- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-01-21
- Bylos Nr.
- 2A-47-265/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-01598-2015-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Alvydas Žerlauskas (pirm.), Virginija Nijolė Griškevičienė, Giedrė Seselskytė
- Atsakovas
- V. J.
- Ieškovas
- D. J.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Alvydo Žerlausko, kolegijos teisėjų Giedrės Seselskytės, Virginijos Nijolės Griškevičienės, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovo V. J. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 31 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo D. J. ieškinį atsakovui V. J. dėl išlaikymo pilnamečiui vaikui priteisimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovo išlaikymą po 145 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2014 m. liepos 23 d. iki 2015 m. birželio 30 d. iki baigs mokslą (duomenys neskelbtini) gimnazijoje. Nurodė, kad yra pilnametis ir mokosi (duomenys neskelbtini) gimnazijoje IV klasės dieniniame skyriuje pagal vidurinio ugdymo programą. Užsidirbti pajamų neturi galimybės, nes didžiąją dalį laiko skiria mokymuisi, jokio nuosavo turto ar pajamų neturi, todėl jam būtina tėvų materialinė parama.
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2015 m. rugpjūčio 31 d. sprendimu ieškinį tenkino visiškai. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad atsakovas dirba, turi nekilnojamojo turto ir turėjo galimybę iki sūnaus pilnametystės teikti jam bent minimalų išlaikymą. Dėl to teismas konstatavo, kad atsakovo turtinė padėtis nėra labai sunki ir jis turi galimybę prisidėti prie ieškovo išlaikymo. Teismas taip pat įvertino aplinkybę, jog prašomas priteisti išlaikymas yra tik už vienuolikos mėnesių laikotarpį. Aplinkybę, jog teismas išnagrinėjo bylą atsakovui nedalyvaujant, teismas grindė faktu, kad apie procesą atsakovas buvo informuotas policijos pareigūnų pradėjus vykdyti jo paiešką. Be to, apie teismo posėdį jis buvo informuotas viešo paskelbimo būdu.
Atsiliepimas
Atsakovas V. J. su pirmosios instancijos teismo sprendimu nesutiko, prašė jį panaikinti ir bylą perduoti nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui. Nurodė, kad pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą jam nedalyvaujant, pažeidė CPK 17 straipsnio reikalavimus. Pasak apelianto, teismas nepagrįstai neįvertino Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato pranešimo, kuriame nurodyta, jog jis dirba UAB „Agrologistika“, ir iki rugpjūčio pabaigos bus tarnybinėje komandiruotėje. Taip pat nurodo, jog teismas, neturėdamas duomenų apie sunkią jo turtinę padėtį, priėmė nepagrįstą sprendimą. Apeliantas nurodo, jog turi nepilnametį vaiką, yra sudaręs būsto kreditavimo bei laidavimo sutartis.
Šalies argumentai
Ieškovas su atsakovo apeliaciniu skundu nesutiko, prašė jį atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Nurodė, kad atsakovas sąmoningai blogina savo turtinę padėtį kreditų prisiėmimu ir neatskleidžia tikrosios savo turtinės padėties. Tuo tarpu pirmosios instancijos teismas konstatavo visas būtinas sąlygas, kad besimokančiajam būtų priteistas išlaikymas. Dėl to, ieškovo vertinimu, nėra pagrindo naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas tenkintinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Esant šiai aplinkybei apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja tik apeliaciniame skunde nurodytus argumentus.
Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais, kuriais kvestionuojamas netinkamas jo informavimas apie bylos nagrinėjimą. Vienas iš esminių civilinio proceso principų yra rungimosi principas. Šis principas užtikrina, jog byla bus nagrinėjama pagal civilinio proceso taisykles, suteikiant galimybę šaliai teikti įrodymus, dalyvauti tiriant įrodymus, užduoti klausimus kitiems dalyvaujantiems byloje asmenims, liudytojams ir ekspertams, pateikti prašymus, duoti teismui paaiškinimus žodžiu ir raštu, teikti savo argumentus ir samprotavimus visais bylos nagrinėjimo metu kylančiais klausimais, prieštarauti kitų dalyvaujančių byloje asmenų prašymams. Ignoruojant šį principą vienareikšmiškai galima teigti, jog šalies teisės buvo pažeistos, o rungimosi principas nebuvo įgyvendintas. Šio principo pažeidimo prielaidos atsiranda paprastai tais atvejais, kai priešinga bylos šalis yra netinkamai informuojama apie vykstantį teismo procesą ir jame priimamus sprendimus. Pažymėtina, kad civilinio proceso kodekse įtvirtinta įvairi byloje dalyvaujančių asmenų informavimo apie posėdį tvarka, tačiau ji nėra lygiavertė ir taikoma esant tik atitinkamoms aplinkybėms. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas atsakovą apie teismo posėdį informavo viešo paskelbimo būdu, ignoruodamas byloje esančius duomenis apie jo darbovietę ir tai, jog paskiriant parengiamąjį posėdį jis buvo komandiruotėje. Pagal CPK 130 straipsnio 1 dalį viešas šalies informavimas apie posėdį galimas tik tada, kai adresato gyvenamoji ir darbo vietos yra nežinomos. Nepaisant to, kad byloje atsakovo gyvenamoji vieta nebuvo žinoma, siųstu adresu procesiniai dokumentai ir pranešimas apie teismo posėdį nebuvo įteikti, tačiau teismui buvo žinoma atsakovo darbovietė, kuriai nebuvo siunčiami procesiniai dokumentai ir šaukimas į parengiamąjį teismo posėdį. Be to, teismui buvo žinoma aplinkybė, jog atsakovas yra komandiruotėje ir grįš rugpjūčio mėnesio gale, tačiau, ignoruodamas šią aplinkybę, parengiamąjį posėdį paskyrė rugpjūčio 12 dieną. Esant tokio pobūdžio aplinkybei, apeliacinės instancijos vertinimu, prioritetas turėjo būti suteiktas ne proceso koncentracijai, o tinkamam šalies informavimui. Taip pat negalima sutikti su pirmosios instancijos teismo pozicija, jog atsakovas apie procesą buvo informuotas policijos pareigūnų. Pažymėtina, jog pareiga informuoti šalį apie procesą įteikiant jam procesinius dokumentus ir informuojant apie posėdžio vietą ir laiką tenka teismui, o ne kitoms institucijoms.
Esant nurodytų aplinkybių visetui apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai taikė CPK 130 straipsnį ir apie teismo posėdį atsakovą informavo viešo paskelbimo būdu, kai byloje buvo duomenys apie atsakovo darbovietę. Ši aplinkybė suponuoja išvadą, jog atsakovą informavus apie posėdį viešo paskelbimo būdu, kai tam nebuvo teisinio pagrindo, buvo pažeistos jo teisės, taip apribojant jo galimybę pasinaudoti civilinio proceso kodekse numatytomis teisėmis. Netinkamas CPK 130 straipsnio pritaikymas galėjo turėti įtakos neteisingam teismo sprendimo priėmimui. Pažymėtina, jog pažeidimo, kuris susijęs su tinkamu šalies informavimu, apeliacinės instancijos teismas pašalinti negali, todėl byla perduotina iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui (CPK 329 straipsnio 3 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 324–331 straipsniais, teisėjų kolegija
nutaria:
Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 31 d sprendimą panaikinti ir bylą perduoti iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.