Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Prano Kuconio, Jono Algirdo Riepšo ir pranešėjo Viktoro Aiduko,

teismo posėdyje kasacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. S. kasacinį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. rugsėjo 20 d. nuosprendžio, kuriuo V. S. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu dvejiems metams.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, 65 straipsnio 1 dalies 1 a punktu paskirta bausmė subendrinta su Šiaulių rajono apylinkės teismo 2005 m. kovo 7 d. nuosprendžiu paskirta bausme jas iš dalies sudedant ir galutinė bausmė paskirta – laisvės atėmimas dvejiems metams dviem mėnesiams. Nuteistojo V. S. apeliacinis skundas atmestas.

Šiuo nuosprendžiu pagal BK 180 straipsnio 1 dalį taip pat nuteisti A. V., E. N., tačiau dėl jų kasacinių skundų negauta.

Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą, nuteistojo gynėjo, prašiusio skundą tenkinti, prokuroro, prašiusio skundą atmesti, paaiškinimų,

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. S. nuteistas už tai, kad 2005 m. spalio 31 d., apie 20 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, veikdamas bendrininkų grupe su A. V., E. N., Šiaulių rajone (duomenys neskelbtini) sodo namelyje, priklausančiame E. P., panaudojęs psichinį smurtą prieš šiame sodo namelyje gyvenantį J. P., pagrobė E. P. priklausančius daiktus, kurių bendra vertė 1680 Lt.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo V. S. kasacinis skundas atmestinas.

Dėl V. S. nusikalstamos veikos kvalifikavimo pagal BK 180 straipsnio 1 dalį

Plėšimas yra svetimo turto užvaldymas panaudojant fizinį smurtą arba grasinant tuoj pat jį panaudoti, arba kitaip atimant galimybę nukentėjusiam priešintis (BK 180 straipsnio 1 dalis). Taigi šio nusikaltimo objektyviąją pusę apibūdina ne tik turto pagrobimas, bet ir fizinio ar psichinio smurto panaudojimas. Kasatorius ginčija, kad padarė plėšimą.

Teismo nuosprendžiu nustatytomis aplinkybėmis, V. S., A. V. ir E. N., veikdami bendrininkų grupe, naudodami psichinį smurtą prieš nukentėjusįjį J. P., pagrobė svetimą turtą. Įvykio metu nuteistasis V. S., nukentėjusysis J. P. ir kiti nuteistieji – A. V. bei E. N. – buvo greta vienas kito, todėl girdėjo nuteistojo A. V. žodžius, kad jis paims svetimą turtą (televizorių, vaizdo grotuvą ir kt.). Taigi V. S. suvokė, kad A. V. grobia svetimą turtą prieš turto savininko valią ir, nors, pagal nukentėjusiojo parodymus, ,,sėdėjo ir nieko nedarė“, kasatorius išreiškė savo pritarimą tam. Pažymėtina ir tai, kad kasaciniame skunde V. S. pripažįsta, jog padėjo A. V. nešti svetimus daiktus.

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad teismai teisingai nustatė, jog nuteistieji, tarp jų ir V. S., pagrobė svetimą turtą veikdami bendrininkų grupe, panaudodami psichinį smurtą, todėl jų nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal BK 180 straipsnio 1 dalį.

Dėl BK 62 straipsnio taikymo

Kasatorius teigia, kad jo vaidmuo darant nusikalstamą veiką buvo antraeilis, todėl teismas galėjo taikyti BK 62 straipsnio 1 arba 2 dalies nuostatas ir paskirti bausmę, nesusijusią su laisvės atėmimu.

Teismas, vadovaudamasis BK 62 straipsniu, gali paskirti švelnesnę, negu įstatymo numatyta, bausmę tik nustatęs, kad byloje yra visos būtinos sąlygos, nurodytos BK 62 straipsnio 1 ar 2 dalyse. Tačiau net ir esant visoms šiame straipsnyje (BK 62) numatytoms sąlygoms, skirti švelnesnę, negu numatyta įstatymo, bausmę teismas gali, bet neprivalo.

Teismas gali kaltinamajam taikyti BK 62 straipsnio 1 dalį tik nustatęs, kad byloje yra visos būtinos šioje įstatymo normoje numatytos sąlygos: jeigu asmuo, padaręs nusikalstamą veiką, pats savo noru atvyko ar pranešė apie šią veiką, prisipažino ją padaręs ir nuoširdžiai gailisi, ir (ar) padėjo ikiteisminiam tyrimui bei teismui išaiškinti nusikalstamą veiką, ir visiškai ar iš dalies atlygino arba pašalino padarytą turtinę žalą. Taigi visos šios aplinkybės sudaro vieną pagrindą, todėl teismas skirdamas bausmę turi atsižvelgti ne į kurią nors vieną iš jų, bet į šių aplinkybių visumą. Šioje byloje nėra nustatytos visos būtinos BK 62 straipsnio 1 dalyje numatytos aplinkybės, todėl šis įstatymas negali būti taikomas.

Taikyti BK 62 straipsnio 2 dalį teismas gali tik tuo atveju, kai yra ne mažiau kaip dvi atsakomybę lengvinančios aplinkybės: bent iš dalies atlyginta ar pašalinta turtinė žala, jeigu ji buvo padaryta, ir yra bent viena iš BK 62 straipsnio 2 dalies 1–6 punktuose nurodytų alternatyvių aplinkybių.

Pirmosios instancijos teismas V. S. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatė, o atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis pripažino tai, kad nusikaltimą padarė bendrininkų grupe bei apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikaltimo padarymui. Taigi šią bylą nagrinėję teismai pagrįstai padarė išvadą, kad BK 62 straipsnio 2 dalies taikymo sąlygų nėra.

V. S. paskirta laisvės atėmimo bausmė atitinka BK 41, 54 straipsnių reikalavimus, nėra aiškiai per griežta, todėl ją švelninti nėra įstatyminio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 382 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Nuteistojo V. S. kasacinį skundą atmesti.