- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-10-27
- Bylos Nr.
- e2S-691-828/2020
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vygintas Mažuika
- Atsakovas
- UAB „Artezija“
- Ieškovas
- UAB „Agroservis“
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Vygintas Mažuika
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės UAB „Artezija“ atskirąjį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2020 m. rugpjūčio 6 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės UAB „Agroservis“ ieškinį atsakovei UAB „Artezija“ dėl nuomos sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu ir nuostolių priteisimo
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė UAB „Agroservis“ prašė pripažinti Negyvenamųjų patalpų nuomos sutarties Nr. 2015/07/23 nutraukimą neteisėtu ir negaliojančiu, atkuriant buvusią padėtį iki Negyvenamųjų patalpų nuomos sutarties Nr. 2015/07/23 nutraukimo; priteisti iš atsakovės 18 129,72 Eur už laikotarpį nuo 2020 m. birželio 16 d. iki 2020 m. liepos 16 d., ir po 604,32 Eur už kiekvieną darbo dieną iki atsakovė pašalins trukdžius naudotis nuomojamomis patalpomis; priteisti bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškinio užtikrinimui prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – įpareigoti atsakovę iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos leisti ieškovei netrukdomai naudotis patalpomis, esančiomis (duomenys neskelbtini), 2015 m. liepos 27 d. Negyvenamųjų patalpų nuomos sutarties Nr. 2015/07/23 sąlygomis.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
3. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2020 m. rugpjūčio 6 d. nutartimi taikė laikinąją apsaugos priemonę - įpareigojo atsakovę iki teismo sprendimo (nutarties) įsiteisėjimo dienos leisti ieškovei netrukdomai naudotis patalpomis, esančiomis (duomenys neskelbtini), 2015 m. liepos 27 d. Negyvenamųjų patalpų nuomos sutarties Nr. 2015/07/23 sąlygomis.
4. Teismas sprendė, kad ieškinys galėtų būti tikėtinai pagrįstas. Atsižvelgiant į galimo sprendimo teisinius padarinius ir jo vykdymo ypatumus, teismas sprendė, kad šiuo atveju nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių egzistuoja grėsmė, jog galimai ieškovei palankus teismo sprendimas nepasieks CPK 2 straipsnyje nustatytų tikslų, o vėlesnis teismo sprendimo vykdymas labai pasunkėtų arba taptų netikslingas. Nustatė, kad šiuo metu dėl atsakovės veiksmų pagal UAB „Agroservis“ direktoriaus įsakymą Nr. 20/6 bendrovėje nuo 2020 m. liepos 2 d. paskelbta prastova. Teismo vertinimu neužkirtus kelio atsakovės trukdymams, iš esmės būtų paneigta ieškovės teisė naudotis patalpomis ir plėtoti savo veiklą, bendrovės darbuotojams dirbti ir už darbą gauti darbo užmokestį.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
5. Atskiruoju skundu atsakovė UAB „Artezija“ prašo panaikinti Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2020 m. rugpjūčio 6 d. nutartį ir prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.
6. Nurodo, kad teismas tenkindamas ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių, neišklausęs kitos šalies nuomonės ir argumentų, iš esmės parodė šališkumą ir pripažino, kad sutartis galimai nutraukta neteisėtai. Pažymi, kad atsakovė nutraukdama Negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį Nr. 2015/07/23, iš anksto informavo apie sutarties nutraukimą, sudarė galimybę per vieną mėnesį iš patalpų išsivežti ieškovei priklausančią įrangą, o pasibaigus šiam terminui leido ir sudarė galimybę ieškovei savo įrangą pasiimti ir išsivežti bet kada.
Žemesnės instancijos teismas
7. Teismas nevertino, kad abi šalys yra juridiniai asmenys, todėl abi šalys yra lygiavertės teisiniuose santykiuose, abi šalys turi būti rūpestingos, laiku tinkamai vykdyti prisiimtus įsipareigojimus, tačiau ieškovė nuomos mokesčio nemokėjo, todėl Negyvenamųjų patalpų nuomos sutartis Nr. 2015/07/23 buvo nutraukta vienašališkai.
8. Pažymi, kad Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmuose yra nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-5680-l 105/2020 dėl skolos priteisimo pagal UAB „Artezija" ieškinį atsakovei UAB „Agroservis", tačiau teismas net nepasidomėjo šia byla LITEKO sistemoje, t. y. nesusipažino su minėtos bylos procesiniais dokumentais, iš kurių akivaizdžiai matyti, kad ieškovė piktybiškai, dar nesant paskelbtam karantinui Lietuvoje sąmoningai nemokėjo nuomos mokesčio nuo 2020 metų sausio mėnesio. Ieškovė nuomos mokesčio nedidelę dalį už 2020 metų sausio mėnesį sumokėjo tik 2020 metų gegužės 15 d. Negyvenamųjų patalpų nuomos sutarties Nr. 2015/07/23, 5.1 p. aiškiai numato, kad nesumokėjus nuomos mokesčio sutartis yra nutraukiama, o nuomininkas iškeldinamas. Atsakovė pasinaudojo šia sutarties nuostata ir teisėtai nutraukė sutartį, dėl laiku nesumokėto nuomos mokesčio.
9. Pirmosios instancijos teismas priimdamas nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių neatkreipė dėmesio į kitą civilinę bylą Nr. e2-7123-223/2020 nagrinėjamą Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmuose pagal ieškovės UAB „Artezija" ieškinį atsakovei UAB „Agroservis" dėl iškeldinimo iš patalpų. Šiuo atveju sprendžiant ieškovės UAB „Agroservis" prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, pirmosios instancijos teismas vertindamas ieškovės „tikėtinai pagrįsto" reikalavimo pagrįstumą, privalėjo atsižvelgti ir į aplinkybę, jog tame pačiame teisme nagrinėjama kita civilinė byla dėl iškeldinimo. Akivaizdu, kad ieškovė teikdama atskirą ieškinį dėl sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu atskiroje byloje, o ne teikdama priešieškinį civilinėje byloje dėl iškeldinimo, sąmoningai siekė suklaidinti teismą dėl savo reikalavimo pagrįstumo.
10. Ieškovė nuolat pažeidinėjo nuomos mokesčio mokėjimo tvarką, atsakovė dėjo pastangas išsaugoti sutartį, tačiau nuolatinis ieškovės sutarties pažeidinėjimas privedė prie sutarties nutraukimo ir atsakovė laikydamasi sutarties sąlygų teisėtai pasinaudojo teise nutraukti Negyvenamųjų patalpų sutartį ir ją teisėtai nutraukė.
Žemesnės instancijos teismas
11. Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi iš esmės pažeidė Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnį, nes ieškovės teisė naudotis patalpomis yra pasibaigusi, o plėtoti savo veiklą, užtikrinti darbuotojams darbą bei pajamas yra paties ieškovo atsakomybės klausimas, nes būdama atsakinga, rūpestinga ir sąžininga verslininkė privalėjo laiku ir tinkamai vykdyti savo prievoles ir vengti situacijos, jog sutartis, kurios pagrindu jai buvo suteikta teisė naudotis patalpomis būtų nutraukta. Juolab, kad ieškovės daiktai, įranga patalpose nėra sulaikyta, nes ieškovė gali bet kada pasiimti jai priklausančius daiktus ir naudojant juos kitose patalpose galėjo pilnai užtikrinti savo verslo veiklą, o tuo pačiu užtikrinti savo darbuotojams darbą ir darbo užmokestį.
12. Pirmosios instancijos teismo nutartis taikyti laikinąsias apsaugos priemones yra neteisėta, nes ieškovė „tikėtinai nepagrindė“ ieškinio.
13. Pažymi, kad ieškovė visiškai neįrodinėjo aplinkybės, jog ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymas pasunkės arba taps neįmanomu. Teismas taip pat šios aplinkybės nevertino. Ginčo patalpos priklauso nuosavybės teise atsakovei, jos nėra įkeistos ar kitaip suvaržytos daiktinės teisės, taip pat nėra jokių sutarčių su kitais nuomininkais. Be to, ginčo patalpose iki šiol stovi ieškovei priklausanti įranga, dėl kurios atsakovė negali naudotis patalpomis ar jas išnuomoti kitiems tretiesiems asmenims. Šios faktinės aplinkybės patvirtina, kad netgi teismui priėmus atsakovei nepalankų galutinį sprendimą dėl nuomos sutarties nutraukimo, sprendimo vykdymas niekaip nepasunkėtų ir netaptų neįvykdytinu.
14. Atsakovė UAB „Artezija“ apie prašymo, dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, nagrinėjimą nebuvo informuota, o pirmosios instancijos teismas visiškai nepagrindė ir nenurodė, kodėl atsakovė nebuvo informuota dėl minėto prašymo nagrinėjimo, nebuvo suteikta galimybė būti išklausytam, todėl teismo nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo yra neteisėta, pažeidžianti atsakovės UAB „Artezija“ teises procese, tai yra lygiateisiškumo, rungimosi bei teisės būti išklausytam.
15. Papildomai atsakovė teikia įrodymus, kad ieškovė nuolat pažeidinėjo Negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį, tai yra šalys dėl nesumokėto nuomos mokesčio bylinėjosi anksčiau, buvo sudaryta taikos sutartis. Tik ją baigus vykdyti ieškovė toliau nebemokėjo nuomos mokesčio. Toks ieškovės nuomos mokesčio nemokėjimas tapo jai norma, todėl atsakovė nebegalėjo taikstytis su nuolatiniu sutarties pažeidinėjimu. Toks ieškovės elgesys negali būti vertinamas kaip pateisinamas ir šie duomenys papildomai charakterizuoja dėl ieškovės nesąžiningo elgesio.
Atsiliepimas
16. Atsiliepimu į atskirąjį skundą ieškovė UAB „Agroservis“ prašo atskirąjį skundą atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad atsakovė yra praleidusi terminą atskirajam skundui paduoti. Ieškovė pagrindė ieškinio reikalavimus, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai taikė laikinąsias apsaugos priemones. Taip pat nurodo, kad dėl atsakovės savavališkų veiksmų ieškovei teko stabdyti verslą. Sutinka su argumentais, kad ieškovė turėjo finansinių sunkumų, tačiau vėliau patalpų nuoma buvo sumokėta ir net į priekį. Mano, kad teismas pagrįstai taikė laikinąsias apsaugos priemones, kadangi jų nepritaikius dėl atsakovo neteisėtų veiksmų ieškovė patirtų didelę žalą.
17. Taip pat nurodo, kad teismas įvertinęs atsakovės elgesį bei grėsmę pagrįstai laikinąsias apsaugos priemones taikė nepranešus atsakovei.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Atskirasis skundas atmestinas.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
18. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų ir pagrindo peržengti atskirojo skundo ribas apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).
19. CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Taigi įstatymo nustatytais atvejais apeliacinės instancijos teismui suteikta teisė nepriimti naujų įrodymų ir kartu užtikrinti galimybę sukliudyti proceso šalims piktnaudžiauti procesu. Tuo siekiama skatinti greitesnį bylos išnagrinėjimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-14/2013).
20. Atsakovė su atskiruoju skundu pateikė papildomus įrodymus – NTR išrašą, Negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį, Raginimus dėl skolos apmokėjimo, skolininko prieštaravimus, mokėjimo nurodymas dalinis apmokėjimas, Panevėžio apylinkės teismo 2020-07-20 nutartį, Pranešimus UAB „Agroservisui“, pašto lydraščius, pranešimą dėl sutarties nutraukimo, susitarimą dėl išsikraustymo termino, susitarimą dėl skolos padengimo, taikos sutartį, Nuomos mokesčio mokėjimo ataskaitą, skolų suderinimo aktus. Kadangi šiais įrodymais grindžiami atskirojo skundo pagrindu nurodyti argumentai, įrodymai pridėtini prie bylos. Ieškovė turėjo galimybę susipažinti su naujai pateiktais įrodymais, dėl jų pasisakyti, todėl įrodymų pridėjimas prie bylos nepažeis ieškovės teisių.
21. Ieškovė su atsiliepimu į atskirąjį skundą pateikė naujus įrodymus – susirašinėjimą su atsakove, nurodydama, kad šis susirašinėjimas pagrindžia, kad teismo nutartis buvo gauta anksčiau negu teigia apeliantė. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šie įrodymai neturi įtakos skundžiamo teismo procesinio sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, nesusiję su apeliacijos dalyku. Todėl įrodymus priimti atsisakoma.
22. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria tenkintas ieškovo prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
23. Apeliacines instancijos teismas pažymi, kad teisė į teisminę gynybą, reikalauja ne tik sudaryti galimybę asmeniui kreiptis į teismą, bet ir realiai apginti pažeistą ar ginčijamą subjektinę teisę, įgyvendinti priimtą teismo sprendimą. Siekiant užtikrinti, kad ieškovei galimai palankaus sprendimo įvykdymas nepasunkėtų arba nepasidarytų nebeįmanomas, CPK nuostatos numato laikinųjų apsaugos priemonių institutą. Vadovaujantis CPK 144 straipsnio 1 dalimi, teismas dalyvaujančių byloje asmenų ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti nebeįmanomas. Proceso įstatyme nėra įtvirtintas sąrašas atvejų, kuomet laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos, o yra numatyta, kad jos taikomos tada, kai prašantys taikyti laikinąsias apsaugos priemones asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir yra pagrindas manyti, kad būsimo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1286/2012). Taigi teismas turi diskrecijos teisę nuspręsti, ar nurodytų aplinkybių pakanka prašomų laikinųjų apsaugos priemonių taikymui.
24. Apeliantės manymu, ieškovė neįrodė abiejų laikinųjų apsaugos priemonių taikymui būtinų sąlygų, t. y. kad ieškinys iš esmės pagrįstas, ir kad nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas.
25. Pažymėtina, jog tikėtino ieškinio pagrindimo sąvoka reiškia, jog, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, teismas nenagrinėja ieškinio pagrįstumo iš esmės, netiria ir nevertina ieškinio faktinių ir teisinių argumentų, o tik preliminariai nustato tikimybę, kad pateiktų įrodymų viseto pagrindu dėl pareikštų reikalavimų gali būti priimtas ieškovei palankus sprendimas, kurio įvykdymas, nepritaikius prašomų priemonių, gali pasunkėti ar tapti neįmanomas (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. liepos 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1194/2014; 2018 m. spalio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1502-178/2018). Taigi, sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, vertinamas ne reikalavimo pagrįstumas, o tik nustatoma tikimybė, kad gali būti priimtas ieškovei palankus sprendimas. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje nuosekliai formuojama pozicija, kad teismo atliekamas prima facie ieškinio įvertinimas leidžia teismui atsisakyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones tik tais atvejais, kai reiškiamas reikalavimas yra akivaizdžiai nepagrįstas, kai, pavyzdžiui, ieškovas pasirinko neleistiną ar aiškiai neįmanomą savo civilinių teisių gynybos būdą arba prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones, užtikrinant reikalavimą, kuris iš viso nėra pagrįstas ieškinyje nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis, ir pan., t. y. tais atvejais, kai jau ieškinio priėmimo stadijoje galima daryti prielaidą, kad reiškiamas reikalavimas teismo negalės būti tenkinamas dėl pakankamai akivaizdaus šio reikalavimo nepagrįstumo (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. rugsėjo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1131-516/2017).
26. Nagrinėjamos bylos atveju, ieškovė pareiškė ieškinį, kuriuo prašo pripažinti Negyvenamųjų patalpų nuomos sutarties Nr. 2015/07/23 nutraukimą neteisėtu ir negaliojančiu, atkuriant buvusią padėtį iki Negyvenamųjų patalpų nuomos sutarties Nr. 2015/07/23 nutraukimo; priteisti iš atsakovės 18 129,72 Eur už laikotarpį nuo 2020 m. birželio 16 d. iki 2020 m. liepos 16 d., ir po 604,32 Eur už kiekvieną darbo dieną iki atsakovė pašalins trukdžius naudotis nuomojamomis patalpomis; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Kaip matyti, ieškovė aiškiai suformulavo ieškinio reikalavimus, taip pat nurodė faktines aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus.
27. Iš byloje esančių bylos šalių procesinių dokumentų, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog šioje bylos nagrinėjimo stadijoje nėra pagrindo konstatuoti, kad ieškovė pasirinko neleistiną ar aiškiai neįmanomą savo civilinių teisių gynybos būdą, ar jos pareikšti reikalavimai iš viso yra nepagrįsti ieškinyje nurodytomis aplinkybėmis, arba kad procesas pradėtas akivaizdžiai neteisėtai ir (ar) byloje patraukti asmenys negalėtų būti atsakingais pagal jiems pareikštus reikalavimus. Ieškovės reikalavimai grindžiami bylos įrodymais, ir yra tikimybė, jog pateiktų įrodymų viseto pagrindu dėl pareikštų reikalavimų gali būti priimtas jai palankus teismo sprendimas. O apeliantės UAB „Artezija“ argumentus, susijusius su Negyvenamųjų patalpų nuomos sutarties nutraukimo teisėtumu ir pagrįstumu, kaip ir pripažįstama nutarties 25 p. nurodytoje teismų praktikoje, teismas vertins, nagrinėdamas bylą iš esmės, o ne laikinųjų apsaugos priemonių priėmimo stadijoje.
28. Nesutiktina su apeliantės argumentais, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino aplinkybės, ar nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių egzistuoja grėsmė teismo sprendimo įvykdymui.
29. Pažymėtina, kad CPK nuostatos neįtvirtina jokių pavyzdinių kriterijų, kuriais remdamasis teismas galėtų nuspręsti ar byloje kyla teismo sprendimo neįvykdymo rizika, sąrašo. Šis klausimas gali būti teisingai išspręstas tik įvertinus kiekvienos atskiros situacijos faktines aplinkybes. Aktualioje Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje pasisakoma, jog byloje, kurioje yra pareikšti turtinio pobūdžio reikalavimai, laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti reikšminga ne tik ieškinio suma, atsakovo turtinė padėtis, jo turtinės padėties pokyčio perspektyvos, bet ir jo elgesys iki bylos iškėlimo ar jos nagrinėjimo metu, leidžiantis įvertinti atsakovo (ne) sąžiningumą (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. sausio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-46-464/2017; 2018 m. balandžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-499-943/2018).
30. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs faktines bylos aplinkybes ir laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindus, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai įpareigojo atsakovę UAB „Artezija“ iki teismo sprendimo (nutarties) įsiteisėjimo dienos leisti ieškovei UAB „Agroservis“ netrukdomai naudotis patalpomis, esančiomis (duomenys neskelbtini), 2015 m. liepos 27 d. Negyvenamųjų patalpų nuomos sutarties Nr. 2015/07/23 sąlygomis. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė 2015 m. liepos 27 d. Negyvenamųjų patalpų nuomos sutarties Nr. 2015/07/23 pagrindu nuomojasi patalpas iš atsakovės UAB „Artezija“, kuri tam tikrą laikotarpį neatsiskaitė su atsakove, tačiau 2020 m. birželio mėnesį galimai pilnai padengė visus turimus įsiskolinimus. Atsakovė vienašališkai nutraukė nuomos sutartį ir nebeįsileidžia ieškovės, ko pasekoje UAB „Agroservis“ direktorius priėmė įsakymą Nr. 20/6, kuriuo bendrovėje nuo 2020 m. liepos 2 d. paskelbta prastova. Manytina, kad dėl to ieškovė galimai patiria nuostolių. Todėl, siekiant užkirsti kelią jų didėjimui, laikinosios apsaugos priemonės pritaikytos pagrįstai.
31. Be to, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, neįpareigojus apeliantės leisti ieškovei netrukdomai naudotis patalpomis, apeliantė galėtų iki šios bylos išnagrinėjimo išnuomoti ar perleisti Negyvenamąsias patalpas kitiems asmenims, ko pasekoje atsakovės ginčo patalpų nebeturėtų laisvų, o tai lemtų, kad ieškovei galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų ar pasidarytų nebeįmanomu. Tokiu būdu gali būti apsunkintas esamos padėties atstatymas, todėl pripažintina, kad egzistuoja grėsmė būsimo teismo sprendimo įvykdymui ir efektyvaus teisių gynimui.
32. Visos šios aplinkybės, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, patvirtina, kad, netaikius laikinųjų apsaugos priemonių, bet galimai patenkinus ieškovės reikalavimus, pastaroji, siekdama realios pažeistų teisių gynybos, galėtų inicijuoti naujus teisminius ginčus. Tokiu būdu, įvertinęs abiejų šalių interesų pusiausvyros principą, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad esant ginčui dėl Negyvenamųjų patalpų nuomos sutarties nutraukimo teisėtumo, objektyviai egzistuoja poreikis išlaikyti buvusią iki kreipimosi į teismą padėtį nepakitusią ir siekti išvengti galimų neigiamų padarinių (galimų nuostolių ieškovei atsiradimo, poreikio dėl to inicijuoti naujus teisminius ginčus). T.p. pripažįstama, kad pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės nepažeidžia ekonomiškumo ir proporcingumo principų bei yra glaudžiai susiję su pareikštų reikalavimų pobūdžiu (CPK 145 straipsnio 2 dalis).
33. Nesutiktina su apeliantės argumentais, kad vien ta aplinkybė, jog pirmosios instancijos teismas taikė laikinąsias apsaugos priemones, reiškia, jog teismas iš esmės parodė šališkumą ir pripažino, kad sutartis galimai nutraukta neteisėtai ir patalpų valdymas grąžintas ieškovei. Kaip jau minėta nutarties 23 p., 25 p. teismas taikydamas laikinąsias apsaugos priemones tik įvertina ar ieškovė tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą, o ši aplinkybė nustatyta.
34. Taip pat nesutiktina su ieškovės atsiliepime į atskirąjį skundą išreikštais argumentais, jog atsakovė praleido terminą nutarties apskundimui. Iš Liteko informacinės sistemos matyti, kad Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2020 m. rugpjūčio 6 d. nutartis atsakovei buvo išsiųsta tą pačią dieną paštu ir įteikta tik 2020 m. rugpjūčio 18 d. Todėl laikytina, kad atskirasis skundas paduotas nepraleidus nustatyto 7 dienų termino nuo nutarties įteikimo.
35. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepažeidė proceso teisės normų, reglamentuojančių laikinųjų apsaugos priemonių taikymą, o apeliantė nenurodė teisiškai reikšmingų aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą panaikinti ar pakeisti skundžiamą teismo nutarties dalį, todėl ji paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
36. Atsakovė ir ieškovas prašo priteisti turėtas bylinėjimosi išlaidas, pateikiant atskirąjį skundą bei atsiliepimą į atskirąjį skundą. Pagal CPK 93 straipsnio bei 270 straipsnio 5 dalies 3 punkto nuostatas, klausimą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo teismas išsprendžia, priimdamas byloje galutinį procesinį sprendimą, priklausomai nuo to, koks yra bylos išnagrinėjimo rezultatas. Įstatymas nenumato, kad bylinėjimosi išlaidos, turėtos už tarpinių procesinių veiksmų atlikimą, būtų atlyginamos priklausomai nuo konkretaus procesinio klausimo išsprendimo rezultato. Todėl atsakovės ir ieškovės turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas šioje proceso stadijoje nenagrinėjamas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
nutaria:
Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2020 m. rugpjūčio 6 d. nutartį palikti nepakeistą.