- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-11-30
- Bylos Nr.
- 1A-632-1035/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-09513-2020-5
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Darius Pranka, Ugnė Gailiūnienė, Valerij Lauš
- Nuteistasis
- A. B., V. K., A. P.
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ugnės Gailiūnienės, Valerijaus Laušo (Valerij Lauš) (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Dariaus Prankos, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. B. (A. B.) apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 20 d. nuosprendžio, kuriuo A. B. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 178 straipsnio 2 dalį ir nuteistas 90 (devyniasdešimtie) parų arešto bausme.
Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir A. B. paskirta 60 (šešiasdešimties) parų arešto bausmė.
Taip pat šiuo nuosprendžiu pripažinti kaltais ir nuteisti V. K. ir A. P., tačiau apeliaciniai skundai dėl jų nepateikti.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės
A. B. nuteistas už tai, kad jis 2020 m. kovo 5 d., nuo 14.30 val. iki 15.30 val., automobilių stovėjimo aikštelėje Vilniuje, A. Kojelavičiaus g. 170, turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, iš anksto susitaręs ir veikdamas bendrininku grupe kartu su V. K. ir A. P., V. K. ir A. P. stovint prie automobilio ir stebint aplinką, kad niekas netrukdytų padaryti nusikaltimo, jis (A. B.) alkūne išdaužė UAB ,,A“ priklausančio automobilio ,,Opel Zafira“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojo pusės lango stiklą, kurio vertė 100 Eur, ir įkišęs ranką pro išdaužtą automobilio stiklą, tokiu būdu įsibrovęs į vidų, iš automobilio salono pagrobė UAB ,,A“ priklausantį turtą: ,,Makita“ įrankių dėžę, kurioje buvo suktuvas, suktuvo akumuliatoriai (2 vnt.), akumuliatorių pakrovėjas, antgaliai, kurių bendra vertė 231,83 Eur, statybinę orapūtę, kurios vertė 10,39 Eur, ilgintuvą su rite, kurio vertė 19,99 Eur, darbinę liemenę, kurios vertė 22,80 Eur, dalį pagrobtų daiktų perdavė V. K., stovėjusiam šalia automobilio, o likusią dalį pasiėmė sau, tokiais bendrais veiksmais pagrobė svetimą, UAB ,,A“ priklausantį turtą, kurio vertė 285,01 Eur.
II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Apeliaciniu skundu nuteistasis A. B. prašo pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 20 d. nuosprendžio dalį, kuria jam paskirta bausmė, ir paskirti bausmę, nesusijusią su realiu laisvės atėmimu (laisvės apribojimą), arba sumažinti paskirtos arešto bausmės dydį. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1.1. Nors padarytas tyčinis apysunkis nusikaltimas, jo pasekmės nėra itin žalingos. Praeityje apeliantas iš tikrųjų buvo teistas, tačiau, atsižvelgiant į visas ankstesnių nusikalstamų veikų padarymo aplinkybes, į apelianto asmenybę, teismas manė tikslinga skirti palyginti švelnią bausmę. Tai parodo, kad apeliantas nėra labai pavojingas visuomenei.
1.2. Teismas teisingai nustatė apelianto atsakomybę švelninančią aplinkybę, kad jis viso baudžiamojo proceso metu prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, nuoširdžiai gailėjosi. Apeliantas yra užsiregistravęs Užimtumo tarnyboje, aktyviai ieško darbo, nuo 2020 m. kovo 5 d. nusikalstamų veikų nėra padaręs. Apeliantas suvokia savo elgesio neleistinumą ir pažada, kad daugiau tai nepasikartos.
1.3. BK 178 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatyta arešto bausmė yra antra pagal griežtumą, todėl manytina, kad teismas tinkamai neįvertino visų reikšmingų aplinkybių. Šiuo atveju laisvės apribojimo bausmės skyrimas būtų tikslingesnis – jo terminas gali būti pakankamai ilgas, o numatomų draudimų ir įpareigojimų sąrašas yra pakankamai platus.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Trečiojo skyriaus prokurorė Oksana Leontjeva prašo atmesti apeliacinį skundą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
Žemesnės instancijos teismas
1.4. Teismas nustatė ir išsamiai išanalizavo visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes. Teismas padarė teisingą išvadą, kad bausmės tikslai bus pasiekti A. B. skiriant BK 178 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytą bausmės rūšį – areštą, jo terminą parenkant didesnį nei šios bausmės vidurkis. Paskirta bausmė nėra per griežta ar aiškiai neteisinga.
1.5. Iš Įtariamųjų, kaltinamųjų, nuteistųjų registro ir jo archyvo duomenų išrašo nustatyta, kad A. B. ne kartą buvo skiriama su laisvės atėmimu nesusijusi bausmė, tačiau šios bausmės apeliantui nedarė teigiamos įtakos ir jis toliau nusikalsdavo. A. B. daromos veikos nėra atsitiktinės, todėl apeliacinio skundo argumentas, kad A. B. suvokė savo elgesio neleistinumą ir daugiau to nekartos, yra deklaratyvus ir neparodo apelianto noro iš esmės keisti savo elgesį.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo išvados
Apeliacinis skundas atmestinas.
Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatas apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde. Iš nuteistojo A. B. apeliacinio skundo turinio matyti, kad apeliantas neginčija skundžiamu nuosprendžiu nustatytų aplinkybių, tačiau mano, kad jam buvo paskirta per griežta bausmės rūšis.
BK 54 straipsnio 1 dalyje nustatyti bendrieji bausmių skyrimo pagrindai. Teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, nustatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.
BK 178 straipsnio 2 dalies sankcijoje yra numatytos šios bausmių rūšys: bauda, areštas, laisvės apribojimas ir laisvės atėmimas (nuo trijų mėnesių iki šešerių metų). Pagal BK 61 straipsnio 2 dalį teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio.
Nuteistasis apeliaciniame skunde pažymi, kad jis visiškai pripažino kaltę dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo, tačiau dar labiau atsižvelgti į šią aplinkybę nėra pagrindo, nes pirmosios instancijos teismas ją pripažino kaip nuteistojo atsakomybę lengvinančią (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Taip pat pažymėtina, kad ši aplinkybė buvo viena iš sąlygų taikyti nuteistajam BK 64¹ straipsnio nuostatas ir mažinti jam skiriamą bausmę vienu trečdaliu. Pirmosios instancijos teismas nustatė ir A. B. atsakomybę sunkinančią aplinkybę, t. y. jis veiką padarė bendrininkų grupėje (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
A. B. padarė vieną tyčinę nusikalstamą veiką, kuri priskiriama apysunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 4 dalis). Nuteistasis, veikdamas kartu su kitais bendrininkais, pasisavino įrankių dėžę, dalį pagrobtų daiktų pasiėmė sau. Šis nusikaltimas buvo padarytas iš savanaudiškų paskatų. Taip pat pažymėtina, kad A. B. aktyvus vaidmuo nusikalstamos veikos padaryme bendrininkų grupėje atskleidžia didesnį A. B. pavojingumą. Nuteistasis veikos darymo metu buvo aktyvus, būtent jis išdaužė automobilio langą, paėmė jame esančius daiktus, o kiti bendrininkai tik stebėjo aplinką, kad jie liktų nepastebėti.
Iš Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro išrašo matyti, kad A. B. praeityje teistas šešis kartus (iki aptariamos veikos padarymo – 4 kartus). Iš esmės visos iš šių nusikalstamų veikų priskiriamos tai pačiai kategorijai – nusikalstamoms veikoms nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams (2 t., b. l. 87–91). Iš administracinių nusižengimų registro išrašo matyti, kad nuteistasis daug kartų baustas administracine tvarka (2 t., b. l. 113–119). Padaryti administraciniai nusižengimai taip pat atskleidžia A. B. nenorą paisyti visuomenėje nusistovėjusių normų (padarytos smulkios vagystės, įžeidinėjami kiti asmenys, ne kartą pareigūnams nepateiktas autobuso (troleibuso) bilietas), todėl apelianto argumentas, kad jis suvokė savo elgesio neleistinumą ir tai daugiau nepasikartos, laikytinas deklaratyviu. Be to, informacijos apie nuteistajam paskirtų baudų sumokėjimą nėra.
A. B. nusikalsti pradėjo būdamas jauno amžiaus, jo atliekami neteisėti veiksmai pasireiškia sistemingumu, kryptingai atliekant tokio pat pobūdžio nusikalstamas veikas ir nedarant atitinkamų išvadų. Prokuroro atsiliepime į apeliacinį skundą teisingai nurodyta, kad už ankstesnių nusikalstamų veikų padarymą A. B. buvo skirtos ir bausmės, nesusijusios su laisvės atėmimu, tačiau tai nesulaikė nuteistojo nuo naujų nusikalstamų veikų darymo. Aptartos aplinkybės neigiamai apibūdina nuteistąjį, rodo, kad jis savo interesus siekia įgyvendinti nesilaikydamas visuomenėje galiojančių taisyklių. Sveikintinas A. B. apeliaciniame skunde deklaruojamas noras susirasti darbą, tačiau ši aplinkybė nesudaro pagrindo keisti paskirtos bausmės rūšį ar mažinti bausmės dydį.
Pažymėtina, kad bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo prerogatyva, o apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti ar sugriežtinti gali tada, kai pirmosios instancijos teismas neįvertino visų bausmės individualizavimui reikšmingų aplinkybių ar jas įvertino netinkamai ir paskyrė aiškiai per griežtą ar aiškiai per švelnią bausmę. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytas aplinkybes (nuteistojo pagrindinį vaidmenį padarant nusikalstamą veiką, jį neigiamai charakterizuojančius duomenis, ankstesnių bausmių, nesusijusių su laisvės atėmimu, neefektyvumą ir kt.), konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas A. B. už nusikaltimo, numatyto BK 178 straipsnio 2 dalyje, padarymą paskyrė tinkamos rūšies bausmę ir tinkamai nustatė jos dydį. Paskirtoji bausmė nelaikytina aiškiai per griežta. Pats apeliantas pripažįsta, kad jam paskirta palyginti švelni bausmės rūšis. Nėra pagrindo manyti, kad paskyrus nuteistajam dar švelnesnę bausmės rūšį (šiuo atveju skunde akcentuojamą laisvės apribojimą) arba sumažinus paskirtos arešto bausmės dydį, bus įgyvendinti bausmių tikslai, įtvirtinti BK 41 straipsnyje.
Esant aptartoms aplinkybėms, keisti ar naikinti skundžiamo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 20 d. nuosprendžio nėra pagrindo, todėl nuteistojo A. B. apeliacinis skundas yra atmetamas.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
atmesti nuteistojo A. B. apeliacinį skundą.
Ši nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.