- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-11-29
- Bylos Nr.
- 2S-1798-104/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 2-52-3-00869-2012-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Natalja Cikoto
- Ieškovas
- A. P.
- Atsakovas
- R. B.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Natalja Cikoto apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovo A. P. atskirąjį skundą dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2012 m. liepos 20 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo A. P. ieškinį atsakovei R. B. dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo priteisimo ir pagal atsakovės R. B. priešieškinį ieškovui A. P. dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo priteisimo (kurioje išvadą teikianti institucija yra Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius),
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas A. P. kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl savo nepilnamečio sūnaus T. P. gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo priteisimo. Taip pat ieškovas pateikė prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones – iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos nustatyti nepilnamečio sūnaus T. P. laikinąją gyvenamąją vietą su tėvu, t.y. ieškovu, ir priteisti iš atsakovės R. B. laikiną išlaikymą nepilnamečiui vaikui T. P., mokamą periodinėmis išmokomis kas mėnesį po 400 Lt iki sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo dienos. Nurodė, kad šalims pradėjus gyventi skyrium, jų sūnus T. P. tik apie du mėnesius gyveno su atsakove, o 2010 m. lapkričio mėnesį atsakovė sūnų grąžino ieškovui, ir nuo to laiko berniukas gyveno su tėvu jo motinai priklausančiame bute, iš jo namų lankė mokyklą, buvo jo auklėjamas ir prižiūrimas; su motina bendrauti vaikui netrukdė. Pažymėjo, kad atsakovės nuomojamos gyvenamosios vietos dažnai keisdavosi; vaikas aiškiai išreiškia savo poziciją dėl gyvenimo su tėčiu. Prašo taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nes 2012-06-24 vaikui išėjus pasisvečiuoti pas motiną, pastaroji vaiko negrąžino.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus rajono apylinkės teismas 2012 m. liepos 12 d. nutartimi ieškovo prašymą tenkino ir laikinai, iki teismo sprendimo šioje byloje priėmimo, nustatė nepilnamečio vaiko T. P. gyvenamąją vietą kartu su ieškovu, t.y. su jo tėvu A. P. bei priteisė iš atsakovės R. B. nepilnamečio vaiko T. P. išlaikymui po 400 Lt kas mėnesį nuo 2012-07-12 iki bus priimtas teismo sprendimas.
Vilniaus rajono apylinkės teismas, išnagrinėjęs atsakovės R. B. atskirąjį skundą, 2012-07-20 nutartimi jį tenkino ir panaikino Vilniaus rajono apylinkės teismo 2012-07-12 nutartį, kuria buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės. Teismas atsižvelgė į 2012-07-17 teismo posėdyje išklausytą nepilnamečio T. P. nuomonę, bei abiejų šalių pasiektą preliminarų susitarimą, kad nepilnametis vaikas turėtų likti gyventi su motina.
Šalies argumentai
Ieškovas A. P. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus rajono apylinkės teismo 2012-07-20 nutartį ir palikti galioti 2012-07-12 nutartį, kuria nepilnamečio T. P. gyvenamoji vieta buvo nustatyta su tėvu A. P.. Ieškovas nurodė, kad Vilniaus rajono apylinkės teismas, priimdamas 2012-07-20 nutartį, nepagrįstai vadovavosi 2012-07-17 teismo posėdyje išklausyto nepilnamečio T. P. nuomone, kuri, atsižvelgiant į vaiko būseną, turėtų būti laikoma neobjektyviai išreikšta, vaikui patiriant jo motinos R. B. psichologinį spaudimą. Taip pat nurodė, kad vaiko motina R. B. neturi galimybių užtikrinti sūnui tinkamų gyvenimo sąlygų ir teisės į gyvenamąjį būstą, nes gyveno antisanitarinėmis sąlygomis, taip pat dažnai keitė gyvenamąją vietą.
Atsiliepimas
Atsakovė R. B. atsiliepimu į atskirtąjį skundą prašo jį atmesti. Nurodo, kad ieškovo skunde išdėstyti teiginiai yra niekuo nepagrįsti, nes ieškovas teismui nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių, jog atsakovė neužtikrina nepilnamečio vaiko interesų, gyvena antisanitarinėmis sąlygomis, o ir pat ieškovas neturi savo gyvenamojo būsto, yra priklausomas nuo motinos. Anot atsakovės, tarp jos ir nepilnamečio sūnaus esantis ryšys yra labai glaudus, vaikas nori būti su ja, jaučiasi saugus, todėl nepagrįsti yra ir ieškovo teiginiai apie neva daromą psichologinį spaudimą jų nepilnamečiui sūnui.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas atmetamas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio ar atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (Lietuvos Respublikos CPK 320 str. 1 d.). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme (Lietuvos Respublikos CPK 338 str.).
Iš bylos medžiagos nustatyta, kad Vilniaus rajono apylinkės teismas 2012-07-20 nutartimi, nenustačius pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones, 2012-07-12 nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo panaikino. Pateiktame atskirajame skunde ieškovas nesutinka su šia nutartimi, nurodo, kad teismo posėdžio metu išsakyta jo nepilnamečio sūnaus nuomonė, kuria rėmėsi pirmosios instancijos teismas, yra įtakota jo motinos darant psichologinį spaudimą, taip pat, kad motina negali užtikrinti nepilnamečio sūnaus interesų.
Laikinosiomis apsaugos priemonėmis šeimos bylose (Lietuvos Respublikos CK 3.65 str.), kuriose sprendžiami tokie socialiai reikšmingi klausimai kaip neterminuotas tėvo valdžios apribojimas, vaikų gyvenamosios vietos nustatymas, išlaikymo nepilnamečiams vaikams formos pakeitimas ir pan., be kitų tikslų, įtvirtintų Lietuvos Respublikos CPK 144 str., yra siekiama užtikrinti, kad būtų kuo mažiau pažeidžiami prioritetiniais laikomi nepilnamečių vaikų asmeniniai neturtiniai, taip pat turtiniai interesai iki teismo sprendimo priėmimo. Asmuo, prašantis pritaikyti laikinąsias apsaugos priemones, turi pareigą įrodyti būtinybę taikyti prašomas laikinąsias apsaugos priemones. Kadangi nagrinėjamu atveju prioritetinis yra vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieškovas nepateikė teismui jokių įrodymų, kad atsakovė R. B. negalėtų prižiūrėti ar blogai prižiūri savo nepilnametį vaiką, ar kaip kitaip pažeidžia vaiko teises bei interesus. Ieškovo atskirojo skundo teiginiai, atsižvelgiant į tai, kad teismo posėdžio metu nepilnametis T. T. išreiškė norą gyventi su motina, laikytini deklaratyviais. Kadangi ieškovas teismui nepateikė jokių objektyvių įrodymų, pagrindžiančių jo argumentus, o savo ruožtu atsakovė atsiliepimu į atskirąjį skundą tokius argumentus paneigė, todėl apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nėra pagrindo panaikinti Vilniaus rajono apylinkės teismo 2012-07-20 nutartį ir taikyti ieškovo prašomas laikinąsias apsaugos priemones
Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl prašomų taikyti laikinųjų apsaugos priemonių, nevertina ir nepasisako dėl ieškovo bei atsakovės pateiktuose dokumentuose išdėstytų aplinkybių dėl vaiko psichologinės būsenos, taip pat abiejų šalių pateiktų prieštaringų aplinkybių apie ieškovo ir atsakovės gyvenamąsias sąlygas, nes šias aplinkybes tirs ir įvertins pirmos instancijos teismas po atliktos ekspertizės nagrinėdamas bylą iš esmės. Kaip minėta, ieškovo pateikti duomenys šiai dienai nesuteikia pagrindo taikyti ieškovo prašomas laikinąsias apsaugos priemones, t.y. iki teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo nustatyti kitą nepilnamečio vaiko nuolatinę gyvenamąją vietą. Be to, šiuo atveju nėra pagrindo teigti, kad nepritaikius ieškovo prašomų laikinųjų apsaugos priemonių ieškovui galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų ar taptų neįmanomas.
Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs ieškovo ir atsakovės argumentus, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismo skundžiama nutartis priimta nepažeidžiant procesinės ir materialinės teisės normų, reglamentuojančių laikinųjų apsaugos priemonių taikymą šeimos bylose, neprieštarauja šalių interesų pusiausvyrai bei nepilnamečių vaikų teisėtiems interesams, teisingumo, protingumo, sąžiningumo principams, todėl atskirojo skundo argumentais keisti ar naikinti skundžiamą teismo nutartį nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus rajono apylinkės teismo 2012 m. liepos 20 d. nutartį palikti nepakeistą.