Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Pareiškėjas 2016-12-09 raštu Nr. 2-1232 „Dėl miško kirtimo leidimo išdavimo“ kreipėsi į Valstybinės miškų tarnybos Miškų kontrolės skyriaus Utenos teritorinį poskyrį ir prašė išduoti Utenos miškų urėdijai Miško kirtimo leidimą specialiesiems (kitiems) kirtimams Utenos miškų urėdijos Kuktiškių girininkijos 506 kv. 4 skl. 0,1832 ha plote pagal pateiktą miško kirtimo medžių 10A formą (biržės taksavimo lapą). 2016-12-19 iš Valstybinės miškų tarnybos Miškų kontrolės skyriaus Utenos teritorinio poskyrio gavo 2016-12-16 raštą Nr. S-7K-34, kuriame nurodyta, kad bus galima išduoti leidimą vykdyti specialiuosius miško kirtimus ir įrengti valčių nuleidimo vietą bei automobilių stovėjimo aikštelę tik nustatyta tvarka parengus ir patvirtinus vidinės miškotvarkos projektą. Dėl to pareiškėjas sustabdė rekreacinės zonos žvejams ir lankytojams įrengimo darbus ir 2017-01-03 su valstybinių miškų vidinės miškotvarkos projektus turinčiu teisę rengti asmeniu sudarė Vidinės miškotvarkos projekto parengimo sutartį Nr. S-17-1, kuria numatyta iki 2017-04-07 parengti valstybinės žemės sklypo (kad. Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio Stirnelės vs., Mindūnų sen., Molėtų r., vidinės miškotvarkos projektą 2017-2026 metams, suprojektuojant statinių, numatytų Valčių nuleidimo vietos Labanoro regioniniame parke supaprastinto techninio projekto plane, vietas bei specialiuosius miško kirtimus. Parengtą projektą vykdytojas turėjo suderinti su Valstybine miškų tarnyba.

Nurodė, kad 2016-12-29 – 2017-01-04 atsakovas pareiškėjos veiklos neplaninį patikrinimą, kurio tikslas - įvertinti VĮ Utenos miškų urėdijos vykdyto kraštovaizdžio formavimo kirtimo kokybę, taip pat ar pareiškėjas, įgyvendindamas projektą „Žvejybos rojus“ ir 2016 metų gruodžio mėnesį vykdydamas rekreacinės infrastruktūros įrengimo darbus valstybinio miško žemėje, nepažeidė miškų atkūrimą, apsaugą bei naudojimą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų. Neplaninis patikrinimas atliktas objektuose, kuriuose pareiškėjas vykdė rekreacinės infrastruktūros įrengimo darbus: Rudesos k., Inturkės šen., Molėtų r. (VĮ Utenos miškų urėdijos Videniškių girininkijos 333 kvartalo 12 taksaciniame sklype) ir Stirnelės vs., Mindūnų šen., Molėtų r. (VĮ Utenos miškų urėdijos Kuktiškių girininkijos 506 kvartalo 4 taksaciniame sklype). 2017-01-04 atsakovas surašė Pažymą apie vykdomos veiklos valstybiniame miške patikrinimą, kurioje atsižvelgiant į pažymoje nurodytas aplinkybes, pateikiamos išvados, kad VĮ Utenos miškų urėdija, pažeisdama Miškų įstatymo 5 str., 14 str. nuostatas, nevykdė miško apsaugos bei miško išteklių naudojimo kontrolės savo valdomame valstybinės reikšmės miške - pastebėjusi neteisėtai vykdomus darbus, nesiėmė teisėtų priemonių ir veiksmų šiems darbams sustabdyti; Aukštaitijos nacionalinio parko ir Labanoro regioninio parko direkcija, neteisėtai, neturėdama nustatyta tvarka parengto, suderinto ir patvirtinto vidinės miškotvarkos projekto, pažeisdama Miškų įstatymo 14 str. nuostatas, 2016 metų gruodžio mėnesį organizavo ir vykdė rekreacinės infrastruktūros įrengimo bei miško žemių tvarkymo darbus valstybinio miško žemės plotuose. Konstatavo, kad vykdant rekreacinės infrastruktūros įrengimo bei miško žemių tvarkymo darbus valstybinio miško žemėje, pažeidžiant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo „Dėl specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų“ XXIX skyriaus 126.6. p., XXXIV skyriaus 136.7. p., Miškų įstatymo su 9 str. 2 d., 6 d. ir Leidimų kirsti mišką išdavimo tvarkos aprašo 2, 3, 3.1, ir 8 p., buvo sužalotos reljefo formos, sunaikinta gyvoji ir negyvoji miško paklotė bei neteisėtai nukirsti trys medžiai, tuo padarant žalą aplinkai.

Valstybinio miško vidinės miškotvarkos projektą rengiantis asmuo pareiškėjui pateikė atsakovo 2017-03-28 raštą Nr. R2-525 „Dėl vidinės miškotvarkos projekto derinimo“. Šiame rašte atsakovas nurodė, kad pradėjo valstybinės žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) vidinės miškotvarkos projekto 2017-2026 metams derinimo procedūrą, tačiau vadovaujantis Miškų tvarkymo schemų ir vidinės miškotvarkos projektų rengimo taisyklių 33 p. reikalavimais (pradėta administracinio nusižengimo teisena dėl veiklos projektuojamoje teritorijoje), projekto derinimo procedūra sustabdoma ir vidinės miškotvarkos projekto derinimo procedūra bus atnaujinta tik administracinio nusižengimo teisenai pasibaigus. Pareiškėjas 2017-04-13 raštu Nr. 2-295 pateikė Aplinkos ministerijai skundą, kuriuo prašė panaikinti atsakovo 2017-03-28 raštą Nr. R2-525 ir įpareigoti atsakovą atnaujinti vidinės miškotvarkos projekto 2017-2026 metams derinimo procedūrą ir šį projektą derinti. Tą pačią dieną – 2017-04-13 atsakovas surašė Juridinio asmens padaryto aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimo protokolą Nr. VMT-MKS-2017/1. Pareiškėjas 2017-05-08 raštu Nr. 2-360 pateikė paaiškinimą dėl ekonominės sankcijos skyrimo byloje dėl pažeidimų, nurodytų 2017-04-13 Juridinio asmens padaryto aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimo protokole Nr. VMT-MKS-2017/1. Atsakovas 2017- 05-09 priėmė Nutarimą dėl sankcijos skyrimo juridinio asmens padaryto aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimo byloje Nr. VMT-MKS-2017/1, kuriuo pareiškėjui buvo paskirta ekonominė 1750 Eur sankcija.

Nurodė, kad skundžiamame nutarime užfiksuota, jog aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimai užfiksuoti dvejuose sklypuose: VĮ Utenos miškų urėdijos Videniškių girininkijos 333 kvartalo 12 taksaciniame sklype, esančiame Rudesos k., Inturkės šen., Molėtų r. (toliau - Rudesos sklypas) ir VĮ Utenos miškų urėdijos Kuktiškių girininkijos 506 kvartalo 4 taksaciniame sklype, esančiame Stirnelės vs., Mindūnų šen., Molėtų r., (toliau - Stirnių sklypas). Rudesos sklypas yra EB miškų grupei priskirtas rekreacinis miškas. Žemės sklypą patikėjimo teise valdo VĮ Utenos miškų urėdija. Pagal Labanoro regioninio parko tvarkymo planą šis žemės sklypas vieta patenka į Lakajų kraštovaizdžio draustinio teritoriją, taip pat į specializuoto ūkininkavimo apsauginių miškų kraštovaizdžio tvarkymo zoną (MAs). Tvarkymo plane šio žemės sklypo vietoje yra pažymėta jau esanti stovyklavietė. Kaip esanti stovyklavietė ši teritorija pažymėta ir Utenos miškų urėdijos vidinio miškotvarkos projekto sprendiniuose. Stirnių sklypas yra IIB miškų grupei priskirtas rekracinis miškas. Šio žemės sklypo pagrindinė naudojimo paskirtis - kita, naudojimo būdas - rekreacinės teritorijos. Pagal Labanoro regioninio parko tvarkymo planą šis žemės sklypas patenka į ekstensyvaus pritaikymo (neurbanizuojamų) stovyklaviečių pozonę (NRn2) - teritoriją, kurioje gali būti įrengiami mažieji kraštovaizdžio architektūros įrenginiai ir statiniai, rekreaciniai statiniai ir įrenginiai, vietos palapinėms statyti, laužavietės, automobilių stovėjimo aikštelės. Utenos miškų urėdijos vidinio miškotvarkos projekto sprendiniuose šio žemės sklypo teritorijoje yra pažymėta esant stovyklavietė.

Miškotvarkos projekto sąvoka pateikiama Miškų įstatymo 14 str. 1 d., kurioje nurodyta, kad miškotvarkos projektas - tai dokumentas, pagal kurį organizuojama miškų ūkio veikla ir atliekami visi miškų atkūrimo, naudojimo ir miško žemių tvarkymo darbai. To paties straipsnio 2 d. 1 p., 2 p. išskiriami dviejų tipų miškotvarkos projektai: 1) miškų tvarkymo schemos - tai specialiojo teritorijų planavimo dokumentai, rengiami valstybinių miškų valdytojų bei regionų teritorijoms ir skiriami bendrajai miško žemių naudojimo politikai nustatyti, jų tvarkymo koncepcijai parengti; 2) vidinės miškotvarkos projektai - tai miškų ūkio veiklos planai, rengiami visoms valstybinių miškų valdytojų ir privačioms miškų valdoms arba ne miškų ūkio paskirties žemės sklype esančiai miško žemei ir skiriami konkrečių tvarkymo priemonių sistemai jose nustatyti. Miškų įstatymo 14 str. 3 d. nurodoma, kad vidinės miškotvarkos projektai rengiami, derinami, tvirtinami, registruojami ir keičiami pagal Aplinkos ministro tvirtinamas šių projektų rengimo taisykles ir jose nustatytus kriterijus. Aplinkos ministro 2006-09-01 įsakymu Nr. D1-406 „Dėl miškų tvarkymo schemų ir vidinės miškotvarkos projektų rengimo taisyklių patvirtinimo“ buvo patvirtintos Miškų tvarkymo schemų ir Vidinės miškotvarkos projektų rengimo taisyklės. Vidinės miškotvarkos projektų rengimų taisyklių (toliau - Taisyklės) 2 p. (kaip ir Miškų įstatyme) įtvirtinta, kad vidinės miškotvarkos projektai – tai miškų ūkio veiklos planai, rengiami visoms valstybinių miškų valdytojų ir privačioms miškų valdoms arba ne miškų ūkio paskirties žemės sklypuose esančiai miško žemei ir skiriami konkrečių tvarkymo priemonių sistemai jose nustatyti. Šiame Taisyklių punkte (2 p.) aiškiai nustatyta, kad vidinės miškotvarkos projektai, kuriuose per konkrečių tvarkymo priemonių sistemą planuojama ūkinė veikla, gali būti rengiami: valstybinių miškų valdoms, valstybiniuose ne miškų ūkio paskirties žemės sklypuose esančiai miško žemei, privačioms miškų valdoms, privačiuose ne miškų ūkio paskirties žemės sklypuose esančiai miško žemei. Pagal miško valdos ar miško žemės nuosavybės formą (nuosavybės teise priklauso valstybei arba privačiam asmeniui), Taisyklėse yra aiškiai atskiriami 2 vidinės miškotvarkos projektų tipai: valstybinių miškų vidinės miškotvarkos projektai ir privačių miškų vidinės miškotvarkos projektai. Vertinant Taisyklių struktūrą, vienas paskui kitą sekantys atskiri Taisyklių skyriai aiškiai išskiria ir atriboja 2 netapačius vidinės miškotvarkos projektų tipus su skirtingu jų rengimo, derinimo ir tvirtinimo procedūrų reglamentavimu (Taisyklių III skyrius - „Valstybinių miškų vidinės miškotvarkos projektų rengimas, derinimas ir tvirtinimas“, o sekantis IV skyrius - „Privačių miškų vidinės miškotvarkos projektų rengimas, derinimas ir tvirtinimas“). Taisyklių 15 p., esantis III skyriuje „Valstybinių miškų vidinės miškotvarkos projektų rengimas, derinimas ir tvirtinimas“, aiškiai ir nedviprasmiškai nustato, kad valstybinių miškų vidinės miškotvarkos projektai rengiami atlikus vidinę miškų inventorizaciją. Kitų atvejų, kada rengiami valstybinių miškų vidinės miškotvarkos projektai Taisyklės nenumato. Taigi, inicijuoti galiojančio Utenos miškų urėdijos vidinio miškotvarkos projekto, prieš atliekant miško žemių tvarkymo ir rekreacinės infrastruktūros įrengimo darbus, keitimą, nebuvo privaloma. Vidinės miškotvarkos projektų (tiek valstybiniam, tiek privačiam miškui) keitimas nustatytas Taisyklių VI skyriaus „Vidinės miškotvarkos projektų keitimas“ 44 p.. Šiame punkte nurodomas baigtinis sąrašas atvejų, kada gali būti keičiami galiojantys vidinės miškotvarkos projektai: kai pasikeitė ūkinių priemonių vykdymą ir projektavimą reglamentuojantys teisės aktai (44.1); nustatyta tvarka pakeistas miškų priskyrimas miškų grupėms (44.2); dėl stichinės nelaimės paveikto miško būtina tikslinti suprojektuotas ūkines priemones (44.3); nustatyta tvarka pakeistas miško valdos plotas arba ribų konfigūracija, valda suskaldyta į mažesnes arba sujungta su gretima (44.4); tikrinant vidinės miškotvarkos projekto parengimo kokybę buvo nustatyti dideli inventorizacijos netikslumai ir po to atliktas miško inventorizacijos duomenų patikslinimas (44.5); reikia papildomai suprojektuoti ar patikslinti priemones, kurioms teikiama Europos Sąjungos parama (44.6); reikia patikslinti apsaugos ir tvarkymo reikalavimus kultūros paveldo objektų ar vietovių teritorijose ar apsaugos zonose (44.7); planuojamas rekreacinių objektų įrengimas miškuose, siekiant juos pritaikyti visuomenės poreikiams (44.8); pagal Krašto apsaugos ministerijos poreikius reikia papildomai suprojektuoti ar patikslinti priemones karinių poligonų teritorijose (44.9); reikia papildomai suprojektuoti ar patikslinti apsaugos ir (ar) tvarkymo priemones saugomoms rūšims ar Europos bendrijos svarbos buveinėms (44.10). Šiuo atveju galėtų būti aktualus 44.8 p.p., kuriame nurodoma, kad vidinės miškotvarkos projektas gali būti keičiamas kai planuojamas rekreacinių objektų įrengimas miškuose, siekiant juos pritaikyti visuomenės poreikiams. Specialius Labanoro regioninio parko apsaugos, projektavimo ir statybų jo teritorijoje reikalavimus bei tvarkymo ir naudojimo ypatumus nustato Labanoro regioninio parko apsaugos reglamentas, patvirtintas 2002-08-10 Aplinkos ministro įsakymu Nr. 419 (toliau - Reglamentas). Reglamento 16 p. pateikiamas stovyklavietės apibrėžimas - tai poilsiui su nakvyne skirta teritorija, kurioje gali būti teikiama turistinės stovyklos paslauga. Joje gali būti įrengiami mažieji kraštovaizdžio architektūros statiniai, automobilių stovėjimo aikštelė, įranga maistui ruošti, laužavietės, sudaromos sąlygos higienos poreikiams tenkinti, atliekoms surinkti, poilsiui organizuoti. Vadovaujantis Turizmo įstatymo 2 str. 41 d., 19 str. 1 d., 2 d., stovyklavietės priskiriamos viešajai turizmo ir poilsio infrastruktūrai, kuri priskiriama turizmo rekreaciniams ištekliams, taigi neabejotinai yra rekreaciniai objektai. Vertinant rekreacinio objekto - stovyklavietės apibrėžimą, jame aiškiai nurodomi tam tikri objektai (statiniai, įranga, infrastruktūra), kurie, juos įrengus esančios stovyklavietės teritorijoje, turi būti laikomi stovyklavietės bendra visuma, todėl tokioje teritorijoje įrengti ir esantys objektai jau sudaro esamą, o ne planuojamą stovyklavietės sistemą. Taigi, tokių objektų planavimas esančioje stovyklavietėje per vidinės miškotvarkos projektą yra visiškai nepagrįstas perteklinis reikalavimas. Tiek Rudesos, tiek Stirnių sklypuose esančiose stovyklavietėse, prieš vykdant rekreacinės infrastruktūros įrengimo darbus, jau buvo tam tikrų įrengtų objektų, kurie jau sudarė esamą stovyklaviečių sistemą. Be to, Rudesos ir Stirnių sklypuose natūroje jau yra stovyklavietės ir teritorijų planavimo dokumentuose yra žymimos jau esančiomis, o ne planuojamos įrengti stovyklavietės. Dėl to teisės aktai pareiškėjui nenustatė pareigos keisti Utenos miškų urėdijos vidinės miškotvarkos projektą prieš Rudesos sklype esančioje stovyklavietėje vykdant rekreacinės infrastruktūros įrengimo darbus Rudesos sklype esančioje stovyklavietėje bei parengti vidinės miškotvarkos projektą prieš vykdant rekreacinės infrastruktūros įrengimo darbus Stirnių sklype.

Pareiškėjas ir jo atstovai akcentavo, kad ginčo santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymas. Šio Įstatymo 6 str. „Saugomų teritorijų naudojimo ir apsaugos reglamentavimas ir nuostatai“ nurodyta, kad ūkinę veiklą saugomose teritorijose reglamentuoja, jų apsaugos bei naudojimo režimą nustato šis įstatymas, Lietuvos Respublikos kultūros vertybių apsaugos įstatymas, kiti Lietuvos Respublikos įstatymai, Specialiosios žemės ir miško naudojimo sąlygos, poįstatyminiai norminiai dokumentai (1 d.); saugomos teritorijos tvarkomos pagal įstatymus ir teritorinio planavimo dokumentus, patvirtintus Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka (5 d.). Nuo 2017-05-01 įsigaliojusios Saugomų teritorijų įstatymo 28 str. „Saugomų teritorijų planavimas“ redakcijos 1 dalyje nurodyta, kad saugomos teritorijos tvarkomos ir veikla jose plėtojama pagal bendruosius planus ir specialiojo teritorijų planavimo dokumentus ir jais nustatomus reglamentus, parengtus vadovaujantis Teritorijų planavimo įstatymo ir Statybos įstatymo nuostatomis, taip pat pagal saugomų teritorijų strateginio planavimo dokumentus. Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo 2 str. 27 d. nustatyta, kad teritorijų planavimo dokumentai - tai kompleksinio teritorijų planavimo dokumentai (bendrieji ir detalieji planai) ir specialiojo teritorijų planavimo dokumentai, kuriuose grafiškai ir raštu pateikiami teritorijų naudojimo, tvarkymo, apsaugos priemonių, teritorijų vystymo reikmių ir sąlygų sprendiniai, o paminėto įstatymo 5 str. 1 d. įtvirtintos teritorijų planavimo dokumentų rūšys - tai kompleksinio teritorijų planavimo dokumentai (1 punktas) ir specialiojo teritorijų planavimo dokumentai. Pagal 5 str. 2 d. - kompleksinio teritorijų planavimo dokumentai: 1) valstybės teritorijos bendrasis planas ir valstybės teritorijos dalių bendrieji planai (rengiami valstybės lygmeniu); 2) savivaldybių (rengiami savivaldybės lygmeniu) ar jų dalių (rengiami vietovės lygmeniu) bendrieji planai; 3) detalieji planai (rengiami vietovės lygmeniu). Įstatymo 5 str. 4 d. nurodomi specialiojo teritorijų planavimo dokumentai: 1) žemėtvarkos schemos, kaimo plėtros žemėtvarkos projektai; 2) miškų tvarkymo schemos; 3) saugomų teritorijų specialiojo teritorijų planavimo dokumentai: saugomų teritorijų sistemos ar jos dalių schemos, saugomų teritorijų ribų planai, saugomų teritorijų planavimo schemos (ribų ir tvarkymo planai), saugomų teritorijų tvarkymo planai; 4) nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialiojo teritorijų planavimo dokumentai; 5) inžinerinės infrastruktūros vystymo planai; 6) žemės gelmių naudojimo planai. Taigi, įstatymo straipsnyje aiškiai išskiriamos 2 teritorijų planavimo dokumentų rūšys su joms priskiriamais atitinkamais teritorijų planavimo dokumentais. Specialiojo teritorijų planavimo dokumentams yra priskiriamos miškų tvarkymo schemos ir saugomų teritorijų specialiojo teritorijų planavimo dokumentai: saugomų teritorijų sistemos ar jos dalių schemos, saugomų teritorijų ribų planai, saugomų teritorijų planavimo schemos (ribų ir tvarkymo planai), saugomų teritorijų tvarkymo planai. Įstatymas nenurodo, kad vidinės miškotvarkos projektai būtų priskiriami kompleksiniams ar specialiesiems teritorijų planavimo dokumentams. Nors Įstatymo 5 str. 5 d. nurodoma, kad įstatymų nustatytais atvejais gali būti rengiami ir kiti šio straipsnio 4 dalyje nenurodyti specialiojo teritorijų planavimo dokumentai, tačiau nei pačiame Miškų įstatyme, nei kokiame nors kitame teisės akte nėra nustatyta, kad vidinės miškotvarkos projektas gali būti priskiriamas kompleksinio ar specialiojo teritorijų planavimo dokumentams. Miškotvarkos projektas pagal savo paskirtį apskritai negali būti laikomas teritorijų planavimo dokumentu, nes jame grafiškai ir raštu nepateikiami teritorijų naudojimo, tvarkymo, apsaugos priemonių, teritorijų vystymo reikmių ir sąlygų sprendiniai, o tik detalizuojama kaip bus įgyvendinama teritorijų planavimo dokumentų sprendiniuose numatyta tam tikra veikla. Be to, vidinės miškotvarkos projektai, kurių teisės aktai nepriskiria teritorijų planavimo dokumentams, neturi nustatyti griežtesnių apribojimų veiklai saugomoje teritorijoje nei tą numato specialiojo teritorijų planavimo dokumentai - Labanoro regioninio parko tvarkymo planas, vien todėl, kad Labanoro regioninio parko tvarkymo planas pagal savo esmę ir vietą teritorijų planavimo teisiniuose santykiuose yra viršesnis, ir nuo jame nurodomų teritorijos tvarkymo sprendinių priklauso vidinės miškotvarkos projektuose projektuojamos priemonės. Be to, Lietuvos Respublikos turizmo įstatymo 19 str. 5 d. įtvirtinta nuostata, kad viešoji turizmo ir poilsio infrastruktūra planuojama vadovaujantis šiuo įstatymu, Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymu ir kitais teisės aktais ir gali būti įrengiama pagal specialiojo ir (ar) detaliojo teritorijų planavimo dokumentus ir techninius projektus. Statinių (kartu ir rekreacinės infrastruktūros) statybą reguliuoja Lietuvos Respublikos statybos įstatymas. Statinių statybai nurodytuose rekreaciniuose objektuose, atsižvelgiant į teisės aktų reikalavimus, buvo parengti ir suderinti supaprastinti statybos techniniai projektai, kuriuose ir yra numatytos rekreacinės infrastruktūros statinių įrengimo vietos Rudesos ir Stirnių sklypuose esančiose stovyklavietėse.

Be to, atsižvelgiant į tai, kad rekreacinės infrastruktūros įrengimo darbai buvo finansuojami Lietuvos valstybės ir tai buvo daroma visos visuomenės labui, net jeigu ir būtų nuspręsta, jog šiuo atveju vidinės miškotvarkos projekto keitimas (Rudesos sklypui) ir vidinės miškotvarkos projekto parengimas (Stirnių sklypui) buvo privalomi, atsakovo paskirta ekonominė sankcija už Nutarime nurodomus pažeidimus yra akivaizdžiai neteisinga ir neproporcinga rekreacinės infrastruktūros įrengimu siektiems tikslams, todėl vadovaujantis bendraisiais teisingumo ir protingumo principais, turėtų būti mažinama.

Pareiškėjas neteisėtai VĮ Utenos miškų urėdijos Videniškių girininkijos 333 kvartalo 12 taksaciniame sklype organizavo miško žemių stumdymo, kasimo bei profilio keitimo darbus. Visi nurodyti darbai buvo vykdyti paviršinio vandens telkinių pakrantės apsaugos juostoje bei pakrantės apsaugos zonoje 0,0923 ha plote, padarant žalą aplinkai, buvo sunaikinta miško paklotė (gyvoji ir negyvoji), sužalotos reljefo formos, atsirado dirvožemio erozijos tikimybė. Taip pat VĮ Utenos miškų urėdijos Kuktiškių girininkijos 506 kvartalo 4 taksaciniame sklype, įrengiant valčių nuleidimo vietą, paviršinio vandens telkinių pakrantės apsaugos juostoje pareiškėjas organizavo savavališką miško kirtimą neturint leidimo kirsti mišką. Buvo nukirsti 3 juodalksniai, kurių bendras tūris yra 2,27 m3, bei sunkiosios technikos važinėjimą ir ežero dugno bei pakrantės grunto kasybos darbus, kurių metu sužalota 0,0346 ha miško paklotės (gyvoji ir negyvoji), sužalotos reljefo formos, atsirado dirvožemio erozijos tikimybė.

VĮ Utenos miškų urėdijos Videniškių girininkijos 333 kvartalo 12 taksaciniame sklype Vidinės miškotvarkos projekte kraštovaizdžio formavimo kirtimai buvo suprojektuoti 12 sklype, 4,3 ha plote, iškertant iki 110 kub.m. medienos. VĮ Utenos miškų urėdija šiems kirtimams atlikti atrėžė 0,9 ha ploto biržę, iškertant 51 kub.m. medienos. Faktiškai kirtimas atliktas plynai iškertant visą sumedėjusią augaliją 0,08 ha plote. Likusiame plote nukirsti 7 sausuoliai, o trakas nekirstas visiškai. Videniškių girininkijos girininkas pripažino, kad kirstinus medžius atrinko pareiškėjo atstovai. Girininkijos specialistai juos tik paženklino. Tik atlikus tokį kirtimą, atsirado galimybė automobilių stovėjimo aikštelei ir kitiems rekreaciniams objektams įrengti, kuriems ir buvo būtina galiojusio Vidinės miškotvarkos projekto korekcija, numatanti rekreacinės infrastruktūros įrengimą, vadovaujantis supaprastintu statybos projektu Nr. JR-16-07-SP. Pareiškėjas pažeidė Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo „Dėl specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų“ (su vėlesniais pakeitimais) XXIX skyriaus 126.6. p., XXXIV skyriaus 136.6.p., 136.7.p., 137.p., XXXV skyriaus 143.9. p., Lietuvos Respublikos Saugomų teritorijų įstatymo 9 str. 2 d. 1 p., Lietuvos Respublikos Miškų įstatymo 9 str. 2 d., Labanoro regioninio parko nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999-04-29 nutarimu Nr. 490 8 p. reikalavimus.

VĮ Utenos miškų urėdijos Kuktiškių girininkijos 506 kvartalo 4 taksaciniame sklype, neturint nustatyta tvarka privalomo parengti vidinės miškotvarkos projekto, pareiškėjas darbus vykdė pagal parengtą supaprastintą statybos projektą Nr. JR-16-09-SP. Tuo buvo pažeisti Lietuvos Respublikos Miškų įstatymo 9 str. 2 ir 6 d., Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo „Dėl specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų“ (su vėlesniais pakeitimais) XXIX skyriaus 126.6. p., XXXIV skyriaus 136.7. p., Leidimų kirsti mišką išdavimo tvarkos aprašo 2, 3, 3.1 ir 8 p. reikalavimai.

Pareiškėjo skundas patenkintinas iš dalies.

2016-12-29 – 2017-01-04 VMT Miškų kontrolės skyriaus specialistai atliko pareiškėjo veiklos neplaninį patikrinimą. Patikrinimas buvo atliktas objektuose, kuriuose pareiškėjas vykdė rekreacinės infrastruktūros įrengimo darbus: Rudesos k., Inturkės šen., Molėtų r. (VĮ Utenos miškų urėdijos Videniškių girininkijos 333 kvartalo 12 taksaciniame sklype), Stirnelės vs., Mindūnų šen., Molėtų r. (VĮ Utenos miškų urėdijos Kuktiškių girininkijos 506 kvartalo 4 taksaciniame sklype). 2016-12-29 atsakovas surašė Patikrinimo aktus Nr. MKS-01-16 ir Nr. MKS-02-1620, taip pat 17-01-01 surašė Pažymą, kuriuose konstatavo, kad pareiškėjas, pažeisdamas Miškų įstatymo 5 str., 14 str. nuostatas, nevykdė miško apsaugos bei miško išteklių naudojimo kontrolės savo valdomame valstybinės reikšmės miške - nesiėmė teisėtų priemonių ir veiksmų neteisėtai vykstantiems darbams sustabdyti. Taip pat konstatavo, kad pareiškėjas neteisėtai, neturėdamas nustatyta tvarka parengto, suderinto ir patvirtinto vidinės miškotvarkos projekto, pažeisdamas Miškų įstatymo 14 str. nuostatas, 2016 metų gruodžio mėnesį organizavo ir vykdė rekreacinės infrastruktūros įrengimo bei miško žemių tvarkymo darbus valstybinio miško žemės plotuose, pažeisdamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo „Dėl specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų“ (su vėlesniais pakeitimais) XXIX skyriaus 126.6. p., XXXIV skyriaus 136.7. p., Miškų įstatymo 9 str. 2 d., 6 d., Leidimų kirsti mišką išdavimo tvarkos aprašo 2, 3, 3.1, ir 8 p., reikalavimus ir dėl to buvo sužalotos reljefo formos, sunaikinta gyvoji ir negyvoji miško paklotė bei neteisėtai nukirsti 3 medžiai, tuo padarant žalą aplinkai.

Ginčijamame nutarime atsakovas konstatavo, kad pareiškėjas pažeidė Aplinkos apsaugos įstatymo 116 str. 2 d., 117 str. 1 d. reikalavimus ir paskyrė juridiniam asmeniui 1750 Eur ekonominę sankciją.

Administracinėje byloje ginčas pagrinde kilo dėl to, kad statybos darbai 2 miško žemės sklypuose buvo atlikti neturint patvirtintų vidinės miškotvarkos projektų ir taip pat neturint leidimo kirsti medžius. Pareiškėjas ir jo atstovai teigė, kad paminėtiems darbams atlikti visiškai pakako statybos techninių projektų, o atsakovas ir jo atstovas teigė, jog tam būtina parengti ir patvirtinti vidinius miškotvarkos projektus bei gauti leidimą miškui kirsti.