Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2011-02-28 · Byla Nr. 2KT-43/2011

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2011-02-28
Bylos Nr.
2KT-43/2011
Bylos rūšis
civilinė byla
Ieškovas
R. A.
Atsakovas
Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, Kauno
Advokatai
Rasa Gradauskienė
Kategorijos
  • 94.4pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 98.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 98.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2KT-43/2011Procesinio sprendimo kategorija: 94.4; 98.1; 98.4 (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASN UTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2011 m. vasario 28 d.Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo pirmininkas Egidijus Žironas,

susipažinęs su ieškovo R. A. atstovės, veikiančios pagal įgaliojimą, K. A., pareiškimu dėl Kauno apygardos teismo teisėjų nušalinimo nuo civilinės bylos Nr. 2-103-264/2011 pagal ieškovo R. A. ieškinį atsakovams Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, Kauno rajono savivaldybei, Kauno apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai, V. M., J. Z. ir kitiems dėl nuosavybės teisių į žemę atkūrimo, sutarčių ir Kauno apskrities viršininko įsakymų panaikinimo bei žemės grąžinimo natūra, nagrinėjimo bei prašymu dėl šios civilinės bylos perdavimo nagrinėti kitam apygardos teismui,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Lietuvos apeliaciniame teisme 2011 m. vasario 24 d. buvo gautas ieškovo R. A. atstovės, veikiančios pagal įgaliojimą, K. A. prašymas dėl civilinės bylos Nr. 2-103-264/2011 pagal ieškovo R. A. ieškinį atsakovams Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, Kauno rajono savivaldybei, Kauno apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai, V. M., J. Z. ir kitiems dėl nuosavybės teisių į žemę atkūrimo, sutarčių ir Kauno apskrities viršininko įsakymų panaikinimo bei žemės grąžinimo natūra, nagrinėjimo, perdavimo nagrinėti iš Kauno apygardos teismo kitam apygardos teismui. Prašymas motyvuojamas tuo, kad Kauno apygardos teisme nėra nei vieno teisėjo, kuris galėtų nešališkai išnagrinėti šią bylą, todėl ieškovo R. A. atstovė, veikianti pagal įgaliojimą, K. A. prašo nuo šios bylos nagrinėjimo nušalinti visus Kauno apygardos teismo teisėjus. Jų šališkumas grindžiamas iš esmės keturiais motyvais. Pirma, dėl šios bylos dokumentų klastojimo vyksta ikiteisminis tyrimas Nr. 20-2-00175-10 bei ieškovo atstovė K. A. yra kreipusis į Kauno apygardos prokuratūrą dėl teisėjos Rūtos Palubinskaitės galimai nusikalstamų veiksmų, klastojant šios bylos numerį ir nutartis. Antra, atsakovus šioje byloje atstovaujanti advokatė Rasa Gradauskienė dirba vienoje advokatų kontoroje kartu su advokate S. Ž., kuri yra Kauno apygardos teismo teisėjos Neringos Venckienės pirmos eilės pusseserė, jos vyras yra teisėjos Neringos Venckienės vyro A. V. pirmos eilės pusbrolis, o jos motina yra teisėjos Neringos Venckienės motinos L. K. sesuo. Visi šie asmenys artimai bendrauja ir palaiko glaudžius ryšius. Be to, teisėja Neringa Venckienė spaudoje bei internetinėje svetainėje www.drasiauskelias.lt neigiamai atsiliepė apie ieškovo atstovę K. A.. Trečia, šią bylą nagrinėję teisėjai Evaldas Burzdikas, Rūta Palubinskaitė ir Aušra Baubienė padarė eilę procesinių pažeidimų, tai yra pažeidinėjo ieškovo procesines teises, nes neužtikrino posėdžio rimties, atsakovai nuolat triukšmaudavo bei reikalaudavo ieškovo dalyvavimą pripažinti būtinu, buvo siekiama bylą nagrinėti be ieškovo advokato, buvo klastojamas protokolas ir kiti procesiniai dokumentai, nesilaikyta jokių procesinių terminų ir pan., kas patvirtina atsakovų protegavimą. Ketvirta, Kauno apygardos teismo pirmininkas Albertas Milinis nesiėmė jokių veiksmų, siekiant sukontroliuoti bylą nagrinėjusių teisėjų atliekamus procesinius veiksmus, pažeidžiančius ieškovo teises. Be to, paaiškėjus, kad Kauno apygardos teismo teisėjas Arvydas Stankus klastojo nutartis, o dėl šio įvykio Kauno apygardos teismo pirmininkas prarado Prezidentės pasitikėjimą, ieškovas taip pat nebepasitiki Kauno apygardos teismo teisėjais.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas dėl teisėjų nušalinimo ir prašymas dėl bylos perdavimo kitam teismui atmestini.

Vienas iš bylos perdavimo nagrinėti iš teismo, kuriam ji teisminga, kitam teismui pagrindų, yra bylą nagrinėjančio teismo nušalinimas nuo šios bylos nagrinėjimo (CPK 3 str. 6 d., 34 str. 2 d. 3 p., 65-66 str., 70 str.). Pareiškus nušalinimą bylą nagrinėjančiam apygardos teismui, nušalinimo klausimą išsprendžia Lietuvos apeliacinio teismo pirmininkas ar šio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkas (CPK 69 str. 1 d.).

Asmens konstitucinė teisė, kad jo byla būtų išnagrinėta nešališko teismo, reiškia, jog asmens bylos negali nagrinėti teisėjas, dėl kurio nešališkumo gali kilti pagrįstų abejonių: teisėjas, nagrinėjantis bylą, turi būti neutralus; teismo nešališkumas, kaip ir teismo nepriklausomumas, yra esminė žmogaus teisių ir laisvių užtikrinimo garantija bei teisingo bylos išnagrinėjimo, pasitikėjimo teismu sąlyga (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2008 m. vasario 12 d. nutarimas). Todėl prielaidos, galinčios sukelti abejonių dėl teisėjo ir teismo nešališkumo, turi būti šalinamos. Tačiau pažymėtina, kad visos aplinkybės, sudarančios pagrindą tiek teisėjui nušalinti, tiek pačiam nusišalinti, turi būti pagrįstos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2000 m. lapkričio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1074/2000; 2003 m. kovo 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-279/2003).

Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje pabrėžiama, kad teisė į nešališką teismą turi būti nagrinėjama dviem aspektais – subjektyviuoju ir objektyviuoju. Subjektyvusis teisėjo nešališkumas reiškia tai, kad nė vienas teisėjas neturi išankstinio nusistatymo ar nėra tendencingas (1989 m. gegužės 24 d. sprendimas, priimtas byloje Hauschildt v. Danija, pareiškimo Nr. 154). Objektyvusis teisėjo nešališkumas yra bet kokių prielaidų, sukeliančių abejonių dėl nešališkumo, nebuvimas. Pasisakydamas dėl objektyviųjų teismo ir teisėjo nešališkumo aspektų, Europos Žmogaus Teisių Teismas ne kartą pabrėžė, jog turi būti nustatyti faktai, kurie kelia abejonių dėl teisėjų nešališkumo. Iš Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikos galima daryti išvadą, kad, sprendžiant teisės į nešališką teismą pažeidimo klausimą, svarbu tai, kaip susidariusi situacija ir esančios aplinkybės atrodo objektyviam stebėtojui (2000 m. birželio 22 d. sprendimas, priimtas byloje Coeme ir kt. v. Belgija, pareiškimo Nr. 32492/96; 2005 m. rugsėjo 6 d. sprendimas, priimtas byloje Salov v. Ukraina, pareiškimo Nr. 65518/01).

Nagrinėjamu atveju ieškovo atstovė kaip vieną iš aplinkybių, pagrindžiančių Kauno apygardos teismo šališkumą, nurodo vykstančius ikiteisminius tyrimus dėl teisėjų galimai atliktų nusikalstamų veiksmų, klastojant bylos numerį bei procesinius dokumentus. Patikrinus Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenis, nustatyta, kad Panevėžio apygardos teismo 2010 m. gruodžio 7 d. nutartimi buvo panaikinta Panevėžio miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis ir dėl R. A. skundo priimtas naujas sprendimas: panaikintas Kauno miesto apylinkės prokuratūros 2010 m. liepos 13 d. nutarimas atsisakyti patenkinti skundą ir Kauno miesto apylinkės prokuratūros 2010 m. birželio 16 d. nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą baudžiamojoje byloje Nr. 20-2-00175-10 ir R. A. pareiškimas grąžintas prokuratūrai tirti iš naujo. Kaip matyti iš šios nutarties faktinių aplinkybių, Kauno apygardos prokuratūrai buvo grąžintas tirti R. A. pareiškimas dėl Kauno apygardos teismo teisėjos Rūtos Palubinskaitės galimai nusikalstamos veikos – civilinės bylos, iškeltos pagal ieškovo R. A. ieškinį, procesinių dokumentų klastojimo. Be to, ieškovo atstovė pateikė Kauno apygardos prokuratūrai 2011 m. vasario 14 d. įteiktą pareiškimą dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo dėl civilinę bylą, iškeltą pagal ieškovo R. A. ieškinį nagrinėjusios teisėjos Rūtos Palubinskaitės galimai nusikalstamos veikos – minėtos civilinės bylos numerio bei procesinių dokumentų klastojimo. Iš šių nustatytų aplinkybių, darytina išvada, kad dėl teisėjos Rūtos Palubinskaitės nešališkumo, tuo atveju, jei ji nagrinėtų bylą, iškeltą pagal ieškovo R. A. ieškinį, galėtų kilti abejonių (CPK 66 str.).

Taip pat nagrinėjamu atveju ieškovo atstovė pateikė prielaidą, kad visi Kauno apygardos teismo teisėjai yra ar gali būti šališki nagrinėjant bylą, iškeltą pagal ieškovo ieškinį, dėl to, kad teisėja Neringa Venckienė viešai neigiamai atsiliepė apie ieškovo atstovę. Be to, atsakovus atstovauja advokatė, dirbanti vienoje advokatų kontoroje kartu su kita advokate, kurią su Kauno apygardos teismo teisėja Neringa Venckiene sieja giminystės ir svainystės ryšiai bei artimas bendravimas. Pažymėtina, kad ieškovo atstovei, pateikus įrodymus, patvirtinančius minėtas prielaidas, būtų pagrindas, šiuos įrodymus įvertinus, svarstyti dėl teisėjos Neringos Venckienės suinteresuotumo bylos, iškeltos pagal ieškovo R. A. ieškinį, baigtimi.

Tačiau iš aukščiau minėtų aplinkybių darytina išvada, kad ieškovo atstovė nepateikė jokių konkrečių argumentų bei juos patvirtinančių įrodymų, kurie objektyviam stebėtojui sukeltų abejonių dėl ieškovo R. A. ieškinį nagrinėjančios teisėjos A. Baubienės bei kitų Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriuje dirbančių teisėjų (išskyrus N. Venckienę bei R. Palubinskaitę) suinteresuotumo bylos baigtimi. Todėl šiuo atveju ieškovo atstovės pirmasis ir antrasis motyvai, jog visi Kauno apygardos teismo teisėjai yra šališki vien dėl to, kad bylos, iškeltos pagal ieškovo ieškinį, baigtimi galimai yra suinteresuotos Kauno apygardos teismo teisėjos N. Venckienė bei R. Palubinskaitė (kurios šios bylos nenagrinėja) atmetami kaip neįrodyti. Dėl tų pačių priežasčių atmetamos kaip neįrodytos ir kitos ieškovo atstovės prielaidos, nurodytos pareiškimo ketvirtame motyve, jog Kauno apygardos teismas yra ar gali būti šališkas nagrinėjant bylą, iškeltą pagal ieškovo ieškinį, vien dėl to, kad šios bylos nenagrinėjantis Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas A. Stankus galimai klastojo nutartis, Kauno apygardos teismo pirmininkas A. Milinis atsisakė kontroliuoti bylos, iškeltos pagal ieškovo R. A. ieškinį, nagrinėjusių teisėjų procesinius veiksmus, bei Kauno apygardos teismo pirmininku nepasitiki Prezidentė.

Ieškovo atstovė Kauno apygardos teismo šališkumą sieja ir su bylą nagrinėjusių (nagrinėjančių) teisėjų priimtais procesiniais sprendimais bei atliktais procesiniais veiksmais, nagrinėjant šią bylą. Pažymėtina, kad suinteresuotas asmuo, nesutikdamas su tam tikrais teismo procesiniais sprendimais, turi teisę pasinaudoti CPK nustatytomis teismo procesinio sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės formomis – apeliacija, kasacija, proceso atnaujinimo institutu. Tuo tarpu vien ta aplinkybė, kad bylą nagrinėjantis teisėjas atliko ar atsisakė atlikti tam tikrus procesinius veiksmus arba priėmė tam tikrus procesinius sprendimus, pati savaime nereiškia, kad bylą nagrinėjantis teisėjas bei visas teismas yra šališkas kurio nors byloje dalyvaujančio asmens atžvilgiu. Todėl ieškovo atstovės pareiškimo trečiasis motyvas, jog Kauno apygardos teismas yra šališkas, nes bylą nagrinėję (nagrinėjantys) teisėjai priėmė procesinius sprendimus, nepalankius ieškovui, atmetamas kaip nepagrįstas.

Iš aukščiau išdėstyto seka, kad ieškovo atstovė nepateikė duomenų apie Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriuje dirbančių visų teisėjų galimą suinteresuotumą bylos baigtimi. Taip pat iš ieškovo atstovės pateiktų aplinkybių nenustatytas pagrindas kilti objektyvaus stebėtojo pagrįstoms abejonėms dėl bylą nagrinėjančio pirmosios instancijos teismo nešališkumo. Taigi, nesant įrodymų, jog Kauno apygardos teisme dirbantys teisėjai yra subjektyviai ar objektyviai šališki ieškovo atžvilgiu, tenkinti jo atstovės prašymą dėl bylos perdavimo kitam teismui nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis CPK 35 straipsnio 4 dalimi ir 69 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos apeliacinio teismo pirmininkas

nutaria:

netenkinti ieškovo R. A. atstovės, veikiančios pagal įgaliojimą, K. A., pareiškimo dėl Kauno apygardos teismo teisėjų nušalinimo nuo civilinės bylos Nr. 2-103-264/2011 pagal ieškovo R. A. ieškinį atsakovams Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, Kauno rajono savivaldybei, Kauno apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai, V. M., J. Z. ir kitiems dėl nuosavybės teisių į žemę atkūrimo, sutarčių ir Kauno apskrities viršininko įsakymų panaikinimo bei žemės grąžinimo natūra, nagrinėjimo bei prašymo dėl šios civilinės bylos perdavimo nagrinėti kitam apygardos teismui.

Pirmininkas Egidijus Žironas