Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

raštinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo V. M. pareiškimą suinteresuotiems asmenims V. P., valstybei, atstovaujamai VĮ Turto banko dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

pareiškimas tenkintinas.

Iš bylos duomenų nustatyta, kad buvo sudaryta 1992-01-22 sutartis, 1994-12-16 sutartis Nr. 19 Dėl vandens tiekimo ir kanalizavimo, dujų tiekimo sutartis Nr. 01225, atsiskaitymo už butų šildymą ir karštą vandenį sutartis, atsiskaitymo už šiukšlių išvežimą, liftą, vidais šilumos tinklų ir įrenginių priežiūrą, eksploatavimo išlaidas, buto nuomą. J. M. pareiškimas. T. M. medicininis mirties liudijimas. Pareiškėjo gimimo liudijimas. Gyventojų registro pažyma apie J. M. šeimos sudėtį. Duomenys apie J. M. vardu registruotą turtą. Kretingos rajono trečiojo notaro biuro liudijimas, kad sūnus V. M. priėmė palikimą po T. M. mirties. Kretingos rajono trečiojo notarų biuro duomenys, kad V. P. pasirašė pareiškimą apie palikimo atsisakymą. Kretingos rajono trečiojo notarų biuro duomenys, kad V. M. pasirašė pareiškimą apie palikimo priėmimą. Renovacijos kredito mokėjimo pranešimas 2023-09-05 Nr. DNR22688

Teismas nurodo, kad paveldėjimo santykių atsiradimo pagrindas yra palikėjo mirtis. Po šio juridiškai reikšmingo fakto įvyksta universalus palikėjo turtinių teisių ir pareigų bei kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams. Tam, kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti. Jeigu įpėdinis nėra ir nebuvo padavęs palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimo apie palikimo priėmimą ir nesikreipė dėl turto apyrašo sudarymo, tačiau faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti, kol kitam įpėdiniui nėra išduotas paveldėjimo teisės liudijimas, gali būti nustatomas palikimo priėmimo faktas (CK 5.50 straipsnio 2 dalis). Pažymėtina, kad palikimo priėmimas yra vienašalis sandoris, nes tai yra asmens (įpėdinio) veiksmai, kuriais siekiama sukurti, pakeisti civilines teises ir pareigas, t. y. įgyti nuosavybės teises į palikėjui priklausiusį turtą (turtines teises, pareigas ir kai kurias asmenines neturtines teises) (CK 1.63 straipsnio 1 dalis). Įstatyme tiesiogiai nustatyta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, faktiškai pradėdamas jį valdyti, jeigu jis juo rūpinasi kaip savo (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius ir pan.) (CK 5.51 straipsnio 1 dalis). Kadangi palikimo negalima priimti dalimis (CK 5.50 straipsnio 1 dalis), tai įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą (CK 5.51 straipsnio 1 dalis). Kiekvienas palikimo priėmimo, faktiškai pradėjus turtą valdyti, atvejis yra individualus, todėl, sprendžiant, ar įpėdinis, paėmęs tam tikrą ar kelis palikėjo kilnojamuosius daiktus, priėmė palikimą ar ne, teismui reikia įvertinti konkrečios situacijos aplinkybes, konkretaus įpėdinio elgesį, jam šį daiktą ar daiktus paėmus, kitų įpėdinių požiūrį ir vertinimą dėl atitinkamų daiktų paėmimo, kilnojamųjų daiktų paėmimo aplinkybes ir pan. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad ne kiekvienu atveju kokio nors daikto paėmimas reiškia ir palikimo priėmimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. birželio 17 d. nutartimi Nr. 3K-3-285/2011).

Pagal pateiktus duomenis matyti, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini), įgytas santuokos metu, todėl priklausė abiem sutuoktiniams bendrosios jungtinės nuosavybės teise. Atitinkamai šis turtas iš esmės buvo vienintelis turtas, kuris galėjo būti paveldimas. Esant tokio pobūdžio aplinkybėms sprendžiant, ar buvo palikimas priimtas, faktiškai pradėjus turtą valdyti, turi būti vertinamos aplinkybės susijusios su šio palikėjo turto paėmimu, valdymu ir rūpinimusi. Pagal byloje nurodomas aplinkybes, pateikiamus duomenis matyti, kad po sutuoktinio mirties pareiškėjo motina ir toliau gyveno bute, mokėjo mokesčius, t. y. juo rūpinosi, kaip savu.

Pareiškime išdėstytos aplinkybės, rašytiniai įrodymai patvirtina, kad po J. M. mirties jo sutuoktinė perėmė ir pradėjo valdyti velionio turtą, t. y. faktiškai priėmė J. M. palikimą. Duomenų apie testamentą ar kitus asmenis, kurie pretenduotų į J. M. turtą, nėra.

Aptartos aplinkybės patvirtina, kad pareiškėjas leistinomis įrodinėjimo priemonėmis įrodė (CPK 178 straipsnis), kad jo motina išreiškė valią priimti turtą atsiradusį po savo sutuoktinio mirties, pradėdama šį turtą faktiškai valdyti, todėl pareiškimas tenkintinas (CK 5.51 straipsnis, CPK 444 straipsnio 8 punktas).

Šis juridinę reikšmę turintis faktas nustatytinas tam, kad pareiškėjas galėtų įgyvendinti savo, kaip įpėdinio teises į paveldimą turtą.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 259 str., 265 str., 268 str., 270 str., 448 str., teismas

nusprendžia:

pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad T. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po sutuoktinio J. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties – (duomenys neskelbtini), priėmė jo palikimą, pradėjusi faktiškai jį valdyti.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas paveldėjimo tikslu.

Sprendimas per 30 d. apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmus.