Kauno apylinkės teismo įsakymas

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja Jolanta Ramonienė, išnagrinėjusi Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros 2-ojo skyriaus prokurorės Vilijos Šalčiuvienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą byloje, kurioje J. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvoje, LR pilietis, faktinė gyv. vieta (duomenys neskelbtini), Lietuva, deklaruota gyv. vieta (duomenys neskelbtini), nevedęs, vidurinio išsilavinimo, bedarbis, teistas:

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. rugsėjo 18 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 150 straipsnio 3 dalį, 180 straipsnio 1 dalį, vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 dalimi – laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams 4 (keturiems) mėnesiams. Vadovaujantis BK 92 straipsniu, 82 straipsnio 1 dalies 3, 5 punktais, 85 straipsniu, 87 straipsnio 2 dalies 2 punktu, laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 1 (vieneriems) metams, paskiriant auklėjamojo poveikio priemones: elgesio apribojimą 12 (dvylikai) mėnesių, įpareigojant būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., tęsti mokslą bei nemokamus auklėjamojo pobūdžio darbus, įpareigojant nuteistąjį per 6 (šešis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos neatlygintinai išdirbti 60 (šešiasdešimt) valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos ar kitose valstybinėse ir nevalstybinėse įstaigose bei organizacijose, kuriose darbas gali turėti auklėjamąjį pobūdį, išdirbant per mėnesį ne mažiau kaip po 10 (dešimt) valandų. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019 m. kovo 26 d. nutartimi bausmės vykdymo atidėjimas panaikintas. 2022 m. birželio 14 d. paleistas iš pataisos įstaigos atlikus bausmę,

kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos BK 259 straipsnio 2 dalyje, padarymu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

J. M., neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, kartu su kitu asmeniu, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas išskirtas, neteisėtai laikė nedidelį kiekį narkotinių medžiagų – kanapių (antžeminės dalys), kurios masė yra 0,390 g, delta-9-tetrahidrokanabinolio kiekis jose – 9,7 % savadarbėje suktinėje, kol 2023 m. liepos 21 d. apie 22.20 val. PC „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), medžiagas rado ir paėmė PC „(duomenys neskelbtini)“ apsaugos darbuotojas M. K..

Šiais veiksmais J. M. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 259 straipsnio 2 dalyje.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamasis turėjo kanapių, kurių bendra masė 0,390 g, todėl kaltinamojo turėtos medžiagos kiekis neviršija nedidelio kiekio ir atitinka BK 259 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos dalyką. Byloje nėra duomenų, kad kaltinamasis šias narkotines medžiagas būtų turėjęs su tikslu jas parduoti ar kitaip platinti. Tokiu būdu byloje nustatyta ir įrodyta, kad kaltinamasis J. M., neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, neteisėtai disponavo – laikė – nedidelį kiekį narkotinių medžiagų – kanapių.

Teismas pažymi, jog J. M. inkriminuotas ne tik narkotinių medžiagų laikymas, bet ir įgijimas ikiteisminio tyrimo nenustatytomis aplinkybėmis. Pažymėtina, kad narkotinių ar psichotropinių medžiagų įgijimas yra alternatyvi BK 259 straipsnio 2 dalies dispozicijoje numatyta veika. Vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. spalio 20 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-218/2009, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. rugsėjo 29 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-405-507/2015 ir kt.), inkriminuojant narkotinių ar psichotropinių medžiagų įgijimo požymį, būtina nustatyti esmines tokios medžiagos įgijimo aplinkybes: kas konkrečiai, kur, kaip, kokiais veiksmais, iš kokio asmens įgijo narkotines medžiagas. Kiekviena aplinkybė turi būti nustatyta ir įrodyta, o ne preziumuota. Nenustačius ir neįrodžius narkotinių medžiagų įgijimo konkrečių aplinkybių, net ir tuo atveju kai nustatytos ir įrodytos neteisėto laikymo ar gabenimo aplinkybės, asmuo už įgijimą negali būti baudžiamas.

Šioje baudžiamojoje byloje jokių objektyvių įrodymų, patvirtinančių narkotinių medžiagų įgijimą, nesurinkta. Kaltinamasis pats negalėjo nurodyti, iš kur gavo narkotinių medžiagų. Jokios kitos narkotinių medžiagų įgijimo aplinkybės (kur, kada, kaip, iš ko, už kiek, kokiu būdu įgyta) kitais įrodymais taip pat nenustatytos. Esant šioms aplinkybėms, laikytina, kad šioje byloje neįrodyta, kur, kaip, kada, kokiais veiksmais kaltinamasis įgijo kaltinime nurodytas narkotines medžiagas, todėl iš kaltinimo šalintina formuluotė dėl neteisėto narkotinių medžiagų įgijimo.

Pašalinus vieną iš inkriminuotų neteisėtų veiksmų – įgijimą, nusikalstamos veikos kvalifikacija dėl neteisėto disponavimo nedideliu kiekiu narkotinių medžiagų, neturint tikslo jas platinti, nesikeičia, nes, kaip jau aptarta anksčiau, byloje nustatyta ir įrodyta, jog kaltinamasis teismo nustatytomis aplinkybėmis įvykdė alternatyvią nusikalstamą veiką – neteisėtai, neturėdamas tikslo platinti, laikė nedidelį kiekį narkotinės medžiagas.

Paskelbus įtariamajam apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, J. M. pareiškė, kad su prokurorės kreipimusi į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu bei su siūloma bausmės rūšimi – laisvės apribojimu ir jos dydžiu sutinka.

Skiriant bausmę kaltinamajam, atsižvelgiama į bendruosius bausmių skyrimo pagrindus, įtvirtintus BK 54 straipsnyje, t. y. į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus, tikslą, kaltinamojo asmenybę, kaltinamojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę bei sunkinančių aplinkybių nebuvimą, kitas reikšmingas bylai aplinkybes, o taip pat ir bausmės paskirtį (BK 41 straipsnis).

Kaltinamojo J. M. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe laikytina tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

Skiriant bausmę atsižvelgiama į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą ir stadiją – kaltinamasis padarė vieną baigtą tyčinę nusikalstamą veiką, kuri priskiriama baudžiamųjų nusižengimų kategorijai. Taip pat įvertinama ir kaltinamojo asmenybė, būtent tai, kad kaltinamasis anksčiau teistas, baustas administracine tvarka. Taip pat atsižvelgiama į tai, kad specialisto išvadoje nurodyta, kad kaltinamajam skirti psichiatrijos ekspertizę netikslinga, todėl abejoti jo pakaltinamumu teismas neturi pagrindo.

Kaltinamasis nurodė, kad sutinka su bausmės rūšimi – laisvės apribojimu – bei jos dydžiu. Kadangi kaltinamasis kaltu prisipažino, gailėjosi, jis su savimi laikė nedidelį kiekį narkotinių medžiagų – kanapių, kurių bendra masė 0,390 g, kaltinamajam skirtina prokurorės siūloma bausmės rūšis – 9 mėnesių laisvės apribojimas, įpareigojant visą bausmės vykdymo laikotarpį nuo 23.00 val. iki 06.00 val. neišeiti iš namų, jeigu tai nesusiję su darbu, mokslu ar gydymusi.

Kadangi baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis kaltu prisipažino visiškai, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, skirtina bausmė kaltinamajam mažintina vienu trečdaliu.

Kaltinamajam kardomoji priemonė ikiteisminio tyrimo metu paskirta nebuvo.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: likusios kanapės (antžeminės dalys) (0,204 g), supakuotos į plastikinį uždaromą maišelį, laikomos PD prie VRM Turto valdymo valdybos Paimtų daiktų valdymo ir sandėlių skyriuje, Liepyno g. 7, LT-08105 Vilnius, baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, sunaikintinos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 418 straipsniu, 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, 422 straipsniu,

nusprendžia:

Iš kaltinimo J. M. pašalinti aplinkybes dėl neteisėto narkotinių medžiagų įgijimo.

J. M. pripažinti kaltu padarius baudžiamąjį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 259 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jam 9 (devynių) mėnesių laisvės apribojimą, įpareigojant visą bausmės vykdymo laikotarpį nuo 23.00 val. iki 06.00 val. neišeiti iš namų, jeigu tai nesusiję su darbu, mokslu ar gydymusi.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, šiuo teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu, ir paskirti J. M. 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant visą bausmės vykdymo laikotarpį nuo 23.00 val. iki 06.00 val. neišeiti iš namų, jeigu tai nesusiję su darbu, mokslu ar gydymusi.

Daiktus, turėjusius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: likusias kanapes (antžeminės dalys) (0,204 g), supakuotas į plastikinį uždaromą maišelį, laikomas PD prie VRM Turto valdymo valdybos Paimtų daiktų valdymo ir sandėlių skyriuje, Liepyno g. 7, LT-08105, Vilnius, baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, sunaikinti.

1. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per 14 dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo jam įteikimo dienos paduoti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmams prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Tokiu atveju šis teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios.

2. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, tai yra išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

3. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per 14 dienų nuo jo įteikimo kaltinamajam dienos ir vykdomas Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.