Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų nutarimas

2021-12-10 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. II-964-882/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmai
Dokumentas
Nutarimas
Data
2021-12-10
Bylos Nr.
II-964-882/2021
Teisminio proceso Nr.
4-70-3-00622-2021-9
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Pakeisti nutarimą ir paskirti švelnesnę nuobaudą arba neskirti administracinės nuobaudos
Teisėjas
Audrius Sadauskas (pirm.)
Pareiškėjas
R. L.
Institucija
Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyrius
Kategorijos
AN byla Nr. II-964-882/2021
Teisminio proceso Nr. 4-70-3-00622-2021-9Procesinio sprendimo kategorija 21.10.4 (S)
ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMASNUTAR IMAS2021 m. gruodžio 10 d.Šiauliai
Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teisėjas Audrius Sadauskas,sekretoriaujant D. T.,dalyvaujant Šiaulių apskrities VPK atstovui D. M.,nedalyvaujant pareiškėjui R. L.,

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo R. L. skundą dėl Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiosios tyrėjos 2021 m. spalio 19 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini), ROIK: (duomenys neskelbtini) panaikinimo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo skyriaus vyresnioji specialistė D. A. 2021 m. rugsėjo 17 d. R. L. surašė administracinio nusižengimo protokolą pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau - ANK) 526 straipsnio 3 dalį, kuriame nurodė, kad 2021 m. rugpjūčio 9 d. 14.50 val. R. L., būdamas viešoje vietoje – parduotuvėje „(duomenys neskelbtini)“, esančioje (duomenys neskelbtini), nedėvėjo veidą ir nosį dengiančios apsauginės veido kaukės, o parduotuvės apsaugos darbuotojui priėjus prie jo ir paprašius užsidėti apsauginę veido kaukę, jis atsisakė ją dėvėti bei neužsidėjęs apsauginės veido kaukės nuėjo prie kasos, kur pardavėja jam nurodė, kad jei jis neužsidės apsauginės veido kaukės, jis nebus aptarnaujamas. Tokiais veiksmais pažeidė Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro - valstybės lygio ekstremaliosios situacijos valstybės operacijų vadovo 2021 m. birželio mėn. 30 d. sprendimo Nr. V-1563 „Dėl paslaugų, teikiamų kontaktiniu būdu, parduotuvių, turgaviečių ir kitų viešų prekybos vietų, laisvalaikio ir pramogų vietų, viešojo maitinimo įstaigų, restoranų, kavinių, barų, naktinių klubų ir kitų pasilinksminimo vietų, lošimo namų (kazino) ir lošimo automatų, bingo salonų paslaugų teikimo būtinų sąlygų” 2 punkto reikalavimus. Į administracinio nusižengimo protokolą buvo įrašytas administracinis nurodymas, siūlant R. L. iki 2021 m. spalio 2 d. į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitą sumokėti 250 Eur baudą. Administracinėn atsakomybėn traukiamam R. L. buvo išaiškinta, kad per nustatytą terminą nesumokėjus baudos, šis administracinis nurodymas bus laikomas negaliojančiu, o administracinio nusižengimo protokolas bus siunčiamas organui (pareigūnui), įgaliotam nagrinėti administracinio nusižengimo bylą. Bylos nagrinėjimo data buvo paskirta 2021 m. spalio 19 d.

Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiosios tyrėjos 2021 m. spalio 19 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) R. L. pripažintas kaltu dėl administracinio nusižengimo, numatyto ANK 526 straipsnio 3 dalyje, padarymo ir jam paskirta administracinė nuobauda – 1000 Eur bauda.

2021 m. lapkričio 8 d. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmuose gautas Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato persiųstas R. L. skundas dėl Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiosios tyrėjos 2021 m. spalio 19 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo jis nubaustas pagal ANK 526 straipsnio 3 dalį 1000 Eur dydžio bauda. Skunde pareiškėjas R. L. nurodė, jog su skundžiamu nutarimu nesutinka, laiko jį neteisėtu ir prašo jį panaikinti, o administracinę teiseną nutraukti. Pareiškėjas taip pat nurodo, jog jis nėra civilinės saugos sistemos subjektas, nepriklauso ir civilinės saugos sistemos pajėgoms, todėl mano, jog jis neatitinka ANK 526 straipsnyje numatyto administracinio nusižengimo subjekto (specialiojo subjekto) požymių. Pareiškėjo manymu, taip pat turi būti nustatyta, ar ekstremaliosios situacijos operacijų vadovo (toliau – ESOV) sprendimas, įpareigojantis gyventojus uždarose prekybos (paslaugų) teikimo vietose dėvėti kaukes, yra teisėtas, ar jis jį privalėjo vykdyti, kadangi ESOV nurodymas yra reikalingas ekstremaliajai situacijai likviduoti. Pasak R. L., Civilinės saugos įstatyme nėra aiškiai įtvirtintos ESOV teisės priimti ESOV vadovo 2 punkte nurodyto pobūdžio nurodymus (įpareigojimus) gyventojams, todėl ESOV neturi teisinio pagrindo gyventojams nurodinėti, ką gyventojas turi dėvėti atvykdamas į viešą prekybos vietą, kuri Civilinės saugos įstatymo nustatyta tvarka nėra paskelbta (pripažinta) ekstremaliosios situacijos židiniu. Taip pat nurodo, jog jokia Civilinės saugos įstatymo teisės norma nesuteikia ESOV kompetencijos (įgaliojimų) priimti civilinę saugą reglamentuojančių teisės aktų, t. y. negali priimti norminių administracinių aktų, reglamentuojančių civilinę saugą. R. L. savo skunde pažymėjo, jog nesutiko su jam inkriminuojamu nusižengimu ir nesutiko sumokėti pusę minimalios baudos dėl skunde nurodytų priežasčių, o Šiaulių apskrities VPK, skirdama 1000 Eur baudą, nepaisė jo prašymo sumažinti ją iki minimalios baudos, motyvuodama tuo, kad jis nepareiškė nuoširdaus gailėjimosi. Mano, kad ne tik nuoširdus gailėjimasis, bet ir savo įsitikimų bei elgesio motyvų paaiškinimas taip pat gali būti laikomas lengvinančia aplinkybe, kadangi jo nesutikimas su paskirta nuobauda nėra nepagrįstas. Pasak pareiškėjo, teisingam bylos išsprendimui būti nustatyti, ar konkretus norminis administracinis aktas (ar jo dalis), kuris turėtų būti taikomas nagrinėjamoje byloje, atitinka įstatymą ar Vyriausybės norminį teisės aktą, todėl prašo bylą nagrinėjančio teismo sustabdyti šios bylos nagrinėjimą ir nutartimi kreiptis į administracinį teismą su prašymu patikrinti, ar nusižengimo padarymo metu galiojusio ESOV 2021 m. birželio 30 d. sprendimo Nr. V-1563 „Dėl paslaugų, teikiamų kontaktiniu būdu, parduotuvių, turgaviečių ir kitų viešų prekybos vietų, laisvalaikio ir pramogų vietų, viešojo maitinimo įstaigų, restoranų, kavinių, barų, naktinių klubų ir kitų pasilinksminimo vietų, lošimo namų (kazino) ir lošimo automatų, bingo salonų paslaugų teikimo būtinų sąlygų” 2 punktas atitiko Lietuvos Respublikos Civilinės saugos įstatymo 15 straipsnio 2 dalies 1 ir 4 punktus, taip pat Žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo 37 straipsnio 2 dalies 1 punktus, taip pat Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. vasario 26 d. nutarimą „Dėl valstybės lygio ekstremaliosios situacijos paskelbimo“. Prašo panaikinti jo atžvilgiu priimtą Šiaulių apskrities VPK 2021 m. spalio 19 d. nutarimą ir administracinę teiseną nutraukti, o atsisakius panaikinti nurodytą nutarimą, prašo teismo jį pakeisti – sumažinti skirtą baudą iki minimalios sankcijoje numatytos baudos dydžio.

Taip pat R. L. teismui pateikė prašymą nagrinėti skundą jam nedalyvaujant, nurodydamas, kad palaiko savo skundą.

Šiaulių apskrities VPK atstovas teismo posėdyje nurodė, jog skundas nėra pagrįstas, nutarimas teisėtas, priimtas vadovaujantis reglamentuojančiais teisės aktais ir atsižvelgiant į situaciją (duomenys neskelbtini), kai visiems privaloma uždarose patalpose dėvėti veido kaukes, asmuo jos nedėvėjo, pačio kaukės nedėvėjimo fakto neginčijo, todėl pažeidimas užfiksuotas, ir prašo skundo netenkinti ir palikti nutarimą nepakeistą.

Atsiliepimas

Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus atsiliepime nurodyta, kad skundžiamas nutarimas yra teisėtas bei pagrįstas, priimtas nustačius visas reikšmingas bylos aplinkybes, ištyrus visus byloje surinktus įrodymus ir atsižvelgus į byloje esančių duomenų visumą. Institucija prašo teismo palikti nutarimą nepakeistą ir skundo netenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas iš dalies.

ANK 641 straipsnyje numatyta, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus ir (ar) ją paskyrė institucija, turinti teisę spręsti tos kategorijos bylas, laikantis įstatymo nustatytos bylos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai jame padarytos išvados dėl administracinio nusižengimo įvykio, traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens kaltumo, jam paskirtos nuobaudos ir kitų nutarime sprendžiamų klausimų pagrįstos ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais.

Vadovaujantis ANK 5 straipsnio 1 dalimi, administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Neabejotina, kad asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK specialiojoje dalyje, sudėtis. Kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę. Vadovaujantis ANK 569 straipsnio nuostatomis, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti.

Kaltu dėl administracinio nusižengimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, kuriais remiantis tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti administracinę nuobaudą. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Administracinės atsakomybės pagrindas – administracinis nusižengimas. Asmens veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK specialiojoje dalyje, sudėtis. Administracinio nusižengimo sudėties įrodymas sudaro pagrindą kilti administracinei atsakomybei, nors vieno iš administracinio nusižengimo sudėties elementų nebuvimas paneigia ir administracinės atsakomybės instituto taikymą. Asmens veika (veikimas arba neveikimas) ir asmens kaltė yra privalomi administracinio nusižengimo sudėties elementai.

ANK 526 straipsnio 3 dalyje numatyta atsakomybė už Lietuvos Respublikos civilinės saugos įstatymo ir kitų civilinę saugą reglamentuojančių teisės aktų nevykdymą ar pažeidimą padarytą karo, nepaprastosios padėties, mobilizacijos, karantino, riboto karantino metu, taip pat susidarius ekstremaliajai situacijai ar ekstremaliajam įvykiui, jeigu ekstremalioji situacija ar ekstremalusis įvykis kelia pavojų žmonių gyvybei ar sveikatai.

Šios teisės normos dispozicija yra blanketinė, nukreipianti į kitus teisės aktus, todėl, sprendžiant klausimą, ar asmeniui kyla atsakomybė pagal ANK 526 straipsnio 3 dalį, privalu nustatyti, ar asmuo išties nevykdė ar pažeidė Civilinės saugos įstatymo ir kitų civilinę saugą reglamentuojančių teisės aktų numatytus reikalavimus.

Iš bylos medžiagos matyti, kad R. L. surašytas administracinio nusižengimo protokolas ir jis skundžiamu Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus nutarimu nubaustas už tai, kad 2021 m. rugpjūčio 9 d. 14.50 val. jis, būdamas viešoje vietoje – parduotuvėje „(duomenys neskelbtini)“, esančioje (duomenys neskelbtini), nedėvėjo veidą ir nosį dengiančios apsauginės veido kaukės, o parduotuvės apsaugos darbuotojui priėjus prie jo ir paprašius užsidėti apsauginę veido kaukę, jis atsisakė ją dėvėti bei neužsidėjęs apsauginės veido kaukės nuėjo prie kasos, kur pardavėja jam nurodė, kad jei jis neužsidės apsauginės veido kaukės, jis nebus aptarnaujamas. Tokiais veiksmais pažeidė Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro - valstybės lygio ekstremaliosios situacijos valstybės operacijų vadovo 2021 m. birželio mėn. 30 d. sprendimo Nr. V-1563 „Dėl paslaugų, teikiamų kontaktiniu būdu, parduotuvių, turgaviečių ir kitų viešų prekybos vietų, laisvalaikio ir pramogų vietų, viešojo maitinimo įstaigų, restoranų, kavinių, barų, naktinių klubų ir kitų pasilinksminimo vietų, lošimo namų (kazino) ir lošimo automatų, bingo salonų paslaugų teikimo būtinų sąlygų” 2 punkto reikalavimą, kuris įpareigojo vyresnius nei 6 metų amžiaus asmenis uždarose paslaugų teikimo ir veiklos vykdymo erdvėse dėvėti kaukes. Šis reikalavimas netaikomas neįgalumą turintiems asmenims, kurie dėl savo sveikatos būklės kaukių dėvėti negali ar jų dėvėjimas gali pakenkti asmens sveikatos būklei (rekomenduojama dėvėti veido skydelį), asmenims, kai jie sportuoja ar paslaugos teikimo metu, kai paslaugos negalima suteikti paslaugos gavėjui būnant su kauke.

Šiaulių apygardos teismas 2021 m. gruodžio 2 d. nutartyje administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-194-300/2021 yra nurodęs, kad pagal ANK 526 straipsnį atsako ne bet koks asmuo, o specialusis subjektas, kuris įmonėje yra atsakingas už Lietuvos Respublikos civilinės saugos įstatymo ir kitų civilinę saugą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų laikymąsi. Teismas savo ruožtu papildomai pažymi, jog Civilinės saugos įstatymo 1 straipsnyje nurodyta, kad šis įstatymas nustato civilinės saugos sistemos organizavimo ir veikimo teisinius ir organizacinius pagrindus, valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų kompetenciją, kitų įstaigų, ūkio subjektų, gyventojų teises ir pareigas civilinės saugos srityje. Minėto įstatymo 2 straipsnis civilinę saugą apibrėžia kaip veiklą, apimančią valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų, kitų įstaigų, ūkio subjektų ir gyventojų pasirengimą ekstremaliosioms situacijoms, veiksmus joms gresiant ar susidarius, ekstremaliųjų situacijų likvidavimą ir jų padarinių šalinimą. To paties įstatymo 3 straipsnis pateikia baigtinį civilinės saugos sistemą sudarančių subjektų sąrašą, į kurį įeina: Lietuvos Respublikos Vyriausybė; Vyriausybės ekstremalių situacijų komisija; Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija; Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos ir jam pavaldžios įstaigos; ministerijos ir kitos valstybės institucijos ir įstaigos; savivaldybių ekstremalių situacijų komisijos; savivaldybių institucijos ir įstaigos; ūkio subjektai, kitos įstaigos; operacijų centrai; civilinės saugos sistemos pajėgos. Civilinės saugos įstatymo 19 straipsnio 2 dalis įtvirtina ir baigtinį sąrašą civilinės saugos sistemos pajėgų, kurioms priskiriamos: priešgaisrinės gelbėjimo pajėgos; policijos pajėgos; Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos pajėgos; Lietuvos nacionalinei sveikatos sistemai priklausančių asmens ir visuomenės sveikatos priežiūros įstaigų pajėgos, teikiančios sveikatos priežiūros paslaugas įvykių, ekstremaliųjų įvykių ir ekstremaliųjų situacijų metu; Viešojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos pajėgos; Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos pajėgos; avarinių tarnybų, atliekančių neatidėliotinus darbus, pajėgos; ūkio subjekto pajėgos; parengtų savanorių ir asociacijų pajėgos. Kaip matyti iš byloje esančių duomenų, pareiškėjas R. L. ANK 526 straipsnio prasme specialiojo subjekto požymių neatitinka - nepatenka nei į vieną minėtų civilinės saugos sistemos ar civilinės saugos sistemos pajėgų subjektų baigtinį sąrašą, nėra paskirtas atsakingu už Lietuvos Respublikos civilinės saugos įstatymo ir kitų civilinę saugą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų laikymąsi, todėl traukimas administracinėn atsakomybėn už nusižengimą pagal ANK 526 straipsnio 3 dalį nagrinėtinu atveju negalimas, nes asmuo šio straipsnio atžvilgiu nėra tinkamas administracinėn atsakomybėn traukti subjektas, o jo veikoje nėra ANK 526 straipsnio 3 dalyje numatyto administracinio nusižengimo sudėties.

Visgi tai, kad R. L., būdamas parduotuvėje, nedėvėjo nosį ir burną dengiančios apsaugos priemonės (kaukės), rodo rašytinė bylos medžiaga, to akivaizdžiai neginčija ir pats pareiškėjas. Tačiau pagal padaryto nusižengimo esmę ir veikos turinį veika kvalifikuotina ne pagal ANK 526 straipsnio 3 dalį, o pagal ANK 45 straipsnio 4 dalį, kadangi asmuo paskelbtos ekstremaliosios situacijos laikotarpiu, viešoje uždaroje erdvėje, parduotuvėje, nedėvėjo nosį ir burną dengiančios apsaugos priemonės (veido kaukės), taip sukeldamas pavojų išplisti COVID-19 ligai.

ANK 45 straipsnio 4 dalyje nustatyta administracinė atsakomybė už visuomenės sveikatos srities Europos Sąjungos reglamentų ar sprendimų, higienos norminių aktų ar kitų visuomenės sveikatos srities teisės aktų, Lietuvos Respublikos žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo pažeidimus, kai šios veikos sukėlė pavojų išplisti pavojingoms ar ypač pavojingoms užkrečiamosioms ligoms ir buvo padarytos karo, nepaprastosios padėties, mobilizacijos, karantino, riboto karantino metu, taip pat susidarius ekstremaliajai situacijai ar ekstremaliajam įvykiui, jeigu ekstremalioji situacija ar ekstremalusis įvykis kelia pavojų žmonių gyvybei ar sveikatai.

Šios teisės normos dispozicija yra blanketinė, nukreipianti į kitus teisės aktus, todėl, sprendžiant klausimą, ar asmeniui kyla atsakomybė pagal ANK 45 straipsnio 4 dalį, privalu nustatyti, kokio teisės akto ir kokius reikalavimus asmuo pažeidė.

Nagrinėjamu atveju, kaip jau buvo nurodyta, R. L., nedėvėdamas veido kaukės, pažeidė Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro - valstybės lygio ekstremaliosios situacijos valstybės operacijų vadovo 2021 m. birželio mėn. 30 d. sprendimo Nr. V-1563 „Dėl paslaugų, teikiamų kontaktiniu būdu, parduotuvių, turgaviečių ir kitų viešų prekybos vietų, laisvalaikio ir pramogų vietų, viešojo maitinimo įstaigų, restoranų, kavinių, barų, naktinių klubų ir kitų pasilinksminimo vietų, lošimo namų (kazino) ir lošimo automatų, bingo salonų paslaugų teikimo būtinų sąlygų” 2 punkto reikalavimus, kas sukėlė pavojų išplisti ypač pavojingai užkrečiamajai ligai. Apeliaciniai teismai savo praktikoje yra ne kartą konstatavę, jog šiuo metu COVID-19 kelia itin didelį pavojų visuomenės sveikatai. Tuo tarpu dėl kai kurių asmenų lengvabūdiško elgesio yra pažeidžiamos kovos su epidemijomis ar užkrečiamosiomis ligomis taisyklės, kas sukuria realias galimybes tolesniam aptariamos pavojingos užkrečiamos ligos plitimui visuomenėje. Toks neatsakingas elgesys, kai nesilaikoma nosį ir burną dengiančių apsaugos priemonių dėvėjimo taisyklių, yra itin pavojingas visos visuomenės sveikatai, ypatingai tuo metu, kai visoje šalies teritorijoje buvo paskelbta ekstremali situacija, o didžioji dalis valstybės žmogiškųjų ir materialių išteklių buvo sutelktos siekiui kuo efektyviau sustabdyti greitai plintančią pavojingą užkrečiamą ligą. „Asmenų, sergančių COVID-19 liga (koronaviruso infekcija), asmenų, įtariamų, kad serga COVID-19 liga (koronaviruso infekcija), ir asmenų, turėjusių sąlytį, izoliavimo namuose, kitoje gyvenamojoje vietoje ar savivaldybės administracijos numatytose patalpose“ taisyklių 3 priede koronavirusas apibrėžiamas kaip didelė grupė virusų, kurie gali sukelti įvairias kvėpavimo takų ligas. Nors dažniausiai koronavirusai sukelia lengvas ar net besimptomes infekcijas, tačiau gali sukelti ir sunkesnes ligas. COVID-19 liga (koronaviruso infekcija) gali būti perduodama žmogaus žmogui, dažniausiai artimo sąlyčio su sergančiuoju ar infekuotuoju koronavirusine infekcija metu. Taip pat virusas gali būti perduodamas per kvėpavimo takų sekreto lašelius, kai asmuo kosėja, čiaudi. Yra duomenų, jog virusas gali būti perduodamas ir oraliniu-fekaliniu keliu (pvz., per nešvarias rankas). Todėl kovoje su šia infekcija itin reikšminga yra asmens higiena: dėvėti nosį ir burną dengiančias apsaugos priemones, dažnai muilu plauti rankas, dezinfekuoti jas ir kitus paviršius, ir pan. Kol nėra efektyvių vaistų, visuotinai higienos priemonės yra vienos iš svarbiausių šios infekcijos kontrolės būdų. Taigi, visuotinai yra žinoma, jog COVID-19 liga gali sirgti (būti ligos nešiotojais) ir asmenys, patys to nežinodami, t. y. vadinamąja besimptome COVID-19 viruso forma. Iš bylos duomenų matyti, kad R. L. parduotuvėje „(duomenys neskelbtini)“ buvo be nosį ir burną dengiančių apsaugos priemonių šalia esant kitiems pirkėjams, pardavėjai, apsaugos darbuotojui, tokiu būdu sukėlė pavojų ne tik savo, bet ir aplinkinių gyvybei ar sveikatai, t. y. tokie jo veiksmai sukėlė pavojų išplisti COVID-19 ligai.

Pažymėtina ir tai, kad ANK 45 straipsnio 4 dalyje įtvirtinto administracinio nusižengimo kvalifikavimui pakanka nustatyti faktą, kad buvo nesilaikyta reikalavimų, nepriklausomai nuo to, ar tai sukėlė kokias nors konkrečias pasekmes kitiems asmenims, t. y. ar asmuo užkrėtė kitus COVID-19 ar ne. Teismo vertinimu, toks pareiškėjo elgesys neabejotinai sukėlė pavojų išplisti pavojingoms ar ypač pavojingoms užkrečiamosioms ligoms Lietuvos Respublikoje paskelbtos ekstremaliosios situacijos laikotarpiu, kai ši ekstremali situacija kelia pavojų žmonių gyvybei ar sveikatai. Be to, byloje nėra jokių medicininių ar kitų objektyvių duomenų, jog R. L. dėvėti kaukės negalėjo ar jos dėvėjimas galėjo pakenkti jo paties sveikatos būklei. Taigi, atsižvelgdamas į aukščiau nurodytas aplinkybes bei į suformuotą teismų praktiką, teismas sprendžia, kad R. L., pažeisdamas Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro - valstybės lygio ekstremaliosios situacijos valstybės operacijų vadovo 2021 m. birželio mėn. 30 d. sprendimo Nr. V-1563 „Dėl paslaugų, teikiamų kontaktiniu būdu, parduotuvių, turgaviečių ir kitų viešų prekybos vietų, laisvalaikio ir pramogų vietų, viešojo maitinimo įstaigų, restoranų, kavinių, barų, naktinių klubų ir kitų pasilinksminimo vietų, lošimo namų (kazino) ir lošimo automatų, bingo salonų paslaugų teikimo būtinų sąlygų” 2 punkto reikalavimus, padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 45 straipsnio 4 dalyje.

ANK 642 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta, kad teismas, išnagrinėjęs bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, ir nustatęs, kad administracinio nusižengimo faktas nekelia abejonių, veika įrodyta, tačiau buvo netinkamai pritaikytas įstatymas, atsižvelgdamas į nustatytas bylos aplinkybes, turi teisę pakeisti administracinio nusižengimo kvalifikavimą ir paskirti nuobaudą, atitinkančią administracinio nusižengimo kvalifikavimą. Pažymėtina, kad toks veikos perkvalifikavimas nekeičia esminių bylos aplinkybių, nesunkina pažeidėjo teisinės padėties, sankcijos abiejuose straipsniuose (ANK 526 str. 3 d. ir ANK 45 str. 4 d.) yra numatytos identiško dydžio (užtraukia baudą asmenims nuo penkių šimtų iki vieno tūkstančio penkių šimtų eurų), todėl yra galimas. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytus argumentus, aptartas aplinkybes, R. L. veika perkvalifikuotina iš ANK 526 straipsnio 3 dalies į ANK 45 straipsnio 4 dalį.

ANK 45 straipsnio 4 dalis numato, kad šio administracinio nusižengimo padarymas užtraukia baudą nuo penkių šimtų iki vieno tūkstančio penkių šimtų eurų.

Pareiškėjas R. L. skundu prašė jam skirti švelnesnę nuobaudą – minimalią sankcijoje numatytą baudą. Pareiškėjo manymu, jo ne tik nuoširdus gailėjimasis, bet ir savo įsitikimų bei elgesio motyvų paaiškinimas taip pat gali būti laikomas lengvinančia aplinkybe, kadangi jo nesutikimas su paskirta nuobauda (dėl nusižengimo kvalifikacijos) nėra nepagrįstas.

Skiriant nuobaudą atsižvelgiama į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. R. L. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Pažymėtina, jog skunde R. L. nenurodė besigailintis dėl savo poelgio, o buvo akcentuojamas nesutikimas su administracinio nusižengimo kvalifikacija ir prašoma teismo įvertinti teisinius ir faktinius skunde nurodytus argumentus ir sumažinti paskirtą baudą iki minimalaus dydžio. Įvertinus paminėtas aplinkybes, kartu pažeidėją charakterizuojančius duomenis, jog jis nėra linkęs pažeidinėti galiojančias teisės normas, kadangi administracine tvarka baustas, tačiau vos viena galiojančia nuobauda ir ne už itin šiurkštų, ANK numatytą, ir su finansų sistema susijusį, nusižengimą, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais, skirtina administracinė nuobauda – piniginė bauda, nustatant minimalų sankcijoje nurodytą jos dydį, tikint, kad tai bus pakankama, jog nuobaudos tikslai būtų pasiekti (ANK 22 straipsnis), tai yra mažinant nutarimu paskirtą nuobaudą - baudą nuo 1000 (vieno tūkstančio eurų) eurų iki 500 (penkių šimtų) eurų.

Esant paminėtoms aplinkybėms, R. L. skundas tenkintinas iš dalies. Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiosios tyrėjos 2021 m. spalio 19 d. nutarimas Nr. (duomenys neskelbtini), naikintinas ir priimtinas naujas nutarimas R. L. pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 45 straipsnio 4 dalyje ir skirti nuobaudą – straipsnio sankcijoje numatytą minimalią piniginę baudą.

Pareiškėjo skunde taip pat keliamos abejonės dėl ekstremaliosios situacijos operacijų vadovo priimtų sprendimų teisėtumo. R. L. prašo teismo sustabdyti šios bylos nagrinėjimą ir nutartimi kreiptis į administracinį teismą su prašymu patikrinti, ar nusižengimo padarymo metu galiojusio ESOV 2021 m. birželio 30 d. sprendimo Nr. V-1563 „Dėl paslaugų, teikiamų kontaktiniu būdu, parduotuvių, turgaviečių ir kitų viešų prekybos vietų, laisvalaikio ir pramogų vietų, viešojo maitinimo įstaigų, restoranų, kavinių, barų, naktinių klubų ir kitų pasilinksminimo vietų, lošimo namų (kazino) ir lošimo automatų, bingo salonų paslaugų teikimo būtinų sąlygų” 2 punktas atitiko Lietuvos Respublikos Civilinės saugos įstatymo 15 straipsnio 2 dalies 1 ir 4 punktus, taip pat Žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo 37 straipsnio 2 dalies 1 punktus, taip pat Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. vasario 26 d. nutarimą „Dėl valstybės lygio ekstremaliosios situacijos paskelbimo“.

Atsakydamas į pareiškėjo skundo prašymą sustabdyti bylos nagrinėjimą, teismas pažymi, jog administracinių nusižengimų procesas vyksta pagal ANK nustatytas taisykles, o ANK nenumato galimybės sustabdyti administracinio nusižengimo bylą. Apeliacinis teismas savo praktikoje yra nurodęs, jog sprendžiant administracinių nusižengimų teisenos klausimus Administracinių bylų teisenos įstatymo (kaip to prašo pareiškėjas savo skunde) teisinis reguliavimas negali būti taikomas (2019 m. gegužės 13 d. Vilniaus apygardos teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. A2-244-654/2019). Teismas šioje byloje nesprendžia klausimo, ar ekstremaliosios situacijos valstybės operacijų vadovas 2021 m. birželio 30 d. sprendime Nr. V-1563 turėjo įgaliojimus nustatyti privalomą nurodymą ne tik ūkinės veiklos subjektams, bet ir gyventojams. Jo sprendimas yra galiojantis, vykdomas, nenuginčytas teisės aktų nustatyta tvarka. Spręsti žemesnių norminių administracinių teisės aktų atitikties aukštesniems teisės aktams atitiktį yra ne administracinių nusižengimų bylas nagrinėjančio teismo, o administracinių teismų kompetencija. Kol ekstremaliosios situacijos operacijų vadovo 2021 m. birželio 30 d. sprendimas Nr. V-1563 nenuginčytas administracine tvarka, jis yra galiojantis ir vykdytinas, jis nusižengimo padarymo dieną nustatė asmenims pareigą uždarose paslaugų teikimo ir veiklos vykdymo erdvėse dėvėti kaukes.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 4 dalimi, 6 dalimi, 646 straipsniu, teismas

nutaria:

Pareiškėjo R. L. skundą tenkinti iš dalies.

Panaikinti Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiosios tyrėjos 2021 m. spalio 19 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) (ROIK: (duomenys neskelbtini)), kuriuo R. L. pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 526 straipsnio 3 dalį nubaustas 1000 eurų bauda.

Priimti naują nutarimą: R. L. pripažinti kaltu, padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 45 straipsnio 4 dalyje ir paskirti administracinę nuobaudą – 500 (penkių šimtų) eurų baudą.

Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant per bet kuriuos Šiaulių apylinkės teismo rūmus.

Teisėjas Audrius Sadauskas