Kauno apylinkės teismo nuosprendis

2012-03-07 · Baudžiamoji byla Nr. N1-89-246/2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2012-03-07
Bylos Nr.
N1-89-246/2012
Teisminio proceso Nr.
1-22-1-01173-2010-1
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Rimantas Sipavičius
Nukentėjusysis
R. M.
Kaltinamasis
H. N., Ž. G.
Advokatai
Vilius Mulevičius
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr.1-89-246/2012Teisminio proceso Nr. 1-22-1-01173-2010-1Procesinio sprendimo kategorija: 1.2.14.3.1.; 2.3.6.4.(S)
NUOSPRENDI SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2012 m. kovo 7 d.Kaunas

Kauno miesto apylinkės teismo teisėjas Rimantas Sipavičius, sekretoriaujant Nelei Mištautienei, Živilei Dervaitienei, Jolitai Čarnienei, dalyvaujant prokurorui Tomui Dorelaičiui, advokatams Viliui Mulevičiui, Algimantui Deguliui, Ramutei Budrytei, nukentėjusiesiems R. M., R. M., Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovui Vygintui Aukštuoliui, nepilnamečių kaltinamųjų atstovėms R. G. ir R. G., neviešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, kurioje H. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) Kaune, Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, 9 kl. išsilavinimo, Kauno „(duomenys neskelbtini)“ vidurinės mokyklos moksleivis, viengungis, gyv. (duomenys neskelbtini), teistas: 2010-10-06 Kauno miesto apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 str. 1 d., 180 str. 1 d., 180 str. 2 d. laisvės atėmimu 2 metams ir 2 mėnesiams, pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 92 str., bausmės vykdymą atidedant 2 metams. 2011-06-13 Kauno miesto apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 str. 2d., 180 str. 1d., 64 str. 3 d. laisvės atėmimu 3 metams, į bausmės laiką įskaitant laikotarpį nuo 2011-01-03, atliekantis bausmę; Ž. G. asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) Kaune, Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, 7 kl. išsilavinimo, viengungis, Kauno (duomenys neskelbtini) mokyklos moksleivis, gyv. (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinami nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 str.1 d., aprašyto 2011-07-20 kaltinamajame akte, padarymu, nustatė: H. N. ir Ž. G. padarė plėšimą: 2010 m. lapkričio 27 d. apie 21 val. 30 min., veikdami kartu su mažamečiu D. Š., gim. (duomenys neskelbtini), prie pastato, esančio Kaune, (duomenys neskelbtini) 3, panaudodami fizinį smurtą, - rankomis ir kojomis suduodami smūgius nukentėjusiajam R. M. į įvairias kūno vietas, pagrobė svetimą nukentėjusiojo R. M. naudojamą nukentėjusiosios R. M. turtą - 100 litų vertės mobiliojo ryšio telefoną „Nokia 6630“, tai yra jie, kiekvienas iš jų, padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 str. 1 d. Kaltinamasis Ž. G. kaltu neprisipažino ir parodė, kad nukentėjusiojo nepažįsta, 2010-11-27 nebuvo prie pastato, esančio Kaune, (duomenys neskelbtini) 3, jokio nusikaltimo nepadarė. H. N. yra jo pusbrolis, visi jį vadina „Hariu“. Jo paties pravardė yra „Ufas“, o D. Š. - „Babuška“. Parodė, kad nebuvo prie „IKI“ parduotuvės, kai H. N., pagal nukentėjusiųjų parodymus, grąžino R. M. telefono aparatą. Kaltinamasis H. N. kaltu neprisipažino ir parodė, kad nukentėjusiojo nepažįsta, 2010-11-27 nebuvo prie pastato, esančio Kaune, (duomenys neskelbtini) 3, jokio nusikaltimo nepadarė. Jį patį visi vadina „Hariu“. Ž. G. yra jo pusbrolis, jo pravardė yra „Ufas“, o D. Š. - „Babuška“. Parodė, kad neskambino nukentėjusiajai R. M. dėl telefono aparato grąžinimo; negrąžino telefono aparato nukentėjusiajai R. M. ir nebuvo prie „IKI“ parduotuvės, esančios (duomenys neskelbtini) gatvėje, kai jis, pagal nukentėjusiųjų parodymus, grąžino nukentėjusiajai R. M. telefono aparatą. Toliau išdėstomų įrodymų pagrindu teismas kaltinamųjų parodymų nevertina kaip įrodymų, atitinkančių objektyvią tikrovę, ir vertina juos kaip parodymus, kaltinamųjų duodamus siekiant išvengti baudžiamosios atsakomybės. Apkaltinamasis nuosprendis abiejų kaltinamųjų atžvilgiu grindžiamas toliau aptariamais įrodymais. Liudytojas D. Š. parodė, kad jokio nusikaltimo nepadarė ir nematė, kad kas nors jį būtų padaręs. Šio liudytojo parodymų teismas nevertina kaip įrodymų, atitinkančių objektyvią tikrovę, - dėl tų pačių priežasčių, dėl kurių nevertina kaltinamųjų H. N. ir Ž. G. parodymų kaip įrodymų, atitinkančių objektyvią tikrovę. D. Š. įvykio metu nebuvo sulaukęs 14 metų amžiaus, todėl negali atsakyti baudžiamąja tvarka, tačiau byloje yra daug duomenų, kad jis, nebūdamas nusikalstamų veikų subjektu, yra padaręs daug teisės pažeidimų: D. Š. savo parodymais siekia padėti Ž. G. ir H. N. išvengti atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką. Nukentėjusysis R. M. parodė, kad 2010-11-27 apie 21 val. 30 min., stovėjo autobusų stotelėje, esančioje prie parduotuvės „IKI“, Kaune, (duomenys neskelbtini) 3. Prie jo priėjo vaikinai, kurių pravardės „Ufas“, „Babuška“ ir „Haris“. Juos visus tris pažįsta iš matymo. Pirmasis prie jo priėjo „Haris“ ir visiškai nieko nesakęs staiga suėmė už kaklo dešine ranka per alkūnę ir jėga parvertė ant žemės. Tuo metu „Ufas“ ir „Babuška“ stovėjo greta. Jis nespėjo nieko pasakyti ir, tik nukritęs ant žemės, pajuto, kad „Haris“ spyrė kelis kartus į krūtinę. „Hariui“ nustojus mušti, prie jo priėjo ir kiti du vaikinai. Matė, kad priėjęs „Babuška“ taip pat spyrė ne mažiau kaip 5 kartus į viršutinę kūno dalį, į krūtinę ir į pilvą. Iškart po to priėjęs „Ufas“ taip pat spyrė vieną kartą į galvą, į dešinės pusės smilkinį. Iškart po šio smūgio girdėjo, kad „Babuška“ „Ufui“ pasakė, kad nereikia spirti į galvą. Vaikinams nustojus mušti, jis liko gulėti ant žemės ir tuomet „Haris“ priėjęs jį apieškojo, tai yra rankomis apčiupinėjo striukės ir kelnių kišenes ir iš kišenės ištraukė mobilaus ryšio telefoną. Haris paėmęs telefoną jį išardė, išėmė iš jo SIM kortelę, ir ją numetė. Grįžęs namo apie visa tai papasakojo mamai, su kuria pasikalbėjus ir paskambinus keliems draugams susižinojo „Hario“ mobiliojo ryšio telefono numerį. Tuomet mama paskambino „Hariui“ ir siūlė jam grąžinti telefoną, bet jis nesutiko, todėl apie įvykį informavo policiją. Rytojaus dieną pats „Haris“ paskambino mamai ir siūlė susitikti ir grąžinti telefoną, todėl apie 10 val. jis kartu su mama nuvyko prie „IKI“ parduotuvės, esančios (duomenys neskelbtini) gatvėje. Ten matė, kad mama iš „Hario“ atsiėmė mobilaus ryšio telefoną. Nukentėjusioji R. M. parodė, kad 2010-11-27 vakare grįžęs į namus sūnus R. M. pasakė, kad jį sumušė ir iš jo atėmė mobiliojo ryšio telefoną. Sūnus iškart nurodė, kad tą padarė asmenys, kurių pravardės yra „Haris“, „Babuška“ ir „Ufas“. Sūnus minėjo, kad telefoną iš jo paėmė būtent „Haris“. Ji žinojo, kad tie vaikinai yra iš šio rajono, todėl nuėjo į gretimą namą, kur gyvena draugė, ir jos paprašė sužinoti „Hario“ telefono numerį. Sužinojo „Hario“ telefono numerį, paskambino ir paprašė „Hario“ grąžinti telefoną, kurį jis prieš kelias valandas atėmė iš jos sūnaus. Tačiau „Haris“ atsakė, kad jam tas pats ir pradėjo plūsti necenzūriniais žodžiais, sakė, kad telefono negrąžins; todėl ji apie telefono vagystę pranešė policijai. Rytojaus dieną ryte, apie 9 val. jai paskambino ta pati draugė ir pasakė, kad jos dukrai paskambino „Haris“ ir pasakė, kad pagrobtąjį telefoną galima atsiimti prie parduotuvės „IKI“, esančios Kaune, (duomenys neskelbtini) gatvėje. Telefono atsiimti nuvyko su R. Č. ir jos dukra K. A.. Sutartoje vietoje „Haris“ atidavė telefoną. Mano, kad jis pabūgo ar nenorėjo turėti problemų su policija. Dalyvaudama atpažinimo procese, kai sūnus atpažino iš nuotraukų jį apiplėšusius asmenis, gali patvirtinti, kad sūnaus atpažintasis H. N. yra tas pats, apie kurį ji davė parodymus apklausų metu, jį įvardindama kaip „Haris“, o sūnaus atpažintasis D. Š. yra tas pats, apie kurį duodama parodymus jį įvardino kaip „Babuška“. Pas medicinos ekspertus dėl sūnaus sužalojimo pagal išduotą siuntimą nesikreipė, tačiau ji matė, kad ant sūnaus dešiniojo žandikaulio buvo kraujosruva, sūnus skundėsi, kad jam skauda žandikaulį, taip pat ant sūnaus kūno buvo kelios kraujosruvos. Civilinio ieškinio byloje nereiškia, nes telefono aparatas jai yra grąžintas. Liudytoja R. Č. parodė, kad 2010-11-27 vakare pas ją į namus atėjo jos draugė R. M.. Tuo metu ji laukėsi kūdikio. R. M. pasakė, kad jos sūnų tą vakarą sumušė ir atėmė mobiliojo ryšio telefono aparatą vaikinai, kurių pravardės „Haris“, „Babuška“ ir „Ufas“. Namuose buvo ir jos dukra K. A.. Bendromis jėgomis per dukros K. A. pažįstamus išsiaiškino, kad „Haris“ yra ne kas kitas, o H. N.. Per draugus sužinojo jo telefono numerį ir jam paskambino. Ji kalbėjo iš R. M. telefono aparato. H. N. nesutiko grąžinti telefono aparato, todėl ji pati nuvežė R. M. į policijos komisariatą, kuri ten parašė pareiškimą dėl padaryto plėšimo. Kitą dieną H. N. apsigalvojo ir sutiko grąžinti pagrobtąjį telefono aparatą. Ji savo automobiliu nuvežė R. M. į sutartą vietą, - prie „IKI“ parduotuvės, esančios Kaune, (duomenys neskelbtini) gatvėje. Ten matė, kad ne kas kitas, o H. N. atidavė pagrobtąjį telefono aparatą. Liudytoja K. A. parodė, kad 2010-11-27 vakare pas ją į namus atėjo mamos draugė R. M., kuri tuo metu laukėsi kūdikio. R. M. pasakė, kad jos sūnų tą vakarą sumušė ir atėmė mobiliojo ryšio telefono aparatą vaikinai, kurių pravardės „Haris“, „Babuška“ ir „Ufas“. Bendromis jėgomis per jos, K. A., draugus, buvo išsiaiškinta, kad „Haris“ yra ne kas kitas, o H. N.. Per draugus sužinojo jo telefono numerį. H. N. nesutiko grąžinti telefono aparato. Kitą dieną H. N. apsigalvojo ir sutiko grąžinti pagrobtąjį telefono aparatą. Ji kartu su mama R. Č. ir R. M. automobiliu nuvažiavo į sutartą vietą, - prie „Iki“ parduotuvės, esančios Kaune, (duomenys neskelbtini) gatvėje. Ten matė, kad ne kas kitas, o H. N. atidavė pagrobtąjį telefono aparatą. Teismui nėra jokio pagrindo abejoti nukentėjusiųjų R. M., R. M., liudytojų R. Č. ir K. A. parodymais. Iš įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėta įvykio vieta, esanti (duomenys neskelbtini) 3, Kaune. Iš įvykio vietos niekas nepaimta (1 t., b.l. 5-6). Iš daiktų pateikimo protokolo matyti, kad R. M. pateikė mobilaus ryšio telefoną „Nokia 6630“ (1 t., b.l. 11), jis apžiūrėtas kaip daiktas, turintis reikšmės bylai (1 t., b.l. 12-14); iš pakvitavimo (1 t., b.l. 15) matyti, kad pagrobtasis telefono aparatas perduotas R. M. saugoti. Iš asmens parodymo atpažinti iš nuotraukų ar vaizdo įrašų kartotekų protokolo matyti, kad nukentėjusysis R. M. iš veido bruožų atpažino H. N. kaip asmenį, kuris iš jo pagrobė mobiliojo ryšio telefoną (1 t., b.l. 24, 25). Iš asmens parodymo atpažinti iš nuotraukų ar vaizdo įrašų kartotekų protokolo matyti, kad nukentėjusysis R. M. iš veido bruožų atpažino D. Š. kaip asmenį, kuris iš jo pagrobė mobiliojo ryšio telefoną (1 t., b.l. 26- 29); Iš asmens parodymo atpažinti iš nuotraukų ar vaizdo įrašų kartotekų protokolo, kad nukentėjęs R. M. iš veido bruožų atpažino Ž. G. kaip asmenį, kuris iš jo pagrobė mobiliojo ryšio telefoną (1 t., b.l. 20- 33); Aptartų įrodymų pagrindu teismas daro išvadą, kad kaltinamieji kalti šio nuosprendžio aprašomosios dalies pradžioje išdėstytos nusikalstamos veikos padarymu ir baustini. Veikos kvalifikavimas. Veika kvalifikuojama pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 str. 1 d., - nustačius svetimo turto pagrobimo, panaudojant fizinį smurtą, faktą. Ši aplinkybė nustatoma nukentėjusiojo R. M., liudytojų K. A., R. Č., nukentėjusiosios R. M. parodymų pagrindu. Dėl bausmių. Abiejų kaltinamųjų atsakomybę sunkina aplinkybė, kad nusikaltimą jie padarė, veikdami bendrininkų grupėje. Kaltinamųjų atsakomybę lengvinančių aplinkybių šiuo nuosprendžiu nenustatoma. Kaltinamasis H. N. padarė vieną apysunkį nusikaltimą po to, kai buvo pripažintas kaltu dėl nusikalstamų veikų padarymo Kauno miesto apylinkės teismo 2010-10-06 nuosprendžiu, tačiau prieš antrąjį nuosprendį, priimtą 2011-06-13, pagal kurį bausmės buvo subendrintos, taikant Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 str. taisykles. Kaltinamasis šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę. Teismas daro išvadą, kad jam skirtina laisvės atėmimo bausmė ir dėl minėtų aplinkybių neskirtina kita bausmės rūšis, numatyta Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 str.1 d. sankcijoje. Paskirta bausmė subendrintina, taikant dalinio bausmių sudėjimo principą, su Kauno miesto apylinkės teismo 2011-06-13 nuosprendžiu paskirta bausme (Baudžiamojo kodekso 63 str. 4 d.): kaip jau aptarta, kaltinamasis šiame nuosprendyje aptariamą nusikalstamą veiką padarė, prieš priimant ankstesnįjį nuosprendį. Galutinė subendrinta bausmė paskirtina ir laisvės atėmimo bausmės trukmė nustatytina, taikant Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso XI skyriaus nuostatas. Į bausmės laiką įskaitytina bausmės dalis, atlikta pagal 2011-06-13 nuosprendį (šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė buvo subendrinta su 2010-10-06 nuosprendžiu paskirta bausme, taikant Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 str. 3 d. taisykles), ir laikotarpis, kaltinamajam dabar išnagrinėtoje byloje paskyrus kardomąją priemonę suėmimą iki įsiteisės nuosprendis (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 str. 9 d. , 66 str.). Kaltinamasis Ž. G. neteistas, jam taikytina švelniausia bausmės rūšis, numatyta Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 180 str. 1 d. sankcijoje, - areštas. Nuosprendžiui įsiteisėjus, daiktinis įrodymas (telefonas „Nokia 6630“), saugomas pas nukentėjusiąją R. M., grąžintinas R. M. (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 str.). Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 str.-307 str., nusprendžia: H. N.: pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 str. 1 d., ir skirti bausmę laisvės atėmimą 1 m. 6 mėn. (vieneriems metams ir šešiems mėnesiams); pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 str. 4 d. bausmę subendrinti su bausme, paskirta Kauno miesto apylinkės teismo 2011-06-13 nuosprendžiu, taikant dalinio bausmių sudėjimo principą, ir skirti galutinę subendrintą bausmę laisvės atėmimą 3 m. 6 mėn. (trims metams ir šešiems mėnesiams), bausmę atliekant nepilnamečių pataisos namuose. Į bausmės laiką įskaityti laikotarpį, nuteistojo prabūtą jį sulaikius ir paskyrus kardomąją priemonę suėmimą bei bausmės dalį, atliktą pagal Kauno miesto apylinkės teismo 2011-06-13 nuosprendį: nuo 2011-01-03 iki 2012-03-07, nuo 2012-03-07 iki nuosprendžio įsiteisėjimo momento (Baudžiamojo proceso kodekso 63 str. 9 d., 66 str.). Iki nuosprendžio įsiteisėjimo momento šioje byloje paskirti H. N. kardomąją priemonę suėmimą. Ž. G.: pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 str. 1 d., ir skirti 30 parų arešto bausmę. Iki nuosprendžio įsiteisėjimo momento palikti Ž. G. kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti. Nuosprendžiui įsiteisėjus, daiktinį įrodymą (telefonas „Nokia 6630“), saugomą pas nukentėjusiąją R. M., grąžinti R. M. (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 str.). Nuosprendis per 20 dienų gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno miesto apylinkės teismą.TeisėjasRimantas Sipavičius