padalintų trims: jai (I. F.), J. G. ir A. Š.. Konkreti suma, kiek turėtų būti sumokėta A. Š., nebuvo įvardyta. Po kažkiek laiko A. Š. paskambino ir pasakė, kad pažįsta vieną merginą, kuri moka ir nori su jomis bendradarbiauti. Buvo sutarta, kur konkrečiai su ta mergina galėtų susitikti. Prieš susitikimą ji (I. F.) nupirko sim kortelę ir atidavė ją J. G.. A. Š., jos žiniomis, įdėjo skelbimą laikraštyje, nes jie su J. G. tarėsi apie tai telefonu. Be to ji (I. F.) internetu rado ir išnuomavo butą parai (duomenys neskelbtini), susitiko su buto savininke, sumokėjo 100 Lt. 2008 m. balandžio 18 ar 19 d., šeštadienį, ji nuvažiavo, paėmė J. G. iš namų ir jos nuvažiavo į sutartą vietą pasiimti merginos. Po to jos visos nuvažiavo į butą, nuėjo į parduotuvę, nupirko dažų plaukams. Ta moteris atrodė kaip valkataujanti, tad jos norėjo ją aptvarkyti, kad gražiau atrodytų. J. G. taip pat pasakė L. S., kokia pinigų dalis liks jai, o kokią ji turės atiduoti joms, tačiau dabar tų sumų ji nepamena. Po to jos išvažiavo. J. G. kalbėjo telefonu, sakė klientams sumą. Atrodo tai buvo 150 Lt už valandą. Dėl šios sumos J. su ja (I. F.) nesitarė. Po pokalbio J. skambindavo L. S. ir sakydavo, kad ateis žmogus. Po kiek laiko jos nusipirko maisto, gėrimų ir nuvažiavo į tą butą. L. jau buvo suteikusi trims klientams seksualinio pobūdžio paslaugas ir paėmusi iš tų žmonių tam tikrą pinigų sumą. Iš tos pinigų sumos ji atskaičiavo išlaidas, tai yra davė jai (I. F.) 100 Lt už butą ir pagal čekį kiek jos išleido parduotuvėje. Šios sumos nebepamena. Taip buvo kompensuotos turėtos išlaidos. Daugiau pinigų jos neėmė, nes nebebuvo klientų. Kiek pasiliko L. S. ji nepamena. Po to šiai pasidarė bloga, ji sakė, kad jai reikia narkotikų. Jos suprato, kad verslo nesigaus. Po to jos dar pasėdėjo tame bute, išgėrė alkoholio, pavalgė ir ji nuėjo miegot. Ryte jai pabudus nebuvo nei L., nei J.. Ji paliko raktus po durimis ir išvažiavo. Dėl savo veiksmų gailisi. Prašo atleisti ją nuo atsakomybės pagal motinos laidavimą. Šiuo metu ji gyvena Norvegijoje, tačiau nuolat palaiko ryšius su mama, planuoja pasikviesti ją gyventi į Norvegiją. Jos nuomonė jai yra svarbi. Ji (I. F.) šiuo metu yra ištekėjusi, augina du savo nepilnamečius vaikus ir vyro nepilnametį sūnų, dirba. Prašė atleisti ją nuo baudžiamosios atsakomybės pagal jos motinos E. K. laidavimą.

Kaltinamoji I. F. apklausta ikiteisminio tyrimo metu 2008-07-28 savo kaltės nepripažino, davė iš esmės tokius pačius parodymus, kaip ir teisiamajame posėdyje, tačiau teigė nežinojusi, ar L. S. suteikė kam nors seksualines paslaugas, negirdėjo, kad J. G. tartųsi apie tai kalbėdama telefonu, joms grįžus į butą L. S. taip pat nesakė, ar suteikė kam nors seksualines paslaugas. Ji (L. S.) davė jai 200 Lt už buto nuomą ir benzino išlaidas, o J. G. ji davė pinigų už plaukų dažymą ir maistą. A. Š. ji (I. F.) pinigų nedavė. Naudos iš L. S. prostitucijos neturėjo (t. 2, b. l. 19-22). I. F. apklausta 2011-12-14 savo kaltę pripažino pilnai, patvirtino anksčiau duotus parodymus, tik patikslino, kad iš L. S. gavo 550 Lt, iš kurių jai perdavė 280 Lt, o likusius pasiliko sau. Materialinės naudos neturėjo, nes gauti pinigai padengė turėtas išlaidas. J. G. ir A. Š. pinigų nedavė, nes jų neliko. Gali būti, kad A. Š. davė pinigų skelbimui, nepamena (t. 2, b. l. 19-22, 26).

Kaltinamoji J. G. teisiamajame posėdyje nurodydama savo poziciją dėl reiškiamų kaltinimų, teigė savo kaltę pripažįstanti iš dalies, nepripažįstanti gavusi pinigų, ir parodė, kad ji bei I. F. neturėjo iš ko gyventi, ji turėjo dukrą, o I. F. turėjo du vaikus, alimentų negaudavo abi, buvo skola už butą. Padėtis buvo kritiška, todėl jos sugalvojo, kaip užsidirbti pinigų. Buvo sumanyta surasti merginą, įdėti skelbimą, surinkti klientus, kuriems mergina suteiktų seksualines paslaugas. Mintis pasipelnyti tokiu būdu kilo jai (J. G.). I. F. pasakė, kad pažįsta tokį taksistą, tai yra A. Š., kad gal būt jis per pažįstamus galės rasti merginą. Jos sutarė, kad pirmą kartą ieškos vienos merginos. I. tarėsi su tuo taksistu, tačiau apie ką buvo tartasi ji jai nepasakojo. Ji (J. G.) turėjo būti telefoniste, turėjo atsakinėti į skambučius. Šie susitarimai buvo kažkur mėnesį prieš 2008 m. balandžio 18 d., gal daugiau. Po to I. F. dieną prieš, penktadienį vakare, paskambino jai ir pasakė, kad šeštadieniui paduota reklama, kad yra išnuomotas butas, nupirkta sim kortelė, kad šeštadienį jau reikia bandyti, nes jau yra viena moteris. Šeštadienį I. F. privažiavo savo automobiliu pas ją, jos nuvažiavo į sustojimą netoli Spaudos rūmų, tiksliai nepasakys kur, į automobilio galą įsėdo L. S. ir jos nuvažiavo į butą Žėručio gt., namo numerio nepamena. Po to ji ir I. F. nuėjo į parduotuvę, nupirko dažų plaukams, lako, cigarečių. Mokėjo 40 Lt iš savo pinigų, nes L. S. pinigų neturėjo. Bute jos nudažė L. S. plaukus, sutvarkė, aprengė normaliai. Ji su I. F. buvo paėmusios rūbų iš namų. Apie 19.00 val. jos įjungė telefoną. Kuo L. S. užsiims bute jos nekalbėjo, nes ši viską žinojo. Jokių klausimų nebuvo. Apie pinigus, kainą kalbos nebuvo. L. S. tikslas buvo greičiau aptarnauti nors vieną klientą ir nusipirkti narkotikų. Skambino trys asmenys. Ji nurodė jiems kainą – 150 Lt. L. S. buvo tuo metu virtuvėje, tad žinojo, kiek pinigų reikia iš kliento paimti. Jie tikrai daugiau nemokėjo, nes L. S. nebuvo geros išvaizdos. Priiminėjant užsakymus jos visos trys buvo bute. Kai atvažiuodavo klientai, ji su I. F. išvažiuodavo. Paskui L. S. pasidarė bloga, ji paprašė narkotikų. Pinigų jos jau buvo uždirbusios, I. atidavė jai jos pinigus, tačiau ji nežino kiek. Jos nuvežė L. S. narkotikų, ji susitvarkė, tuomet grįžo atgal į butą. Ji suprato, kad jau nieko nebus su ja, buvo naktis. Atėjo jos pažįstami, jie visi išgėrė, o kitą dieną ji išvažiavo. Jokių pinigų ji negavo. Jos manymu visi pinigai buvo pas I. F., ji neprašė jos sumokėti. Kas įdėjo skelbimą laikraštyje ji nežino, jos ir I. darbo laikas neleido tai padaryti, tad turbūt tai padarė A. Š.. Prieš pradėdamos šią veiklą ji ir I. F. neaptarė, koks bus jos (J. G.) užmokestis. Jos iš pradžių tenorėjo pabandyti. Jos galvojo, kad L. S. iš 150 Lt duos 90 Lt nuo kliento, bet dabar tiksliai negali pasakyti. Dėl savo veiksmų apgailestauja.

Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamoji J. G. nurodė iš esmės tas pačias aplinkybes (t. 1, b. l. 123-124, 136).

Kaltinamasis A. Š., teisiamojo posėdžio metu nurodydamas savo poziciją dėl reiškiamų kaltinimų, teigė savo kaltės nepripažįstantis ir parodė, kad I. F. buvo jo buvusios žmonos sesers draugė. Jie kartais susitikdavo, bendraudavo. Abu buvo išsiskyrę. Jis žinojo, kad pas I. F. yra sunki finansinė padėtis. Ji jam buvo įdomi kaip moteris, jis jos siekė, jam buvo įdomu su ja bendrauti, tačiau finansiškai jai padėti jis negalėjo. Kartą vežant ją namo ji paklausė, ar jis pažįsta prostitučių, nes jos draugė pasiūlė iš to užsidirbti. Vėliau ji pasakė tos draugės vardą – J., o pavardę jis sužinojo tik iš kaltinamojo akto – G.. Jis pažadėjo jai paklausinėti, norėjo jai įtikti, nes jam tai buvo svarbu. Dėl jokio atlygio už tai jis su I. F. nekalbėjo. Apie tai nebuvo kalbėta ir su J. G.. Tuo metu jis dirbo UAB (duomenys neskelbtini). Kartą pagal iškvietimą jis vežė moterį, ji pasakė, kad važiuoja pas klientą, kad yra prostitutė, teiravosi, ar parveš ją atgal. Jis sutiko ir davė jai savo mobilaus telefono numerį. Vežant atgal atsiminė I. prašymą ir pasiteiravo, ar ta moteris sutiktų, kad jis ją supažindintų su I.. L. S. sutiko. Tuomet jis davė jai I. telefoną. Iš ryto pats paskambino I. F. ir pasakė, kad davė jos telefoną moteriai. Vėliau bendraujant su I. jis teiravosi jos, ar ši žino, ar supranta kaip ši sistema veikia. Ji atsakė, kad pažįstama supranta. Dar sakė, kad reiks dar moterų. Tuomet davė jam J. telefono numerį, kad jeigu dar bus moterų, kad paskambintų. I. lyg sakė, kad planuoja kažkur ilgam išvažiuoti. Ji davė jo telefono numerį ir J.i. Po kelių dienų jam paskambino J., pasiteiravo, ar jis dirba, pasakė, kad reikia užvažiuoti į „Lietuvos rytą“ ir paduoti skelbimą, padiktavo jam telefono numerį, nurodė tekstą „Paskambink“, sakė įdėti į skiltį „Paslaugos“ ir, kad šeštadienį išeitų. Taip pat sakė, kad jis sumokėtų, vėliau atiduos. Kalbos kas, kada ir kaip atiduos nebuvo. Jis sumokėjo už skelbimą 12-20 Lt, šitie pinigai jam nebuvo grąžinti, o jis ir neprašė. Vėliau jis I. F. klausė, ar sekėsi verslas, ar ji užsidirbo. Ši atsakė, kad ne, kalbėjo, ar jis dar parūpins moterų. Jis atsakė, kad parūpins. Tačiau supratęs, kad yra bandoma organizuoti tinklą, rimtesnį verslą, nustojo bendrauti su J., o su I. dar porą kartų pasiskambino. Bendravimo su ja jis neatsisakė, tačiau to vengė. Susitikimo su I. F. ir L. S. degalinės kavinėje jis nepamena. Nepamena, kad būtų vežęs L. S. į susitikimą su I. F.. Jie keturiese, tai yra jis, J. G., I. F. ir L. S. buvo trumpai susitikę tik kartą Lazdynuose, šalia kino teatro, lauke. Susitikimo tikslo jis nepamena. Gal būt tada J. G. jam davė telefono numerį, prašė nuvažiuoti į „Lietuvos rytas“ redakciją ir paduoti skelbimą.

Ikiteisminio tyrimo metu A. Š. davė iš esmės analogiškus parodymus, tik nurodė, kad skelbimui pinigų buvo duota lygiai tiek, kiek reikėjo sumokėti už jį (b. l. 148-149, 152, 155).

Apklausta teisiamajame posėdyje liudytoja L. S. nurodė, kad įvykių datos nežino, prieš 3-4 metus. Jos pažįstamas taksistas A., tai yra kaltinamasis A. Š., ją vežė. Pas ją buvo problema su pinigais, užėjo kalba apie uždarbį, ji pasiteiravo jo dėl darbo. Jis jai pasakė, kad turi tokią pažįstamą, kuri priima merginas į butą ir jos dirba prostitutėmis. A. žinojo, kad ji dirba prostitute, tačiau neįkalbinėjo jos. Pasakė, kad jei ji nori, gali kreiptis į ją, gal padės. Davė telefono numerį. Ji pasiskambino, po to susitiko su ta mergina, tai yra kaltinamąja I. F., degalinėje Lazdynuose, netoli ligoninės prie tilto. Į degalinę ją (L. S.) atvežė A. Š.. Jis užėjo į kavinę, parodė I. F. ir viskas, išvažiavo dirbti. I. F. jai viską paaiškino kaip vyksta, sakė, kad reikia išnuomoti butą, paduoti reklamą, tam reikia išleisti pinigų. Taip pat sakė, kad kliento aptarnavimas kainuotų 150 Lt, 60 Lt tektų jai, o 90 Lt – jiems. Toks buvo susitarimas. I. F. nurodė, kad paskambins jai, kai ras butą, paduos reklamą. Ji paskambino praėjus gal 3-4 dienom. Pasiteiravo, ar kitą dieną ji laisva, ar galės, susitarė, kur susitiks. I. F. atvažiavo su raudona mašina, nuvežė į butą Lazdynuose, bet adreso ji nežino. Bute ji susitvarkė, pasidažė, šukuoseną pasidarė. Kai būdavo klientas, jai skambindavo, ji atidarydavo duris ir priiminėdavo žmogų. Priėmė atrodo keturis klientus. Iš jų gavo 240 Lt ir vienas dar paliko 50 Lt arbatpinigių, kurie atiteko jai. Viso buvo 290 Lt. 240 Lt tai yra jai tekusi dalis. Iš viso klientai jai sumokėjo po 150 Lt, tai yra 650 Lt, ir vienas klientas davė 200 Lt. Šiuos pinigus ji atidavė I. F.. Ji į butą atėjo po to, kai ji aptarnavo trečią klientą. Po to dar atvažiavo ketvirtas klientas. I. F. tuo metu sėdėjo virtuvėje ar išėjo į mašiną, tiksliai nepamena. Ji buvo dar su viena moterimi, tai yra kaltinamąja J. G.. Pastaroji atsakinėjo į skambučius. Po to, kai jos atėjo į butą, ji (L. S.) girdėjo, kaip skambino ir J. G. šnekėjo telefonu. Ši moteris kartu su I. F. ją aprengė kažkokiu kostiumėliu, padažė, padarė šukuoseną. Po to, kai I. F. ir J. G. grįžo į butą, atėjo dar vaikinai. Jie turėjo šampano, norėjo pasėdėti, išgerti. Jie visi buvo virtuvėje, o ji buvo kambaryje. Užėjusi į virtuvę ji pastebėjo, kad vienas vaikinas ištraukė iš I. F. rankinės piniginę. Ji išsigando, kad gali likti be pinigų, nes visus juos buvo atidavusi I. F.. Pažadino ją ir paprašė sumokėti už darbą. I. F. sumokėjo 240 Lt ir ji išėjo.

Pagarsinus liudytojos L. S. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (t. 1, b. l. 28-30) ji patikslino, kad A. Š. degalinėje gėrė kavą, bet jis sėdėjo prie kito staliuko per kelis staliukus. Negali pasakyti, ar jis girdėjo jos ir I. F. pokalbį. Jos kalbėjo tyliai, nes aplink buvo žmonių. Ji nežino, kaip dalinosi pinigus I. F. ir J. G., ar pastarajai kažkas priklausė, tačiau mano, kad pinigai priklausė tik moterim, A. Š. su tuo nesusijęs. Taip pat patikslino, kad susipainiojo, kiek klientų aptarnavo: 3 ar 4.

2008 m. liepos 18 d. asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokole fiksuota, kad L. S. atpažino I. F. (tuometinė pavardė – K.) kaip asmenį, kuris pasiūlė jai teikti seksualinio pobūdžio paslaugas, išnuomavo butą ir davė jai už suteiktas paslaugas 280 Lt (t. 1, b. l. 31-34).

2008 m. liepos 18 d. asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokole fiksuota, kad L. S. atpažino J. G. kaip asmenį, kuri priiminėjo telefonu užsakymus dėl seksualinio pobūdžio paslaugų teikimo (t. 1, b, l. 35-39).

2008 m. liepos 18 d. asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokole fiksuota, kad L. S. atpažino A. Š. kaip asmenį, kuris supažindino ją su I. (t. 1, b, l. 40-43).

Elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės bei įrašų darymo protokoluose yra fiksuoti pokalbiai tarp J. G., I. F., A. Š. ir L. S., kurie įrašyti ir kompaktiniuose diskuose, saugomuose prie baudžiamosios bylos medžiagos. Telefoninio pokalbio, vykusio 2008 m. balandžio 16 d. tarp J. G. ir I. F. (K.), metu I. F. pasakoja apie susitikimą su vyresnio amžiaus moterimi, norinčia užsidirbti pinigų, apie poreikį ją aprengti, žada pasirūpinti buto nuoma internetu, suderinti, ar galės dirbti šeštadienį, sekmadienį, J. G. kalba apie būtinybę įdėti reklamą šeštadieniui, sekmadieniui, žada tuo pasirūpinti pati. Pokalbių, vykusių tarp minėtų asmenų 2008 m. balandžio 17 d., metu J. G. informavo I. F., kad nespėja paduoti skelbimą ketvirtadienį, moterys susitarė perduoti pinigus A., kad šis paduotų skelbimą į laikraštį, J. G. pasako I. F., kad A. teiravosi jos, kiek jie gaus pinigų už šeštadienį. Pokalbio, vykusio 2008 m. balandžio 18 d. tarp A. Š. ir J. G., metu A. Š. teiravosi konkrečios vietos Spaudos rūmuose, J. G. nurodė konkrečią „Lietuvos rytas“ buveinės vietą, paaiškino reklaminio skelbimo pateikimo tvarką, nurodė, kad jame turi būti parašyta „Paskambinkit!“ ir daugiau nieko. Pokalbio, vykusio 2008 m. balandžio 18 d. tarp J. G. ir I. F., metu I. F. informuoja J. G., kad skelbimas yra paduotas, jo kaina yra 45 Lt. J. G. kalba I. F. apie būtinybę paskambinti per reklamas ir pasidomėti kainomis. Pokalbio, vykusio 2008 m. balandžio 18 d. tarp J. G. ir A. Š., metu J. G. teiraujasi A. Š., kiek rytoj šis turės „stiuardesių“, nes jai reikia parinkti rūbus, A. Š. atsako, kad I. F. turi moters, su kuria ši buvo susitikusi, telefoną. Pokalbio, vykusio 2008 m. balandžio 18 d. tarp J. G. ir L. S., metu J. G. teiraujasi, ar nepasikeitė šios planai šeštadieniui, sekmadieniui, ši atsako, kad ne, tuomet J. G. nurodo perskambinsianti ir nurodysianti, kur reikės atvažiuoti rytoj apie 11.00 val., derinami aprangos klausimai. Pokalbių, vykusių 2008 m. balandžio 19 d. tarp J. G. ir I. F., metu kalbama, kad J. G. praneštų L. S., kad ji atvyktų pirmą valandą į Lazdynus, prie parduotuvės „Rimi“ Architektų gt., svarstomos pelno galimybės. Pokalbio, vykusio 2012 m. balandžio 19 d. tarp J. G. ir moters, vardu L., metu J. G. nurodo merginai, vardu L., atidaryti duris ir priimti vieną vyrą, paimti pinigus – 150 Lt, aptarnauti greitai. Pokalbio, vykusio 2008 m. balandžio 21 d. tarp J. G. ir I. F., metu kalbama, ar buvo atsiskaityta su moterim (t. 2, b. l. ).

Dienraščio „Lietuvos rytas“ 2008 m. balandžio 19 d. numeris buvo apžiūrėtas, duomenys fiksuoti 2011 m. lapkričio 23 d. apžiūros protokole. Minėto dienraščio 48 lape esančioje skiltyje „Kitos paslaugos“ išspausdintas skelbimas: „Paskambinkit. Tel. ((duomenys neskelbtini))“. Dienraštis saugomas prie baudžiamosios bylos medžiagos (t. 2, b. l. 139).

Laiduotoja E. K. prašė atleisti jos dukrą I. F. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal jos laidavimą. Ji nurodė, kad dukra pasakojo jai apie reiškiamus kaltinimus, jos kalbėjosi tarpusavyje apie tai, ji gali užtikrinti, kad ateityje I. F. naujų nusikaltimų nedarys. Jos yra labai artimos, I. F. įsiklauso į tai, ką ji jai sako, labai padeda. Šiuo metu ji gyvena Norvegijoje, kur su vyru augina tris vaikus, abu dirba. Jos dažnai bendrauja telefonu, dukra atvažiuoja ir į svečius. Ji (E. K.) yra našlė, gauna 600 Lt pajamų, planuoja pavasarį persikelti gyventi pas dukrą į Norvegiją.

Motyvuojamoji dalis

Teismas, ištyręs ir įvertinęs visumą minėtų byloje teisėtai surinktų faktinių duomenų, kuriuos pripažįsta įrodymais, jų pagrindu sprendžia esant nustatytai minėtai kaltinamųjų nusikalstamai veikai. Kaltinamieji I. F., J. G. ir A. Š. teisiamajame posėdyje davė parodymus, kuriais iš esmės pripažino visas esmines jiems inkriminuojamas faktines aplinkybes (kaltinamųjų ginčijamų faktinių aplinkybių patikslinimo argumentai bus pateikti žemiau). Jų parodymus patvirtino liudytojos L. S. parodymai, atpažinimo protokoluose, elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės bei įrašų darymo protokoluose fiksuoti duomenys, dienraštis. Visuma šių įrodymų sutampa tarpusavyje, patvirtina ir papildo vienas kitą, tad teismas jais vadovavosi nustatydamas minėtas kaltinimo faktines aplinkybes.

Nors kaltinamasis A. Š., išdėstydamas savo poziciją dėl reiškiamų kaltinimų, nurodė kaltės nepripažįstantis visiškai, tačiau tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamajame posėdyje davė parodymus, kuriais neneigė I. F. prašymu supažindinęs ją su L. S. kaip su asmeniu, galinčiu teikti seksualines paslaugas, o J. G. prašymu patalpinęs skelbimą dienraštyje, kurio turinį jam padiktavo J. G.. A. Š. taip pat patvirtino, kad I. F. informavo jį apie ketinimą užsidirbti iš kitų asmenų prostitucijos, būtent tuo tikslu ji ir prašė jo surasti tuo užsiimančių merginų, ką jis ir padarė supažindindamas ją su L. S.. Jis taip pat patvirtino, kad buvo informuotas apie J. G. dalyvavimą šiame versle, jam buvo žinomas skelbimo, kurį jis patalpino dienraštyje, turinys ir tikslas. Tai žinodamas jis vis tiek pasirinko veikti būtent taip, kaip buvo nustatyta. Šiuos subjektyviuosius nusikalstamos veikos požymius patvirtinančius parodymus patvirtina ir kaltinamųjų I. F., J. G., liudytojos L. S. parodymai, elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės bei įrašų darymo protokoluose fiksuoti duomenys. Teismas neturi pagrindo abejoti šiais duomenimis, todėl jais remiasi.

A. Š. teigė, kad minėtus veiksmus atliko norėdamas įtikti I. F., kuriai simpatizavo kaip moteriai, o ne dėl materialinės naudos, tačiau tokios faktinės aplinkybės, o būtent minėtų veiksmų atlikimas siekiant materialinės naudos, A. Š. ir nėra inkriminuojamos.

Kaltinamajame akte kaltinamiesiems buvo inkriminuojama faktinė aplinkybė, kad likusius 270 Lt pasidalijo I. F. (K.) ir J. G.. Teismas atsižvelgė į tai, kad abi kaltinamosios neigė, jog iš L. S. gautas pinigines lėšas jos pasidalino tarpusavyje. Abi nurodė, kad atskaičius L. S. dalį likę pinigai pasiliko pas I. F., taip kompensuojant jos turėtas buto nuomos ir kitas išlaidas, o J. G. pinigų negavo. Šias aplinkybes patvirtina ir liudytojos L. S. parodymai. Tai, kad atskaičiuos L. S. dalį likusius 270 Lt pasidalino I. F. ir J. G., nepatvirtina jokie kiti byloje surinkti įrodymai, tad teismas, vadovaudamasis kaltinamųjų I. F., J. G. ir liudytojos L. S. parodymais, atitinkamai patikslina kaltinimo faktines aplinkybes konstatuojant, kad likę pinigai pasiliko pas I. F., taip kompensuojant jos turėtas buto nuomos ir kitas išlaidas.

Kaltinamajame akte kaltinamajam A. Š. taip pat buvo inkriminuojama faktinė aplinkybė, kad jis įkalbėjo L. S. verstis prostitucija. A. Š. tai neigė, to nepatvirtino ir liudytoja L. S. bei jokie kiti byloje surinkti faktiniai duomenys. Tiek kaltinamasis A. Š., tiek liudytoja L. S. teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad pastaroji pati pasiteiravo A. Š., kuris žinojo, kad ši yra prostitutė, apie darbą, po ko jis ir supažindino ją su I. F., kuri buvo prašiusi jį rasti asmenų, galinčių teikti seksualines paslaugas. Remiantis šiais įrodymais atitinkamai yra tikslintinos minėtos kaltinimo faktinės aplinkybės.

Argumentai, ar šie patikslinimai įtakoja nustatytos veikos teisinę kvalifikaciją, bus pateikti žemiau.

Pasisakydamas dėl nustatytos veikos teisinės kvalifikacijos teismas, visų pirma, pažymi, kad BK 307 straipsnio 1 dalyje, pagal kurią kaltinamajame akte yra kvalifikuota kaltinamųjų veika, yra numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas turėjo pajamų iš kito asmens prostitucijos arba sąvadavo prostitucijai. Teismų praktikoje (žr. pvz. kasacines nutartis Nr. 2K-334/2010, 2K-227/2012) pripažįstama, kad pajamų turėjimas iš kito asmens prostitucijos reiškia, kad asmuo tam tikro susitarimo su prostitucija užsiimančiu asmeniu pagrindu gauna pajamų (visas pajamas arba dalį). Šis susitarimas gali būti susietas tiek priklausomybės ir prievartos santykiais, tiek ir laisva valia. Prostitucija užsiimantis asmuo gali mokėti kaltininkui už galimybę verstis prostitucija, taip pat už saugumo užtikrinimą, kitas jam teikiamas paslaugas, pavyzdžiui, už vežimą, patalpų suteikimą ir pan. Sąvadavimas prostitucijai – tai tarpininkavimas tarp prostitucija užsiimančiojo ir kito asmens, suvedant juos lytiniam santykiavimui arba kitokiam lytinės aistros tenkinimui. Sąvadavimas gali būti prostitucija užsiimančio asmens teikiamų paslaugų reklamavimas, jo pristatymas klientui, klientų paieška ir pan. BK 307 straipsnio 1 dalyje numatytos veikos padaromos tiesiogine tyčia ir dėl savanaudiškų paskatų. Kaltininkas suvokia, kad gauna pajamų iš kito asmens prostitucijos, ir nori taip veikti. Savanaudiškumas pasireiškia tuo, kad kaltininkas, atlikdamas minėtas veikas, siekia gauti turtinės naudos iš kito asmens prostitucijos, pelnytis iš jos. BK 307 straipsnio 1 dalyje numatyta nusikaltimo sudėtis laikoma formalia. Nusikaltimas laikomas baigtu, kai kaltininkas pradėjo gauti pajamas iš kito asmens prostitucijos.

Kaip minėta, byloje surinktų įrodymų pagrindu buvo nustatyti tam tikri kaltinamųjų veiksmai, kuriais buvo pelnomasi iš L. S. prostitucijos. O būtent, I. F. paprašė A. Š. rasti asmenų, galinčių teikti seksualines paslaugas, po ko A. Š. supažindino ją su L. S.. A. Š. taip pat užsakė skelbimą dienraštyje „Lietuvos rytas“, kuriame nurodė J. G. jam padiktuotą telefono numerį ir tekstą: „Paskambinkit!“. I. F. išnuomavo butą. Klientų užsakymus telefonu priėmė J. G. ir informavo apie tai L. S., kuri minėtame bute suteikė seksualines paslaugas trims asmenims už materialinį atlygį – 550 Lt. Pastaruosius pinigus L. S. gavo ir perdavė I. F., kuri dalį pinigų atidavė jai (280 Lt), o likusius pasiliko, taip kompensuodama turėtas buto nuomos ir kitas išlaidas. Taigi, minėti nustatyti nusikalstami veiksmai atitinka BK 307 straipsnio 1 dalyje numatytos veikos objektyviuosius požymius. Piniginės lėšos buvo gautos, jos gautos būtent už L. S. suteiktas seksualines paslaugas, tad nusikalstama veika yra baigta. Asmenys veikė tiesiogine tyčia, nes suvokė nusikalstamą savo veikos pobūdį ir norėjo taip veikti.

Ta aplinkybė, kad iš L. S. prostitucijos J. G. ir I. F. negavo pelno, nes gautos pajamos tik padengė turėtas su tuo susijusias išlaidas, nagrinėjamu atveju veikos kvalifikacijai reikšmės neturi, nes BK 307 straipsnio 1 dalyje aprašytoje veikoje tokios aplinkybės konstatavimas nėra numatytas kaip būtinas. Veikos kvalifikacijai pagal minėtą straipsnį užtenka vien pajamų, o ne pelno, tai yra turėtas išlaidas viršijančių lėšų gavimo iš kito asmens prostitucijos. Remiantis I. F., J. G. ir L. S. parodymais tokia faktinė aplinkybė buvo konstatuota – iš L. S. prostitucijos buvo gauta 550 Lt pajamų.

Ta aplinkybė, kad J. G. tiesiogiai jokių pajamų iš L. S. prostitucijos negavo, taip pat nėra pagrindas išvadai, kad jos veikoje nėra minėto nusikaltimo sudėties. I. F. ir J. G. veikė kaip bendravykdytojos, jų veiksmus vienijo vieninga tyčia pelnytis iš L. S. prostitucijos, ir nors iš to gautos pajamos buvo perduotos tiesiogiai tik I. F., kuri vėliau dalį pinigų perdavė L. S., o likusius pasiliko, taip kompensuodama turėtas išlaidas, tai ji padarė su J. G. žinia ir pritarimu.

Minėti byloje surinkti faktiniai duomenys taip pat patvirtina, kad I. F., J. G. ir A. Š. veikė bendrininkų grupe, kurioje vykdytojų vaidmenis atliko I. F. ir J. G., o padėjėjo – A. Š..

Jau minėti byloje surinkti įrodymai, o būtent kaltinamųjų parodymai, elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės bei įrašų darymo protokoluose fiksuoti duomenys patvirtina, kad I. F. ir J. G. veikė bendrai, esant vieningai tyčiai. Jų veiksmai buvo nuolat derinami tarpusavyje, jos buvo pasiskirsčiusios funkcijas, kiekvienos iš jų veiksmai buvo reikšmingi bendrai nusikalstamai veikai, nes sudarė sąlygas ir papildė viena kitos veiksmus. Abi jos suvokė, kad veikia kartu, bendrai daromoje nusikalstamoje veikoje, abi kėsinosi į tą patį objektą ir siekė taip veikti. Abi kaltinamosios atliko po tam tikrą jau minėtą dalį objektyvių veiksmų, sudarančių BK 307 straipsnio 1 dalį aprašytos veikos objektyviuosius požymius, tad jų veiksmai pagristai kvalifikuoti kaip vykdytojų pagal BK 24 straipsnio 3 dalį, 307 straipsnio 1 dalį.

A. Š., I. F. prašymu supažindinęs ją su L. S. kaip su asmeniu, galinčiu teikti seksualines paslaugas, ką ši vėliau ir padarė, taip pat įdėdamas atitinkamo turinio skelbimą dienraštyje, sudarė sąlygas, palengvino nusikalstamos veikos vykdytojoms I. F. ir J. G. padaryti nusikalstamą veiką. A. Š. veiksmai laikytini reikšmingais bendrai nusikalstamai veikai, nes būtent jis suvedė I. F. ir J. G. su prostitucijos paslaugas galinčia teikti L. S., iš kurios prostitucijos vėliau ir buvo gautos pajamos. Būtent jis įdėjo skelbimą dienraštyje, taip pateikdamas minėtų paslaugų reklamą. Abi kaltinamosios nurodė, kad tuo metu pačios tai padaryti neturėjo galimybės. Kaip jau buvo minėta, byloje surinkti duomenys patvirtina, kad A. Š. žinojo kokiu tikslu I. F. ieško merginų, kokiu verslu ji ir J. G. ketino užsiimti ir užsiėmė, jis suvokė jų tikslus ir tai, kad savo veiksmais tam padeda. Ta aplinkybė, kad A. Š. atliko minėtus veiksmus siekdamas ne materialinio atlygio, o, jo teigimu, simpatizuodamas I. F., nėra pagrindas abejoti kaltinamajame akte pateikta A. Š. veiksmų teisine kvalifikacija. Asmeniui, kuris padėjo pelnytis iš kito asmens prostitucijos, baudžiamoji atsakomybė už tai kyla nepaisant to, ar šie veiksmai buvo atlikti už materialinį atlygį ar dėl kitų priežasčių. Nagrinėjamu atveju tėra svarbu nustatyti, kad turtinę naudą gavo vykdytojas, kas ir yra konstatuota. Remiantis tuo, kas pasakyta, spręstina, kad A. Š. veika pagal BK 24 straipsnio 6 dalį, 307 straipsnio 1 dalį kvalifikuota teisingai.

Kaltinamųjų atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad jie, duodami parodymus, iš esmės pripažino visas faktines aplinkybes, turinčias reikšmės jų veikos teisinei kvalifikacijai, taip padėjo išaiškinti nusikalstamas veikas, I. F. ir J. G. nuoširdžiai gailėjosi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Kaltinamųjų atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra tai, kad nusikalstamą veiką padarė bendrininkų grupė (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Teismas, skirdamas bausmes bei spręsdamas atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą klausimą, atsižvelgia į tai, kad kaltinamieji padarė apysunkį nusikaltimą, veikė tiesiogine tyčia, nusikaltimas baigtas. Nustatyta nusikalstama veika truko neilgą laiko tarpą, buvo vienkartinio pobūdžio. Teismas taip pat atsižvelgia į kaltinamųjų vaidmenis darant nusikalstamą veiką. Be to, atsižvelgia ir į nustatytas minėtas atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybes, į byloje esančius duomenis, charakterizuojančius kaltinamųjų asmenybes. Kaltinamoji I. F. yra ištekėjusi, augina du nepilnamečius vaikus, neteista, bausta administracine tvarka, dirba. J. G. yra ištekėjusi, nepilnamečių vaikų neturi, teista, nedirba, registruota darbo biržoje, nedarbo draudimo išmokos negauna. A. Š. yra išsituokęs, turi du nepilnamečius vaikus, dirba, baustas administracine tvarka. Jis Respublikinėje Vilniaus psichiatrinėje ligoninėje negydytas, Vilniaus priklausomybės ligų centre į narkologinę įskaitą neįrašytas (t. 2, b. l. 12, 13). Vilniaus miesto psichikos sveikatos centre gydytas ribinių būsenų skyriuje nuo 2010-11-23 iki 2010-12-27, diagnozė: depresinis sutrikimas, vidutinio sunkumo depresijos epizodas, ribinių būsenų skyriaus dienos stacionare nuo 2010-12-28 iki 2011-01-04, diagnozė: depresinis sutrikimas, vidutinio sunkumo depresinis epizodas (t. 2, b. l. 14). Kaltinamoji J. G. gydyta Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje du kartus, paskutinį kartą 2010-08-19 iki 2010-08-23, diagnozė: psichikos ir elgesio sutrikimai vartojant alkoholį, sunki abstinencija. Ji įrašyta į Vilniaus priklausomybės ligų centro priežiūros grupę nuo 2010 m. spalio 15 d., diagnozė: psichikos ir elgesio sutrikimai vartojant alkoholį (t. 1, b. l. 143, 144). Kaltinamoji I. F. Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje, Vilniaus psichikos sveikatos centre negydyta, Vilniaus priklausomybės ligų centre į įskaitą neįrašyta (t. 2, b. l. 14, 44, 45). Kaltinamajame akte įvardijant A. Š. teistumus yra nurodoma, kad jis buvo teistas 2004 m. gegužės 19 d. Vokietijos Federacinės Respublikos Darmštato 1 instancijos teismo nuosprendžiu pagal BK § 146 1 pstr. Nr.2, § 74 (pinigų klastojimas) 1 metams 3 mėnesiams laisvės atėmimo bei 2009-02-02 Vokietijos Federacinės Respublikos Berlyno – Tyrgarten 1 institucijos teismo nuosprendžiu pagal BK § 242, § 45 pstr. 2 (grupinė vagystė) pinigine bauda – 90 dienų uždarbio po 10 EUR per parą. Tačiau pagal BK 97 straipsnio 1 dalį turinčiais teistumą laikomi už nusikaltimo padarymą nuteisti asmenys, kuriems įsiteisėjo Lietuvos Respublikos teismo priimtas apkaltinamasis nuosprendis. Taigi, vadovaujantis minėtos teisės normos nuostatomis, kitos valstybės teismo asmens atžvilgiu priimti nuosprendžiai teistumo teisinių pasekmių nesukelia. Šie duomenys vertintini tik kaip charakterizuojanti medžiaga.

Įvertinęs šias nustatytas aplinkybes, apibūdinančias padarytą nusikalstamą veiką, kaltinamųjų asmenybes, jų turtinę, socialinę padėtį, teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju BK 41 straipsnyje reglamentuota bausmės paskirtis bus pasiekta kaltinamiesiems J. G. ir A. Š. skiriant baudas. Parenkant jos dydį taikytinos nusikalstamos veikos padarymo metu galiojusios BK 47 straipsnio 3 dalies 3 punkto (2003-04-10 įstatymo Nr. IX-1495 redakcija) nuostatos bei atsižvelgtina į jau minėtas bausmės individualizavimą įtakojančias aplinkybes, tame tarpe ir asmens vaidmenį darant nusikalstamą veiką.

Kaltinamosios J. G. nusikalstama veika, numatyta BK 307 straipsnio 1 dalyje, buvo padaryta prieš Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. kovo 5 d. nuosprendžio priėmimą, todėl šiuo nuosprendžiu pagal BK 307 straipsnio 1 dalį paskirta bauda, vadovaujantis BK 63 straipsnio 4, 9 dalimis, dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrintina su Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. kovo 5 d. nuosprendžiu paskirta 20 MGL bauda, ir į galutinę subendrintą bausmę įskaitytina pagal Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. kovo 5 d. nuosprendį atlikta bausmė, t.y. 20 MGL dydžio bauda.

I. F. padarė apysunkį tyčinį nusikaltimą, praeityje nebuvo teista, ji pripažino kaltę ir gailisi, nagrinėjama veika žala nebuvo padaryta, šiuo metu ji dirba, yra ištekėjusi, augina nepilnamečius vaikus, turi nuolatinę gyvenamąją vietą. Tai leidžia teismui spręsti, kad nagrinėjama veika buvo daugiau atsitiktinio pobūdžio ir ateityje I. F. naujų nusikalstamų veikų nedarys. Laiduotoją E. K. teismas vertina kaip vertą teismo pasitikėjimo asmenį, galintį daryti teigiamą įtaką I. F.. Tuo remiantis konstatuotina esant visoms BK 40 straipsnyje numatytoms atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygoms, tad teismas sprendžia esant pagrindui taikyti šią normą ir atleisti I. F. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal E. K. laidavimą, nustatant vienerių metų laidavimo terminą. Atsižvelgęs į duomenis apie laiduotojos asmenines savybes ir turtinę padėtį (t. 2, b. l. 175) teismas mano, kad pagrindo skirti užstatą nėra. Tačiau įvertinęs visumą jau minėtų aplinkybių, teismas mano esant pagrindui skirti I. F. baudžiamojo poveikio priemonę – 15 MGL dydžio įmoką į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą, nustatant dviejų mėnesių jos sumokėjimo terminą.

Kaltinamajai I. F. skirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – iki nuosprendžio įsiteisėjimo paliktina nepakeista, o jam įsiteisėjus – naikintina. Kaltinamiesiems J. G. ir A. Š. kardomosios priemonės nebuvo skirtos. Pagrindo jas skirti iki nuosprendžio įsiteisėjimo nenustatyta.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, tai yra 8 kompaktiniai diskai su pokalbių įrašais bei dienraštis „Lietuvos rytas“, paliktini saugoti prie bylos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 - 298, 301 - 305, 307 straipsniais, teismas

nusprendžia:

J. G. pripažinti kalta pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 24 straipsnio 3 dalį, 307 straipsnio 1 dalį ir nubausti 30 minimalaus gyvenimo lygio dydžio, tai yra 3900 (trijų tūkstančių devynių šimtų) Lt bauda.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 4, 9 dalimis paskirtą bausmę dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrinti su Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. kovo 5 d. nuosprendžiu paskirta bausme, ir paskirti galutinę subendrintą bausmę 40 minimalaus gyvenimo lygio dydžio, tai yra 5200 (penkių tūkstančių dviejų šimtų) Lt baudą.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, į galutinę subendrintą bausmę įskaityti bausmę, atliktą pagal Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. kovo 5 d. nuosprendį, ir konstatuoti, kad likusi neatlikta bausmė yra 20 minimalaus gyvenimo lygio dydžio, tai yra 2600 (dviejų tūkstančių šešių šimtų) Lt bauda.

A. Š. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 24 straipsnio 6 dalį, 307 straipsnio 1 dalį ir nubausti 15 minimalaus gyvenimo lygio dydžio, tai yra 1950 (vieno tūkstančio devynių šimtų penkiasdešimties) Lt bauda.

I. F. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės už Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 24 straipsnio 3 dalį, 307 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką pagal E. K. laidavimą. Nustatyti vienerių metų laidavimo terminą be užstato. Skirti I. F. baudžiamojo poveikio priemonę – 20 minimalaus gyvenimo lygio dydžio, tai yra 2600 (dviejų tūkstančių šešių šimtų) Lt, įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, nustatant dviejų mėnesių įmokos sumokėjimo terminą.

Kaltinamajai I. F. skirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti nepakeistą, o jam įsiteisėjus – panaikinti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, tai yra 8 kompaktinius diskus su pokalbių įrašais bei dienraštį „Lietuvos rytas“, palikti saugoti prie bylos.

Išaiškinti kaltinamiesiems J. G. ir A. Š., kad skirtos baudos turi būti sumokėtos per du mėnesius nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitą Nr. LT 247300010112394300, esančią AB „Swedbank“, arba sąskaitą banke „Nordea Bank Finland Plc“ Nr. LT12 2140 0300 0268 0220, įmokos kodas 6801. Įmokos kvitą būtina pristatyti į Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo (Laisvės pr. 79A, Vilnius) Dokumentų priėmimo skyrių.

Išaiškinti kaltinamajai I. F., kad skirta įmoka turi būti sumokėta per du mėnesius nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos į Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos sąskaitą (duomenys neskelbtini) (AB „Swedbank“) nurodant vardą, pavardę ir asmens kodą.

Išaiškinti kaltinamajai I. F., kad jei laidavimo metu ji padarys baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti klausimą dėl jos baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas, taip pat išaiškinti, kad jei laidavimo metu ji padarys naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti ją nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir bus sprendžiamas klausimas dėl jos baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Išaiškinti E. K., kad ji, būdama laiduotoja, turi teisę atsisakyti nuo laidavimo. Tokiu atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto 2 apylinkės teismą.