Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo S. R. ieškinį atsakovui A. R. dėl išlaikymo pilnamečiui priteisimo, trečiasis asmuo – A. R..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Bylos faktinės aplinkybės

10. Bylos duomenimis, atsakovas yra ieškovo, gimusio (duomenys neskelbtini), tėvas. Kaip matyti iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO, Vilniaus miesto apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) buvo nutraukta ieškovo tėvų santuoka ir patvirtinta santuokos nutraukimo pasekmių sutartis, kurios 3 punkte yra nurodyta, kad A. R., įsipareigoja kiekvieną mėnesį periodinėmis išmokomis po 200 eurų teikti išlaikymą sūnui S. R. iki kol sūnus sulauks pilnametystės. Vilniaus miesto apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) nutartimi civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtino tarp šalių sudarytą taikos sutartį, pagal kurią atsakovas įsipareigojo mokėti ieškovui 250 Eur paramą iki vidurinės mokyklos baigimo dienos, t. y. iki (duomenys neskelbtini), išlaikymo sumą 2023 metais indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

11. Vadovaudamasis (duomenys neskelbtini) Studijų sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini), sudarytos tarp ieškovo ir (duomenys neskelbtini), atstovaujamo Stojančiųjų priėmimo ir informavimo centro direktorės J. R. teismas nustatė, kad ieškovas (duomenys neskelbtini) įstojo į (duomenys neskelbtini) (nuolatinė studijų forma). Šioje byloje pareikštu ieškiniu ieškovas prašo priteisti jam išlaikymą iš atsakovo po 275 Eur kas mėnesį, kol jis mokysis aukštojoje mokykloje, bet ne ilgiau iki (duomenys neskelbtini) (kol jam sueis 24 m.).

Dėl išlaikymo (paramos) pilnamečiam vaikui, studijuojančiam aukštojoje mokykloje, priteisimo

12. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.192¹ straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad tėvai, turintys galimybę, privalo išlaikyti savo vaikus, sulaukusius pilnametystės, kurie mokosi pagal vidurinio ugdymo programą ar pagal formaliojo profesinio mokymo programą pirmajai kvalifikacijai įgyti arba studijuoja aukštojoje mokykloje pagal nuolatinės studijų formos programą ir yra ne vyresni negu 24 metų ir kuriems būtina materialinė parama, atsižvelgiant į vaikų, sulaukusių pilnametystės, turtinę padėtį, gaunamas pajamas, galimybę patiems gauti pajamų ir kitas svarbias aplinkybes.

13. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, spręsdamas dėl minėtos nuostatos konstitucingumo, 2007 m. birželio 7 d. nutarime konstatavo, kad paramos reikalingų pilnamečių vaikų, besimokančių vidurinių, aukštųjų ar profesinių mokyklų dieniniuose skyriuose, išlaikymo institutas iš esmės skiriasi nuo nepilnamečių vaikų išlaikymo instituto. Pagal CK 2.5 straipsnio 1 dalį pilnametystės sulaukęs asmuo, t. y. kai jam sueina aštuoniolika metų, turi visišką civilinį veiksnumą – jis gali savo veiksmais įgyti civilines teises ir sukurti civilines pareigas. Dėl to, sprendžiant dėl paramos teikimo pilnamečiam vaikui, būtina nustatyti kitus teisiškai reikšmingus faktus, nei sprendžiant dėl nepilnamečio vaiko išlaikymo.

14. CK 3.192¹ straipsnio 2 dalis nustato, kad jeigu vaiko, sulaukusio pilnametystės, tėvai (ar vienas iš jų) nevykdo pareigos materialiai išlaikyti savo vaiką, vaikas turi teisę kreiptis į teismą dėl išlaikymo priteisimo. Pagal CK 3.192¹ straipsnio 3 dalį, teismas, priimdamas sprendimą dėl išlaikymo priteisimo ir nustatydamas išlaikymo dydį, atsižvelgia į vaiko ir jo tėvų šeiminę bei turtinę padėtį, taip pat kitas bylai svarbias aplinkybes. Vaikų, sulaukusių pilnametystės, išlaikymo tvarkai mutatis mutandis (su būtinais (atitinkamais) pakeitimais) taikomi šio kodekso 3.192, 3.193, 3.194, 3.196, 3.197, 3.198, 3.199, 3.200, 3.201, 3.208 straipsniai (CK 3.192¹ straipsnio 4 dalis).

15. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išskirtos sąlygos, kurioms esant teismas galėtų priteisti išlaikymą pilnamečiam vaikui, besimokančiam aukštojoje mokykloje: pirma, sunki vaikų turtinė padėtis; tėvai turi turėti galimybių išlaikymui teikti; antra, negalima iš esmės pabloginti paramą teikiančių tėvų ir kitų šeimos narių turtinės padėties; priteistą paramą turi būti įmanoma įvykdyti; tėvams patiems turi būti nereikalinga parama, globa ir pan.; trečia, paramos reikalingas pilnametis vaikas turi būti išnaudojęs visas protingas galimybes pats pasirūpinti mokytis reikalingomis lėšomis bei vaiko sąžiningas ir pažangus mokymasis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. rugsėjo 29 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-229-421/2020, 19 punktas ir jame nurodyta praktika).

16. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nuosekliai formuojamą praktiką kiekvienu konkrečiu atveju, sprendžiant dėl paramos priteisimo būtinumo pilnamečiam besimokančiam asmeniui, turi būti vertinami du kriterijai: pirma, nustatoma, ar išlaikymo prašančiam pilnamečiam besimokančiam asmeniui išlaikymas yra būtinas; antra, įvertinamos realios tėvų galimybės tokį išlaikymą teikti. Pažymėtina, kad svarbu užtikrinti šių išlaikymo priteisimo sąlygų pusiausvyrą: net ir nustačius esant pirmosios grupės sąlygą – išlaikymo poreikį, toks išlaikymas negali būti priteisiamas nesant antrosios sąlygos – realių tėvų galimybių teikti išlaikymą pilnamečiam vaikui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-194-219/2015).

17. Atsakovo atstovė bylos nagrinėjimo metu laikėsi pozicijos, kad ieškovas neįrodė paramos būtinumo kaip vienos iš išlaikymo priteisimo sąlygų, jis nesikreipė dėl paskolos suteikimo į kredito įstaigas, nebandė įsidarbinti, nurodė, kad ieškovas yra nepasiruošęs gyvenimui.

18. Vertindamas šių argumentų pagrįstumą ir ieškovo turtinę padėtį, teismas nustatė, kad Nekilnojamojo turto registro duomenimis, ieškovo vardu nėra registruoto nekilnojamojo turto. Valstybės įmonės ,,Regitra’’ pažyma patvirtina, kad ieškovo vardu nėra registruotų, nuosavybės teise deklaruotų transporto priemonių. Šiuo metu niekur nedirba. Kaip paaiškino ieškovas teismo posėdžio metu, jis negauna stipendijos, valstybė taip pat nemoka išmokų ieškovui. Dėl intensyvių ir sudėtingų studijų, nėra galimybės ieškovui įsidarbinti. Šios aplinkybės suponuoja išvadą, kad ieškovas neturi pajamų ir jam reikalinga parama. Atsakovas ir jo atstovė šios išvados nepaneigė.

19. Atsakovo atstovės apeliavimas į ieškovo galimybę dirbti ar bandyti tartis su atsakovu, kad jis kitais būdais padėtų ieškovui, nei pinigais, nagrinėjamu atveju nėra pagrįstas. Teismas iš byloje esančio 2023 m. – 2024 m. studijų tvarkaraščio nustatė ieškovo užimtumą paskaitose. Pagal jį, užsiėmimai universitete vyksta kiekvieną dieną nuo 8:30 val. ryto, iki vidutiniškai 16 val. Penktadieniais paskaitos vyksta antroje dienos pusėje. Taigi, ieškovas objektyviai neturi galimybės dirbti darbo dienomis. Studentai turi skirti laiko pasiruošimui paskaitoms, užduočių atlikimui ir pan., o tai, teismo nuomone, apsunkina galimybes dirbti bei mokytis vienu metu. Todėl teismo vertinimu, darbo dienų vakarais ir savaitgaliais ieškovas turi ruoštis paskaitoms, seminarams, kadangi jis turi gerai išlaikyti atsiskaitymus, nuo kurių priklauso, ar toliau tęs mokslus valstybės finansuojamoje studijų programoje.

20. Ieškovo galimybės pasiskolinti lėšas iš kredito įstaigų, neturint pajamų, yra ribotos. Be to, pasiskolintas pinigines lėšas reikėtų grąžinti, o kaip minėta, ieškovas dėl nuolatinės studijų formos, užimtumo paskaitose, negali įsidarbinti. Be to, šiuo metu ieškovas neturi mokėti už mokslą, nes už pažangų mokymąsi perkeltas į valstybės finansuojamas studijas.

21. Atsakovo atstovė apeliuoja į ieškovo studijų dalykų įvertinimus, nurodydama, kad ieškovas nors mokosi daug, tačiau pažymiai blogėja. Pasak atsakovo atstovės, ieškovas nedėjo pastangų, kad vasarą pailsėtų, dirbtų, nes turi mokytis, kad ištaisytų skolas. Teismo vertinimu, ieškovo pirmajame semestre vidurkis buvo 7,2 balai ir dėl to jis gavo valstybės finansavimą studijoms, o šiam momentui jo pažymiai yra 10,8,7,7. Vadinasi tokie įvertinimai universitete, jei asmuo perkeliamas į valstybės finansuojamą studijų vietą, yra laikytini pakankamai gerais, dėl to ieškovas atitinka pilnamečiam vaikui priteisiant išlaikymą pažangumo reikalavimo kriterijų. Be to, ieškovas, trečiasis asmuo nurodė, kad ieškovas labai daug mokosi, stengiasi. Vien ta aplinkybė, kad ieškovui nepavyko išlaikyti kelių egzaminų, negali iš karto suponuoti jo nepavyzdingumo bei duoti pagrindą nepriteisti iš atsakovo išlaikymo pilnamečio vaiko materialinės gerovės užtikrinimui. Be to, kaip minėjo ieškovas, vasaros pabaigoje bus vykdomų neišlaikytų dalykų perlaikymai ir tik tada bus sprendžiama ar ieškovas lieka nemokamose studijose.

22. Teismas nesutinka su besąlyginiu pareigos pasirūpinti pragyvenimui reikalingomis lėšomis perkėlimu pilnamečiam studijuojančiam asmeniui. Tai iš esmės reikštų neprotingą ir neproporcingą pilnamečio vaiko teisės siekti išsilavinimo ir įgyti specialybę apsunkinimą. Todėl ieškovo darbo paieškų nesiėmimas, nesikreipimas dėl paskolos gavimo, ar tai, kad vasaros metu turi ruoštis perlaikyti egzaminus ir negali dirbti, nėra aplinkybė, šalinanti atsakovo pareigą teikti išlaikymą ieškovui, kuris, ieškovo ir trečiojo asmens paaiškinimais, yra pilnai išlaikomas savo motinos.

Dėl priteistino išlaikymo (paramos) dydžio ir atsakovo galimybės teikti išlaikymą (paramą) ieškovui

23. Ieškovas prašo priteisti iš atsakovo išlaikymą po 275 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo kreipimosi į teismą dienos iki ieškovas studijuos auštojoje mokykloje, bet ne ilgiau, kaip iki (duomenys neskelbtini) (kol jam sueis 24 metai).

24. Išlaikymui priteistiną sumą teismas nustato įvertinęs konkretaus vaiko poreikius, tėvų turtines galimybes, tačiau ši teismo pareiga negali būti tapatinama su pareiga teismo procesiniame sprendime detaliai įvardyti, kokia pinigų suma turi būti skiriama kiekvieno poreikio tenkinimui (pvz. maistui) ir kokia proporcija ji dalijama tarp vaiko tėvų. Toks įvardijimas daugeliu atvejų yra neprasmingas, nes kai kurios išlaidos (išlaidos vaistams, drabužiams, avalynei, būsto užtikrinimui) negali būti vienodos kiekvieną mėnesį. Vertindamas prašomas priteisti sumas vaikų išlaikymui teismas tai daro atsižvelgdamas į teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijus (CK 1.5 straipsnis) (Vilniaus apygardos teismo 2017 m. lapkričio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1587-619/2017), remdamasis į bylą pateiktais įrodymais, šalių paaiškinimais, visuotinai žinomomis prekių ir paslaugų kainomis, atsižvelgdamas į tai, ar nurodyti poreikiai yra realūs ar nurodytos protingumo kriterijus atitinkančios jiems tenkinti skirtos sumos.

26. Nesutikdamas su ieškiniu, atsakovas nurodo, kad jis neturi pajamų, iš kurių galėtų mokėti ieškovui išlaikymą. Anot atsakovo, jo gaunamas atlyginimas į rankas yra apie 1500 Eur, iš kurių 600 Eur jis moka motinai už buto nuomą, 200-300 Eur – už nuomojamo buto komunalinius mokesčius, vienas išlaiko visą šeimą, nes jo žmona mokosi ir niekur nedirba. Atsakovas nurodo, kad iš atlyginimo sunkiai pragyvena, turi įsipareigojimą kreditoriams, tačiau yra likę tik kelios įmokos.

28. Bylos duomenimis, atsakovas dirba (duomenys neskelbtini), jo vidutinės darbo pajamos sudaro apie 1500 Eur per mėnesį atskaičius mokesčius (2024 m. vasario mėn. – 1495,44 Eur; 2024 m. kovo mėn. – 1376,30 Eur, 2024 m. balandžio mėn. – 1626,89 Eur) (duomenys neskelbtini). Iš Lietuvos teismų informacinėje sistemoje LITEKO Socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – Sodra) duomenų nustatyta, kad atsakovo atlyginimas 2024 m. vasario mėn. sudarė 2334 Eur (neatskaičius mokesčių), 2024 m. kovo mėn. – 2160 Eur (neatskaičius mokesčių), 2024 m. balandžio mėn. – 2750,05 Eur (neatskaičius mokesčių). Taigi, teismo nustatytas ir atsakovo nurodytas gaunamas uždarbis iš esmės sutampa.

29. Teismas pažymi, kad vadovaujantis (duomenys neskelbtini) tvarkos aprašu 2018 m. gruodžio 12 d. patvirtintu Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 1300, atsakovas turėjo teisę kreiptis ir gauti butpinigius už jo nuomojamą butą ir tokiu būdu jam neliktų naštos mokėti didelės nuomos. Kaip nurodė, šiuo metu mokama nuoma yra 600 Eur. Atsakovas teismo posėdžio metu nurodė, kad jis buvo kreipęsis dėl šios galimybės įgyvendinimo, tačiau neatitiko reikalavimų, nes atsakovas butą nuomoja iš žmonos mamos, o pagal keliamus reikalavimus, būstas turėtų būti nuomojamas iš asmenų nesusijusių giminystės ryšiais. Atsakovo paaiškinimu, nuomotis iš kitų asmenų buto nenori, nes tai būtų nepatogu, kadangi dabar prie pat yra vaiko darželis, o kitu atveju vaiką reikėtų vežti. Iš atsakovo paaiškinimų matyti, kad atsakovas dėl šios galimybes (gauti butpinigius ir tokiu būdu sutaupyti 600 Eur už nuomą bei komunalinius mokesčius) yra pasyvus, vengia imtis konkrečių veiksmų, pavyzdžiui butą nuomoti iš giminystės ryšiais su juo ir jo šeima nesusijusių asmenų, gauti butpinigius ir tokiu būdu pagerinti savo finansinę padėtį bei padėti pilnamečiams sūnui. Be to, grįsdamas kas mėnesį turimas išlaidas aukščiau minėta 600 Eur nuomos mokesčiu, jokių mokėjimus patvirtinančių duomenų į bylą nepateikė.

30. Sodra duomenimis, trečiasis asmuo dirba (duomenys neskelbtini), jos gaunamas atlyginimas neatskaičius mokesčių yra apie 2334 Eur 2024 m. vasario mėn., 2160 Eur 2024 m. kovo mėn., 2750,05 Eur 2024 m. balandžio mėn., 2185,88 Eur 2024 m. gegužės mėn, 1513 Eur 2024 m. birželio mėn. Trečiajam asmeniui nuosavybės teise priklauso butas, esantis (duomenys neskelbtini), ir butas, esantis (duomenys neskelbtini) (Nekilnojamojo turto registro duomenys). Byloje esantys duomenys patvirtina, kad vienas iš butų yra gautas dovanojimo sutarties (trečiojo asmens motinos) pagrindu, o kitas paveldėjimo pagal testamentą pagrindu. Teismo posėdžio metu, trečiasis asmuo paaiškino, kad viename iš butų gyvena ji su sūnumi, o kitame jos motina. Tai reiškia, kad iš šio nekilnojamojo turto, trečiasis asmuo papildomų pajamų negauna.

31. CK 3.192 straipsnyje įtvirtinta abiejų tėvų pareiga teikti išlaikymą savo vaikams. CK 3.156 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas tėvų valdžios lygybės principas reiškia tai, kad tėvų teisės ir pareigos vaikams yra lygios, todėl tėvai turėtų remti savo pilnametį vaiką lygiomis dalimis, išskyrus atvejus, kai vienas iš tėvų yra blogesnėje finansinėje padėtyje nei kitas. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad, paskirstant nustatytą išlaikymo sumą tarp tėvų, pirmiausia vadovaujamasi tuo, kad abu tėvai turi pareigą išlaikyti vaiką ir jų teisės bei pareigos yra lygios, tačiau nuo lygių dalių principo galima nukrypti dėl iš esmės skirtingos turtinės padėties ar kitų svarbių aplinkybių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. rugsėjo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-393/2014).

32. Iš byloje nustatytų faktinių aplinkybių matyti, kad ieškovo motina (trečiasis asmuo) viena prisiima atsakomybę ir pareigą teikti pilnamečiam sūnui išlaikymą. Šalys to neneigia. Tačiau tokia situacija, kai esant galimybei, paramą teikia tik vienas iš tėvų (kas iki šiol buvo daroma), prieštarauja protingumo, teisingumo, sąžiningumo principams. Lyginant atsakovo ir trečiojo asmens turtinę padėtį, teismas pripažįsta, kad šiuo atveju jos iš esmės yra vienodos, todėl nėra pagrindo nukrypti nuo tėvų išlaikymo pareigos lygių dalių principo.

33. Nekvestionuojama, kad ieškovui būtinas pilnavertis maitinimas, apranga ir avalynė, priemonės mokslams ir pan. Visgi, byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad, atsakovo turtinė padėtis negali būti laikoma geresne, nes jis turi prievolę išlaikyti kitą savo vaiką – nepilnametį sūnų, atsakovo žmona mokosi, tad šiuo metu nedirba. Pažymėtina ir tai, kad kartu su atsakovu, be nepilnamečio jo sūnaus, gyvena dar vienas nepilnametis vaikas, kuriam išlaikymą teikia jo biologinis tėvas ir du pilnamečiai vaikai, kurie kaip nurodo atsakovas, šiuo metu dirba ir patys save išsilaiko.

34. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad ieškovas šiuo metu mokosi dieninėse studijose, dėl studijų sudėtingumo jis neturi galimybės susirasti darbą, jo mokymasis yra pažangus, nes šiuo metu jis moksis nemokomasis valstybės finansuojamose studijose, į tai, kad ieškovas neturi jokio nekilnojamojo turto ar pajamų, negali savarankiškai savęs išlaikyti, atsižvelgiant į atsakovo turtinę padėtį, sprendžia, kad įvertinus ieškovo poreikius bei atsakovo galimybes išlaikyti nepilnametį sūnų, teikti jam paramą, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, esančius rašytinius įrodymus, bylos dalyvių paaiškinimus sprendžia, kad atsakovas gali (turi galimybes) teikti sūnui (ieškovui) 200 Eur išlaikymą (paramą) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo dienos (duomenys neskelbtini) iki ieškovas studijuos aukštojoje mokykloje pagal nuolatinės studijų formos programą, bet ne ilgiau nei ieškovui sukaks 24 metai.

35. Vadovaujantis CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktu, sprendimo dalis dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis priteisimo vykdytina skubiai.

Dėl išlaikymo įsiskolinimo

36. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad paramos pilnamečiui vaikui įsiskolinimas kaip toks iš esmės gali būti ir turi būti priteisiamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-516/2011). Pagal CK 3.200 straipsnį išlaikymas yra priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, tačiau išlaikymas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pateikimo teismui dienos.

37. Byloje ieškovė prašo priteisti iš atsakovo 999,22 Eur dydžio materialinio išlaikymo įsiskolinimą susidariusį nuo ieškovo mokyklos baigimo (iki to laiko išlaikymo teikimo klausimas buvo sureguliuotas), t. y. nuo 2023 m. rugsėjo 1 d. iki ieškinio teismui pateikimo dienos. Teismo posėdžio metu, ieškovo atstovė patikslino, kad skaičiuojant jį po 275 Eur per mėnesį.

38. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes, susijusias su ieškovo poreikiais, teismas daro išvadą, kad jos poreikiai prašomu priteisti paramos įsiskolinimo laikotarpiu nesikeitė ir buvo iš esmės tokie patys, kaip ir šiuo metu, todėl skaičiuojant įsiskolinimo sumą, teismas daro išvadą, kad ieškovo poreikių tenkinimui nuo pilnametystės amžiaus iki kreipimosi į teismą dienos, buvo reikalinga tiek kiek priteistina šiuo sprendimu - 200 Eur per mėnesį suma (CK 3.200 straipsnis, 3.192¹ straipsnio 1 dalis), t. y. - 726,70 Eur.

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

39. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. CPK 93 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai. Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (CPK 96 straipsnio 1 dalis).

40. Į bylą yra pateikta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos išteklių administravimo skyriaus (duomenys neskelbtini) pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nurodyta, kad atstovaujant ieškovą buvo patirta 525,11 Eur išlaidų. Atsakovo atstovė yra pateikusi (duomenys neskelbtini) sąskaitos už teisines paslaugas Nr. (duomenys neskelbtini) kopiją, iš kurios nustatyta, kad atsakovo išlaidos siekia - 600 Eur. Prašomos priteisti sumos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą nurodytų maksimalių rekomenduojamų dydžių.

41. Ieškovo reikalavimas dėl išlaikymo, paramos priteisimo patenkintas 75 proc.

42. Kadangi ieškovo ieškinys tenkinamas 75 proc., ieškovui iš atsakovo priteistina 394 Eur bylinėjimosi išlaidų už ieškovui suteiktą advokato teisinę pagalbą (CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 98 straipsnis).

43. Kadangi ieškovo ieškinys tenkinamas 75 proc., atsakovui iš ieškovo priteistina 150 Eur bylinėjimosi išlaidų už atsakovui suteiktą advokato teisinę pagalbą (CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 98 straipsnis).

44. Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (CPK 96 straipsnio 1 dalis). Ieškovas atleistas nuo žyminio mokesčio mokėjimo dėl išlaikymo priteisimo (CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Už ieškinio reikalavimą dėl išlaikymo priteisimo mokėtinas 54 Eur žyminis mokestis (200 Eur x 12 mėn. x 3 proc. x 75 proc.) (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 85 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

45. Remiantis CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 80 straipsnio 7 dalimi, iš atsakovo valstybės naudai priteistina 22 Eur (726,70 x 3 proc.) x 75 proc. žyminio mokesčio už reikalavimą dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo.

46. Taigi, ieškovei iš atsakovo iš viso priteistina 394 Eur bylinėjimosi išlaidų už suteiktą advokato teisinę pagalbą, o atsakovui iš ieškovo 150 Eur. Atlikus priešpriešinių reikalavimų įskaitymą ieškovui iš atsakovo priteistina 244 Eur bylinėjimosi išlaidų. (CK 6.130 straipsnio 1 dalis).

47. Nagrinėjant šią civilinę bylą, teismas patyrė 24,22 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Atsižvelgdamas į tai, kad nagrinėjamu atveju teismas tenkino 75 proc. ieškinio reikalavimų, teismas sprendžia, kad yra pagrindas išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, t. y. į valstybės biudžetą, priteisti iš atsakovo – 18,16 Eur. Iš ieškovo išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, nepriteistinos remiantis Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos (duomenys neskelbtini) sprendimu dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268– 270 straipsniais, 282 straipsnio 2 dalies 1 punktu,

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti ieškovui S. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini), iš atsakovo A. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini), išlaikymą, mokamą periodinėmis išmokomis po 200 Eur (du šimtus eurų) nuo ieškinio padavimo teismui dienos (duomenys neskelbtini) iki ieškovas mokysis aukštojoje mokykloje, bet ne ilgiau nei iki jam sukaks 24 metai.

Priteisti ieškovui S. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini), iš atsakovo A. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini), išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2023 m. rugsėjo 1 d. iki ieškinio teismui pateikimo dienos - 726,70 Eur (septynis šimtus dvidešimt šešis eurus ir 70 ct.)

Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

Sprendimo dalį dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis priteisimo vykdyti skubiai.

Priteisti iš atsakovo A. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 244 Eur (du šimtus keturiasdešimt keturis eurus) dėl ieškovui suteiktų teisinės pagalbos išlaidų, pagal Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos (duomenys neskelbtini) sprendimą dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo. Ši suma turi būti įmokėta Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai (kodas 188728821) į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5630. Mokėjimo kvito originalą būtina pristatyti į Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Priteisti iš atsakovo A. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini), valstybės naudai 76 Eur (septyniasdešimt šešis eurus) žyminio mokesčio. Ši suma turi būti sumokėta Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai (kodas 188728821) į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660. Mokėjimo kvito originalą būtina pristatyti į Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Priteisti iš atsakovo A. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini), valstybės naudai 18,16 Eur (aštuoniolika eurų ir 16 ct.) procesinių dokumentų įteikimo išlaidų. Ši suma turi būti įmokėta Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai (kodas 188728821) į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5662. Mokėjimo kvito originalą būtina pristatyti į Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.