Kauno apylinkės teismo sprendimas

Procesinio dokumento kategorijos: 2.6.4.6; 2.6.4.7; 2.6.5.2.1; 2.6.9.2.2; 3.1.7.5; 3.2.6.1.

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. birželio 21 d.

išvadą teikiančios institucijos Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus įgaliotam asmeniui Gražinai Didžbalienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės R. N. ieškinį atsakovui A. L., trečiajam asmeniui J. N., dėl neterminuoto tėvų valdžios apribojimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Išvadą teikianti institucija Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius išvadoje nurodė, kad atsakovas vengia atlikti savo pareigą auklėti dukrą M. L., neaugina dukters ir visiškai ja nesirūpina. Sutinka su ieškinio reikalavimais, nes atsakovas be pateisinamos priežasties nevykdo savo pareigų. Nepilnamečio vaiko interesai nebus pažeisti, nes trečiasis asmuo ketina įsivaikinti nepilnametį vaiką.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

ieškinys tenkintinas.

Iš bylos duomenų nustatyta, kad M. L. gimė (duomenys neskelbtini), motina R. J., tėvas A. L.. 2014-08-12 nutraukta ieškovės ir atsakovo santuoka. 2016-03-12 sudaryta ieškovės ir trečiojo asmens santuoka.

Dėl neterminuoto tėvų valdžios apribojimo.

LR Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta tėvų teisė ir pareiga auklėti savo vaikus dorais žmonėmis bei juos iki pilnametystės išlaikyti. Tai – pamatinė tėvų valdžios sampratos nuostata, kuri detalizuojama kituose šeimos teisinius santykius reglamentuojančiuose teisės aktuose. CK 3.155 straipsnyje, apibrėžiančiame tėvų valdžios turinį, nustatyta, kad tėvai turi teisę ir pareigą dorai auklėti bei prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos, atsižvelgdami į jų fizinę ir protinę būklę sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje. Tinkamas tėvų valdžios įgyvendinimas reiškia tarptautinių ir nacionalinių teisės aktų vaikui garantuojamų teisių žinoti, kas jo tėvai bei su jais gyventi ir būti jų auklėjamam bei aprūpinamam, turėti tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jo fiziniam, protiniam, dvasiniam, doroviniam ir socialiniam vystymuisi ir kt. užtikrinimą (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 27 straipsnis, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 11, 23 straipsniai, CK 3.161 straipsnių 2, 3 dalys, kt.). Tėvai, naudodamiesi tėvų valdžios turinį sudarančiomis teisėmis ir vykdydami pareigas savo vaikams, turi pirmumo teisę prieš kitus asmenis (CK 3.165 straipsnis), tačiau valstybės konstitucinė pareiga saugoti ir globoti vaikystę (Konstitucijos 38 straipsnio 2 dalis) suteikia valstybei pagrindą įstatyme nustatytais atvejais, kai tėvai dėl objektyvių aplinkybių (pvz., dėl ligos) negali įgyvendinti tėvų valdžios savo vaikams arba įgyvendina ją priešingai vaiko interesams ir šie pažeidžiami, peržengti tėvų valdžios įgyvendinimo autonomiškumo ribas bei taikyti jos ribojimo priemones (CK 3.160 straipsnio 2 dalis). Griežčiausia tėvų teisių ir pareigų savo vaikams įgyvendinimą suvaržančių priemonių yra tėvų (tėvo ir (ar) motinos) valdžios apribojimas (CK 3.180 straipsnis). Jos taikymo padarinys – tėvų asmeninių ir turtinių teisių, pagrįstų giminyste ir nustatytų įstatyme, sustabdymas, taip pat galimybė (kai tėvų valdžia apribojama neterminuotai) be atskiro tėvų sutikimo vaiką įsivaikinti kitiems asmenims (CK 3.180 straipsnio 3 dalis). Tėvų valdžios apribojimas reiškia esminį vaiko teisės į šeimos ryšius, į jo gyvenimą biologinėje šeimoje suvaržymą, todėl ši priemonė gali būti taikoma tik teismo ir tik tada, kai nustatoma, kad jai taikyti egzistuoja įstatyme nustatytos sąlygos (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. kovo 23 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje R. A. v. N. Ž., bylos Nr. 3K-3-123/2007; 2008 m. gegužės 30 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje J. T. v. K. T., bylos Nr. 3K-3-236/2008).

LR CK 3.180 straipsnyje nustatyta, kad tėvų valdžia gali būti laikinai ar neterminuotai apribota šiais pagrindais: kai tėvai (tėvas ar motina) vengia atlikti savo pareigas auklėti vaikus; piktnaudžiauja tėvų valdžia; žiauriai elgiasi su vaikais; daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu; nesirūpina vaikais. Pažymėtina, kad bent vienos šių sąlygų buvimas yra pakankamas pagrindas taikyti laikiną ar neterminuotą tėvų valdžios apribojimą. Neterminuotas tėvų valdžios apribojimas gali būti taikomas tada, kai teismas padaro išvadą, kad tėvai (tėvas ir (ar) motina) daro ypatingą žalą vaiko vystymuisi ar visiškai juo nesirūpina ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti (CK 3.180 straipsnio 2 dalis). Taigi esminė tėvų valdžios apribojimo sąlyga yra tėvų veiksmai, kuriais tėvų valdžia neįgyvendinama arba įgyvendinama priešingai vaiko interesams. Bet kuriuo atveju turi būti nustatoma, kad dėl tokių veiksmų atlikimo (neatlikimo) yra tėvų (vieno jų) kaltė. Teismas, nagrinėdamas bylą, kurioje pareikštas reikalavimas apriboti tėvų valdžią, turi nustatyti ir įvertinti faktines aplinkybes, kurios yra reikšmingos sprendžiant dėl tėvų atliktų (neatliktų) veiksmų, įgyvendinant tėvų valdžią, priešingumo vaiko interesams, tarp jų – galbūt pažeidžiamus vaiko interesus ir pažeidimų pobūdį bei, remdamasis nustatytų aplinkybių ir jas pagrindžiančių įrodymų visuma bei atsižvelgdamas į įrodinėjimo civiliniame procese specifiką, spręsti, ar konkrečiu atveju yra pagrindas vienai iš tėvų valdžios ribojimo priemonių taikyti ar ne. Tėvų valdžios ribojimo, kaip ir kitose su šeimos teisiniais santykiais susijusiose bylose turi būti vadovaujamasi prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principu (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, CK 3.3 straipsnio 1 dalis, LR vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktas), kuris reiškia, kad, sprendžiant visus su vaikais susijusius klausimus, visų pirma turi būti atsižvelgiama į jų interesus.

Šiuo atveju ieškovė nurodė, kad nuo to laiko, kai dukrai buvo vieneri metai atsakovas dukros nematė ir ja nesidomėjo. Tiek ieškovė, tiek trečiasis asmuo nurodė, kad jie kartu gyvena nuo 2012 m., tačiau nuo to laiko atsakovas niekaip neprisidėjo prie dukros ugdymo, išlaikymo ir pan. Ieškovės pateiktas banko sąskaitos išrašas patvirtina, kad atsakovo nebuvo atlikta jokių mokėjimą dėl dukters išlaikymo.

Teismas nurodo, kad atsakovui apie procesą buvo praneštai viešai, prieš tai buvo atliekama atsakovo paieška per policiją, tačiau atsakovo realios buvimo vietos nepavyko nustatyti. Pagal bylos duomenis atsakovas nedirba, nėra jo deklaruotos gyvenamosios vietos.

Darytina išvada, kad rašytiniai duomenys patvirtina ieškovės ir trečiojo asmens nurodytas aplinkybes. Pastebėtina, kad atsakovas savo, kaip tėvo valdžios neįgyvendina daugiau kaip penkerius metus, faktiškai nuo dukters kūdikystės. Šiuo metu dukra jo nepažįsta, kitą asmenį traktuoja, kaip tėvą, trečiasis asmuo yra prisiėmęs tėvo pareigas nepilnamečiui vaikui. Darytina išvada, kad byloje nėra pateikta jokių duomenų, kurie galimai galėtų pateisinti atsakovo veiksmus, todėl jo neveikimą teismas vertina, kaip kaltus veiksmus, kuriais neįgyvendinamas tėvo pareigos nepilnamečiui vaikui.

Teismas nurodo, kad neterminuotas tėvo valdžios apribojimas yra griežčiausia sankcija. Tuo tarpu laikinas tėvo valdžios ribojimas galimas tais atvejais, jeigu yra reali galimybė ir duomenys, kad atsakovo elgesys keičiasi ar gali pasikeisti. Kadangi šiuo atveju nėra jokių duomenų apie atsakovo elgesio pokyčius, todėl yra pagrindas tėvo valdžią apriboti neterminuotai (CK 3.180 straipsnio 1 dalis).

Neterminuotai apribojus atsakovui tėvo valdžią nepilnamečio vaiko atžvilgiu, jam sustabdomos asmeninės ir turtinės teisės, pagrįstos giminyste ir nustatytos įstatymų, tačiau lieka teisė matytis su vaiku išskyrus tai, kas prieštarautų vaiko interesams (CK 3.180 straipsnio 3 dalis). Tėvų valdžios apribojimas gali būti panaikintas, jei įrodoma, kad tėvas pakeitė savo elgesį ir gali auklėti vaiką pats (CK 3.181 straipsnis). Išaiškintina atsakovui, kad vadovaujantis CK 3.181 straipsnio 2 dalimi tėvų valdžios laikinas ar neterminuotas apribojimas gali būti panaikintas, jei įrodoma, kad tėvai (tėvas ar motina) pakeitė savo elgesį ir gali auklėti vaiką, ir jeigu tėvų valdžios apribojimo panaikinimas neprieštarauja vaiko interesams.

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Ieškinį tenkinus visiškai atsakovas turėtų atlyginti bylinėjimosi išlaidas (LR CPK 93 str.). Ieškovė už ieškinio reikalavimą sumokėjo 31 Eur žyminį mokestį, todėl iš atsakovo priteistina ši suma.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 str., 260 str., 263–265 str., 268–270 str., 402 str., 406 str., teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Neterminuotai apriboti tėvo valdžią A. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) vaiko M. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusios (duomenys neskelbtini), atžvilgiu.

Priteisti ieškovei R. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš atsakovo A. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 31 Eur žyminio mokesčio.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.

Įsiteisėjusio sprendimo kopiją per tris darbo dienas išsiųsti valstybinei vaiko teisių apsaugos institucijai.