- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2009-01-05
- Bylos Nr.
- 2A-1141-302/2008
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Romualda Janovičienė (pran.), Andžej Maciejevski, Dalia Višinskienė
- Atsakovas
- S. Š., V. Š.
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Molėtų šiluma“
- Kategorijos
- 44.2.4.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 45.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo atsakovų S. Š. ir V. Š. apeliacinį skundą dėl Molėtų rajono apylinkės teismo 2008 m. rugpjūčio 22 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Molėtų šiluma“ ieškinį atsakovams S. Š. ir V. Š. dėl žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas UAB „Molėtų šiluma“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovų S. Š. ir V. Š. 1 340,87 Lt žalos atlyginimą.
Nurodė, kad 2007 m. gruodžio mėn. buvo susitarta su bendraatsakove, jog pasibaigus metrologinės patikros galiojimo laikui jų bute reikia keisti karšto vandens apskaitos prietaisus. atsakovų bute 2007-12-12 ieškovo darbuotojai atvyko į atsakovų butą keisti karšto vandens skaitiklių. Keitimo metu, dar neišmontavus skaitiklio, buvo pastebėta, jog vonioje esančio skaitiklio skaidrus dangtelis sulaužytas, ieškovo darbuotojai tai parodė tuo metu bute buvusiam atsakovų sūnui. Apie skaitiklio pažeidimą ir jo nuėmimą pažymėta Karšto vandens skaitiklio apžiūros, vienkartinio užrakto (plombos) nuėmimo akte. UAB “Bana” patikrinusi minėtą skaitiklį nustatė, jog skaitiklis dėl pažeisto skaidraus dangtelio (mechaniškai) netinkamas naudoti vandens kiekio apskaitai. Atsakovams neužtikrinus bute sumontuotų karšto vandens kiekio apskaitos prietaisų apsaugos, nedelsiant nepranešus apie šių prietaisų sugedimą ar sugadinimą arba plombavimo ar kitų kontrolinių žymų pažeidimą tiekėjui, atsakovai padarė ieškovui žalos. Kadangi atsakovai vartojo karštą vandenį be apskaitos, apskaičiuojant mokesčius už karštą vandenį, karšto vandens kiekiai nustatyti skaičiavimo būdu teisės aktuose nustatyta tvarka, mokestis perskaičiuotas už metus taikant (RSN 26-90 “Vandens vartojimo normos”) 92 l į parą vienam buto gyventojui.
Atsakovas S.Š. su ieškiniu nesutiko, nurodė, kad jokio pažeidimo vartodamas karštą vandenį nepadarė, todėl ieškovas nepagrįstai reikalauja iš jo priteisti nurodytą sumą. Pats ieškovas elgiasi nesąžiningai atsakovo atžvilgiu, kadangi aktas buvo surašytas jau nuėmus skaitiklį, o radus sudaužytą skaitiklį atsakovas nebuvo pakviestas užfiksuoti šį faktą.
Žemesnės instancijos teismas
Molėtų rajono apylinkės teismas 2008 m. rugpjūčio 22 d. sprendimu ieškinį tenkino. Priteisė iš atsakovų 1 340,87 Lt padarytai žalai atlyginti ieškovo naudai. Teismas sprendė, kad atsakovams pažeidus sutartyje nustatytas bute ar kitose patalpose sumontuotų atsiskaitomųjų šilumos ir karšto vandens kiekio apskaitos prietaisų priežiūros sąlygas, vartotojas privalo atlyginti padarytą žalą. Ieškovas pagrįstai nurodė, jog atsakovas nesilaikė taisyklių ir sutarties reikalavimų, nes apie pažeidimą nepranešė ieškovui, o naudojo karšto vandens skaitiklį, kurio skaidrus dangtelis pažeistas. Kadangi nenustatyta, kada buvo pažeistas karšto vandens skaitiklis (skaitikliai sumontuoti 2004-01-19, išmontuoti 2007-12-12, teismas laikė, jog ieškovas vadovaudamasis teisingumo principu karšto vandens kiekį perskaičiavo tik už metus, bet ne nuo paskutinio tikrinimo dienos ir taikė vandens vartojimo normą – 92 l į parą vienam buto gyventojui.
Teismui nekilo abejonių dėl to, jog A. Š. , pasirašęs Karšto vandens skaitiklio apžiūros ir vienkartinio užrakto (plombos) nuėmimo aktą, kuriame nurodytas skaitiklio pažeidimas, yra tinkamas atstovas pagal Taisyklių 137, 143 p., kur nurodyta, jog nustatant ir fiksuojant daugiabučio namo buto savininko padaryto pažeidimo faktą, dalyvauja buto savininkas ar jo įgaliotas asmuo.
Teismas taip pat nurodė, kad atsakovai nepateikė pagrįsto paaiškinimo, kodėl tuo periodu, kai buvo naudojamas skaitiklis su pažeistu dangteliu, vandens suvartojimas buvo 2-2,5 k. mažesnis negu pakeitus skaitiklį.
Šalies argumentai
Atsakovai S.Š. ir V. Š. apeliaciniu skundu prašo skundžiamą teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Apeliacinis skundas grindžiamas tuo, kad ieškovas pažeidė karšto vandens skaitiklio pažeidimo nustatymo procedūrą, nes aktą pasirašė įgaliojimo neturintis asmuo – atsakovų sūnus, be to, skaitiklio pažeidimo faktas turėjo būti fiksuojamas ne nuėmus skaitiklį, bet prieš jį nuimant, o teismas neįvertino tos aplinkybės, jog ieškovas nepateikė įrodymų, jog skaitiklis buvo įtrūkęs prieš jį nuimant. Teismas neįvertino, jog tarp šalių sudarytoje karšto vandens pirkimo – pardavimo sutartyje yra numatytos tik vartotojo pareigos ir atsakomybė, o ieškovo nei pareigų, nei atsakomybės nenumatyta, kaip jam reikia elgtis nustačius pažeidimo faktą.
Teismas netinkamai vertino byloje esančius įrodymus, neatsižvelgė į tai, jog ant akto nėra Krupskio parašų, nors jis išmontavo skaitiklį. Teismas neįvertino, jog patys atsakovai prašė ieškovo išsiųsti skaitiklį metrologijos tarnybai patikrinimui, ir Metrologijos tarnybos pažymoje daugiau pažeidimų, išskyrus skaidraus dangtelio pažeidimą, nenustatyta, skaitiklis vandens parodymus fiksavo teisingai. Teismas neatsižvelgė, jog ieškovas nevykdė taisyklėse numatytos pareigos prižiūrėti ir laiku remontuoti savo karšto vandens gamybos ir perdavimo įrenginius bei atsiskaitomuosius karšto vandens apskaitos prietaisus, ir nuo skaitiklių sumontavimo dienos 2004-01-19 iki 2007-12-12 jų netikrino.
Nors ieškovas teismo posėdžio metu sutiko ieškinio reikalavimo sumažinti 27,15 Lt, tačiau teismas, priimdamas sprendimą, to neįvertino.
Atsiliepimas
Ieškovas UAB “Molėtų šiluma” atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo palikti teismo sprendimą sumažinant ieškinio sumą 27,15 Lt ir priimti sprendimą ieškovo naudai 1 313,72 Lt ir 57,35 Lt žyminio mokesčio. Ieškovas nurodo, kad atsakovai nepagrįstai kaltina jį nesąžiningumu keičiant karšto vandens apskaitos prietaisus. Apeliantai nurodo, jog fiksuojant pažeidimo faktą atstovu negali būti bet kuris asmuo, tačiau taisyklėse nenustatyta detali procedūra kaip turėtų savininkas skirti įgaliotą atstovą skaitiklių apžiūrai. Įrodyti, jog skaitiklis buvo įtrūkęs prieš jį nuimant, taip pat, kad sugadintas keitimo metu, neįmanoma, tačiau apžiūrint skaitiklį akivaizdžiai matosi įsisenėjęs skaidraus dangtelio pažeidimas. Teismas byloje esančius įrodymus įvertino tinkamai. Atlikus karšto vandens naudojimo vonioje atskirais periodais analizę, matosi, jog tik viename periode, kuomet buvo rastas skaitiklis su pažeistu dangteliu, 2-2,5 k. mažesnis vandens sunaudojimas. Ieškovas sutinka su atsakovais, jog ieškovas teismo posėdžio metu sutiko sumažinti ieškinį 27,15 Lt.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas tenkintinas.
Pirmos instancijos teismas sprendimas naikintinas dėl netinkamo procesinių teisės normų, susijusių su įrodymų vertinimu, ir netinkamu materialinės teisės normų (Civilinio kodekso 6.245-6.249 str.) aiškinimu bei taikymu (Civilinio proceso kodekso 329 straipsnio 1 d., 330 straipsnio).
Nustatyta, kad atsakovams S. Š. ir V. Š. bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklauso butas, esantis Liepų g. 23-17, Molėtuose. Ieškovas UAB „Molėtų šiluma“ į atsakovams priklausantį butą tiekią šilumą ir karštą vandenį sutarties Nr. 981 pagrindu (sutartis be datos) (b.l. 69). Atsakovai už tiekiamą karštą vandenį atsiskaito su ieškovu už faktiškai sunaudotą jo kiekį pagal dviejų skaitliukų Nr. 03.6000782 (virtuvėje) ir Nr.03.600777 (vonioje) duomenis (b.l. 100). Šiais skaitliukais atsakovai naudojosi nuo 2004-01-19 iki 2007-12-12 (b.l. 103). Ieškovo darbuotojai keisdami karšto vandens skaitiklius atsakovų bute, pastebėjo, kad vieno iš skaitiklio (vonioje) skaidrus dangtelis yra įtrūkęs, apie ką pažymėta skaitiklio nuėmimo 2007-12-12 akte (b.l. 64). Atsakovas vadovaudamasis Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių 135.9 punktu bei Civilinio kodekso 6.263 straipsnio 1 ir 2 d. prašė iš atsakovų priteisti ieškovui padarytą 1340,87 Lt žalą dėl neapskaitinio karšto vandens vartojimo, kurią paskaičiavo pagal šalių santykius reguliuojančios sutarties (b.l. 69) 5 p. pagrindu. Teismas tenkino ieškovo ieškinį jo nurodytų įstatymų ir norminių aktų pagrindu ir priteisė iš atsakovų 1 340,87 Lt (atlyginimo būdas nenurodytas) padarytai žalai atlyginti.
Kolegija su tokiu teismo sprendimu nesutinka.
Šioje byloje ieškovo pareikštas reikalavimas atlyginti nuostolius yra susijęs su šalis siejusių sutartinių įsipareigojimų viena kitos atžvilgiu vykdymo tinkamumu, tačiau atsižvelgiant į tai, kad padarytų nuostolių atsiradimas kildinamas iš įstatymu numatytos atsakovo pareigos netinkamo vykdymo, tarp šalių kilęs ginčas kvalifikuotinas ginču dėl deliktinės atsakomybės taikymo (Civilinio kodekso 6.263 straipsnio 1 d.). Sprendžiant byloje pareikštą ieškovo reikalavimo dėl civilinės atsakomybės taikymo atsakovų atžvilgiu pagrįstumą reikalinga visais atvejais nustatyti sąlygų, kurioms esant taikytina civilinė atsakomybė, buvimą: skolininkų neteisėtus veiksmus, padarytos žalos (nuostolių) kreditoriui faktą bei dydį, esant tiesioginei deliktinei atsakomybei priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos, skolininkų kaltės buvimą, jos laipsnį. Svarbu įvertinti paties kreditoriaus vaidmenį dėl atsiradusios žalos: jo veiksmus ir elgesį tiek prieš žalos atsiradimą, tiek ir po jos.
Pirmos instancijos teismas nustatė, kad atsakovai netinkamai vykdė Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių 135, 135.1 p. nuostatas, nes netinkamai prižiūrėjo savo buto karšto vandens įrenginius, t.y. karšto vandens apskaitos skaitiklį, buvusį jų buto vonioje ir apie tai, jog įskilęs šio skaitiklio skaidrus dangtelis nepranešė ieškovui. Su šiomis nustatytomis aplinkybėmis kolegija sutinka. Tačiau vien dėl pažeidimo fakto nustatymo neatsiranda pareiga skolininkams atlyginti dėl to ieškovo, jo teiginiu, turėtus nuostolius.
Kolegija nesutinka su teismo konstatuota aplinkybe, kad tokio skaitiklio pripažinimas netinkamu naudojimui gali būti priežastimi ieškovui skaičiuoti nuostolius pagal Šilimos tiekimo ir vartojimo taisyklių 135.9 punktą ir šalių santykius reguliuojančios sutarties 5 punktą. Nors skaitiklis ir pripažintas netinkamu naudojimui (b.l. 59), tačiau šioje metrologijos tarnybos 2008-01-18 pažymoje Nr. 274 jokių kitų skaitiklio pažeidimų nefiksuota, taip pat nebuvo fiksuota, jog tikrinamas skaitiklis neteisingai fiksavo karšto vandens sunaudojimą, atvirkščiai, skaitiklio parodymai neviršijo leistinų santykinių paklaidų. Kitų įrodymų, kad skaitiklis būtų sugedęs ar paveiktas mechaniškai ieškovas teismui neteikė. Pagal šalių santykius reguliuojančios sutartie 5 p. vartotojas atsako tiekėjui tuo atveju, jeigu tikrinimo metu nustatoma, kad karšto vandens skaitiklis sugedęs arba pažeista plomba. Nagrinėjamoje byloje nėra nustatyta, kad skaitiklio plomba buvo pažeista, o skaitiklio fiksuojančio realų vandens sunaudojimą negalima laikyti sugedusiu. Dėl mechaninio skaitiklio pažeidimo – stikliuko įtrūkimo – skaitiklį sugedusiu galima būtų laikyti tik tuo atveju, jeigu dėl šio pažeidimo jis rodytų neteisingus vandens sunaudojimo duomenis. Tokiu būdu teismas neturėjo pagrindo konstatuoti, kad dėl skaitiklio įtrūkimo ieškovui buvo padaryti nuostoliai. Ieškovas neteigė ir neįrodinėjo, jog skaitiklis viduje būtų mechaniškai paveiktas, iš ko galima būtų spręsti apie skaitiklio prievartinį sustabdymą ir tokiu būdu neteisingą sunaudoto vandens duomenų fiksavimą.
Esant tokioms aplinkybėms kolegija sprendžia, kad teismas, nenustatęs vienos iš sąlygos civilinei atsakomybei atsirasti, t.y. kad ieškovui atsakovo netinkamais veiksmais buvo padaryta žala, teismas negalėjo priteisti iš atsakovų ieškovo reikalaujamos žalos. Ieškovo reikalavimas atmestinas (Civilinio proceso kodekso 178 straipsnis).
Nors ieškovo ieškinio nėra pagrindo tenkinti, tačiau kolegija pasisako ir dėl teismo nustatytos aplinkybės, jog periodu, kai buvo naudojamas skaitiklis su pažeistu dangteliu, vandens suvartojimas buvo 2-2,5 karto mažesnis, negu pakeitus skaitiklį. Tokią išvadą teismas padarė remdamasi tik paties ieškovo pateiktais paskaičiavimais, kurie nebuvo pagrįsti įrodymais. Net jeigu sutikti su ieškovo analize ir paskaičiavimais apie karšto vandens suvartojimą už laikotarpį nuo 2004-01-19 iki 2007-12-12 (b.l. 49-50, 97), tai lyginant šiuos paskaičiavimus su karšto vandens suvartojimu po skaitiklio pakeitimo, t.y. po 2007-12-12 (b.l. 104), vandens suvartojimas liko beveik toks pats, išskyrus vieną mėnesį - 2008 m. sausio mėn. (b.l. 51-53, 84,136, 141)
Ieškovo nurodyta aplinkybė, kad karšto vandens namo gyventojams buvo patiekta daugiau negu jo deklaravo namo gyventojai kaip sunaudoto butuose, neįrodo, jog ieškovas turėjo nuostolių dėl atsakovų kaltės. Pirmiausia, ieškovas neteigė, kad atsakovai naudojo neapskaitinį vandenį, o antra, ieškovo pateiktos pažymos duomenys (b.l. 68) nerodo, kad nedeklaruotą vandenį sunaudojo atsakovai. Energijos tiekėjas pagal sutartį turi teisę gauti apmokėjimą už tą energijos kiekį, kurį pateikė vartotojui. Pateiktos ir suvartotos energijos kiekis nustatomas pagal apskaitos prietaisų rodmenis ar kitu sutartyje numatytu būdu (Civilinio kodekso 6.385 straipsnis). Tokia pat taisyklė įtvirtinta Šilumos ūkio įstatymo 12 str., kad atsiskaitoma su šilumos tiekėju pagal atsiskaitomųjų šilumos ir (ar) karšto vandens apskaitos prietaisų rodmenis, jei sutartimis nenustatyta kitaip. Šio 12 str. 2 d. įtvirtinta nuostata, kad pagal atsiskaitomųjų šilumos apskaitos prietaisų rodmenis nustatytas visas pastate suvartotas šilumos kiekis paskirstomas (išdalijamas) vartotojams. Joje įtvirtinti atsiskaitymo principai, kad 1) visas šilumos kiekis turi būti apmokėtas, 2) kiekis nustatomas pagal apskaitos prietaisų rodmenis ar kitu sutartyje sutartu būdu, 3) jis paskirstomas vartotojams. Kiekvienas vartotojas moka už jam priskirtą šilumos kiekį. Suvartotas kelių vartotojų pastate šilumos kiekis turi būti paskirstytas tokiomis metodikomis ar tvarkomis ir taip, kad visas pastate suvartotas kiekis būtų paskirstytas ir dėl jo atsiskaityta su tiekėju. Ieškovas neteikė įrodymų, kad jis nepasinaudojo šiomis įstatyminėmis nuostatomis ir dėl to turėjo nuostolių, o dėl šių nuostolių turi atsakyti atsakovai.
Dėl išdėstyto skundžiamas teismo sprendimas naikintinas ir priimtinas naujas sprendimas – ieškinys atmestinas (Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 d. 2 p.).
Civilinio proceso kodekso 79 straipsnyje nustatyta, kad bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu. Apeliantai prašo priteisti jam iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas. Teisėjų kolegija sprendžia, kad patenkinus atsakovų apeliaciniame skunde išdėstytus reikalavimus, bylinėjimosi išlaidos atsakovams turi būti atlyginamos iš bylą pralaimėjusios šalies (Civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 1, 3, 4 dalys), t. y. priteisiant iš ieškovo atsakovui viso 64,45 Lt bylinėjimosi išlaidų – 14,45 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu pirmos instancijos teisme, o taip pat žyminį mokestį už apeliacinį skundą. Nors žyminio mokesčio už apeliacinį skundą atsakovai nesumokėjo, o pirmos instancijos teismas priėmė skundą be žyminio mokesčio, tačiau kolegija šį pažeidimą šalina ir sprendžia, kad žyminio mokesčio nesumokėjus atsakovams, jis tiesiogiai turi būti priteistas iš ieškovo valstybei.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325-331 straipsniais, kolegija
nusprendė:
Molėtų rajono apylinkės teismo 2008 m. rugpjūčio 22 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti.
Priteisti iš UAB „Molėtų šiluma“ 14,45 Lt bylinėjimosi išlaidų pirmos instancijos teisme ir 50 Lt apeliacinės instancijos teisme į valstybės biudžetą.