Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo teisėjas Algirdas Jaliniauskas, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus (toliau – Institucija) skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 19 d. nutarties, kuria atsisakyta sankcionuoti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus nutarimą, priimtą V. Š. administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 21.p – 77, dėl Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30¹ str. 1 d. taikymo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus pareigūnas 2014-09-17 priėmė nutarimą, kuriame konstatavo, kad V. Š. vykdydama individualią veiklą, pažeidė valstybinio socialinio draudimo įmokų mokėjimo tvarką, t.y. per laikotarpį nuo 2014-01-01 iki 2014-04-30 priskaičiavus 5 804,29 Lt valstybinio socialinio draudimo įmokų, per šį laikotarpį sumokėjo 3 365,55 Lt., vykdė atsiskaitymus, nesilaikant atsiskaitymų grynaisiais pinigais eiliškumo, t.y. esant įsiskolinimui Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui, per 2014 m. sausio - 2014 m. balandžio mėnesius 21 857,80 Lt buvo sumokėta už prekes, 954,94 Lt sumokėta už patalpų nuomą, 357,41 Lt sumokėta už elektros energiją. Skola Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui 2014-05-26 sudarė 4 668,10 Lt, iš jų 4 309,96 Lt valstybinio socialinio draudimo įmokų ir 358,14 Lt delspinigių.

Minėtame nutarime konstatuota, kad tokia savo veika V. Š. padarė pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 188⁶ str. 1 d. Už tokio pobūdžio administracinio teisės pažeidimo padarymą ATPK 188⁶ str. 1 d. sankcijoje numatyta bauda nuo 500 Lt iki 3000 Lt. Institucija 2014-09-17 nutarimu nutraukė administracinio teisės pažeidimo teiseną V. Š. atžvilgiu dėl valstybinio socialinio draudimo įmokų už 2014 m. sausio - vasario mėnesius mokėjimo tvarkos pažeidimą, bet, taikydama ATPK 30¹ str. 1 d., skyrė jai 100 Lt administracinę baudą už valstybinio socialinio draudimo įmokų už 2014 m. kovo – balandžio mėnesius mokėjimo tvarkos pažeidimą. Tokį nutarimą Institucija pateikė sankcionuoti Kauno apylinkės teismui dėl ATPK 30¹ str. 1 d. taikymo, tokiu būdu sudarant pagrindą administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui už pažeidimo numatyto ATPK 188⁶ str. padarymą skirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta įstatymo sankcijoje.

Kauno apylinkės teismas 2014-09-19 nutartimi atsisakė sankcionuoti Institucijos 2014-09-17 nutarimą dėl ATPK 30¹ str. 1 d. taikymo, nurodydamas, kad ATPK 30¹ str. 1 d. nuostatų taikymui pakankamo pagrindo nėra.

Institucija apeliaciniame skunde taip pat pažymėjo, kad ATPK šešioliktame skirsnyje yra nurodyti 56 subjektai, nagrinėjantys administracinių teisės pažeidimų bylas. Duomenų apie šių organų (pareigūnų) priimtus nutarimus V. Š. atžvilgiu VSDFV Kauno skyrius negauna ir teismui pateikti tokių duomenų negali. Institucija teismui gali pateikti informaciją tik apie tai, ar asmuo nebuvo baustas už administracinius teisės pažeidimus pagal ATPK 188⁶ straipsnį. Nutarime nurodyta, kad V. Š. administracinėn atsakomybėn patraukta pagal ATPK 188⁶ str. 1 d., t.y. kaip padariusi pažeidimą pirmą kartą, o jeigu asmuo buvo baustas administracine nuobauda už šio straipsnio pirmojoje dalyje numatytus pažeidimus, pakartotinai administracinėn atsakomybėn jis traukiamas pagal ATPK 188⁶ str. 2 d. Institucijos teigimu, teismas, spręsdamas klausimą dėl nutarimo sankcionavimo, turėjo duomenis apie V. Š. baustumus pagal ATPK 188⁶ str. 1 d., todėl teismo argumentas, jog nėra jokios informacijos apie asmens baustumus, yra klaidingas.

Institucijos nuomone, nutarime išvardintos V. Š. atsakomybę lengvinančios aplinkybės leido padaryti išvadą, kad administracinės atsakomybės tikslai bus pasiekti skiriant pažeidėjai mažesnę nuobaudą nei ATPK 188⁶ str. 1 d. sankcijoje numatyta minimali.

Motyvuojamoji dalis

Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus apeliacinis skundas tenkintinas.

Institucija apylinkės teismo nutarties neteisėtumą grindžia tuo aspektu, kad teismas nepagrįstai nesankcionavo ATPK 30¹ str. 1 d. numatytų nuostatų taikymo.

Nagrinėjamu bylos aspektu pažymėtina, jog ATPK 30¹ straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad organas (pareigūnas), nagrinėjantis administracinių teisės pažeidimų bylas, atsižvelgdamas į aplinkybes, nurodytas ATPK 30 straipsnio 2 dalyje, taip pat į šio kodekso 31 straipsnyje nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, gali paskirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėdamas bylas dėl nuobaudos sušvelninimo, yra ne kartą konstatavęs, kad administracinė nuobauda, vadovaujantis ATPK 30¹ straipsnyje nustatytomis taisyklėmis, gali būti švelninama ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kurio atžvilgiu taikomos administracinio poveikio priemonės, nauda.

Šiame kontekste pažymėtina, kad Konstitucinis Teismas yra ne kartą konstatavęs, jog konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja ir tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas) (pvz., Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2000 m. gruodžio 6 d., 2001 m. spalio 2 d., 2004 m. sausio 26 d., 2005 m. lapkričio 3 d., 2005 m. lapkričio 10 d., 2008 m. sausio 21 d. nutarimai). Už teisės pažeidimus negalima nustatyti tokių bausmių arba nuobaudų, kurios būtų akivaizdžiai neproporcingos (neadekvačios) teisės pažeidimams ir bausmės ar nuobaudos paskirčiai. Minėtų iš Konstitucijos kylančių nuostatų privalu laikytis ir teisę taikančioms institucijoms, skiriant asmenims nuobaudas (bausmes) už teisės pažeidimų padarymą. Tokia pat pozicija atsispindi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2AT-8-2013 ir kt.). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-4-2011, 2AT-7-4-2013, 2AT-13-2013, 2AT-10-2014 ir kt.).

Būtent nagrinėjamoje byloje VSDFV Kauno skyrius nagrinėdamas V. Š. administracinio pažeidimo bylą, įvertinęs padaryto pažeidimo pobūdį, jo pasekmes bei padarymo aplinkybes, padarė išvadą, kad jai gali būti taikomos ATPK 30¹ straipsnio nuostatos. Institucija atsižvelgė į visumą aplinkybių, duodančių pagrindą taikyti švelnesnę bausmę, nei numatyta įstatyme. Atsižvelgta į tai, kad visą žalą, kurią patyrė Valstybinio socialinio draudimo biudžetas, pažeidėja atlygino, kad valstybinio socialinio draudimo įmokų ji nemokėjo laiku ne dėl to, jog stengėsi jų išvengti, o dėl pablogėjusios finansinės padėties ( kadangi turėjo papildomų išlaidų dėl sutuoktinio ligos ir mirties), taip pat į tai, jog V. Š. pirmą kartą padarė tokios rūšies administracinį pažeidimą, prisipažino padariusi pažeidimą ir dėl jo nuoširdžiai gailėjosi. Vadovaudamasi teisingumo ir protingumo kriterijais, Institucija konstatavo, jog nagrinėjamu atveju yra pagrindas taikyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatas bei skirti V. Š. mažesnę baudą, nei sankcijoje už padarytą pažeidimą numatyta minimali.

Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagoje esančius duomenis daro išvadą, jog Kauno apylinkės teismas nepagrįstai nesankcionavo VSDFV Kauno skyriaus nutarimo, kuriuo V. Š. paskirta mažesnė nuobauda, negu numatyta ATPK 188⁶ str. 1 d. sankcijoje. Aukštesnysis teismas, įvertinęs teismui pateiktus duomenis, konstatuoja, kad šiuo atveju faktinių duomenų visuma leidžia šį konkretų atvejį vertinti kaip išskirtinį ir tuo pagrindu taikyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatas. V. Š. pažeidė ATPK 188⁶ str. 1 d., tačiau atvykusi į bylos nagrinėjimą VSDFV Kauno skyriuje, pripažino padariusi administracinį teisės pažeidimą, paaiškino pažeidimo padarymo aplinkybes ir dėl jo nuoširdžiai gailėjosi. Pažymėtina, kad visą žalą, kurią patyrė Valstybinio socialinio draudimo biudžetas V. Š. atlygino, sumokėjo ne tik valstybinio socialinio draudimo įmokų skolą, bet ir delspinigius. Taip pat yra nustatytos V. Š. atsakomybę lengvinančios aplinkybės: pažeidėja savo noru atlygino nuostolį ar pašalino padarytą žalą (ATPK 31 str. 1 d. 2 p.), prisipažino padariusi pažeidimą ir nuoširdžiai gailisi (ATPK 31 str. 1 d. 1 p.). Negalima neatsižvelgti į tai, kad V. Š. valstybinio socialinio draudimo įmokų laiku nesumokėjo dėl pablogėjusios finansinės padėties, kadangi turėjo papildomų išlaidų dėl sutuoktinio ligos ir mirties, bei į tai, kad nėra nustatyta jokių jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių.

Apeliacinės instancijos teismas pritaria Institucijos apeliacinio skundo argumentams, jog apylinkės teismas nepagrįstai skundžiamoje nutartyje nurodė, jog byloje nėra jokio paaiškinimo, kad pažeidėja nuoširdžiai gailėjosi, kad nėra jokių duomenų apie jos baustumus. Nagrinėjant V. Š. administracinę bylą VSDFV Kauno skyriuje, pažeidėja pripažino pažeidimą bei išreiškė nuoširdų gailestį dėl savo veiksmų. V. Š. paaiškinimai buvo įrašyti į nutarimą, todėl apylinkės teismas, spręsdamas nutarimo sankcionavimo klausimą, turėjo vertinti, ar šie paaiškinimai ir kitos pažeidėjos atsakomybę lengvinančios bei jos asmenybę charakterizuojančios aplinkybės yra pakankamas pagrindas taikyti ATPK 30¹ str. nuostatas. Taip pat pažymėtina, jog VSDFV Kauno skyrius teismui gali pateikti informaciją tik apie tai, ar asmuo nebuvo baustas už administracinius teisės pažeidimus pagal ATPK 188⁶ str., duomenų apie ATPK šešioliktame skirsnyje nurodytų subjektų, nagrinėjančių administracinių teisės pažeidimų bylas, priimtus nutarimus asmenų atžvilgiu, VSDFV Kauno skyrius negauna ir teismui pateikti negali.

Individualizuojant asmeniui skirtinos administracinės nuobaudos rūšį bei dydį, be ATPK 20 straipsnyje numatytų administracinės nuobaudos tikslų, būtina įvertinti ir padaryto administracinio teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę, jo atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Įvertinus V. Š. padaryto pažeidimo pobūdį ir visas nustatytas aplinkybes, darytina išvada, kad V. Š. ATPK 188⁶ str. 1 d. sankcijos ribose paskirta nuobauda būtų per griežta ir būtų neproporcinga priemonė jos padaryto pažeidimo pavojingumui. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, VSDFV Kauno skyriaus nutarimu 100 Lt bauda V. Š. buvo paskirta visapusiškai ir objektyviai įvertinus visas jos atsakomybei reikšmės turinčias aplinkybes bei laikantis įstatymo nustatytų administracinių nuobaudų skyrimo taisyklių.

Aptartų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu konstatuojama, jog pirmosios instancijos teismas neteisingai vertino faktines bylos aplinkybes, rašytinius įrodymus esančius byloje, pažeidėją bei netinkamai taikė įstatymo nuostatas ir priėmė neteisingą procesinį sprendimą.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Panaikinti Kauno apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 19 d. nutartį, kuria atsisakyta sankcionuoti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus nutarimą taikyti V. Š. ATPK 30¹ straipsnį ir priimti naują nutartį - sankcionuoti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus 2014 m. rugsėjo 17 d. nutarimą dėl ATPK 30¹ straipsnio taikymo V. Š. už administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 188⁶ str. 1 d., padarymą.

Nutartis įsigalioja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.