Utenos apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

V. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), vedęs, turintis vidurinį išsilavinimą, dirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 259 straipsnio 1 dalyje ir 260 straipsnio 1 dalyje, ir

V. (V.) P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), nevedęs, turintis vidurinį išsilavinimą, dirbantis, gyvenantis ir deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 259 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Nusikalstamų veikų aplinkybės

V. K. Ignalinoje, Geležinkelio g. 19, Ignalinos geležinkelio stotyje 2024 m. rugsėjo 4 d. apie 15 val. 52 min., perduodamas V. P., neteisėtai išplatino psichotropinę medžiagą – delta-9-tetrahidrokanabinolį, kurios masė 0,053 g (gryno delta-9-tetrahidrokanabinolio), tuo padarydamas nusikaltimą, numatytą BK 260 straipsnio 1 dalyje.

Be to, V. K. nuo tiksliai nenustatyto laiko, neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, neteisėtai disponavo psichotropine medžiaga – 9,075 g 3-chlormetkatinono, tai yra automobilyje „Audi Q7“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), laikė 7,957 g psichotropinės medžiagos 3-chlormetkatinono, kol šią medžiagą 2024 m. lapkričio 15 d. nuo 19 val. 10 min. iki 19 val. 40 min. kratos metu rado ir paėmė policijos pareigūnai, o (duomenys neskelbtini) esančiame garaže laikė 1,118 g psichotropinės medžiagos 3-chlormetkatinono, kol šią medžiagą 2024 m. lapkričio 15 d. nuo 21 val. 15 min. iki 21 val. 45 min. kratos metu rado ir paėmė policijos pareigūnai, tuo padarydamas nusikaltimą, numatytą BK 259 straipsnio 1 dalyje.

V. P. 2024 m. rugsėjo 4 d. apie 15 val. 52 min. Ignalinoje, Geležinkelio g. 19, Ignalinos geležinkelio stotyje, neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, neteisėtai iš V. K. įgijo nedidelį kiekį psichotropinės medžiagos – delta-9-tetrahidrokanabinolio, kurios masė 0,053 g (gryno delta-9-tetrahidrokanabinolio), ir neteisėtai prie savęs ją laikė, kol ši medžiaga Ignalinos geležinkelio stotyje tą pačią dieną nuo 15 val. 56 min. iki 15 val. 57 min. iš jo buvo paimta reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo metu, tuo padarydamas baudžiamąjį nusižengimą, numatytą BK 259 straipsnio 2 dalyje.

II. Įrodymai ir jų vertinimo motyvai

V. K. savo kaltę pripažino visiškai ir paaiškino, kad tą rugsėjo dieną dirbo, iš Ignalinos vilkiku vežė biokurą į objektą Utenoje. Grįžtant, jam parašė pažįstamas V.. Jam V. parašė rugsėjo 4 ar 5 d. prieš pietus. V. paklausė, kur galima gauti parūkyti „žolės“. Jam atsakė, kad nežino. Vėliau prisiminė, jog pas jį mašinoje buvo užsilikusi suktinė, todėl V. pasakė, kad gali atiduoti. Baigęs darbą, savo automobiliu nuvažiavo į darželį pasiimti dukros. Po to nuvažiavęs prie Ignalinos traukinių stoties, paskambino V.. Atėjusiam V. padavė suktinę ir išvažiavo. Lapkričio 15 d., važiuojant švęsti gimtadienio, buvo policijos pareigūnų sulaikytas patikrinimui. Patikrinimo metu automobilyje rasta narkotinės medžiagos kristalų. Narkotinę medžiagą laikė savo reikmėms. Jis anksčiau vartojo narkotines medžiagas, jau pusę metų nieko nevartoja. Narkotines medžiagas su savimi turėjo apie tris-keturis mėnesius. Buvo įgijęs daugiau – pusę suvartojo, o likusią dalį laikė automobilyje. Narkotinės medžiagos likučius policijos pareigūnai kratos metu rado namuose, garaže. Su V. jis buvo susitikęs keletą kartų, jie nėra draugai, kad nuolat susitiktų ir bendrautų. Būdavo, kad V. paklausdavo, kur galima įsigyti parūkyti. V. jam duodavo kontaktus, kur galima įsigyti narkotinės medžiagos. V. narkotinę medžiagą – tą vieną suktinę atidavė be jokio atlygio. Niekas nežinojo, kad jis laiko narkotines medžiagas, o, kad vartoja – mažai kas žinojo. Žmona taip pat nežinojo. Jie susituokę dešimt metų, šeimoje geri santykiai. Po truputį vartojo apie tris-keturis metus. Paskutinį kartą vartojo prieš Naujus metus. 3-CMC buvo įsigijęs per programėlę, ten atsiskaitoma kriptovaliuta. Iki rugsėjo 4 d. narkotines medžiagas buvo įsigijęs mėnesio-dviejų mėnesių bėgyje. Pagrinde vartojo 3-CMC su kokteiliais. Jis labai daug dirba, pervargsta, ta narkotinė medžiaga atgaivina. Jis yra labai uždaras, sunku bendrauti su kitais, tiesiog atsipalaiduodavo pavartojęs. Pažįstamas buvo palikęs tas kelias cigaretes. Jis realiai nežinojo, kas ten tiksliai yra, tik numanė, kas gali būti. Žinojo, kad kanapių negalima platinti, bet tuo metu nepagalvojo, labai gailisi. Sutinka gydytis nuo priklausomybės, lankytis pas psichologą, narkologą.

V. P. savo kaltę pripažino visiškai ir paaiškino, kad 2024 m. rugsėjo 4 d. dirbo Ignalinoje, prie geležinkelio dėjo trinkeles. Prisiminė, kad Ignalinoje turi pažįstamą V.. Žinojo, kad V. yra „pavartojantis“. V. keletą kartų paskambino paklausti, ar Ignalinoje galima įsigyti ar gauti parūkyti. Dirbo fizinį darbą, norėjo atsipalaiduoti. Kartais jis parūkydavo „žolės“. Apie 15 val. 30 min. jam perskambino V. ir paklausė, kur jis yra. Jie susitiko ir V. perdavė suktinę. Už suktinę nemokėjo. Po keleto minučių jį sulaikė policijos pareigūnai, kuriems jis atidavė suktinę. Narkotines medžiagas vartodavo kartą į mėnesį. Surasdavo per „Telegram“. Kartais nuvažiuodavo į Vilnių. Pervesdavo „Kripto“ piniginėn pinigus ir įsigydavo. Vartodavo marihuaną, „žolę“. Pakelyje būna šakelė, kurią susmulkini, susuki ir parūkai. Marihuaną pradėjo vartoti prieš metus ar pusantrų. Vartodavo labai retai, gamtoje parūkydavo, atsipalaiduodavo, dažniausiai tai būdavo po darbo. Šiuo metu nieko nevartoja, stengiasi pakeisti gyvenimą, sportuoja, susirado gerą darbą, važiuoja į komandiruotes, dirba (duomenys neskelbtini). Narkotinėms ir psichotropinėms medžiagoms priklausomybės neturi. Gyvena su mama, su broliu bendrauja rečiau, o su seserimi dažniau.

Kaltinamiesiems V. K. ir V. P. visiškai pripažinus kaltę, davus parodymus ir sutikus, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, esant kitoms Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau ir – BPK) 273 straipsnyje nustatytoms sąlygoms, byloje atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas.

Motyvuojamoji dalis

V. K. ir V. P. kaltė be jų pačių visiško prisipažinimo teisiamojo posėdžio metu, įrodyta ir kitais įrodymais, išnagrinėtais teisiamajame posėdyje BPK 291 straipsnio nustatyta tvarka, atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą.

Dėl neteisėto disponavimo psichotropinėmis medžiagomis turint tikslą jas platinti pagal BK 260 straipsnio 1 dalį ir neteisėto disponavimo psichotropinėmis medžiagomis be tikslo jas platinti pagal BK 259 straipsnio 2 dalį

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoju apklaustas policijos pareigūnas A. G. (A. G.) nurodė, kad 2024 m. rudenį, tikslios datos neprisimena, bet tai galėjo būti rugsėjo mėnesį, kartu su Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato policijos Kriminalinės policijos pareigūnais R. V. ir D. D. dirbo Ignalinoje. Ignalinos geležinkelio stotyje, esančioje Geležinkelio g. 19, dieną prie perono pastebėjo Ignalinos gyventoją V. K., kuris pareigūnams žinomas kaip narkotines medžiagas vartojantis asmuo. V. K. atvažiavo tamsios spalvos automobiliu „Audi Q7“. Išlipęs kalbėjo telefonu, dairydamasis nuėjo link geležinkelio stoties pastato. Prie pastato susitiko su ten dirbusiu V. P.. Jie bendravo apie minutę ir po to išsiskirstė. V. K. nuėjo link automobilio, o V. P. – link pirmojo perono. Įtarė, kad V. K. galėjo V. P. perduoti, parduoti ar kitaip platinti galimai narkotines medžiagas, todėl nusprendė jį patikrinti. V. P. parodė dešinėje rankoje laikomą suktinę. V. P. nurodė, kad suktinę su kanapėmis prieš keletą minučių įsigijo iš asmens, kurio vardo ir pavardės nežino, bet žino, kad jis važinėja juodos spalvos automobiliu „Audi Q7“ (1 t., b. l. 181-182).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoju apklaustas policijos pareigūnas D. D. nurodė, kad 2024 m. rudenį, tikslios datos neprisimena, bet tai galėjo būti rugsėjo mėnesį, kartu su policijos pareigūnais R. V. ir A. G. dirbo Ignalinoje. Dienos metu, tikslaus laiko neprisimena, Ignalinos geležinkelio stotyje, esančioje Geležinkelio g. 19, prie perono pamatė Ignalinos gyventoją V. K., kuris pareigūnams žinomas kaip asmuo vartojantis narkotines medžiagas. Prie Ignalinos geležinkelio stoties V. K. atvažiavo tamsios spalvos automobiliu „Audi Q7“. V. K. išlipo iš automobilio ir kalbėdamas telefonu nuėjo link geležinkelio stoties pastato. Prie pastato susitiko su ten dirbusiu V. P.. V. K. pasisveikino su V. P. ir pasisveikinimo metu dešine ranka galimai kažką jam perdavė. Po pasisveikinimo jie pabendravo ir išsiskirstė. V. K. nuėjo link automobilio „Audi Q7“, o V. P. – link pirmojo perono, kur dirbo. Įtarė, kad V. K. galėjo V. P. perduoti, parduoti ar kitaip platinti galimai narkotines medžiagas, todėl nusprendė jį patikrinti. Paklausus, ar turi draudžiamų daiktų, V. P. parodė dešinėje rankoje laikomą suktinę. V. P. nurodė, kad suktinę su kanapėmis prieš kelias minutes įsigijo iš asmens, kurio vardo ir pavardės nežino, bet žino, kad jis važinėja juodos spalvos automobiliu „Audi Q7“, turi jo kontaktus savo mobiliajame telefone, kurie įvardinti „(duomenys neskelbtini)“ (1 t., b. l. 185-186).

Reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolas patvirtina, kad 2024 m. rugsėjo 4 d. iš V. P. dešinės rankos delno buvo paimta viena suktinė, kurios viduje yra matoma žalsvos spalvos augalinės kilmės medžiaga (1 t., b. l. 17-18).

Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Kriminalistinių tyrimų specialisto 2024 m. gruodžio 30 d. išvadoje nurodyta, kad žalios ir rudos spalvų augalinės kilmės medžiagų mišinyje, kurio bendras kiekis yra 1,142 g, iš baltos spalvos savadarbės suktinės yra kanapių (antžeminių dalių), kurių masės nustatyti nėra galimybės, nes didesnė dalis mišinyje esančių medžiagų yra labai smulkios ir sutrintos. Mišinyje nustatyta psichotropinė medžiaga – ?9-tetrahidrokanabinolis, kurios masė yra 0,053 g (4,7 %) (1 t., b. l. 26-28).

Daiktų apžiūros protokole ir jo prieduose užfiksuota V. P. mobilaus ryšio telefone „Iphone“ esanti informacija: trys skambučiai 2024 m. rugsėjo 4 d. adresatui „(duomenys neskelbtini)“, kurio telefono Nr. (duomenys neskelbtini), – išeinantis skambutis 10 val. 30 min., praleistas skambutis 15 val. 47 min. ir įeinantis skambutis 15 val. 49 min. Telefone įdiegta interneto ryšio susirašinėjimo ir susiskambinimo programa „Telegram“. Prie programos „Telegram“ yra prisijungęs naudotojas, kurio slapyvardis yra „(duomenys neskelbtini)“, su prie jo nurodytu judriojo telefono ryšio abonentiniu numeriu (duomenys neskelbtini), matyti V. P. fotonuotrauka. „Telegram“ programėlėje yra 2024 m. rugpjūčio 26 d. susirašinėjimas su „(duomenys neskelbtini)“, telefono Nr. (duomenys neskelbtini) – 11 val. 04 min. įeinantis tekstinis pranešimas: „Laba pabradėj tu?“; 11 val. 39 min. išeinantis tekstinis pranešimas: „Hi, Jo“; 11 val. 42 min. įeinantis tekstinis pranešimas: „Pagelbetum gal kad diena pratraukt“; 11 val. 43 min. išeinantis tekstinis pranešimas: „Žinoma“; 11 val. 43 min. įeinantis tekstinis pranešimas: „Is vln link namu varau“; 11 val. 43 min. išeinantis tekstinis pranešimas: „30 min Turiu?“; 11 val. 43 min. įeinantis tekstinis pranešimas: „Tai jo As su fura“; 11 val. 44 min. išeinantis tekstinis pranešimas: „Netiketai“; 11 val. 44 min. įeinantis tekstinis pranešimas: „Nu issiunte dirbti bl... O sunku tai nx“; 11 val. 44 min. išeinantis tekstinis pranešimas: „Kiek pageidautume?“; 11 val. 45 min. įeinantis tekstinis pranešimas: „Po k“; 11 val. 45 min. išeinantis tekstinis pranešimas: „Nuo kiekio kaina pasakysiu“; 11 val. 45 min. įeinantis tekstinis pranešimas: „10-15“; 11 val. 46 min. išeinantis tekstinis pranešimas: „Po21, 20, Liko 25, Daugjau nebeimsiu, su cc judesiu“; 11 val. 46 min. įeinantis tekstinis pranešimas: „Kiek viskas“; 11 val. 46 min. išeinantis tekstinis pranešimas: „19“; 11 val. 47 min. įeinantis tekstinis pranešimas: „Nu davai, 450 ok“; 11 val. 47 min. išeinantis tekstinis pranešimas: „Parasyk Kai nemke praleksi“; 11 val. 47 min. įeinantis tekstinis pranešimas: „Db vaz nemenc“; 11 val. 48 min. išeinantis tekstinis pranešimas: „460“; 11 val. 53 min. įeinantis tekstinis pranešimas: „Uz pabrades gal susitinkam iskart kur stotele?“; 11 val. 58 min. išeinantis tekstinis pranešimas: „20 min man reik“; 11 val. 58 min. įeinantis tekstinis pranešimas: „Ok, Laukiu, Vietoj as, link svencioniu vaziuojant uz pabrades iskart“; 12 val. 10 min. išeinantis tekstinis pranešimas: „5 min“; 15 val. 20 min. įeinantis tekstinis pranešimas: „Skambinai, Neina persukt“ (1 t., b. l. 47-59).

Kitų objektų apžiūros protokole užfiksuota V. P. naudojamo judriojo telefono ryšio abonentinio Nr. (duomenys neskelbtini) įeinančių ir išeinančių skambučių bei trumpųjų tekstinių pranešimų išklotinėse laikotarpiu nuo 2024 m. birželio 1 d. iki 2024 m. rugsėjo 11 d. esanti informacija: V. P. jo naudojamu telefono Nr. (duomenys neskelbtini) su V. K. naudojamu telefonu Nr. (duomenys neskelbtini) kontaktavo ar bandė kontaktuoti devynis kartus. 2024 m. rugsėjo 4 d. tarp V. P. ir V. K. užfiksuoti du skambučiai: 10 val. 30 min. išeinantis skambutis (telefono abonentinis numeris jungėsi prie uždarosios akcinės bendrovės „Tele2“ bokšto, esančio Ignalinoje, Vasario 16-osios g. 41 (pokalbio trukmė 43 sek.)) ir 15 val. 49 min. įeinantis skambutis (telefono abonentinis numeris jungėsi prie uždarosios akcinės bendrovės „Tele2“ bokšto, esančio Ignalinoje, Bokšto g. 1 (pokalbio trukmė 17 sek.) (1 t., b .l. 74-75).

Asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokole ir jo prieduose užfiksuoti duomenys patvirtina, kad V. P. atpažino V. K. (nuotrauka Nr. 3), kaip asmenį, kuris 2024 m. rugsėjo 4 d. jam perdavė suktinę, jo telefone šis asmuo įvardintas „(duomenys neskelbtini)“ (2 t., b. l. 43-50).

Dėl neteisėto disponavimo psichotropinėmis medžiagomis be tikslo jas platinti pagal BK 259 straipsnio 1 dalį

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoju apklaustas policijos pareigūnas D. D. nurodė, kad 2024 m. lapkričio mėnesį buvo sulaikytas V. K.. Kratos metu V. K. automobilyje „Audi Q7“ rasti ir paimti du polietileniniai maišeliai su viduje buvusiomis kristalinėmis medžiagomis, o gyvenamojoje vietoje rastos ir paimtos psichotropinės medžiagos (1 t., b. l. 185-186).

Kratos protokole užfiksuota, kad 2024 m. lapkričio 15 d. 19 val. 10 min. – 19 val. 40 min. atliekant kratą automobilyje „Audi Q7“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojo durelių daiktadėžėje rasta kartoninė dėžutė su užrašu „Driverscan“, kurios viduje yra du polietileniniai maišeliai su kristalinėmis medžiagomis. Du polietileniniai maišeliai su viduje esančiomis medžiagomis paimti ir supakuoti į popierinį voką Nr. 2 (1 t., b. l. 128-129).

Kratos protokole užfiksuota, kad 2024 m. lapkričio 15 d. 21 val. 15 min. – 21 val. 45 min. atliekant kratą V. K. gyvenamojoje vietoje (duomenys neskelbtini), namo garaže, nenaudojamoje skalbimo mašinoje rastas ir paimtas polietileninis maišelis su kristaline medžiaga, kuris supakuotas į voką Nr. 3. Taip pat spintelėje rasta ir paimta išberta kristalinė medžiaga, kuri supakuota į voką Nr. 4 (1 t., b. l. 133-134).

Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Kriminalistinių tyrimų specialisto 2024 m. gruodžio 10 d. išvadoje nurodyta, kad baltos spalvos kristalinėse medžiagose iš dviejų plastikinių užspaudžiamų maišelių (vokas Nr. 2) yra psichotropinės medžiagos – 3-chlormetkatinono, kurio bendroji masė yra 7,957 g. Baltos spalvos kristalinėje medžiagoje iš plastikinio užspaudžiamo maišelio (vokas Nr. 3) yra psichotropinės medžiagos – 3-chlormetkatinono, kurio masė yra 0,960 g. Baltos spalvos kristalinėje medžiagoje (vokas Nr. 4) yra psichotropinės medžiagos – 3-chlormetkatinono, kurio masė yra 0,158 g (1 t., b. l. 145-148).

III. Nusikalstamų veikų kvalifikavimo motyvai

BK 259 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad atsako tas, kas neteisėtai gamino, perdirbo, įgijo, laikė, gabeno, ar siuntė narkotines ar psichotropines medžiagas, neturėdamas tikslo jų parduoti ar kitaip platinti. Bent vienos iš BK 259 straipsnio 1 dalies dispozicijoje numatytų alternatyvių veikų padarymas sudaro BK 259 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos sudėties objektyviąją pusę, o neteisėti veiksmai laikomi baigti nuo jų (veiksmų) padarymo momento (formali nusikalstamos veikos sudėtis). Teismų praktikoje narkotinių ar psichotropinių medžiagų laikymas aiškinamas kaip aptartų medžiagų buvimas kaltininko žinioje nepriklausomai nuo turėjimo laiko trukmės ar buvimo vietos (su savimi, patalpoje, slėptuvėje ar kitose vietose).

Pagal BK 259 straipsnio 2 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas neteisėtai gamino, perdirbo, įgijo, laikė, gabeno ar siuntė nedidelį kiekį narkotinių ar psichotropinių medžiagų neturėdamas tikslo jų parduoti ar kitaip platinti. Šiame straipsnyje numatytas baudžiamasis nusižengimas gali būti įvykdomas padarant vieną ar keletą iš straipsnio dispozicijoje numatytų alternatyvių veikų. Nusikalstamos veikos sudėtis formali, nusikalstamai veikai būdinga tiesioginė tyčia, tai yra kaltininkas suvokia, kad neteisėtai gamina, perdirba, įgyja, laiko, gabena ar siunčia narkotines ar psichotropinės, ir nori taip veikti.

BK 260 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas neteisėtai gamino, perdirbo, įgijo, laikė, gabeno ar siuntė narkotines ar psichotropines medžiagas turėdamas tikslą jas parduoti ar kitaip platinti arba pardavė ar kitaip platino narkotines ar psichotropines medžiagas. BK 260 straipsnio 1 dalyje nurodytas tikslas narkotines ar psichotropines medžiagas parduoti ar kitaip platinti reiškia kaltininko norą, ketinimą tas medžiagas atlygintinai ar neatlygintinai perduoti bent vienam asmeniui. Asmuo už disponavimą psichotropine ar narkotine medžiaga atsako, jei jis bent bendrais bruožais suvokė, kad medžiagos, su kuriomis susiję jo neteisėti veiksmai, yra psichotropinės ar narkotinės medžiagos, taip pat koks jų kiekis (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-587/2012, 2K-7-201/2013, 2K-43/2014 ir kt.).

BK 259 ir 260 straipsniuose nurodytų nusikalstamų veikų dalykas yra narkotinės ir psichotropinės medžiagos, įtrauktos į narkotinių ir psichotropinių medžiagų, draudžiamų vartoti medicinos tikslams, sąrašus, patvirtintus 2000 m. sausio 6 d. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro įsakymu Nr. 5 (Lietuvos Respublikos narkotinių ir psichotropinių medžiagų kontrolės įstatymo 2 straipsnio 1 dalis). Baudžiamoji atsakomybė yra diferencijuojama pagal narkotinių ir psichotropinių medžiagų kiekį. Minėtų medžiagų kiekis nustatomas atsižvelgiant į 2003 m. balandžio 23 d. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro įsakymu Nr. V-239 (su vėlesniais pakeitimais) patvirtintose narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio nustatymo rekomendacijose pateiktose lentelėse nurodytus atitinkamų medžiagų kiekius. Tai yra objektyvusis kriterijus, kuris apibrėžia, kokie atitinkamų narkotinių ir psichotropinių medžiagų kiekiai laikytini nedideliu, dideliu ir labai dideliu. Kaip matyti iš minėto sąrašo, nedideliu, dideliu ar labai dideliu kiekiu, priklausomai nuo narkotinės ar psichotropinės medžiagos rūšies, gali būti pripažįstami įvairūs svoriai, tai reiškia, kad byloje turi būti nustatytas ne tik narkotinės ar psichotropinės medžiagos bendras svoris, rūšis, pavadinimas, bet ir pačios narkotinės/psichotropinės medžiagos kiekis.

Dėl V. K. padarytų nusikalstamų veikų

Įvertinęs byloje surinktus ir teisiamajame posėdyje ištirtus įrodymus, teismas konstatuoja, kad įrodymų visuma yra pakankama kaltinamojo V. K. padarytoms nusikalstamoms veikoms atskleisti ir jo kaltei įrodyti.

Anksčiau aptarti įrodymai patvirtina, jog kaltinamasis V. K., neteisėtai, neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, disponavo psichotropine medžiaga – 9,075 g 3-chlormetkatinono. Be to, neteisėtai išplatino psichotropinę medžiagą – delta-9-tetrahidrokanabinolį, kurio masė 0,053 g (gryno delta-9-tetrahidrokanabinolio).

Šias aplinkybes patvirtino tiek pats kaltinamasis, tiek tą patvirtina kito kaltinamojo V. P., liudytojų D. D. ir A. G. parodymai, reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokole, daiktų, kitų objektų apžiūros, kratų protokoluose nurodyti duomenys. Tai, kad V. K. neteisėtai laikytose medžiagose yra didelis kiekis (9,075 g) psichotropinės medžiagos 3-chlormetkatinono, o neteisėtai platintose medžiagose yra nedidelis kiekis (0,053 g) psichotropinės medžiagos delta-9-tetrahidrokanabinolio, patvirtina specialistų išvados. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad kaltinamojo veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 259 straipsnio 1 dalį ir 260 straipsnio 1 dalį.

Dėl V. P. padarytos nusikalstamos veikos

Anksčiau aptarti įrodymai patvirtina, jog kaltinamasis V. P., neteisėtai, neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, įgijo psichotropinę medžiagą ir neteisėtai laikė prie savęs. Tiek pats kaltinamasis šias aplinkybes nurodė, tiek tą patvirtina kito kaltinamojo V. K., liudytojų A. G. ir D. D. parodymai, reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokole, daiktų, kitų objektų apžiūros protokoluose nurodyti duomenys. Tai, kad V. P. neteisėtai įgytose ir neteisėtai laikytose psichotropinėse medžiagose yra nedidelis kiekis (0,053 g) psichotropinės medžiagos delta-9-tetrahidrokanabinolio patvirtina specialisto išvada. Taigi, darytina išvada, kad V. P. padaryta nusikalstama veika atitinka nusikalstamos veikos, numatytos BK 259 straipsnio 2 dalyje, požymius.

IV. Bausmių skyrimas

Skir damas bausmę už padarytą nusikalstamą veiką, teismas atsižvelgia į atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumo visuomenei laipsnį, į kaltės formą bei rūšį, į padarytos nusikalstamos veikos motyvus bei tikslus, į nusikalstamos veikos stadiją, į kaltinamojo asmenybę, nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 1 dalis).

Šioje byloje kaltinamųjų V. K. ir V. P. atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis laikytina tai, jog jie prisipažino padarę nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jų atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra.

Dėl bausmės skyrimo V. K.

BK 259 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad už šio nusikaltimo padarymą yra baudžiama viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų. BK 260 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad už šio nusikaltimo padarymą yra baudžiama laisvės atėmimu nuo dvejų iki aštuonerių metų.

Teisiamojo posėdžio metu prokuroras prašė pritaikyti V. K. BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas dėl BK 260 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo įvykdymo, teigdamas, jog BK 260 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos vienintelės laisvės atėmimo bausmės paskyrimas kaltinamajam nebūtų proporcingas padarytam nusikaltimui, aiškiai prieštarautų teisingumo principui. Teismas pažymi, kad prokuroras prašė, pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas, kaltinamajam V. K. skirti kitos rūšies bausmę, nei numatyta BK 260 straipsnio 1 dalies sankcijoje.

Teismų praktikoje išaiškinta, kad pagal BK 54 straipsnio 3 dalį kitokia bausmė, nei nustatyta straipsnio, pagal kurį kvalifikuota veika, sankcijoje, paprastai gali būti paskiriama, jei yra išimtinių aplinkybių ir nėra pagrindo paskirti švelnesnę negu įstatymo nustatytą bausmę pagal BK 62 straipsnį, o įstatymo nustatytos bausmės paskyrimas būtų aiškiai neproporcingas (neadekvatus) konkrečiam baudžiamojo įstatymo pažeidimui, kaltininko asmenybei ir kitoms bylos aplinkybėms. Toks teisinis reguliavimas leidžia daryti išvadą, kad šis bausmės švelninimo pagrindas sietinas su konkrečioje byloje nustatytų aplinkybių visuma, rodančia, jog baudžiamajame įstatyme nurodytos bausmės skyrimo taisyklės nėra pakankamos teisingumo principui įgyvendinti ir teisingai bausmei paskirti (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-432/2014, 2K-186-942/2015, 2K-179-719/2022, 2K-221-976/2023, 2K-7-29-594/2025). Taigi, prieš sprendžiant dėl galimybės taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas, būtina įvertinti BK 62 straipsnyje numatytas sąlygas dėl galimybės skirti švelnesnę bausmę, nei numatyta įstatyme.

Šiuo metu galiojančioje BK 62 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad teismas, atsižvelgęs į visas bylos aplinkybes, už kiekvieną nusikalstamą veiką gali paskirti švelnesnę, negu įstatymo numatyta, bausmę, jeigu nusikalstamą veiką padaręs asmuo pats savo noru atvyko ar pranešė apie šią veiką arba sulaikytas užklupus darant nusikalstamą veiką ar tuoj po jos padarymo prisipažino ją padaręs, nuoširdžiai gailisi ir (ar) padėjo ikiteisminiam tyrimui ir teismui išaiškinti nusikalstamą veiką ir visiškai ar iš dalies atlygino arba pašalino padarytą turtinę žalą. To paties straipsnio 3 dalyje numatyta, kad kai yra šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytos sąlygos, teismas gali: 1) paskirti mažesnę bausmę, negu straipsnio sankcijoje už padarytą nusikalstamą veiką numatyta mažiausia bausmė, arba 2) paskirti mažesnę bausmę, negu nustatyta šio kodekso 47 straipsnio 3, 4, 41 ir 6 dalyse, 56 straipsnyje ir 90 straipsnio 3 dalyje, arba 3) paskirti švelnesnę bausmės rūšį, negu numatyta straipsnio sankcijoje už padarytą nusikalstamą veiką. Teismas pažymi, kad spręsdamas dėl bausmės skyrimo V. K. vertina šiuo metu, o ne V. K. veikos padarymo metu galiojusią BK 62 straipsnio redakciją, kadangi šiuo metu galiojanti minėto straipsnio redakcija yra aiškiai lengvinanti asmens teisinę padėtį. Teismas, spręsdamas dėl galimybės taikyti šioje byloje BK 62 straipsnio nuostatas, pažymi, kad šios normos taikymas yra teismo teisė, o ne pareiga.

Kaltinamajam V. K. pranešimas apie įtarimą įteiktas 2024 m. lapkričio 15 d. (2 t., b. l. 125-126), apklaustas įtariamuoju buvo taip pat tą pačią dieną – 2024 m. lapkričio 15 d. (2 t., b. l. 128-129), pirmosios apklausos metu savo kaltę visiškai pripažino, davė išsamius parodymus, taip pat matyti, kad ir vėliau (2025 m. kovo 6 d.) apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu (2 t., b. l. 139-140), teisminio nagrinėjimo metu savo kaltę dėl inkriminuojamų nusikalstamų veikų visiškai pripažino, nuoširdžiai gailėjosi. Kaltinamojo V. K. parodymai baudžiamojo proceso metu padėjo tiek ikiteisminio tyrimo subjektams, tiek teismui išaiškinti nusikalstamą veiką, be to, byloje nėra duomenų, kad savo nusikalstamomis veikomis V. K. būtų padaręs kam nors turtinės ar neturtinės žalos. Teismo vertinimu, šioje byloje egzistuoja formalios BK 62 straipsnio 1 dalies nuostatos, sprendžiant dėl galimybės V. K. už jo įvykdytas nusikalstamas veikas skirti švelnesnę, negu įstatymo numatyta, bausmę, kadangi V. K. tuoj po veikų padarymo prisipažino jas padaręs, nuoširdžiai gailisi ir padėjo ikiteisminiam tyrimui ir teismui išaiškinti nusikalstamą veiką, savo veiksmais žalos nepadarė.

Pažymėtina, kad už veikos, numatytos BK 259 straipsnio 1 dalyje, padarymą įstatymas numato daug alternatyvių bausmių, todėl teismas nesvarsto dėl švelnesnės nei įstatyme numatytos bausmės skyrimo įvykdžius minėtą nusikalstamą veiką.

Sprendžiant dėl galimybės taikyti BK 62 straipsnio 1 dalies nuostatas V. K. parenkant bausmę už BK 260 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo įvykdymą, teismas įvertina tai, kad padaryta veika priskiriama sunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 5 dalis), už šios veikos padarymą įstatymas numato tik griežtą laisvės atėmimo bausmę nuo dvejų iki aštuonerių metų, veika baigta, padaryta veikiant tiesiogine tyčia. Teismas įvertina ir tai, jog V. K. praeityje teistas, bausmę atlikęs, teistumas išnykęs, be kita ko, ankstesnis teistumas nebuvo susijęs su neteisėtu disponavimu narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis, šiuo metu jo atžvilgiu naujų bylų nėra (2 t., b. l. 113-115), galiojančių administracinių nuobaudų neturi (2 t., b. l. 109-112), dirba, darbdavio charakterizuojamas teigiamai (2 t., b. l. 100, 102), turi nuolatinę gyvenamąją vietą, yra vedęs, turi mažamečių išlaikytinių (2 t., 91-93). Teismo vertinimu visos šios nurodytos kaltinamąjį ir jo padarytą veiką charakterizuojančios aplinkybės rodo, jog jo padaryta veika yra daugiau nulemta atsitiktinio neapgalvoto elgesio, tinkamai neįvertinus galimų itin griežtų tokio elgesio pasekmių, o ne kaip pasekmė ankstesnio teisei priešingo kaltinamojo elgesio. Papildomai teismas įvertina ir tai, kad kaltinamasis viso proceso metu pripažino savo kaltę, išreiškė nuoširdų gailestį dėl įvykdytos nusikalstamos veikos, itin kritiškai vertina savo poelgį. Taipogi įvertintina ir valstybinį kaltinimą byloje palaikiusio prokuroro pozicija bausmės skyrimo klausimu kaltinamajam, prašant taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas, t. y. ir prokuroro vertinimu realios laisvės atėmimo bausmės paskyrimas prieštarautų netgi teisingumo principui.

Atsižvelgus į nurodytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad šioje byloje yra visos BK 62 straipsnio 1 dalies sąlygos kaltinamajam V. K. skirti švelnesnę, negu įstatymo numatyta, bausmę už BK 260 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos įvykdymą. Įvertinus teismo nurodytas aplinkybes, bei atsižvelgus į kaltinamojo V. K. poziciją dėl jam skirtinos bausmės rūšies, teismas, vadovaudamasis BK 62 straipsnio 1 dalimi, 3 dalies 3 punktu sprendžia, kad bausmės tikslai bus pasiekti V. K. skiriant už BK 260 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą laisvės apribojimo bausmę. Teismo vertinimu, aptartos aplinkybės sudaro pagrindą spręsti, kad bausmės tikslai bus pasiekti V. K. už BK 259 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos įvykdymą taip pat paskiriant laisvės apribojimą.

Parenkant ir nustatant bausmių dydžius kaltinamajam V. K. už BK 260 straipsnio 1 dalyje ir BK 259 straipsnio 1 dalyje numatytų nusikalstamų veikų įvykdymą, atsižvelgiama į visas bylos aplinkybes ir į tai, kad kaltinamasis neteistas (teistumas išnykęs), naujų bylų jo atžvilgiu pradėta nėra, abi veikos baigtos, padarytos veikiant tiesiogine tyčia, viena veika priskiriama sunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 5 dalis, 260 straipsnio 1 dalis), o kita – nesunkių nusikaltimų (BK 11 straipsnio 3 dalis, 259 straipsnio 1 dalis), žala padaryta nebuvo, yra viena atsakomybę lengvinanti aplinkybė, o sunkinančių aplinkybių nėra, dirbantis, turi mažamečių išlaikytinių. Įvertinus nurodytas aplinkybes, V. K. už nusikalstamas veikas, numatytas BK 259 straipsnio 1 dalyje ir 260 straipsnio 1 dalyje, skiriamos laisvės apribojimo bausmės be intensyvios priežiūros, tačiau su įpareigojimais, nustatant bausmės dydį, numatytą BK 48 straipsnio 2 dalyje, didesnį nei šios bausmės minimalus dydis.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 2 punktu V. K. skirtinos bausmės bendrinamos bausmių apėmimo būdu, griežtesne bausme už BK 260 straipsnį 1 dalį apimant švelnesnę bausmę, skirtiną už BK 259 straipsnio 1 dalį, kadangi padarytos nusikalstamos veikos labai skiriasi pagal pavojingumą, tai yra BK 260 straipsnio 1 dalyje numatyta nusikalstama veika priskiriama sunkių nusikaltimų kategorijai, o BK 259 straipsnio 1 dalyje numatyta nusikalstama veika priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai. Skiriama bausmė, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, mažinama vienu trečdaliu, kadangi byla išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, kaltinamajam pripažįstant kaltę.

Kaltinamojo V. K. laikiname sulaikyme išbūtas laikas nuo 2024 m. lapkričio 15 d. 18 val. 10 min. iki 2024 m. lapkričio 15 d. 21 val. 49 min. (2 t., b. l. 152-154, 157-158) įskaitytinas į bausmę (BK 66 straipsnis).

Dėl laidavimo instituto taikymo V. P.

Kaltinamasis V. P. padarė baudžiamąjį nusižengimą (BK 12 straipsnis, 259 straipsnio 2 dalis), savo kaltę pripažino visiškai, gailisi dėl nusikalstamos veikos padarymo (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), savo veiksmais jis kitiems asmenims žalos nesukėlė. Kaltinamasis V. P. baudžiamojon atsakomybėn patrauktas ir teisiamas pirmą kartą (2 t., b. l. 21), dirbantis, darbdavio charakterizuojamas teigiamai (2 t., b. l. 8, 10), baustas administracine tvarka, bet šiuo metu galiojančių nuobaudų neturi (2 t., b. l. 15-19).

Teisiamojo posėdžio metu gauti kaltinamojo V. P. ir jo sesers A. S. prašymai atleisti V. P. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, perduodant jį sesers atsakomybėn (3 t., b. l. 27-28, 29, 30-42). Prokuroras kaltinamojo prašymui atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą neprieštaravo.

Teismo vertinimu, šioje byloje yra pagrindas kaltinamojo V. P. atžvilgiu taikyti BK 40 straipsnio nuostatas.

BK 40 straipsnio 1-3 dalyse numatytos formaliosios bei materialiosios sąlygos, kurioms esant asmuo gali būti atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Tai yra galimybė taikyti šį institutą numatyta tada, kai asmuo padarė baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą. Be to, laidavimui taikyti būtina nustatyti tai, kad asmuo pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką, jis visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi nusikaltęs, ir bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta. Šiuo atveju, V. P. padarė baudžiamąjį nusižengimą, jis nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios prisipažino padaręs šią nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailėjosi, anksčiau nebuvo teistas, savo veiksmais jis kitiems asmenims žalos nesukėlė. Taigi visos formaliosios sąlygos laidavimui taikyti šioje baudžiamojoje byloje yra.

Tačiau vien formaliųjų sąlygų laidavimui taikyti nepakanka, kadangi būtina įvertinti ir motyvus, kurie galėtų sudaryti pagrindą spręsti apie materialiųjų sąlygų, tai yra manymo, kad kaltinamasis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų bei laiduotojo, kuris vertas teismo pasitikėjimo, galimybės daryti teigiamą įtaką kaltininkui, egzistavimą.

Įstatymas numato, kad laiduotojais gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys. Teismas, priimdamas sprendimą, atsižvelgia į laiduotojo asmenines savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui (BK 40 straipsnio 3 dalis).

Iš baudžiamojoje byloje surinktų įrodymų, paties kaltinamojo V. P. ir jo sesers A. S., kuri išreiškė sutikimą būti laiduotoja, paaiškinimų, matyti, jog kaltinamasis labai gailisi dėl padarytos nusikalstamos veikos, su seserimi palaiko artimus santykius. A. S. yra dirbanti, neteista, administracine tvarka bausta už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, pažeidimai nėra šiurkštūs. Kaltinamasis dirba, šiuo metu nevartoja ir pasižada ateityje nevartoti narkotinių medžiagų. Šios aplinkybės teismui sudaro pagrindą manyti, jog kaltinamasis pasimokė iš savo elgesio, įvertino nusikalstamos veikos galimas pasekmes. Taigi, byloje egzistuoja pagrindas manyti, kad V. P., jį atleidus nuo baudžiamosios atsakomybės, laikysis įstatymų ir nebenusikals. Tokį manymą, o kartu ir galimybes laiduotojai daryti teigiamą įtaką kaltinamajam, sustiprina ir teigiama jo sesers A. S., kuri sutiko laiduoti už kaltinamąjį, asmenybė. Tiek galima laiduotoja, tiek pats kaltinamasis pabrėžė artimą jų ryšį, nurodė, kad kalbėjo apie įvykį, kad sesuo kaltinamajam yra autoritetas. Šių aplinkybių visuma sudaro pagrindą spręsti, kad A. S. iš tiesų gali daryti teigiamą įtaką kaltinamajam bei padėti jam laidavimo laikotarpiu tinkamai įsisąmoninti savo netinkamo, teisei priešingo elgesio pasekmes bei ateityje tokių veiksmų nebekartoti. Manytina, kad A. S. yra verta teismo pasitikėjimo būti kaltinamojo V. P. laiduotoja, nes yra jo sesuo, nepriekaištingos reputacijos, jos santykiai su kaltinamuoju yra artimi, todėl pagal savo asmenines savybes ir dėl artimo šeiminio ryšio bei tarpusavio santykių ji gali daryti kaltinamajam teigiamą įtaką.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes ir vadovaujantis BK 40 straipsnio 1, 2, 3 dalimis, kaltinamasis V. P. atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės, esant pagrindui manyti, kad jis laikysis įstatymų, nedarys naujų nusikalstamų veikų.

V. Kiti nuosprendžiu spręstini klausimai

Kaltinamiesiems buvo paskirtos kardomosios priemonės – rašytiniai pasižadėjimai neišvykti (2 t., b. l. 76-78, 160-162).

Kaltinamajam V. K. paskirta kardomoji priemonė panaikintina pradėjus vykdyti bausmę (BPK 139 straipsnio 3 dalis), o kaltinamajam V. P. paskirta kardomoji priemonė panaikintina nuosprendžiui įsiteisėjus (BPK 139 straipsnio 1 dalis).

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: duomenų laikmena DVD-R su abonentinio Nr. (duomenys neskelbtini) išklotine ir duomenų laikmena DVD-R su įtariamojo (kaltinamojo) V. P. apklausos vaizdo-garso įrašu paliktinos baudžiamojoje byloje kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiaga (BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktas); 1,023 g augalinės kilmės medžiagų mišinys, baltos spalvos miltelių likučiai 5,086 g, 4,501 g, 1,136 g ir 0,171 g, suktinė, lyginamieji (DNR) pavyzdžiai, jų pakuotės, vokai ir plastikiniai maišeliai, saugomi Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Turto valdymo valdybos Paimtų daiktų valdymo ir sandėlių skyriuje, sunaikintini kaip menkaverčiai (BPK 94 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 298, 303-307 straipsniais

nusprendžia:

V. K. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 259 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti bausmę – laisvės apribojimą šešiems mėnesiams, įpareigojant bausmės atlikimo laikotarpiu dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje bei uždraudžiant bausmės atlikimo laikotarpiu vartoti psichiką veikiančias medžiagas.

V. K. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 260 straipsnio 1 dalyje, ir vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 62 straipsnio 1 dalimi, 3 dalies 3 punktu paskirti bausmę – laisvės apribojimą vieneriems metams šešiems mėnesiams, įpareigojant bausmės atlikimo laikotarpiu dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje bei uždraudžiant bausmės atlikimo laikotarpiu vartoti psichiką veikiančias medžiagas.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 2 punktu, V. K. paskirtas bausmes pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 259 straipsnio 1 dalį ir 260 straipsnio 1 dalį subendrinti apėmimo būdu ir paskirti subendrintą bausmę – laisvės apribojimą vieneriems metams šešiems mėnesiams, įpareigojant bausmės atlikimo laikotarpiu dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje bei uždraudžiant bausmės atlikimo laikotarpiu vartoti psichiką veikiančias medžiagas.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir V. K. skirti laisvės apribojimą vieneriems metams, įpareigojant bausmės atlikimo laikotarpiu dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje bei uždraudžiant bausmės atlikimo laikotarpiu vartoti psichiką veikiančias medžiagas.

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsnį į bausmės laiką įskaityti vieną parą, V. K. išbūtą laikiname sulaikyme, ją prilyginant trims laisvės apribojimo dienoms.

Kaltinamajam V. K. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti panaikinti pradėjus vykdyti bausmę.

V. (V.) P., padariusį baudžiamąjį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 259 straipsnio 2 dalyje, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsniu atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, perduodant jį laiduotojos A. S., gimusios (duomenys neskelbtini), atsakomybėn vienerių metų laikotarpiui, ir baudžiamąją bylą V. P. nutraukti.

Kaltinamajam V. P. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti panaikinti įsiteisėjus nuosprendžiui.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: duomenų laikmeną DVD-R su abonentinio Nr. (duomenys neskelbtini) išklotine ir duomenų laikmeną DVD-R su įtariamojo (kaltinamojo) V. P. apklausos vaizdo-garso įrašu palikti baudžiamojoje byloje kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiagą; 1,023 g augalinės kilmės medžiagų mišinį, baltos spalvos miltelių likučius 5,086 g, 4,501 g, 1,136 g ir 0,171 g, suktinę, lyginamuosius (DNR) pavyzdžius, jų pakuotes, vokus ir plastikinius maišelius, saugomus Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Turto valdymo valdybos Paimtų daiktų valdymo ir sandėlių skyriuje, sunaikinti.

Išaiškinti V. K., kad pagal Lietuvos Respublikos probacijos įstatymo 14 straipsnio nuostatas, jis privalo: 1) susisiekti su probacijos tarnyba per penkias darbo dienas nuo teismo nuosprendžio, kuriuo paskirta probacija, įsiteisėjimo dienos, 2) atvykti į probacijos tarnybą šios tarnybos šaukime nurodytą dieną, 3) vykdyti probacijos sąlygas ir individualiame probuojamojo priežiūros plane nustatytas priemones, padedančias įvykdyti probacijos sąlygas, informuoti probuotoją apie jų vykdymą ir (ar) pateikti tai patvirtinančius dokumentus, 4) pranešti probuotojui apie savo gyvenamąją, darbo ar mokymosi vietą, išvykimą už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų.

Išaiškinti V. P. ir A. S., kad jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarė naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas. Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarė naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas. Laiduotojas turi teisę atsisakyti laidavimo. Šiuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui paduodant apeliacinį skundą per nuosprendį priėmusį teismą.

Apeliacinės instancijos teisme byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai proceso dalyvis prašo nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, arba įstatymas numato privalomą bylos nagrinėjimą žodinio proceso tvarka, arba byloje būtina atlikti įrodymų tyrimą ar išklausyti žodinius proceso dalyvių paaiškinimus. Prašymas bylą nagrinėti rašytinio ar žodinio proceso tvarka turi būti nurodytas apeliaciniame skunde.