Vilniaus regiono apylinkės teismo nutarimas

išnagrinėjęs S. V., a. k. (duomenys neskelbtini) gimusios (duomenys neskelbtini), nebaustos administracine tvarka, gyv. (duomenys neskelbtini), Stauniškių k., Vilniaus r., administracinio teisės pažeidimo bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

S. V. 2016 m. birželio 27 d., apie 4:40 val., Vilniaus r., Stauniškių k., Stauniškių g. 8, vairuodama automobilį V. S. (valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) prieš pradėdama važiuoti neįsitikino, kad tai daryti bus saugu, važiavo atbula, atsitrenkė į tvorą, apgadino tvorą ir automobilį, , tuo pažeidė Lietuvos Respublikos vyriausybės 2002-12-11 nutarimu Nr. 1950 patvirtintų Kelių eismo taisyklių (2014-10-03 nutarimo Nr. 1086 redakcija) 9, 101 punktų reikalavimus, t. y. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau ATPK) 127 str. 2 d.

L. M. Semaško apklaustas teisme parodė, kad jo motina su jo vardu registruotu automobiliu atsitrenkė į kaimynės tvorą. Motina prisideda prie automobilio priežiūros, kai jai automobilis reikalingas, ji jį gali paimti be atskiro prašymo.

L. N. Semaško apklausta teisme parodė, kad jos vyro mama su automobiliu atsitrenkė į kaimynės tvorą. Tvorą greitai sutaisė. Automobiliu naudojasi visa šeima bendrai.

L. O. Fetiskina apklausta teisme parodė, kad anksti ryte, apie 4 val. 45 min. išgirdo triukšmą ir pamatė nuvirtusią tvorą. Mašinos jau nebebuvo. Kaimynas pasakė automobilio numerius, o ji iškvietė policiją. Ji išvažiavo į darbą. Jei būtų žinojusi, kad į tvorą įvažiavo jos kaimynė, būtų policijos nekvietusi. Tvorą atstatė per tris dienas, jokių pretenzijų neturi. Policija atvažiavo apie 6 val. 10 min. Stanislava pas ją į darbą atvažiavo apie 7 val. 30 min. ir papasakojo kaip nuvertė tvorą.

Motyvuojamoji dalis

Pažeidimai įrodyti: S. V. paaiškinimu, administracinio teisės pažeidimo protokolu, išrašu apie asmeniui registruotus administracinius teisės pažeidimus ir priimtus sprendimus, tarnybiniu pranešimu, eismo įvykio vietos schema, liudytojų Olgos F. N. Semaško ir M. S. parodymais, informacija iš VĮ „Regitros“ duomenų bazės, fotonuotraukomis, kuriose matoma sulaužyta tvora ir apgadintas automobilis, asmens duomenimis, vairuotojo pažymėjimo kopija. Nustatyta, kad S. V. vairuodama automobilį prieš pradėdama važiuoti neįsitikino, kad tai daryti bus saugu, važiavo atbula, atsitrenkė į tvorą, apgadino kitiems asmenims priklausančią tvorą ir automobilį. S. V. veika atitinka požymius administracinio teisės pažeidimo, numatyto (duomenys neskelbtini) str. 2 d.

Surašant administracinio teisės pažeidimo protokolą, S. V. veika buvo kvalifikuota ir pagal (duomenys neskelbtini) str. 1 d. Siekiant tinkamai pritaikyti ATPK normą, svarbu tiksliai nustatyti ne tik objektyviuosius, bet ir subjektyviuosius požymius, nes administracinio teisės pažeidimo veikos sudėtis – ATPK normoje numatytų objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių, kurie apibūdina veiką, už kurią įstatymas numato administracinę atsakomybę, visuma. Subjektyviuosius požymius apibūdina kaltė, tikslas, motyvas. Pagal (duomenys neskelbtini) str. 1 d. administracinę atsakomybę užtraukia ir vairuotojo pasitraukimas iš eismo įvykio, su kuriuo jis yra susijęs, vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles. Kaltė dėl šio administracinio teisės pažeidimo padarymo gali pasireikšti tik sąmoningu veikimu – tyčia; sprendžiant, ar asmens veika – pasitraukimas iš eismo įvykio vietos – pasireiškė tyčios forma, būtina įvertinti automobiliams (ar automobiliui ir kitam kliudytam objektui) padarytos žalos mastą, kontakto pobūdį, paties asmens elgesį po eismo įvykio (Lietuvos A. T. nutartis Nr. 2AT-4-2011). (duomenys neskelbtini) str. 1 d. numatyto pažeidimo esmę sudaro tyčinis neteisėtas vairuotojo pasišalinimas iš eismo įvykio, su kuriuo jis susijęs, vietos. Taigi, asmuo turi suvokti ne tik tai, kad jis sukėlė eismo įvykį, bet ir tai, kad iš šio įvykio vietos jis pasišalina neteisėtai. Tai reiškia, kad kiekvienu atveju teismas privalo nustatyti, jog konkrečioje situacijoje asmuo suvokė savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje ir ją ignoruodamas pasišalino. Eismo įvykį sukėlusio ir iš įvykio vietos pasišalinusio asmens kaltės turinys nustatomas vertinant įvykio aplinkybes, bylos medžiagą. Duomenys, rodantys, kad pasišalindamas asmuo tikėjosi apsunkinti kaltininko nustatymą, eismo įvykio aplinkybių atskleidimą, išvengti pareigos atlyginti nukentėjusiajam padarytą žalą (stengėsi paslėpti eismo įvykio pėdsakus, iš įvykio vietos pasišalino skubiai ir pan.), atskleidžia, kad asmuo suvokė, jog pasišalindamas iš eismo įvykio vietos jis elgiasi neteisėtai. Ir priešingai, jeigu byloje nustatyta, kad eismo įvykį sukėlęs asmuo nevengia administracinės atsakomybės, pareigos atlyginti žalą nukentėjusiajam, neneigia savo kaltės dėl eismo įvykio, ieško nukentėjusiojo, palieka savo koordinates arba bendrauja su nukentėjusiuoju ir pan., tokie duomenys paprastai rodo, kad asmuo iš įvykio vietos pasišalino ne siekdamas išvengti atsakomybės, o sąžiningai klysdamas dėl savo veiksmų teisėtumo (Lietuvos A. T. nutartys Nr. 2AT-11-2012, 2AT-8-2013, 2AT-7-4-2013).

Nagrinėjamu atveju neginčijamai nustatyta, kad S. V. sukėlė eismo įvykį, kurio metu apgadino kaimynei priklausančią tvorą. Vertinant S. V. veiksmus pasitraukiant iš eismo įvykio vietos, būtina pažymėti, kad S. V., nepraėjus nei porai valandų po įvykio, savo iniciatyva nuvyko pas kaimynę tartis dėl nuostolių atlyginimo. Tik sužinojus, kad dėl įvykio buvo iškviesti policijos pareigūnai, pati skambino į policiją ieškojo atsakingo pareigūno. Savo iniciatyva, tą pačią dieną, nuvyko į policijos komisariatą, pripažino sukėlusi eismo įvykį, davė išsamius paaiškinimus apie eismo įvykį. Svarbu akcentuoti ir tai, kad su tvoros savininke tą pačią dieną susitarė dėl žalos atlyginimo, savo lėšomis, padedama artimųjų, pašalino eismo įvykio padarinius (sutaisė tvorą). Aptarti administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens veiksmai patvirtina, kad ji nesiekė išvengti pareigos atlyginti nukentėjusiajai padarytą žalą, neapsunkino kaltininko nustatymo ar eismo įvykio aplinkybių atskleidimo. Esant nurodytoms aplinkybėms, administracinio teisės pažeidimo byla dalyje dėl pažeidimo, numatyto (duomenys neskelbtini) str. 1 d., nutrauktina.

S. V. atsakomybę lengvina tai, kad ji prisipažino padariusi pažeidimą ir dėl jo gailisi (ATPK 31 str. 1 d. 1 p.), jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra.

Skiriant nuobaudą atsižvelgta į administracinių teisės pažeidimų pobūdį, padarymo aplinkybes, į S. V. asmenybę, kuri nebausta administracine tvarka, esant vienai jos atsakomybę lengvinančiai ir nesant sunkinančių aplinkybių, jai skirtina minimali sankcijoje numatyta nuobauda.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

S. V. pripažinti kalta padarius administracinius teisės pažeidimą, numatytą (duomenys neskelbtini) str. 2 d, ir skirti 28 eurų baudą.

Administracinio teisės pažeidimo bylą S. V. atžvilgiu pagal (duomenys neskelbtini) str. 1 d. nutraukti.

Bauda turi būti sumokėta per 40 dienų nuo šio nutarimo įteikimo dienos, o apskundus nutarimą – ne vėliau kaip per 40 dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos, į AB banką „Swedbank”, Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), kodas 73000, įmokos kodas 1001. Pildant įmokos kvitą, jame būtina nurodyti nutarimo, kuriuo paskirta bauda, datą bei pažeidimą identifikuojantį numerį ROIK 16059155206.

Išaiškinti S. V., kad po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo ar vykdymo atidėjimo klausimais asmuo, patrauktas administracinėn atsakomybėn, turi teisę kreiptis į Valstybinę mokesčių inspekciją Mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.

Nutarimas per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus rajono apylinkės teismą.