- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2024-09-10
- Bylos Nr.
- 1-1226-409/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-17762-2024-4
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Astra Karpytė
- Kaltinamasis
- E. V.
- Kategorijos
- 1.1.7.2.5Terminuotas laisvės atėmimas (BK 50 str.)
- 1.1.8.6.2Kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis (BK 59 str. 1 d. 2 p.)
- 1.1.8.7.9Veika padaryta asmens, apsvaigusio nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, jeigu šios aplinkybės turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.)
- 1.1.8.7.13Veiką padarė recidyvistas (BK 60 str. 1 d. 13 p.)
- 1.1.8.11Bausmės skyrimas, kai neatlikus bausmės padaryta nauja nusikalstama veika (BK 64 str.)
- 1.1.8.12Bausmės skyrimas bylą išnagrinėjus supaprastinto proceso tvarka ar atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą (BK 641 str.)
- 1.2.4.6.2.1Fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui (BK 140 str. 2 d.)
- 2.3.6.4.5.1Apkaltinamojo nuosprendžio aprašomajai daliai keliami reikalavimai (BPK 305 str. 1 2 d. ir kt.)
- 2.3.6.4.5.2Apkaltinamojo nuosprendžio rezoliucinei daliai keliami reikalavimai (BPK 307 str. 1–3 d. ir kt.)
viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje E. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, (duomenys neskelbtini), išsituokęs, vidurinio ir profesinio išsilavinimo, nedirbantis, deklaruota gyvenamoji vieta – (duomenys neskelbtini), šiuo metu atliekantis laisvės atėmimo bausmę Lietuvos kalėjimų tarnybos (duomenys neskelbtini) kalėjime, teistas:
1) 2020-02-18 Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį, taikant Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 dalį, nuteistas laisvės apribojimu 4 mėnesiams;
2) 2020-05-04 Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį, taikant Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnį, nuteistas laisvės apribojimu 8 mėnesiams, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1, 3 dalimis paskirta bausmė subendrinta su Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2020-02-18 baudžiamuoju įsakymu paskirtos bausmės neatlikta dalimi ir galutinė bausmė paskirta laisvės apribojimas 11 mėnesių; 2021-05-31 išregistruotas iš probuojamųjų asmens duomenų registro;
3) 2022-05-12 Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Resublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį, taikant Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnį, nuteistas 40 parų areštu, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsniu, arešto bausmės vykdymas atidėtas 6 mėnesiams;
4) 2023-11-07 Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį (dvi veikos), taikant Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnį, nuteistas laisvės atėmimu 6 mėnesiams, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 3 dalimi, bausmė subendrinta su Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2022 m. gegužės 12 d. baudžiamuoju įsakymu paskirtos bausmės neatlikta dalimi ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 6 mėnesiams 15 dienų, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 2 dalimi, 4 dalimi, 5 dalies 5 punktu, 6 punktu, 7 punktu, 8 punktu, 10 punktu, paskirtos bausmės vykdymas atidėtas 1 (vieneriems) metams be intensyvios priežiūros, skiriant įpareigojimus: nuo 23.00 val. iki 5.00 val. būti savo gyvenamojoje vietoje, jeigu tai nesusiję su darbu ar gydymusi, dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje, 8 mėnesius dalyvauti elgesio pataisos programoje, neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų ir alkoholinių gėrimų; 2024 m. birželio 10 d. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų nutartimi panaikintas bausmės vykdymo atidėjimas ir pasiųstas atlikti laisvės atėmimo bausmę; nuo 2024-07-09 atliekantis laisvės atėmimo bausmę; teistumas neišnykęs,
kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį.
Aprašomoji dalis
nustatė:
E. V. smurtaudamas nežymiai sužalojo savo šeimos narį – sugyventinę L. M., būtent: 2024-05-11, apie 00.40 val., (duomenys neskelbtini), tyčia pastūmė nukentėjusiąją L. M., dėl to nukentėjusiajai nugriuvus, du kartus spyrė jai į galvą, taip nukentėjusiajai L. M. padarydamas nežymų sveikatos sutrikdymą sukėlusius sužalojimus - poodines kraujosruvas kairėje pakaušio pusėje, nosies nugarėlės kairėje pusėje ir viršutinės lūpos kairėje pusėje, pogleivinę kraujosruvą viršutinės lūpos vidiniame paviršiuje kairėje.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 straipsnio 1 dalies, 291 straipsnio nuostatomis, byla buvo nagrinėjama atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą.
Apklaustas teisme kaltinamasis E. V. kaltu prisipažino ir parodė, jog L. M. yra jo sugyventinė, kartu augina mažametį vaiką. Gyveno (duomenys neskelbtini). 2024 m. gegužės 11 d. naktį, kilus konfliktui, pastūmė nukentėjusiąją L. M., o jai nugriuvus spyrė du kartus į galvą. Pripažįsta padaręs visus L. M. nustatytus sužalojimus. Gailisi dėl savo veiksmų, nukentėjusiosios atsiprašė, ji jam atleido, planuoja gyventi kartu, kai atliks bausmę.
Motyvuojamoji dalis
Be kaltinamojo E. V. prisipažinimo teisme jo kaltė įrodoma jo paties ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, nukentėjusiosios, liudytojų ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais ir kitais ikiteisminio tyrimo metu surinktais įrodymais.
Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu kaip įtariamasis E. V. kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad su sugyventine L. M. kartu gyvena apie 5 metus, L. priklausančiuose namuose, adresu (duomenys neskelbtini), augina bendrą 2,5 metų amžiaus sūnų. 2024-05-11 pas juos į namus atvyko svečiai – jo mama V. V., kuri gyvena (duomenys neskelbtini), ir tos pačios dienos vakare atvažiavo L. pažįstami. Jie visi šventė, sėdėjo namo kieme esančioje pavėsinėje, vartojo alkoholinius gėrimus, kiek išgėrė, nepamena. Po kurio laiko, buvo tarp 22 ir 23 val., jis nuėjo miegoti į miegamąjį. Tuo metu visi dar pasiliko pavėsinėje, o jo mama su jų sūnumi jau buvo namuose, ruošėsi miegoti. Kai nuėjo miegoti, po kurio laiko jis atsibudo nuo riksmų. Išgirdo sugyventinės balsą, kuri rėkė ant jo mamos. Suprato, kad tarp jų kilo konfliktas, todėl jis atsikėlė ir atėjo pas jas į virtuvę, pasakė ramintis, nes vaiką pažadins. Tada tarp jų įsiplieskė dar didesnis konfliktas, L. pradėjo ant jo šaukti. Kai jis atėjo pas mamą ir L. į virtuvę, ant L. kūno jokių sužalojimų nesimatė. Tuomet jis pastūmė L., kadangi pamatė, jog ji pažiūrėjo į virtuvėje sudėtus peilius, pagalvojęs, jog ji gali griebti peilį. Kai pastūmė L., jis matė, jog ji nukrito ant lovos, ar ji kur atsitrenkė, jis nematė. Po to jai nugriuvusiai spyrė du kartus į galvos sritį. Kuria koja spyrė, nepamena. Dėl to, kad jis sugyventinę pastūmė ir jai spyrė, galėjo būti padaryti jam įteiktame pranešime išvardinti sužalojimai. Dėl pareikšto įtarimo sutinka pilnai, pripažįsta, labai gailisi. (1 t., b. l. 148-151).
Apklausta ikiteisminio tyrimo metu 2024-05-11 nukentėjusioji L. M. parodė, kad su E. V. kartu gyvena jau 5 metai. Per tą laiką metams buvo išsiskyrę dėl jo smurto, tačiau po to vėl pradėjo gyventi kartu. Jie gyvena (duomenys neskelbtini), jai priklausančiame name. Vakar atvažiavo E. mama, ji buvo su jų sūnumi, taip pat atvažiavo jos sūnus su drauge ir draugės tėvai. Jie buvo lauke, kepė šašlykus, vyrai vartojo alkoholį, jie gėrė kokteilius. Kai svečiai išvažiavo, E. nuėjo namo, ji jo nebematė. Namuose ji pradėjo tvarkytis, plovė indus. E. mama jos paklausė apie jos planus vasarai (ji važiuodavo dirbti į Palangą), ji atsakė, kad planuoja važiuoti. Tada ji jos paklausė, kur bus sūnus P., ji atsakė, kad su aukle. Tada E. mama pradėjo jai aiškinti, kad praneš vaikų teisėms, jog ji palieka vaiką. Ji pastarajai pasakė, kad viskas bus padaryta tvarkingai, viskas bus sutvarkyta. E. mama jai vėl pradėjo aiškinti pakeltu tonu, o ji pasakė, kad jai nevadovautų jos pačios namuose. Tada atėjo E. ir puolė ant motinos, ją pervertęs pradėjo trankyti per veidą, o po to puolė ant jos, nuo kriauklės nutempė į kambarį ant lovos. Tuo metu jis rankose turėjo peilį ir jai šaukė, kad papjaus. Jo motina jį traukė nuo jos ir jai sakė bėgti. Ji išslydo iš E. ir norėjo pabėgti, tačiau E. ją pagavo ir pastūmė, ji nukrito virtuvėje ant grindų. Tada E. jai spyrė du kartus į pakaušį, iš nosies pasipylė kraujas, pakaušyje yra guzas, kurį prilietus skauda. Po to ji išbėgo į lauką ir paskambino sūnui, pasakė kokia situacija, kad nežino kaip grįžti namo. Sūnus jai sakė kviesti policiją, tačiau policijos ji nekvietė. Kad iškviesta policija, jai pasakė uošvienė, nes jai paskambinusi U. pasakė, kad iškvietė policiją. Kai atvažiavo policijos pareigūnai, uošvienė pradėjo sakyti, kad tai ji puolė su peiliu. Apie tai jai pasakė pareigūnai. Dar nebuvo atvažiavę pareigūnai, kai ji E. mamai pasakė, kad pastaroji jos namuose nepageidaujama, kad ji iš ryto važiuotų namo ir gali pasiimti savo sūnų. E. po paskutinės bylos yra uždėta apykojė. Ji E. į namus nebeįsileis, tegul jis gyvena kur nori. Po E. smūgių jai buvo sukeltas fizinis skausmas, kurį ji vertina 10 balų. (1 t., b. l. 46-49).
Apklausta ikiteisminio tyrimo metu liudytoja V. V. parodė, kad penktadienį, t. y. 2024-05-10, ji atvažiavo pas sūnų E. V. aplankyti savo anūko, kuriam dabar yra 2,5 metų. Tą dieną viskas buvo gerai, jie bendravo, kepė šašlykus. Vakare atvažiavo L. sūnaus uošviai, jie bendravo, vartojo alkoholį. Ji kartu su jais nebuvo, visą laiką žaidė su anūku, vakare jį užmigdė. Ji anksčiau anūką P. augino nuo 6 mėn. iki 10 mėn., kai L. buvo išvažiavusi ir dirbo Juodkrantėje. Vakare, apie 23-23.30 val. svečiai išvažiavo, P. jau miegojo, ji taip pat jau ruošėsi eiti miegoti, kai į kambarį parėjo L., matė, kad ji svirduliavo. L. jos paklausė, kiek ji gaus atlyginimo, kai dirbs darželyje, ji pasakė, kad apie 700-800 eurų. Į tai L. pasakė, kad auklė gaus daugiau, ji auklei mokės 1000 eurų. Tada L. jai pasakė, kad važiuos dirbti į Juodkrantę. L. pradėjo šaukti, ją kolioti visokiais žodžiais. Ji bandė pastarąją raminti, sakė, kad prižadins ir vaiką, ir E., kuris tuo metu jau miegojo, tačiau tai L. neveikė, ji vis tiek šaukė. Tada atėjo atsikėlęs E., pradėjo sakyti, ko jos ginčijasi. L. su E. pradėjo stumdytis, o ji bandė juos nuraminti ir išskirti. Po to E. nuėjo miegoti, o L. vis tiek nenurimo, kažką metė į jos pusę. Vėliau vėl atėjo E., jie vėl susistumdė, ji vėl bandė juos išskirti. Jiems besistumdant E. nugriuvo, o tada L. pasiėmė peilį sakydama: „dursiu“. Ji iš L. peilį atėmė, įmetė jį į kriauklę. Tada E. vėl nuėjo ir atsigulė. Kadangi L. ir toliau nenurimo, E. vėl atėjo. Tada jau E. pasiėmė peilį, jie vėl pradėjo stumdytis, tada L. nukrito, prasiskėlė lūpą, o E. jai gulinčiai du kartus įspyrė į nugarą. L. išbėgo į lauką, ji paskambino sūnui. Tada jai paskambino L. sūnaus draugė ir paklausė, gal iškviesti policiją, tai ji pasakė, kad dar nekviestų, bandys pati susitvarkyti. E. vėl nuėjo miegoti, tačiau L. vis tiek nenurimo, ji vėl šaukė. Matydama, kad L. niekaip nenurimsta, ji paskambino U. ir pasakė, kad ji negali susitvarkyti ir kad ji iškviestų policiją. Tada prabudo ir P., ji pradėjo jį raminti. L. jai liepė pasislėpti, tačiau ji su anūku sėdėjo kambaryje. Kai atvažiavo policijos pareigūnai, L. jiems pradėjo pasakoti, ji atėjo iš kito kambario ir pasakė, kad ji viską matė, tačiau policijos pareigūnai jos nesiklausė. Atvykusi greitoji L. išvežė į ligoninę, kai ji grįžo, ji su L. nekalbėjo, o ryte susirinko daiktus ir išvažiavo namo. Visą vakarą L. šaukė ant jos, šaukė ant E., jį taip provokavo, o E. norėjo ją apginti. (1 t., b. l. 69-72).
Ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja U. M. parodė, kad gali paaiškinti, jog vieną dieną, penktadienį, tikslios datos neprisimena, tačiau telefone mato nuotrauką, darytą gegužės 11 d., kur matyti jos draugo A. mamos veide mėlynė, ji su savo tėvais, su draugu A. nuvažiavo pas A. mamą L. M. ir E. V. susipažinti. Ten tėvai susėdę išgėrė, kepė šašlykus, bendravo. Kol jie buvo, viskas buvo gerai. Vakare, gal apie 22-23 val., tuo metu jau buvo tamsu, jie išvažiavo namo. Jiems tik grįžus, A. paskambino mama šaukdama, kad ją muša, pjauna, prašė atvažiuoti. A. pasakė, kad nevažiuos, nes anksčiau yra pats nukentėjęs nuo E., o kai gindamasis nuo jo kastuvu jam sudavė, A. ir pats turėjo bylą. Po kokių 15 minučių jai paskambino E. mama, kuri tuo metu buvo atvažiavusi ir prižiūrėjo P., ir pasakė, kad ji kviestų policiją, nes ten gerai nebus. Kiek girdėjo, L. M. šaukė, kad ją pjauna, o E. mama sakė, kad tai L. pjauna E. Kas ten vyko pas juos, ji nematė, tačiau ji paskambino numeriu 112 ir iškvietė policijos pareigūnus. E. V., būdamas blaivus, yra geras žmogus, tačiau kai išgeria, jis pasidaro agresyvus, tačiau tik prieš L. M.. (1 t., b. l. 75-78).
2024-05-11 tarnybiniame pranešime dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo nurodyta, kad buvo gautas U. M. pranešimas apie smurtą artimoje aplinkoje. Įvykio vietoje L. M. paaiškino, kad buvo namuose su sugyventiniu E. V., jo mama V. V. ir atvykusiais svečiais. Su sugyventiniu ir svečiais vartojo alkoholinius gėrimus, vėliau svečiai išvažiavo. Išvažiavus svečiams, pradėjo žodžiu konfliktuoti su sugyventiniu, ko pasekoje, šis paėmė virtuvėje esantį peilį ir, atsinešęs į kambarį, juo mojavo. Kambaryje E. V. ją pastūmė, dėl ko ji nugriuvo, o sugyventinis du kartus spyrė į galvą, pakaušio sritį, po smūgio iš nosies pradėjo bėgti kraujas. Tokiu būdu jai sukėlė fizinį skausmą, kurį įvertino 5 balais. Į įvykio vietą buvo iškviesti medikai, kurie L. M. išsivežė į Šiaulių Respublikinės ligoninės priėmimo skyrių apžiūrai. Pabendravus su visą įvykį mačiusia V. V., ši nurodė, kad viskas pasidėjo tuomet, kai L. M. paklausė dėl ateinančios vasaros planų. L. M. nurodė, kad kažkur planuoja išvykti, todėl V. V. paklausė: ,,o kam paliksi vaiką?“. Tuomet L. M. pradėjo garsiai žodžiu konfliktuoti, dėl ko atsikėlė miegojęs E. V. ir pradėjo jas raminti. Tuomet pati L. M. paėmė peilį ir su juo stovėjo prieš E. V., o E. V. net nebuvo paėmęs peilio į rankas viso įvykio metu. E. V. L. M. pastūmė šiek tiek į šoną, taip bandydamas apsisaugoti ir tuomet nuėjo atgal miegoti. V. V. nurodė, kad E. V. L. M. nemušė, nei spyrė, nei trenkė, jokio peilio rankose neturėjo. E. V. paaiškino, kad po išgertuvių su sugyventine ir svečiais nuėjo miegoti. Miegodamas išgirdo triukšmą, kaip jo sugyventinė ir mama žodžiu konfliktuoja. Jis atsikėlė ir nuėjo pažiūrėti, dėl ko jos konfliktuoja. Bandydamas išspręsti konfliktą, pamatė, kad jo sugyventinė L. M. paėmė peilį ir pradėjo ant jo šaukti: „tuoj tu sūka“, todėl, pamatęs taip konfliktiškai nusiteikusią sugyventinę, ją pastūmė ir ši nukrito ant kambaryje esančios lovos. Daugiau L. M. nieko nepadarė, jokių smūgių nesudavė, fizinio skausmo nesukėlė, nuėjo toliau miegoti. Alkotesteriu E. V. nustatytas 1,66 prom. girtumas, L. M. 1,65 prom. girtumas. (1 t., b. l. 13-16).
Policijos BIRT ataskaitų žiūryklėje (ROIK Nr. 0124000276986) nurodyta, jog 2024-05-11 00.54 val. buvo gautas U. M. pranešimas, kad paskambino močiutė ir pasakė, kad pranešėjos mama L. M. konfliktuoja su vyru, šūkauja vienas ant kito. 03.01 val. iš ligoninės gautas slaugytojos pranešimas, kad 01.59 val. GMP atvežta neblaivi L. M., gyv. (duomenys neskelbtini)., kuri dėl nosies ir galvos sumušimų gydosi ambulatoriškai. Aplinkybės neaiškios. (1 t., b. l. 17-18).
2024-05-11 įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota įvykio vietos - gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), apžiūra. Apžiūros metu nusikalstamos veikos pėdsakų nenustatyta. (1 t., b. l. 19-28).
2024-05-11 asmens apžiūros protokole nurodyta, jog atlikta L. M. asmens apžiūra. Apžiūros metu nustatyta, kad ant nosies matoma kraujosruva. (1 t., b. l. 29-34).
Valstybinės teismo medicinos tarnybos Šiaulių skyriaus specialisto išvadoje Nr. G 532/2024(04) nurodyta, kad L. M. nustatyti sužalojimai: poodinės kraujosruvos kairėje pakaušio pusėje, nosies nugarėlės kairėje pusėje ir viršutinės lūpos kairėje pusėje, pogleivinė kraujosruva viršutinės lūpos vidiniame paviršiuje kairėje. Sužalojimai galėjo būti padaryti užduotyje nurodytu laiku. Poodinė kraujosruva kairėje pakaušio pusėje galėjo būti padaryta tiek tiesioginio trauminio poveikio pasekoje kietu buku daiktu, tiek griuviminės traumos metu kontaktuojant su kietu buku paviršiumi. Tikėtina, kad kiti sužalojimai padaryti tiesioginių trauminių poveikių pasekoje kietais bukais daiktais. Sužalojimai padaryti ne mažiau trijų trauminių poveikių pasekoje. L. M. nustatyti sužalojimai tiek visumoje, tiek kiekvienas iš jų atskirai kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu. (1 t., b. l. 65-66).
Bendrojo pagalbos centro Klaipėdos skyriaus 2024-05-15 rašte Nr. 41D(K)-355 nurodyta, kad bendrojo pagalbos centro 2024-05-11 00.59 val. informacinėje sistemoje yra užfiksuotas telefoninis pranešimas, pateikiama skambučio skaitmeninė garso įrašo kopija. (1 t., b. l. 125-126).
2024-06-03 – 2024-06-04 kitų objektų apžiūros protokole užfiksuota skambučio į bendrąjį pagalbos centrą apžiūra. Girdima, kad vyksta pokalbis tarp bendrojo pagalbos centro operatorės ir moters, vėliau prisistačiusios U. M., kuri sako, kad reikia policijos adresu (duomenys neskelbtini), nurodo, kad tėvai susipyko, močiutė prašė iškviesti policiją, nes mušasi, pykstasi, rėkia vienas ant kito, nukentėjo L. M., jai bėga kraujas, sužalojo E. V.. (1 t., b. l. 127-129).
2024-06-07 – 2024-06-12 kitų objektų apžiūros protokole užfiksuota į įvykio vietą atvykusių policijos pareigūnų kūno kameromis darytų įrašų apžiūra. Vaizdo įrašuose užfiksuota, kaip įvykio vietoje pareigūnai aiškinasi konflikto aplinkybes, L. M. jiems rodo kruviną lūpą, teigia, kad E. V. puolė ant jos su peiliu, ją pervertė, mušė, trenkė į galvą, spardė, jai pasipylė kraujas iš nosies, nurodo, kad spyrė į galvą du kartus, patirtą skausmą vertina 5 balais. E. V. aiškina, kad kilus tarp L. M. ir jo mamos konfliktui, jis bandė nuraminti jas, tačiau L. M. puolė jį su peiliu, jis ją nustūmė ir ši nugriuvo. (1 t., b. l. 130-137).
Įvertinęs šiuos įrodymus, teismas laiko, jog kaltinamojo E. V. kaltė įrodyta. Pats kaltinamasis E. V. kaltę pripažino. Tai, jog kaltinamasis E. V. smurtavo prieš nukentėjusiąją L. M., patvirtinama nukentėjusiosios ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, liudytojų V. V. ir U. M. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, policijos pareigūnų kūno kameromis darytais vaizdo įrašais. Nukentėjusiajai L. M. padaryti sužalojimai užfiksuoti jos asmens apžiūros protokole, specialisto išvadoje. Todėl nekyla abejonių dėl kaltinamojo E. V. kaltės padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką.
Kaltinamasis E. V. tyčia smurtaudamas nežymiai sužalojo savo šeimos narį – sugyventinę L. M., todėl jo veika atitinka Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo požymius.
Skirdamas bausmę kaltinamajam E. V., teismas atsižvelgia į tai, kad jis padarė nusikalstamą veiką, priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai, nusikalstama veika baigta, padaryta tiesiogine tyčia. Jo atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi. Jo atsakomybę sunkina tai, jog nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, bei tai, jog nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistu. Jis teistas (1 t., b. l. 165-174), teistumas neišnykęs, baustas administracine tvarka (1 t., b. l. 162-164). E. V. nuo 2024-01-12 iki 2024-05-20 dirbo (1 t., b. l. 158-160). Atsižvelgiant į šias aplinkybes kaltinamajam E. V. skirtina bausmė – laisvės atėmimas. Kaltinamasis teistas už smurtavimą artimoje aplinkoje prieš tą pačią nukentėjusiąją L. M., nevykdė probacijos sąlygų ir teismo įpareigojimų, dėl ko buvo panaikintas ankstesniuoju nuosprendžiu taikytas bausmės vykdymo atidėjimas, todėl skirtina realiai atliekama laisvės atėmimo bausmė, nes nėra pagrindo manyti, kad bausmės tikslai galėtų būti pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo. Kadangi kaltinamasis kaltę pripažino, byloje buvo atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas, taikytinos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio nuostatos ir bausmė kaltinamajam sumažintina vienu trečdaliu. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1, 3 dalių nuostatomis, bausmė dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrintina su ankstesniuoju nuosprendžiu paskirtos bausmės neatlikta dalimi.
Bausmės pradžia kaltinamajam E. V. skaičiuotina nuo nuosprendžio paskelbimo dienos. Iki nuosprendžio įsiteisėjimo kaltinamajam E. V. skirtina kardomoji priemonė – suėmimas.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 140 straipsnio 13 dalies nuostatomis kaltinamajam E. V. į bausmę įskaitytinas laikino sulaikymo laikas nuo 2024 m. gegužės 11 d. 01.40 val. iki 2024 m. gegužės 12 d. 12.20 val. (1 t., b. l. 83-87, 88-90) ir laikytina, jog jis yra atlikęs dvi laisvės atėmimo bausmės dienas.
Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamajam E. V. skirtos kardomosios priemonės – įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios nuo 2024 m. gegužės 12 d. iki 2024 m. rugpjūčio 12 d. (1 t., b. l. 107-109) ir dokumentų (asmens tapatybės kortelės Nr. 14918978) paėmimas (1 t., b. l. 113-116). Kadangi kaltinamasis E. V. kalėjime atlieka laisvės atėmimo bausmę, laikant, jog toliau taikyti šias kardomąsias priemones netikslinga, teismo 2024 m. rugpjūčio 13 d. nutartimi kardomosios priemonės – įpareigojimo gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios terminas nebuvo pratęstas, o kardomoji priemonė – dokumentų paėmimas buvo panaikinta (2 t., b. l. 20-21).
Šiaulių teritorinė ligonių kasa pareiškė 104,31 Eur civilinį ieškinį dėl žalos, susidariusios teikiant nukentėjusiajai L. M. asmens sveikatos priežiūros paslaugas, privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui atlyginimo (2 t., b. l. 13-18). Nukentėjusiajai asmens sveikatos priežiūros paslaugos buvo teikiamos dėl sužalojimo, padaryto tyčiniais kaltinamojo E. V. veiksmais. Žalos dydis įrodytas pateiktais dokumentais. Todėl ieškinys tenkintinas.
Teismui pateikta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyriaus 2024-08-30 pažyma Nr. APD-2024-08362 dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų 285,42 Eur priteisimo iš kaltinamojo E. V. (2 t., b. l. 38-41). Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 106 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį. Kaltinamasis E. V. kalėjime atlieka laisvės atėmimo bausmę, jam gynėjas buvo būtinas, jį teisme gynė valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos parinktas ir teismo nutartimi paskirtas advokatas, todėl valstybė patyrė išlaidas. Tačiau E. V. yra laikomas įkalinimo įstaigoje, turto, pajamų neturi, todėl teismas pripažįsta, kad jo turtinė padėtis yra sunki. Dėl šių aplinkybių valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos iš kaltinamojo E. V. nepriteistinos.
Daiktinių įrodymų nėra.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi,
nusprendžia:
E. V. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir skirti bausmę – laisvės atėmimą 9 mėnesiams.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, šią bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir E. V. sumažintą bausmę – laisvės atėmimą 6 (šešiems) mėnesiams.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1, 3 dalimis, šią bausmę dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrinti su bausmės, paskirtos Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2023 m. lapkričio 7 d. nuosprendžiu, neatlikta dalimi, ir galutinę bausmę E. V. skirti laisvės atėmimą 9 (devyniems) mėnesiams.
Bausmės pradžią E. V. skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos – nuo 2024 m. rugsėjo 10 d.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 140 straipsnio 13 dalimi, E. V. į bausmę įskaityti laikino sulaikymo laiką nuo 2024 m. gegužės 11 d. 01.40 val. iki 2024 m. gegužės 12 d. 12.20 val. ir laikyti, jog E. V. yra atlikęs dvi laisvės atėmimo bausmės dienas.
Iki nuosprendžio įsiteisėjimo E. V. skirti kardomąją priemonę - suėmimą.
Šiaulių teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį patenkinti ir priteisti iš E. V. 104,31 Eur (vieną šimtą keturis eurus 31 centą) Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto naudai atlyginti žalai, patirtai teikiant nukentėjusiajai L. M. asmens sveikatos priežiūros paslaugas. (Pinigai pervedami į Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos, į. k. 191351679, sąskaitą Nr. LT21 7300 0100 0248 4333, AB „Swedbank“, b. k. 73000).
Valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidų iš E. V. nepriteisti.
Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos, o suimto nuteistojo per dvidešimt dienų nuo nuosprendžio nuorašo įteikimo dienos, gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant per Šiaulių apylinkės teismą.