Panevėžio apygardos teismo nutartis

2020-10-29 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-168-879/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2020-10-29
Bylos Nr.
1S-168-879/2020
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Daina Vaidachavičienė
Kategorijos
Nr. 1S-168-879/2020Ikiteisminis tyrimas Nr.04-7-00007-18
Procesinio sprendimo kategorija 2.2.3.1.3; 2.14.4 (S)
PANEVĖŽIO APYGARDOS teismasNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. spalio 29 d.Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Daina Vaidachavičienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi įtariamosios O. S. gynėjo advokato L. K. (toliau –Pareiškėjas) skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo 2020 m. kovo 20 d. nutarties, kuria patvirtintas Generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento prokuroro G. N. ( toliau- Prokuroras) 2020 m. kovo 13 d nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą (duomenys neskelbtini) D. Z., kaip aktyviai padėjusiam išaiškinti organizuotų grupių veikas

Aprašomoji dalis

Nustat ė:

1.Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. kovo 20 d. nutartimi patvirtintas Generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento prokuroro G. N. 2020 m. kovo 13 d. nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą (duomenys neskelbtini) D. Z., padėjusiam išaiškinti organizuotų grupių padarytas nusikalstamas veikas, nurodytas nutarimo aprašomojoje dalyje, kurių padarymų D. Z. buvo įtariamas. D. Z. taikyta BK 72 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė ir konfiskuota 50000 eurų, 3300 JAV dolerių, 2500 eurų, paimtų 2019-02-20 kratos metu D. Z. gyvenamojoje vietoje, (duomenys neskelbtini), 180 eurų, paimtų 2019-02-20 D. Z. asmens kratos metu, 13600 eurų, paimtų 2019-02-20 kratos metu D. Z. naudojamame automobilyje (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) Konfiskuotas D. Z. priklausantis nekilnojamas turtas – gyvenamasis namas, esantis (duomenys neskelbtini), unikalus numeris (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinis pastatas, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus numeris (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinis pastatas, esantis (duomenys neskelbtini), unikalus numeris (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini), garažas, esantis (duomenys neskelbtini), unikalus numeris (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini).

2.Ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartyje pritarta prokuroro nutarime išdėstytiems argumentams bei ikiteisminio tyrimo metu surinktų duomenų įvertinimui, kad įtariamasis D. Z. dėl jam inkriminuojamų nusikaltimų kaltu prisipažino, įtariamojo apklausų, akistatų bei parodymų patikrinimo vietoje metu suteikė teisėsaugos institucijoms vertingos informacijos ir tokiu būdu aktyviai padėjo atskleisti organizuotų grupių narių galimai padarytas nusikalstamas veikas. Įvertinus įtariamojo D. Z. poziciją ikiteisminio tyrimo metu, jo parodymų turinį, ikiteisminio tyrimo duomenis ikiteisminio teisėja padarė išvadą, kad šio įtariamojo indėlis renkant duomenis apie tiriamas korupcines nusikalstamas veikas, išaiškinant nustatytus ir naujus korupcinio pobūdžio nusikaltimus bei juos galimai padariusius asmenis yra akivaizdus. Skundžiamoje nutartyje nurodyta, kad D. Z. parodymus davė ne tik apie kitų asmenų, bet ir apie savo nusikalstamus veiksmus, nesumenkindamas savo vaidmens nusikaltimų darymo procese, suprasdamas, kad už tokių nusikalstamų veiksmų padarymą įstatymas numato griežtas laisvės atėmimo bausmes, o jo parodymų turinys ir apimtis pateikiant duomenis apie skirtingas nusikalstamas veikas skiriasi, o tai rodo, kad įtariamasis nederino savo parodymų su bylos duomenimis. Įvertinus aptartus duomenis teisėja sprendė, kad įtariamajam D. Z. yra pagrindas taikyti Baudžiamojo kodekso ( toliau-BK) 39¹ straipsnį atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės kaip asmenį padėjusį atskleisti organizuotos grupės ar nusikalstamo susivienijimo padarytas nusikalstamas veikas ir patvirtino Generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento prokuroro G. N. 2020 m. kovo 13 d. priimtą nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą Nr. (duomenys neskelbtini) D. Z., kaip asmeniui aktyviai padėjusiam išaiškinti organizuotų grupių padarytas nusikalstamas veikas, bei jo turto atžvilgiu taikė turto konfiskaciją.

3.Įtariamosios O. S. gynėjas advokatas L. K. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo 2020 m. kovo 20 d. nutartį atleisti D. Z. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 39¹ straipsnį kaip neteisėtą ir nepagrįstą.

3.1.Skunde nurodoma, kad iš BK 39¹ straipsnio dispozicijos bei taip kaip ši norma suprantama baudžiamosios teisės doktrinoje bei teismų praktikoje seka, kad asmuo pagal minėtą straipsnį nuo baudžiamosios atsakomybės gali būti atleistas tik už organizuotoje grupėje padarytas nusikalstamas veikas, o ne apskritai už visas jo gyvenime padarytas nusikalstamas veikas. D. Z. įtariamas padaręs didelį skaičių nusikalstamų veikų, kurių dalis padaryta veikiant organizuotoje grupėje, o kitos padarytos veikiant savarankiškai, t.y. ne organizuotoje grupėje. Pavienės D. Z. padarytos nusikalstamos veikos niekaip nėra susijusios su kokios nors organizuotos grupės veikia, todėl vadovaujantis BK 39¹ straipsnio nuostatomis jis negalėjo būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės už šių nusikalstamų veikų padarymą.

Motyvuojamoji dalis

3.2.Anot Pareiškėjo, BK 39¹ straipsnio 2 dalyje įtvirtinta nuostata, kad šio straipsnio 1 dalis netaikoma organizuotos nusikalstamos grupės ar nusikalstamo susivienijo organizatoriui ar vadovui. Nors tiek prokuroro nutarime tiek ir skundžiamoje nutartyje nurodyta, kad D. Z. nebuvo tokių grupių organizatorius ar vadovas, tačiau toks teiginys yra visiškai nemotyvuotas ir nepagrįstas faktiniais duomenimis bei prieštarauja ikiteisminio tyrimo surinktai medžiagai. Skundžiamoje nutartyje nėra atskleista D. Z. inkriminuotų organizuotų grupių požymiai, todėl negalima įvertinti kas ir kada tas grupes subūrė ir kas joms vadovavo. Skunde Pareiškėjas remiasi teismų praktika, kurioje aptariami organizuotos grupės požymiai, o būtent nusikalstamos veikos sudėtingumas, veikų padarymo intensyvumas, narių pasiskirstymas vaidmenimis, kiekvieno iš bendrininkų konkrečios užduoties atlikimas siekiant bendro tikslo. D. Z. pareikštas įtarimas dalyvavus ne vienos, o net keleto organizuotų grupių veikloje, visas jas jungia bendras požymis, o būtent, kad jose visose dalyvavo D. Z.. Visi kiti organizuotų grupių dalyviai buvo skirtingi asmenys, o suburtos organizuotos grupės vykdė skirtingas nusikalstamas veikas. Visų D. Z. inkriminuotų skirtingų organizuotų grupių požymis buvo D. Z. turimi asmeniniai ir galimai korupciniai santykiai su įvairių Lietuvos Respublikoje veikiančių teismų teisėjais. Net pačioje skundžiamoje nutartyje pažymėta, kad D. Z. buvo aktyvus galimai nusikalstamų veikų vykdytojas, jis tokias veikas darė sistemiškai pasinaudodamas nusistovėjusiais korupciniais ryšiais su valstybės tarnautojais ir kitais asmenimis, o tokia jo veikla tęsėsi ne vienerius metus. Kita vertus piniginės lėšos, gaunamos iš korupcinės veikos, galimai buvo vienas pagrindinių pragyvenimo šaltinių. Pareiškėjas skunde daro išvadą, kad D. Z. galėjo būti visų jam inkriminuojamų organizuotų grupių organizatoriumi ir vadovu, o jo turimi korupciniai ryšiai suburdavo kitus asmenis kartu daryti nusikalstamas veikas, jis vadovavo galimai nusikalstamų veikų padarymui, nurodydavo galimų kyšių sumas, tardavosi dėl kyšių tiek su kyšių davėjais tiek ir su jų priėmėjais.

3.3.Įtariamosios O. S. gynėjas skunde nurodo, kad skundžiamoje nutartyje nėra atskleista ir aprašyta nei vienos iš D. Z. inkriminuotų organizuotų grupių sudėtis, struktūra, hierarchija, grupių narių tarpusavio ryšiai, vaidmenų pasiskirstymas, todėl neatskleisti būtinieji organizuotų grupių požymiai. Pareiškėjo manymu šiame ikiteisminio tyrimo etape nėra teisinio ir faktinio pagrindo konstatuoti, kad D. Z. nebuvo jam inkriminuotų organizuotų grupių organizatoriumi ar vadovu, nes bylos duomenys rodo priešingai, t.y., kad jis subūrė jam inkriminuojamas organizuotas grupes, joms vadovavo, planavo ir kontroliavo grupių vykdomas nusikalstamas veikas.

4. Generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento prokuroras G. N. pateikė atsiliepimą į skundą, kuriame prašo įtariamosios O. S. gynėjo advokato L. K. skundą palikti nenagrinėtą.

4.1.Atsiliepime Prokuroras nurodo, kad įtariamasis D. Z. atitiko visas BK 39¹ straipsnio 1 dalies sąlygas, nes jis prisipažino dalyvavęs darant visas jam pareikštas nusikalstamas veikas ir aktyviai padėjo atskleisti organizuotų grupių narių padarytas nusikalstamas veikas, o jo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės klausimas nebuvo sprendžiamas mechaniškai, be to nenustatyta, kad D. Z. apkalbėtų kitus įtariamuosius, o nustatyta priešingai, t.y. kad jis aktyviai teikė išsamią informaciją apie jam atitekusias užduotis.

4.2.Atsiliepime teigiama, kad lyginamuoju metodu vertinant BK VI skyriuje numatytus atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės būdus, atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 39¹ straipsnį nėra siejamas su tam tikrų kategorijų nusikalstamomis veikomis bei bendrininkavimo formomis. Vienintelė išimtis, t.y. kad negali būti tokiu būdu nuo baudžiamosios atsakomybės atleistas asmuo, kuris dalyvavo tyčia nužudant arba kuris buvo organizuotos grupės ar nusikalstamo susivienijo vadovas ar organizatorius, arba kuris jau buvo atleistas minėtu pagrindu. Aptariama BK bendrosios dalies norma neužkerta kelio asmenį, padėjusį atskleisti organizuotos grupės ar susivienijimo narius, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir dėl tų nusikalstamų veikų, kurias asmuo padarę savarankiškai arba veikdamas bendrininkų grupės forma.

4.3.Anot Prokuroro, galutinai nuspręsti ar D. Z. buvo jam inkriminuotų organizuotų nusikalstamų grupių vadovas ar organizatorius, tokiu būdu detaliai aprašant ir atskleidžiant visus organizuotų grupių požymius, šioje ikiteisminio tyrimo stadijoje nėra būtina, nes ikiteisminis tyrimas yra dinamiškas procesas. Atsiliepime teigiama, kad Prokuroro nutarimui nutraukti ikiteisminį tyrimą tam tikro asmens atžvilgiu dėl jo pagalbos atskleidžiant pavojingiausiomis bendrininkavimo formomis galimai padarytas nusikalstamas veikas ir negali būti keliami analogiški reikalavimai kaip kaltinamajam aktui, todėl vien ta aplinkybė jog skundžiamame procesiniame sprendime nėra detaliai aptarti organizuotų grupių, kurių sudėtyse buvo padarytos nusikalstamos veikos požymiai, nesuteikia pagrindo tokį sprendimą laikyti ydingu, o kitų kliūčių D. Z. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės BK 39¹ straipsnio pagrindais nėra.

4.4.Atsiliepime nurodoma, kad įtariamojo D. Z. atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės skundžia kitos įtariamosios O. S. gynėjas. Baudžiamojo proceso kodekso ( toliau-BPK) 214 straipsnio 3 ir 4 dalys numato, kad tokį sprendimą gali skųsti įtariamasis, kurio atžvilgiu yra priimtas sprendimas, jo atstovas, gynėjas, nukentėjusysis, civilinis ieškovas, civilinis atsakovas ir jų atstovas. Šis sąrašas yra baigtinis, todėl akivaizdu kad kiti proceso dalyviai, tame tarpe ir kiti įtariamieji skundų dėl nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimą BK 39¹ straipsnio pagrindu teikti negali, o tokios teisės jiems priskyrimas esmės iškreiptų atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės minėtu pagrindu esmę ir jo taikymas taptų neveiksmingu.

5. Skundas atmetamas.

6. Nors Prokuroras savo atsiliepime teigia, kad Pareiškėjas neturi iniciatyvos teisės paduoti skundą dėl Vilniaus apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo 2020 m. kovo 20 d. nutarties, kuria patvirtintas Prokuroro nutarimas ir įtariamasis D. Z. atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 39¹ straipsnio 1 dalį, tačiau skundą nagrinėjantis teismas su tokia Prokuroro pozicija nesutinka.

7. BPK 214 straipsnio 3 ir 4 dalyje yra numatyta, jog procesinis sprendimas nutraukti ikiteisminį tyrimą, įskaitant ir prokuroro nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą BK 39¹ straipsnio 1 dalies pagrindais, gali būti skundžiamas. Šia teise gali pasinaudoti asmenys, kuriems pagal BPK 214 straipsnio 3 dalyje numatytą reikalavimą turi būti pranešta apie minėto procesinio sprendimo priėmimą, o būtent tokia teise gali pasinaudoti įtariamasis, jo atstovas, gynėjas, nukentėjusysis, civilinis ieškovas, civilinis atsakovas ir jų atstovai. Skundą nagrinėjančio teismo vertinimu BPK 214 straipsnio nuostatos, numatančios ikiteisminio tyrimo nutraukimo apskundimo tvarką negali būti aiškintinos taip, kaip teigiama atsiliepime į skundą, manant kad tokią teisę skųsti ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartį turi tik tas įtariamasis ar jo gynėjas, kurio atžvilgiu yra priimtas procesinis sprendimas.

7.1. Konstitucinio Teismo 2000 m. birželio 30 d., 2004 m. rugpjūčio 17 d., 2004 m. gruodžio 13 d., 2005 m. vasario 7 d. nutarimuose yra konstatuota, kad teisė kreiptis į teismą yra absoliuti, o asmens konstitucinė teisė kreiptis į teismą negali būti dirbtinai suvaržoma, taip pat negali būti nepagrįstai pasunkinamas jos įgyvendinimas, nes priešingu atveju tektų konstatuoti šios konstitucinės teisės deklaratyvumą (Konstitucinio Teismo 1994 m. vasario 14 d., 2001 m. vasario 22 d. nutarimai). Konstitucinis Teismas taip pat savo aktuose ne kartą yra konstatavęs, kad teisės aktais gali būti nustatyta ir ikiteisminė ginčų sprendimo tvarka, tačiau negalima nustatyti tokio teisinio reguliavimo, kuriuo būtų paneigta asmens, manančio, kad jo teisės ar laisvės pažeistos, teisė ginti savo teises ar laisves teisme (Konstitucinio Teismo 2002 m. liepos 2 d., 2003 m. kovo 4 d., 2004 m. rugpjūčio 17 d., 2004 m. gruodžio 29 d., 2005 m. vasario 7 d. nutarimai).

7.2. Iš ikiteisminio tyrimo duomenų nustatyta, kad įtariamajai O. S. 2019 m. gegužės 27 d. įteiktas patikslintas pranešimas apie įtarimą nurodant, jog ji įtariama nusikalstamų veikų, numatytų BK 226 straipsnio 3 dalyje, 25 straipsnio 3 dalyje ir 227 straipsnio 3 dalyje (3 epizodai), 226 straipsnio 3 ir 4 dalyse, 227 straipsnio 2 dalyje, 24 straipsnio 5 dalyje ir 228 straipsnio 1 dalyje (2 epizodai), 24 straipsnio 5 dalyje ir 228 straipsnio 2 dalyje (2 epizodai), padarymu. Trys nusikalstamų veikų numatytų BK 226 straipsnio 3 dalyje, 25 straipsnio 3 dalyje ir 227 straipsnio 3 dalyje epizodai bei du nusikalstamų veikų numatytų 226 straipsnio 3 ir 4 dalyse, 227 straipsnio 2 dalyje, 24 straipsnio 5 dalyje ir 228 straipsnio 1 dalyje epizodai padaryti atitinkamai veikiant organizuotoje ir paprastoje bendrininkų grupėje kartu su įtariamuoju D. Z..

7.3.Iš Pareiškėjo skundo taip pat matyti, jog vienu iš skundo argumentų yra nurodoma aplinkybė, kad atleistasis nuo baudžiamosios atsakomybės D. Z. galėjo būti visų jam inkriminuojamų organizuotų grupių organizatoriumi ir vadovu, o įstatymas, būtent BK 39¹ straipsnio 2 dalis draudžia taikyti šį straipsnį tokiam asmeniui. Iš O. S. bei D. Z. pareikštų įtarimų esmės matyti, kad jie įtariami dalyvavimu trijų organizuotų grupių, kurios darė nusikalstamas veikas sudėtyje, o taip pat jie įtariami dviejų nusikalstamų veikų padarymu veikiant bendrininkų grupėje, todėl visiškai akivaizdu, kad O. S., būdama įtariamąja ir galimai veikusia organizuotoje grupėje yra suinteresuota, kad būtų patikrintas tokio spendimo, kuris jai sukelia rimtas teisines pasekmes, teisėtumas. Kita vertus visiškai nelogiška, kaip teigiama atsiliepime į skundą, kad tokią ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartį gali skųsti tik tas įtariamasis, kurio atžvilgiu ir yra priimtas nutarimas atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 39¹ straipsnį, nes nei toks įtariamasis nei jo gynėjas, nėra suinteresuoti skųsti jam palankios ikiteisminio tyrimo teisėjo nutarties. Nesat byloje nukentėjusiųjų, civilinių ieškovų ar atsakovų kaip yra dotuoju atveju, procesinio sprendimo teisėtumas nebegali būti patikrintas instancine tvarka, nors BPK 214 straipsnio 4 dalis numato, kad toks ikiteisminio tyrimo teisėjo sprendimas yra skundžiamas. Įvertinus aptartą teisinį reglamentavimą darytina išvada, kad įtariamosios O. S. gynėjas turi teisę skųsti Vilniaus apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo 2020 m. kovo 20 nutartį, nes nutartyje nustatytos aplinkybės yra susijusios su ginamosios O. S. interesu, o baudžiamojo proceso kodekso 214 straipsnis nedraudžia įtariamajam ar jo gynėjui skųsti sprendimą dėl kito įtariamojo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.

8. Pareiškėjas skunde nurodo, kad asmuo pagal minėtą straipsnį nuo baudžiamosios atsakomybės gali būti atleistas tik už organizuotoje grupėje padarytas nusikalstamas veikas, o ne apskritai už visas jo gyvenime padarytas nusikalstamas veikas. Tuo tarpu D. Z. įtariamas padaręs didelį skaičių nusikalstamų veikų ne tik veikiant organizuotoje grupėje, bet ir veikiant savarankiškai, o tokios nusikalstamos veikos niekaip nėra susijusios su kokios nors organizuotos grupės veikla, todėl vadovaujantis BK 39¹ straipsnio nuostatomis jis negalėjo būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės už šių nusikalstamų veikų padarymą. Su tokiu Pareiškėjo argumentu skundą nagrinėjantis teismas nesutinka.

8.1. Lietuvos Respublikos BK 39¹ straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodyta, kad asmuo, įtariamas dalyvavęs organizuotai grupei ar nusikalstamam susivienijimui darant nusikalstamas veikas arba priklausęs nusikalstamam susivienijimui, gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu jis prisipažino dalyvavęs darant tokią nusikalstamą veiką ar priklausęs nusikalstamam susivienijimui ir aktyviai padėjo atskleisti organizuotos grupės ar nusikalstamo susivienijimo narių padarytas nusikalstamas veikas. Šio straipsnio 1 dalis netaikoma asmeniui, kuris dalyvavo tyčia nužudant arba kuris tokiais pagrindais nuo baudžiamosios atsakomybės jau buvo atleistas, taip pat organizuotos grupės ar nusikalstamo susivienijimo organizatoriui ar vadovui.

8.2. Pagal BK 39¹ straipsnio 1 ir 2 dalyse aptartą reglamentavimą matyti, kad įstatymų leidėjas nenumato imperatyvaus draudimo, jog BK 39¹ straipsnio 1 dalies pagrindais nuo baudžiamosios atsakomybės asmuo gali būti atleistas tik dėl tų nusikalstamų veikų, kurios jam yra inkriminuotos kaip padarytos organizuotos grupės ar nusikalstamo susivienijimo sudėtyje. Priešingai, aptariama BK bendrosios dalies norma nurodo, kad asmuo įtariamas dalyvavęs organizuotos grupės veikoje darant nusikalstamas veikas, gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės jei prisipažino dalyvavęs darant tokią veiką ir aktyviai padėjo atskleisti organizuotos grupės narių padarytas nusikalstamas veikas. Taigi dalyvavimas organizuotos grupės vykdomų nusikaltimų daryme, prisipažinimas ir aktyvus bendradarbiavimas su teisėsaugos pareigūnais yra tik esminės sąlygos, kad asmuo galėtų būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės. Pagal šios normos loginę konstrukciją darytina išvada, kad asmenį, padėjusį atskleisti organizuotos grupės ar nusikalstamo susivienijimo padarytas nusikalstamas veikas, nuo baudžiamosios atsakomybės nėra draudžiama atleisti ir dėl tų nusikalstamų veikų, kurias pastarasis padarė veikdamas savarankiškai arba bendrininkų grupės forma ir kurios akivaizdu yra daug lengvesnės nei organizuotoje grupėje padarytos nusikalstamos veikos.

8.3. Ikiteisminio tyrimo metu įtariamajam D. Z. 2020 m. vasario 18 d. įteiktas pranešimas apie įtarimą įtariant jį padarius keturiolika korupcinių nusikalstamų veikų epizodų padarytų organizuotose grupėse, trijų korupcinių nusikalstamų veikų epizodų įvykdytų bendrininkų grupėse, dvylika korupcinių nusikalstamų veikų epizodų įvykdytų vienasmeniškai ir vieną nusikalstamą veiką finansų sistemai. Kaip jau aptarta, trys D. Z. nusikalstamos veikos veikiant organizuotoje grupėje ir dvi veikiant bendrininkų grupėje galimai buvo padarytos kartu su O. S. ir kitais bendrininkais.

8.4.Skundą nagrinėjantis teismas pritaria prokuroro atsiliepime išdėstytam argumentui, jog atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui padėjusiam atskleisti organizuotos grupės ar nusikalstamo susivienijimo narių padarytas nusikalstamas veikas, priešingai nei kiti atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės būdai, nėra siejamas su tam tikros kategorijos nusikalstamomis veikomis bei bendrininkavimo formomis. Analogišką aiškinimą yra išdėstęs ir Lietuvos Aukščiausiasis teismas kasacine tvarka nagrinėdamas baudžiamąją bylą Nr.2K-171-1073/2018, kur nurodė, kad <...BK 39¹ straipsnyje yra įtvirtinta besąlyginė asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės rūšis, kurios taikymas nėra siejamas su atitinkamų rūšių ar kategorijų nusikalstamų veikų padarymu, todėl tiksli pirminė tokių asmenų nusikalstamos veikos kvalifikacija nėra itin svarbi. Kartu šios atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės rūšies taikymo specifika yra ta, kad ji leidžia efektyviai kovoti su organizuotu nusikalstamumu, todėl BK 39¹ straipsnio taikymas būtent šioje pradinėje baudžiamojo proceso stadijoje, t. y. ikiteisminio tyrimo metu, leidžia išsamiai ištirti nusikalstamas veikas, kurias galimai padarė kiti bendrininkai, dalyvaudami organizuotos grupės ar nusikalstamo susivienijimo veikloje, tinkamai šias veikas kvalifikuoti ir bylą su kaltinamuoju aktu perduoti teismui...>..

8.5.Kita vertus priešingai nei teigiama skunde, D. Z. skundžiamu nutarimu nėra atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės nuo visų jo gyvenime padarytų nusikalstamų veikų, o visos iš esmės tokios pačios rūšies, t.y. korupcinės nusikalstamos veikos organizuotose ar paprastose bendrininkų grupėse ir vienasmeniškai pagal jam pareikštą įtarimą padarytos konkrečiu 2015-2018 metų laikotarpiu.

8.6. Be to kas aptarta, vertinant skundo argumentą, kad įtariamojo D. Z. atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 39¹ straipsnį ir nuo tų nusikalstamų veikų, kurios padarytos ne organizuotoje grupėje, o vienasmeniškai, visiškai neliečia Pareiškėjo ginamosios O. S. gynybos interesų, nes ir O. S. ir D. Z. yra susiję tik epizoduose dėl jų veiksmų dalyvaujant organizuotoje ar bendrininkų grupėje. Dėl to šiuo aspektu Pareiškėjo skundo dalis plačiau nebeaptariama ir nebedetalizuojama, nes nusikalstamo susivienijimo ar organizuotos grupės nario atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės yra išimtinė įstatymo leidėjo numatyta priemonė, kuri įvertinus visus reikšmingus ikiteisminio tyrimo duomenis gali, o ne privalo būti taikoma įtariamojo asmens atžvilgiu.

9. Skundą nagrinėjančio teismo vertinimu vienintelė išimtis, kuri šiuo atveju imperatyviai draudžia asmens atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės yra ta, kad nuo baudžiamosios atsakomybės BK 39¹ straipsnio pagrindais negali būti atleistas asmuo, kuris dalyvavo tyčia nužudant, ar kuris buvo organizuotos grupės ar nusikalstamo susivienijimo organizatorius ar vadovas, arba kuris jau buvo atleistas minėtu pagrindu.

9.1. Atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės D. Z. nėra pareikšti įtarimai dėl tyčinio nužudymo, taip pat nėra duomenų, kad jo atžvilgiu anksčiau būtų taikytas atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės šiuo pagrindu.

9.2.Iš įtariamajai O. S. 2019 m. liepos 27 d. įteikto pranešimo apie įtarimą matyti, kad ši įtariamoji bei kiti du asmenys įtariami jog susitarė tiesiogiai pasiūlyti, pažadėti, susitarti duoti ir duoti D. Z. kyšį, kad šis pasinaudodamas savo pažintimis ir kita tikėtina įtaka valstybės tarnautojams, savo naudai tiesiogiai pažadėjęs, susitaręs priimti ir priėmęs kyšį, paveiktų ir papirktų, t. y. pasiūlytų, pažadėtų, susitartų duoti ir duotų kyšį įtarime nurodytiems asmenims. Kitame epizode kiti įtariamieji bei O. S. susitarė tiesiogiai pasiūlyti, pažadėti, susitarti duoti ir duoti D. Z. kyšį kad šis, pasinaudodamas savo pažintimis ir kita tikėtina įtaka valstybės tarnautojams, savo naudai tiesiogiai pažadėjęs, susitaręs priimti ir priėmęs kyšį, paveiktų ir papirktų, t. y. pasiūlytų, pažadėtų, susitartų duoti ir duotų kyšį įtarime nurodytiems asmenims.

9.3. Iš D. Z. pareikštų įtarimų dėl visų kitų jam inkriminuotų nusikalstamų veikų epizodų, padarytų veikiant organizuotose grupėse, matyti analogiškas jo vaidmuo ir veikimo modelis. Įvertinus O. S. bei tuose pačiuose epizoduose D. Z. pareikštų įtarimų esmę, o taip pat D. Z. pareikštų įtarimų esmę epizoduose dėl nusikalstamų veikų veikiant kitose organizuotose grupėse, apygardos teismo vertinimu nėra pagrindo išvadai, kad būtent jis buvo visų organizuotų grupių organizatorius ir vadovas. Todėl įvertinus ikiteisminio tyrimo duomenis, apygardos teismas sutinka su skundžiamos nutarties išvada, kad D. Z. buvo aktyvus vykdytojas, t.y. tarpininkas, o asmenys, siekdami sau palankaus rezultato galimai turėjo tikslą pasinaudoti ar pasinaudojo nusistovėjusiais D. Z. korupciniais ryšiais su valstybės tarnautojais bei kitais asmenimis. Vien tas skundo argumentas, kad D. Z. dalyvavo net keliose organizuotose grupėse, jo veikos tęsėsi ne vienerius metus, o jis turėjo nusistovėjusius korupcinius ryšius su valstybės tarnautojais ir kitais asmenimis, kuriais galimai naudojosi kiti asmenys, o savo kaip advokato didžiąją veikos dalį skyrė galimai korupcinių veikų darymui, vien savaime neįrodo, kad jis buvo organizuotų grupių vadovas. Nors skunde teigiama kad lėšos, gaunamos iš korupcinių veikų galimai buvo D. Z. pragyvenimo šaltinis, tačiau tai vėlgi neįrodo jo kaip grupių organizatoriaus vaidmens, o skundžiamu nutarimu visos neteisėtu būdu gautos lėšos bei turtas yra konfiskuotas. Apygardos teismo vertinimu, išnagrinėjus D. Z. pateiktų įtarimų turinį bei turimus ikiteisminio tyrimo duomenis, jo veikose nenustatyta BK 39¹ straipsnio 2 dalyje nurodytų imperatyvių reikalavimų, draudžiančių to paties straipsnio 1 dalies nuostatų taikymą, nes iš turimų ikiteisminio tyrimo duomenų akivaizdu, kad D. Z. nebuvo organizuotų grupių vadovu ar organizatoriumi.

10. Iš ikiteisminio tyrimo duomenų taip pat nustatyta, kad jame yra virš 50 įtariamųjų, tiriama 140 nusikalstamų veikų, o didžioji dalis tiriamų nusikalstamų veikų priskirtina korupciniams nusikaltimams. Skundą nagrinėjančio teismo vertinimu, šiame ikiteisminiame tyrime egzistuoja ir akivaizdus viešasis interesas, o būtent Valstybės siekis atskleisti išskirtinio pavojingumo korupcinio pobūdžio nusikalstamas veikas, kuriomis galimai buvo siekiama neteisėtai paveikti visų pakopų teismų teisėjus jiems priimant sprendimus, tokiu būdu paminant teismo, kaip teisingumą vykdančios institucijos veiklos principus. Dėl aptartų argumentų darytina išvada, kad būtent įtariamojo D. Z. savanoriškas sutikimas padėti atskleisti padarytas sunkias ir organizuotas nusikalstamas veikas, veikiant tiek organizuotoje grupėje tiek ir vienasmeniškai, ėjimas į kompromisą su teisėsaugos institucijų pareigūnais padedant atskleisti organizuotų grupių sudėtį, šių grupių narių veiksmus bei veikimo būdus, o mainais už D. Z. organizuotoje grupėje bei vienasmeniškai padarytas veikas Prokuroro atsisakymas persekioti įtariamąjį tik konfiskuojant jo turtą ir tokiu būdu jam sukeliant pasekmes, yra pagrįstas ir teisėtas. Pritartina skundžiamos nutarties argumentams, kad korupcinių nusikaltimų įrodinėjimas yra sudėtingas, o būtent įtariamojo D. Z. parodymų dėka ikiteisminiame tyrime buvo nustatyti visi asmenys, kurie galimai dalyvavo tiriamuose nusikaltimuose ir prisidėjo prie šių nusikaltimų, tame tarpe ir teisėsaugos institucijų atstovai, t.y. teisėjai, advokatai, kiti vieši asmenys, turintys specifinių žinių ir žinantys teisėsaugos pareigūnų veikimo metodus. Toks D. Z. padėjimas yra reikšmingas, nes jo parodymų dėka nustatyti visi asmenys, kurie galimai dalyvavo nusikalstamose veikose.

11. Pareiškėjas ginčija skundžiamos nutarties motyvus ir teigia, kad skundžiamoje nutartyje nėra atskleista D. Z. inkriminuotų organizuotų grupių požymiai, o būtent nusikalstamos veikos sudėtingumas, veikų padarymo intensyvumas, narių pasiskirstymas vaidmenimis, kiekvieno iš bendrininkų konkrečios užduoties atlikimas siekiant bendro tikslo.

11.1.Atsakant į šį skundo argumentą, apygardos teismas visiškai pritaria Prokuroro atsiliepime ? išdėstytai pozicijai, kad ikiteisminio tyrimo stadijoje priimant procesinį sprendimą įtariamąjį D. Z. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės prokuroras bei dėl prokuroro nutarimo pagrįstumo sprendžiantis ikiteisminio tyrimo teisėjas vadovaujasi tuo metu ikiteisminio tyrimo metu surinktais duomenimis, nes atliekamas ikiteisminis tyrimas yra dinamiškas procesas, kurio metu duomenys apie tiriamas nusikalstamas veikas yra sistemingai renkami, kaupiami bei papildomi. Tai reiškia, jog prokuroro nutarimui nutraukti ikiteisminį tyrimą tam tikro asmens atžvilgiu dėl jo pagalbos atskleidžiant pavojingiausiomis bendrininkavimo formomis galimai padarytas nusikalstamas veikas, negali būti keliami analogiški reikalavimai ikiteisminį tyrimą užbaigiančiam procesiniam sprendimui kaltinamajam aktui. Vien ta aplinkybė, jog skundžiamame procesiniame sprendime nėra detaliai aptarti organizuotų grupių, kurių sudėtyse buvo padarytos tiriamos nusikalstamos veikos, požymiai, nesuteikia pagrindo teigti, jog toks procesinis sprendimas yra ydingas, todėl naikintinas.

10.2.Teismų praktikoje taip pat yra ne kartą pasisakyta,<... kad atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės BK 39¹ straipsnyje nustatytu pagrindu specifika yra ta, kad nuo atsakomybės atleidžiamas asmuo, įtariamas dalyvavęs organizuotai grupei ar nusikalstamam susivienijimui darant nusikalstamas veikas arba priklausęs nusikalstamam susivienijimui. Tai reiškia, kad visais atvejais nuo baudžiamosios atsakomybės toks asmuo atleidžiamas ikiteisminio tyrimo metu. Veikos teisinis vertinimas (kvalifikavimas) ikiteisminio tyrimo metu ne visuomet sutampa su teismo atliktu tos veikos teisiniu vertinimu (kvalifikavimu). Be to, konkretūs BK straipsniai, pagal kuriuos kvalifikuotina nusikalstama veika, paaiškėja tik teisiamajame posėdyje ištyrus ir teismui įvertinus įrodymus, nustačius veikos faktines aplinkybes, jas palyginus su BK normose nustatytais nusikalstamos veikos sudėties ir kitais veikos kvalifikavimui reikšmingais požymiais ir padarius išvadą, kad veikos faktinės aplinkybės atitinka tose normose įtvirtintus požymius. Ar veiką padarė organizuota grupė (nusikalstamas susivienijimas), ar asmenys bendrininkavo kitomis formomis, nustatoma priimant nuosprendį, įvertinus, be kita ko, ir asmens, atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės vadovaujantis BK 391 straipsniu, parodymus.> (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2020 m. vasario 11 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-61-689/2020)

11. Išnagrinėjęs skundo argumentus, teismui pateiktą medžiagą, aukštesnysis teismas konstatuoja, kad ikiteisminio tyrimo metu Vilniaus miesto apylinkės teismui patvirtinus Generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento prokuroro G. N. 2020 m. kovo 13 d. nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą (duomenys neskelbtini) D. Z., kaip aktyviai padėjusiam išaiškinti organizuotų grupių padarytas nusikalstamas veikas, baudžiamojo įstatymo reikalavimai pažeisti nebuvo, o tyrimas nutrauktas esant įstatyme numatytam pagrindui. Ikiteisminio tyrimo metu surinktų duomenų pagrindu skundžiamoje apylinkės teismo nutartyje konstatuota, jog D. Z. atžvilgiu pagrįstai taikytas BK 39¹ straipsnis, kam pritaria ir šis aukštesnės instancijos teismas.

34. Įvertinus skundo motyvus bei aptartus argumentus konstatuojama, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo 2020 m. kovo 20 d. nutartis laikytina pagrįsta, todėl apeliacinis skundas atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis BPK 442 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalimi,

nutarė:

pareiškėjo ir įtariamosios O. S. gynėjo advokato L. K. skundą atmesti ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo 2020 m. kovo 20 d. nutartį.

Nutartis neskundžiama.

Teisėja Daina Vaidachavičienė