Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

2008-12-16 · Civilinė byla Nr. 2-9623-820/2008

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2008-12-16
Bylos Nr.
2-9623-820/2008
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Vaidas Pajeda
Pareiškėjas
V. M.
Suinteresuotas asmuo
Valstybės įmonė Registrų centras, A. K.
Advokatai
Sergejus Pelšas
Civilinė byla Nr.2-9623-820/2008Procesinio sprendimo kategorija: (S) 117.1.; 128.19.
VILNIAUS MIESTO 2 APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS
2008 m. gruodžio 16 d.,VilniusVilniaus miesto 2 apylinkės teismo teisėjas Vaidas Pajeda,sekretoriaujant Tatjanai Papinigienei, Nerijui Balčiui,vertėjaujant Giedriui Račkauskui,dalyvaujant pareiškėjui V. M. , pareiškėjo atstovui advokatui Sergej Pelš,liudytojams J. G. , E. M. , T. Š. ,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo V. M. pareiškimą dėl įstatymų nustatyto termino atnaujinimo, suinteresuoti asmenys Valstybės įmonė Registrų centras, A. K. .

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas kreipėsi į teismą, prašydamas atnaujinti įstatymų nustatytą turto registravimo VĮ Registrų centras terminą.

Pareiškėjas nurodo, kad pagal 1994 m. gegužės 3 d. pareiškėjas V. M. sudarė su A. K. , privačios žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutartį. Pagal minėtą sutartį pareiškėjas už vieną tūkstantį litų įsigijo septynių šimtų kv. m. ploto žemės sklypą, esantį sodininkų bendrijoje (duomenys neskelbtini). Žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutartį patvirtino Vilniaus miesto 16 – ojo notaro biuro notarė D. Juknevičienė.

Pareiškėjas sutartį įregistravo tik sodo bendrijoje ir nuo 1994 m. reguliariai moka visas privalomas įmokas, mokesčius, prižiūri ir naudojasi įsigytu sklypu. Kadangi 1994 m. gegužės 3 d. žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutartis buvo sudaryta lietuvių kalba, pareiškėjas dėl lietuvių kalbos nežinojimo nesuprato, kad įgytą žemės sklypą reikia per vieną mėnesį įregistruoti rajono (miesto) valdybos žemėtvarkos tarnybos Valstybinio žemės kadastro duomenų registre. Be to pareiškėjas 1994 m. sirgo širdies liga, kuri 1995 m. paūmėjo, dėl minėtų priežasčių pareiškėjas praleido įstatymo nustatytą įsigyto turto registravimo terminą.

Atsiliepimas

Suinteresuotas asmuo - Valstybės įmonė Registrų centras pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, kad nesutinka su V. M. pareiškimu. 1994 m. gegužės 3 d. privačios žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartyje nurodytas 700 kv. m ploto žemės sklypas, esantis sodininkų bendrijoje (duomenys neskelbtini), bei daiktinės teisės į jį Nekilnojamojo turto registre neįregistruotos. Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 1964 m. redakcijos 149 straipsnyje nustatyta, jog nuosavybės teisė atsiranda įregistravimo momentu, jeigu sutartis, kuria perleidžiamas daiktas, turi būti įregistruota.

Pardavėjas A. K. , tuometiniame Valstybiniame žemės kadastro duomenų registre neįregistravęs žemės įsigijimo nuosavybėn sandorio, neįgijo nuosavybės teisių į žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), ir todėl, neturėdamas nuosavybės teisių į minėtą žemės sklypą, sudarė 1994 m. gegužės 3 d. pirkimo -pardavimo sutartį, kuri dėl nurodytų priežasčių nuo pat sudarymo momento yra negaliojanti (niekinė). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, negali būti atstatytas minėtos sutarties įregistravimo terminas. Suinteresuotas asmuo prašė bylą nagrinėti nedalyvaujant Valstybės įmonė Registrų centras atstovui.

Šalies argumentai

Teismo posėdžio metu pareiškėjas iš esmės atkartojo pareiškime išdėstytas aplinkybes ir prašė pareiškimą dėl jame nurodytų motyvų tenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

1994 m. gegužės 3 d. Privačios žemės (miško) sklypo pirkimo - pardavimo sutartimi, registro Nr. (duomenys neskelbtini), A. K. pardavė, o V. M. nupirko 700 kv. m. ploto žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) (b. l. 5). Minėtą sutartį patvirtino Vilniaus miesto 16 – ojo notarų biuro notarė D. Juknevičienė (b. l. 5).

Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 1964 m. redakcijos 149 straipsnyje nustatyta, jeigu sutartis, kuria perleidžiamas daiktas, turi būti įregistruojama, tai nuosavybės teisė atsiranda įregistravimo momentu. Vadovaujantis tuo metu galiojusio 1992 m. balandžio 30 d. Vyriausybės nutarimo Nr. 316 „Dėl LR valstybinio žemės (su nekilnojamojo turto elementais) kadastro nuostatų tvirtinimo" 1.4 punktu, sutartys dėl žemės perleidimo privačion nuosavybėn arba valdžios organų sprendimai dėl jos išpirkimo iš privačių savininkų, taip pat sutartys dėl žemės įkeitimo (ipotekos), ilgalaikės nuomos bei žemės paveldėjimo teisės liudijimai turėjo būti įregistruojami per 1 mėnesį nuo jų sudarymo dienos. Tačiau 1994 m. gegužės 3 d. Privačios žemės (miško) sklypo pirkimo - pardavimo sutartis, registro Nr. (duomenys neskelbtini), per 1 mėnesį nebuvo įregistruota Vilniaus rajono žemėtvarkos tarnyboje.

Valstybės įmonė Registrų centras atsiliepime nurodė, kad terminas minėtos sutarties įregistravimui negali būti atstatytas, kadangi pardavėjas A. K. , tuometiniame Valstybiniame žemės kadastro duomenų registre neįregistravęs žemės įsigijimo nuosavybėn sandorio, neįgijo nuosavybės teisių į minėtą žemės sklypą, tačiau sudarė 1994 m. gegužės 3 d. pirkimo -pardavimo sutartį, kuri dėl nurodytų priežasčių nuo pat sudarymo momento yra negaliojanti. Šie suinteresuoto asmens nurodyti teiginiai yra nepagrįsti.

1994 m. gegužės 3 d. Privačios žemės (miško) sklypo pirkimo - pardavimo sutartis buvo patvirtinta Vilniaus miesto 16 – ojo notarų biuro notarės D. Juknevičienė (b. l. 5). Pagal 1994 m. gegužės 3 d. galiojusio notariato įstatymo (1992 m. redakcija) 46 straipsnio, nustatančio sandorių dėl nekilnojamojo ir kitokio turto, perleidimo sutarčių tvirtinimo tvarką nuostatas, tvirtindami sandorius dėl nekilnojamojo turto, kuriam būtina valstybinė registracija, perleidimo arba įkeitimo, notarai patikrina, ar turtas priklauso jį perleidžiančiam arba įkeičiančiam asmeniui. Todėl preziumuojama, kad notarė patvirtindama minėtą sutartį įsitikino, kad parduodamas 700 kv. m. ploto žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso pardavėjui A. K. Notaro patvirtintos aplinkybės laikomos nustatytomis, kol yra nenuginčytos įstatymų nustatyta tvarka. Iš sutarties nuostatų, byloje esančių įrodymų bei 1992 m. liepos 22 d. mokėjimo pranešimo (b. l. 61), matyti, kad perleidžiamas žemės sklypas priklausė A. K. ir jis jį perleido pareiškėjui V. M. .

1994 m. gegužės 3 d. Privačios žemės (miško) sklypo pirkimo - pardavimo sutarties sudarymo faktas neginčijamas. Teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią (CK 6.189 str.). Minėta sutartis buvo sudaryta pagal tuo metu galiojančius įstatymus, todėl ji laikoma teisėta. Tačiau pareiškėjas V. M. , dėl ligos paūmėjimo ir neįgalumo (b. l. 8-9) bei dėl to, kad pareiškėjas nesuprato lietuvių kalbos, o 1994 m. gegužės 3 d. privačios žemės (miško) sklypo pirkimo - pardavimo sutartis nebuvo išversta į pareiškėjui suprantamą rusų kalbą, sutartis nustatytu terminu nebuvo įregistruota Vilniaus rajono žemėtvarkos tarnyboje.

Pareiškėjas nuo sutarties sudarymo momento laiko save teisėtu žemės sklypo savininku, nuo 1994 m. moka sodo bendrijos nario mokestį (b. l. 63, 64, 65-66) yra sodų bendrijos (duomenys neskelbtini) narys (b. l. 10). Liudytojai J. G., E. M. , T. Š. patvirtino, jog pareiškėjas nuo 1994 m. yra sodų bendrijos narys, su savo šeimos nariais tvarkė sklypą Nr. (duomenys neskelbtini) ir iki šiol tebevaldo minėtą žemės sklypą kaip savo.

Rašytinai įrodymai patvirtina, jog nekilnojamojo daikto pirkimo – pardavimo sandoris buvo sudarytas, tačiau įstatymo nustatytu terminu nebuvo įregistruotas. Remdamasis ištirtų įrodymų visuma, teismas daro išvadą, kad V. M. terminą nekilnojamojo daikto įregistravimui praleido dėl svarbių priežasčių: dėl nepakankamų teisinių žinių, prastos sveikatos būklės, valstybinės lietuvių kalbos nežinojimo.

Šiuo metu galiojantis Civilinis kodeksas, įsigaliojęs po sandorio sudarymo, t.y. 2001 m. liepos 1 d., nenumato termino sutartims registruoti. Todėl, atsižvelgiant į teisingumo ir protingumo principus, praleistas terminas sutarčiai įregistruoti atnaujintinas (Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 8 straipsnio 3 dalis). Kadangi nekilnojamojo turto perleidimo sandoris bus registruojamas galiojant CK, patvirtintam 2000 m. liepos 18 d. įstatymu Nr. VIII-1864, registracijai turės būti taikomos minėto kodekso taisyklės (Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 8 straipsnio 2 dalis).

Pagal CPK 92 straipsnio 1 dalies nuostatas išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, apmoka šalis, kurios procesinis dokumentas turi būti siunčiamas. Šios bylos procesinių dokumentų įteikimo išlaidos – 20,08 Lt buvo apmokėtos valstybės lėšomis. Todėl procesinių dokumentų įteikimo išlaidos – 20,08 Lt priteistinos valstybei iš pareiškėjo (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis CPK 92 straipsniu, 576 – 578, 290-292 straipsniais, teismas

nutaria:

Patenkinti pareiškėjo V. M. , a. k. (duomenys neskelbtini) gyv., (duomenys neskelbtini), pareiškimą dėl įstatymų nustatyto termino įregistruoti žemės sklypo, esančio sodininkų bendrijoje (duomenys neskelbtini) pirkimo – pardavimo sutartį atnaujinimo.

Atnaujinti pareiškėjui V. M. , a. k. (duomenys neskelbtini) gyv., (duomenys neskelbtini), praleistą įstatymų nustatytą terminą 1994 m. gegužės 3 d. žemės sklypo pirkimo - pardavimo sutarčiai, registro Nr. (duomenys neskelbtini), įregistruoti Nekilnojamojo turto registre.

Priteisti valstybei iš pareiškėjo V. M. , a. k. (duomenys neskelbtini) gyv., (duomenys neskelbtini), išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu – 20,08 Lt (dvidešimt litų ir 08 ct). Ši suma turi būti įmokėta Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai (kodas 188728821) į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT237300010002458204, esančią AB banke „Hansabankas”, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjas (parašas) Vaidas PajedaNuorašas tikras:Teisėjas