- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-02-08
- Bylos Nr.
- 2A-526-340/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-01-3-08137-2011-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Tatjana Žukauskienė (pran.), Jelena Šiškina, Vytautas Zelianka
- Ieškovas
- UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“
- Atsakovas
- UAB „Norfos mažmena“
- Kategorijos
- 36.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.14pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.18pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ ir atsakovo UAB „Norfos mažmena“ apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 6 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ ieškinį atsakovui UAB „Norfos mažmena“ dėl skolos, delspinigių ir palūkanų priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Byloje kilo ginčas dėl sutartinės atsakomybės taikymo.
Šalies argumentai
Ieškovas kreipėsi į teismą prašydamas priteisti iš atsakovo 78 859, 85 Lt skolos, 5845, 25 Lt delspinigių, 2562, 73 Lt palūkanų bei 8,05 procentų metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Nurodė, kad atsakovui pagal 2006-03-14 Negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį yra išnuomotos patalpos, esančios adresu Žuvininkų g. 5, Šiauliuose. Pagal šalių sudarytą sutartį atsakovas, be nuomos mokesčio, įsipareigojo sumokėti mokesčius už šaltą ir karštą vandenį, elektros energiją, šilumos energiją, komunalines ir ryšių paslaugas. Teismas 2011-05-19 priėmė preliminarų sprendimą (b.l. 78), kuriuo ieškinį patenkino visiškai. Atsakovas pateikė prieštaravimus (b.l. 86-100), kuriuose nurodė, jog su pareikštu ieškiniu nesutinka. Nurodė, kad atsakovas nuomojasi tik 2728,68 kv.m. patalpų, esančių Žuvininkų g. 5, Šiauliuose, tuo tarpu viso pastato plotas yra 5142 kv.m., taigi atsakovo nuomojama patalpų dalis sudaro 53,05 proc. viso pastato ploto. Todėl atsakovas, vadovaudamasis minėtos nuomos sutarties 4.10 punktu, laikė, kad atsakovui tenkanti mokesčių už visam pasatui patiektą elektros energiją, šilumą, vandenį, lietaus nuotekas dalis turi būti paskaičiuojama proporcingai UAB „Norfos mažmena“ nuomojamam plotui. Bylos nagrinėjimo teismo posėdyje metu ieškovo atstovas pateikė teismui atsisakymą nuo dalies ieškinio, t.y. nuo 54999,39 Lt skolos, 3239,36 Lt delspinigių ir 1427,62 Lt palūkanų priteisimo iš atsakovo (b.l. 185). Likusioje dalyje ieškinį palaikė ir prašė priteisti ieškovui iš atsakovo 23860,46 Lt skolos, 2639,09 Lt delspinigių, 1135,11 Lt palūkanų. Ieškovo atstovo teigimu, teismo posėdžio dieną pilnai apmokėtos yra PVM sąskaitos-faktūros NTV Nr. 4126, 4152, 4151, 4343 ir 4709, tuo tarpu likę pilnai neapmokėtos yra šios PVM sąskaitos-faktūros: NTV Nr. 4427, 4429, 4699, 4722, 4724, 4708, 4707, 4987, 5013 (b.l. 186-188), todėl neapmokėtoje sąskaitų dalyje ieškovo ieškinys yra pagrįstas ir turi būti patenkintas. Atsakovas palaikė prieštaravimuose dėl preliminaraus sprendimo išdėstytus argumentus bei nurodė, kad ieškovo reikalaujami delspinigiai yra neprotingai dideli ir turėtų būti sumažinti iki 0,02 proc. dydžio, be to, ieškovas nepagrįstai prašo iš atsakovo už tą patį laikotarpį priteisti ir delspinigius, ir netesybas, nes tai reikštų dvigubos atsakomybės atsakovui pritaikymą.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Vilniaus m. 1 apylinkės teismas 2011 m. gruodžio 6 d. sprendimu preliminarų sprendimas pakeitė: priėmė ieškovo atsisakymą nuo dalies ieškinio reikalavimų ir šioje dalyje bylą nutraukė, likusioje dalyje ieškinį tenkino iš dalies: priteisė iš atsakovo 23860,46 Lt skolos, 1211,47 Lt delspinigių, 8,05 procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo civilinės bylos iškėlimo teisme iki šio teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 376,00 Lt bylinėjimosi išlaidų.
Teismas sutiko su ieškovo argumentu, jog vertinant šalių pasirašytos sutarties 4.10 punktą, nėra pagrindo teigti, kad už suvartotą elektros energiją mokėtina suma turi būti apskaičiuojama proporcingai atsakovui išnuomotam patalpų plotui. Teismas nustatė, kad ieškovas, apskaičiuodamas atsakovui tenkančią apmokėti mokesčio už patalpose suvartotą elektros energiją dalį, vadovavosi elektros energijos tiekėjo pateikta sąskaita už bendrą pastate suvartotą elektros energijos kiekį bei tuo, jog patalpos Žuvininkų g. 5, Šiauliuose, yra išnuomotos keliems nuomininkams, kurie turi įrengtus skaitiklius, todėl iš bendro pastate suvartoto elektros energijos kiekio per mėnesį išminusuotas kitų nuomininkų suvartotos elektros energijos kiekis, todėl už likusį patiektos elektros energijos kiekį pagrįstai priskirta apmokėti atsakovui. Nuotekas, sunaudotą vandenį (b.l. 149) ieškovas padalino nuomininkams atsižvelgdamas į jiems išnuomotus plotus, taip pat į tai, kad neišnuomotoje pastato dalyje vanduo, elektra nėra naudojami, todėl teismas laikė, kad ieškovo paskaičiavimai dėl atsakovui už elektrą, šilumą, vandenį bei nuotekas mokėti tenkančių dalių pagrįsti šalių sudarytos sutarties nuostatomis, paslaugų tiekėjų pateiktomis ataskaitomis bei kitų pastato nuomininkų galimybėmis naudotis ir faktiniu naudojimusi atitinkamomis paslaugomis. Kadangi ieškovo atstovas teismo posėdžio metu nurodė, jog atsakovas yra sumokėjęs 54999,39 Lt skolos ir likusi nesumokėta skolos dalis sudaro 23860,46 Lt, šią skolos dalį teismas priteisė ieškovui iš atsakovo. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas neginčijo aplinkybės, kad buvo praleisti ieškinyje nurodytų PVM sąskaitų-faktūrų apmokėjimo terminai, teismas sprendė, jog yra pagrindas taikyti sutartinę atsakomybę už netinkamai atsakovo įvykdytas prievoles. Teismas priteisė ieškovo reikalaujamas ir sutartyje numatytas 0,05 proc. dydžio ir 0,1 proc. dydžio netesybas, kurios buvo numatytos atsižvelgiant į ūkio subjektų už jų teikiamas komunalines paslaugas nustatytus netesybų dydžius (b.l. 58). Kadangi ieškovas iš atsakovo atliktų mokėjimų, susijusių su ieškinio pagrindu esančiomis sąskaitomis-faktūromis, yra užskaitęs 1427,62 Lt palūkanoms padengti, teismas minėta suma sumažino atsakovui priskaičiuotų delspinigių sumą ir ieškovui priteisė 1211,47 Lt (2639,09 Lt – 1427,62 Lt) delspinigių. Teismas atmetė atsakovo argumentą dėl netesybų mažinimo. Nurodė, jog mažinti netesybas iki atsakovo prašomo 0,02 proc. dydžio nėra pagrindo, nes tokiu būdu būtų paneigtas sutarties laisvės principas. Teismas sprendė, kad ieškovas nepagrįstai reikalavo iš atsakovo palūkanų pagal CK 6.260 str. 2 d., 6.261 str., nes laikytina, jog ieškovo patirtus nuostolius dėl piniginės prievolės netinkamo vykdymo kompensuoja šalių sutarto dydžio delspinigiai, todėl ieškovo reikalavimą dėl palūkanų priteisimo teismas atmetė kaip teisiškai nepagrįstą. Vadovaujantis LR mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius vėlavimo prevencijos įstatymu, teismas iš atsakovo priteisė 8,05 % dydžio metinės (procesinės) palūkanos nuo priteistos sumos nuo civilinės bylos iškėlimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 str. 1-2 d., 6.210 str. 2 d.).
III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai
Ieškovo apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Apeliaciniu skundu ieškovas ginčija pirmos instancijos teismo sprendimo dalį, kuria ieškinys dėl 1427, 62 Lt delspinigių ir 1135, 11 Lt palūkanų priteisimo buvo atmestas. Apelianto teigimu, teismo išvada, jog ieškovas iš atsakovo atliktų mokėjimų, susijusių su ieškinio pagrindu pateiktomis PVM sąskaitomis – faktūromis, yra užskaitęs 1427, 62 Lt palūkanoms padengti yra nepagrįsta. Bylos nagrinėjimo metu nebuvo pateikta jokių įrodymų, kad atsakovas būtų sumokėjęs ar ieškovas iš atliktų mokėjimų būtų užskaitęs 1427, 62 Lt sumą pagal ieškinį priskaičiuotoms palūkanoms padengti. Ieškovas nuo dalies reikalavimų atsisakė ne tik dėl to, kad atsakovas už juos atsiskaitė, bet ir dėl to, kad bylos nagrinėjimo metu buvo pastebėta, jog dėl kai kurių sąskaitų – faktūrų apmokėjimo jau buvo kreiptasi į teismą kitose civilinėse bylose arba sąskaitos buvo išrašytos nepagrįstai. Apelianto manymu, teismas nepagrįstai nepriėmė jo atisakymo nuo ieškinio dėl 1427, 62 Lt palūkanų priteisimo ir šia suma sumažino priteistinų delspinigių dydį. Pažymėtina, kad teismas klaidingai vertino, jog ieškovo paskaičiuotos palūkanos pagal CK 6.210 str. yra kompensacinio pobūdžio ir atlieka netesybų funkciją, todėl nepagrįstai atmetė reikalavimą dėl 1135, 11 Lt palūkanų priteisimo.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į ieškovo apeliacinį skundą atsakovas prašo ieškovo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą. Atsakovo nuomone, ieškovas nepagrįstai reikalauja 1427, 62 Lt delspinigių priteisimo, nes pats atsisakė nuo 1427, 62 Lt palūkanų priteisimo. Tuo pačiu atsakovas prašo sumažinti ieškovo prašomus priteisti delspinigius iki 0,02 procentų dydžio. Atsakovo manymu, teismas pagrįstai atmetė ieškovo reikalavimą dėl 1135, 11 Lt palūkanų priteisimo, nes CK 6.210 str. numatytos palūkanos taip pat atlieka kompensuojamą, o ne mokėjimo funkciją. Tokiu būdu prašomos priteisti netesybos tampa skolininko atsakomybės forma ir patenkinus ieškovo reikalavimą būtų priteisiamos dvigubos netesybos.
Atsakovo apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Apeliaciniu skundu atsakovas ginčija pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria teismas priteisė iš apelianto 23 860,46 Lt skolos, 1211,47 Lt delspinigių, 8,05 proc. dydžio metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 376,00 Lt bylinėjimosi išlaidų ieškovo naudai; priteisti iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme.
Dėl mokesčių už komunalines paslaugas apskaičiavimo
Tarp šalių pasirašytoje nuomos sutartyje buvo numatyta, kad atsakovas, be nuomos mokesčio, įsipareigojo sumokėti mokesčius už šaltą ir karštą vandenį, elektros energiją, šilumos energiją, komunalines ir ryšių paslaugas. Mokesčių dydis apskaičiuojamas pagal faktinį resursų ir/arba paslaugų sunaudojimą vadovaujantis skaitiklių parodymais (nesant skaitiklių - proporcingai nuomojamam plotui) arba resursus ir/arba paslaugas teikiančių ūkio subjektų pateiktomis ataskaitomis. Nuomotojas prie šiuos resursus ir paslaugas teikiančių ūkio subjektų nustatytų įkainių neturi teisės pridėti jokių papildomų antkainių bei mokesčių. [...]. (Nuomos sutarties 4.10. p.) Atsakovo nuomojamų patalpų dalis sudaro 53,05 proc. viso pastato ploto, tai reiškia, kad atsakovas turi mokėti tik už nurodytose patalpose suvartota elektros energiją, t.y. proporcingai savo nuomojamam plotui, tačiau ne už visą pastatą. Pagal nuomos sutartį, apskaičiuojant apeliantui tenkančią eksploatacinių išlaidų dalį turi būti atsižvelgiama į tai, ar yra specialiai nuomininkui, t.y. įrengti elektros energijos skaitikliai, ar jų nėra. Elektras energijos skaitikliams esant turi būti atsižvelgiama į skaitiklių parodymus, o jų nesant mokesčiai už eksploatacines paslaugas turi būti paskaičiuojami proporcingai apelianto nuomojam plotui, kaip tai ir numatyta tarp šalių pasirašytoje nuomos sutartyje. Visų pirma, byloje nėra jokių faktinių įrodymų, kad atskiri elektros apskaitos prietaisai. Antra, elektros apskaitai naudojamos tik teisės aktų reikalavimus atitinkančios metrologiškai patikrintos matavimo priemonės. Tuo tarpu byloje nėra jokių įrodymų, kad elektros apskaitos prietaisams yra atlikta privaloma metrologinė patikra ir ji yra galiojanti. Tokiu atveju elektros energijos skaitiklių parodymai yra visiškai nekontroliuojami ir sudaro ieškovui galimybę nepagrįstai lobti didinant suvartotos elektros energijos kiekius. Byloje nėra pateikta jokių įrodymų, ar ieškovas dirbtinai nedidino tiekiamos elektros energijos kiekio. Kadangi nenurodytos naudotos techninės matavimo priemonės, nėra duomenų apie tai, ar atlikta naudotų matavimo priemonių metrologinė patikra, todėl tokiu prietaisu užfiksuoti matavimų duomenys negali būti pripažinti įrodymais ir jais negalima vadovautis.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta atsakovas paskaičiavo, jog pagal PVM sąskaitą-faktūrą Nr.4151 atsakovui tenkanti mokesčio už lietaus nuotekas dalis turi būti paskaičiuota proporcingai atsakovo nuomojamam plotui, t.y. 57, 28 Lt su PVM; pagal PVM sąskaitą – faktūrą Nr.4427 mokėtina suma už lietaus nuotekas 58, 72 Lt su PVM; pagal PVM sąskaitą – faktūrą Nr.4429 mokėtina suma už vandenį 230, 98 Lt su PVM; pagal PVM sąskaitą – faktūrą Nr.4699 atsakovui tenkanti mokesčio suma už šildymą ir karšto vandens sistemų priežiūrą sudaro 858, 45 Lt su PVM; pagal PVM sąskaitą-faktūrą Nr.4722 atsakovui tenkanti mokesčio suma už lietaus nuotekas sudaro 52, 23 Lt su PVM; pagal PVM sąskaitą-faktūrą Nr.4724 atsakovui tenkanti mokesčio suma už vandenį sudaro 194, 92 Lt su PVM; pagal PVM sąskaitą-faktūrą Nr.4708 atsakovui tenkanti mokesčio suma už elektros energiją sudaro 7259, 84 Lt su PVM; pagal PVM sąskaitą-faktūrą Nr.4707 atsakovui tenkanti mokesčio suma už elektros energiją sudaro 7501, 70 Lt su PVM; pagal PVM sąskaitą-faktūrą Nr.4987 atsakovui tenkanti mokesčio suma už elektros energiją sudaro 10 242, 89 Lt su PVM; pagal PVM sąskaitą-faktūrą Nr.5013 atsakovui tenkanti mokesčio suma už šildymą ir karšto vandens sistemų priežiūrą sudaro 3739, 00 Lt su PVM.
Dėl delspinigių
Atsakovo nuomone, reikalavimas priteisti delspinigius yra išvestinis reikalavimas iš ieškinio reikalavimo dėl 23 860,46 Lt įsiskolinimo priteisimo, todėl atmetus ieškinį dalyje dėl 23 860,46 Lt įsiskolinimo priteisimo, atitinkamai atmestini ir reikalavimai dėl delspinigių priteisimo. Atsižvelgtina ir į tai, kad šalių sulygti sutartiniai delspinigiai neatitinka kasacinio teismo formuojamos praktikos bei bendrųjų CK 1.5 str. įvirtintų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų. Netesybos negali leisti nukentėjusiai šaliai piktnaudžiauti savo teise bei nepagrįstai praturtėti kitos šalies sąskaita, Atsižvelgiant į tai, apeliantas prašo sumažinti atsakovo delspinigius iki 0,02 (dviejų šimtųjų) proc. dydžio delspinigių, t.y. pagal susiformavusią teismų praktiką įprastus 0,02 (dviejų šimtųjų) procento delspinigius už kiekvieną praleidimo dieną (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-394/2005, Nr. 3K-3-173/2006).
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovas prašo atsakovo apeliacinį skundą atmesti. Nurodo, jog atsakovo argumentas, kad už nuomojamose patalpose suvartotą elektros energiją, vandenį bei lietaus nuotekas jis turi mokėti proporcingai nuomojamam plotui, t.y. 53, 05 proc. visam pastatui priskaičiuotų mokesčių yra nepagrįstas. Ieškovo manymu, atsakovas netiksliai cituoja nuomos sutarties 4.10 p. nuostatas. Minėtame sutarties punkte nėra nurodyta, jog už komunalines paslaugas turėtų būti atsiskaitoma proporcingai nuomojamam plotui. Atsakovo nuomojamose patalpose suvartotas elektros energijos kiekis paskaičiuojamas iš visame pastate suvartotos elektros energijos kiekio atimant kitų nuomininkų patalpose suvartotą elektros energijos kiekį, atimant visų nuomininkų bendroms reikmėms suvartotą elektros energijos kiekį ir pridedant atsakovui tenkantį bendroms reikmėms suvartotą elektros energijos kiekį. Ieškovo nuomone, atsakovas nepateikė įrodymų, kad apskaičiuojant suvartotą elektros energijos kiekį buvo vadovaujamasi skaitiklių, kuriems neatlikta metrologinė patikra, parodymais, todėl tokie atsakovo argumentai yra nepagrįsti. Ieškovas nesutinka su apelianto reikalavimu teismo priteistų delspinigių dydį mažinti iki 0,02 procento dydžio, nes tokiu būdu būtų paneigta šalių valia dėl atsakomybės už sutartinių įsipareigojimų nevykdymą. Atsižvelgiant į tai, ieškovas prašo atsakovo apeliacinį skundą atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir motyvai
Dėl teismo sprendimo pateikti abejų šalių apeliaciniai skundai. Teisėjų kolegija pirmą eilę pasisako dėl atsakovo apeliacinio skundo, nes atsakovas skundžia teismo sprendimą iš esmės, tuo tarpu ieškovas – teismo sprendimo dalį dėl palūkanų ir delspinigių priteisimo.
Atsakovo apeliacinis skundas atmetamas.
Atsakovas ginčija teismo sprendimo dalį dėl 23 860,46 Lt skolos už komunalinės paslaugas priteisimo, motyvuodamas, kad ieškovas netinkamai, ne pagal šalių nuomos sutarties sąlygas, apskaičiuoja mokesčius už atsakovo suvartotas komunalines paslaugas – elektrą, vandenį, lietaus nuotekas, mokestį už šildymo ir karšto vandens sistemų priežiūrą, kas sudaro sąlygas ieškovui nepagrįstai praturtėti atsakovo sąskaita. Atsakovas nurodo, kad pagal šalių nuomos sutarties 4.10 punkto nuostatą mokesčių dydis apskaičiuojamas pagal faktinį resursų ir/arba paslaugų sunaudojimą vadovaujantis skaitiklių parodymais (nesant skaitiklių - proporcingai nuomojamam plotui) arba resursus ir/arba paslaugas teikiančių ūkio subjektų pateiktomis ataskaitomis. Nuomotojas prie šiuos resursus ir paslaugas teikiančių ūkio subjektų nustatytų įkainių neturi teisės pridėti jokių papildomų antkainių bei mokesčių.
Atsakovo nuomojamų patalpų dalis sudaro 53,05 proc. viso pastato ploto, atsakovas neturi elektros energijos skaitiklio, t.y. atsakovas turi mokėti tik už nurodytose patalpose suvartotą elektros energiją, proporcingai savo nuomojamam plotui; tuo tarpu ieškovas kitiems nuomininkams įrengė atskirus elektros energijos skaitiklius ir apskaito jiems mokesčius už elektros energijos pagal skaitiklių rodmenis, o visa likusią elektros energiją priskiria apeliantui. Apelianto vertinimu tokia mokesčių už komunalinės paslaugas apskaičiavimo tvarka prieštarauja šalių nuomos sutarties sąlygoms. Apeliantas taip pat nurodo, kad byloje neįrodyta, jog kitų nuomininkų elektros energijos apskaitos prietaisai yra techniškai tvarkingi ir metrologiškai patikrinti, jų parodymais vadovautis negalima. Taigi tarp šalių kilo ginčas dėl šalių nuomos sutarties punkto, reglamentuojančio mokesčių už komunalinės paslaugas apskaičiavimo tvarka, aiškinimo ir taikymo. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo šalių nuomos sutarties punkto aiškinimu. Teismo išvada, jog ieškovo taikoma mokesčio už elektros energija apskaičiavimo tvarka, kai iš bendro pastate suvartojamo elektros energijos kiekio per mėnesį minusuojamas kitų nuomininkų suvartotas elektros energijos kiekis ir likutis priskiriamas atsakovui, neprieštarauja šalių sutarties 4.10 punktui, kuriame įtvirtinta, jog mokesčių dydis apskaičiuojamas pagal faktinį resursų ir/arba paslaugų sunaudojimą. Pagal bylos medžiagą dalis ieškovui priklausančio pastato nėra išnuomota, elektros energija neišnuomotoje pastato dalyje nėra naudojama, taigi apelianto pasiūlyta atsakovo suvartotos elektros energijos apskaičiavimo tvarka (proporcingai nuomojamam plotui ir neatsižvelgiant į neišnuomotą pastato plotą bei į faktą, kad kiti pastato nuomininkai moka už sunaudotą pagal skaitiklių parodymus) paneigtų šalių nuomos sutartyje įtvirtintą nuostatą apie tai, kad mokesčiai turi būti apskaičiuojami atsižvelgiant į faktinį resursų sunaudojimą. Dėl panašių argumentų atmetami atsakovo apeliacinio skundo argumentai dėl netinkamo mokesčių už nuotekas, sunaudotą vandenį, šildymo ir karšto vandens sistemų priežiūrą paskirstymo, nes neišnuomotoje pastato dalyje išvardintos paslaugos nėra naudojamos.
Atsakovo apeliacinio skundo argumentas, kad kitų nuomininkų elektros energijos apskaitos prietaisų rodmenimis negalima vadovautis, nes byloje nėra įrodymų, kad jiems yra atlikta privaloma metrologinė patikra ir ji yra galiojantis atmetamas. CPK 178 straipsnyje nustatyta, kad šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti. Šioje įstatymo normoje įtvirtinta bendroji įrodinėjimo pareiga – ji nustatyta tam asmeniui, kuris teigia, o ne tam, kuris neigia; taigi faktą, jog kitų nuomininkų elektros energijos apskaitos prietaisais negalima vadovautis, turėjo įrodyti pats apeliantas. Tokių įrodymų byloje nepateikta, taigi šis skundo argumentas atmetamas, kaip neįrodytas. Apelianto nurodyta aplinkybė, jog ieškovas nesutinka įrengti elektros energijos apskaitos prietaiso apelianto patalpose išeina už nagrinėjamo ginčo ribų ir neturi įtakos šalių ginčui dėl atsiskaitymo už jau suvartotas paslaugas.
Apelianto skundo argumentai dėl priteistų delspinigių sumažinimo atmetami. Netesybos (bauda, delspinigiai) – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (CK 6.71 str. 1 d.). Sutartimi sulygtos netesybos laikomos iš anksto nustatytais būsimais minimaliais kreditoriaus nuostoliais, kurių jam nereikia įrodinėti, kai skolininkas neįvykdo ar netinkamai įvykdo sutartinę prievolę. Taigi šalių sutartyje sutartos netesybos yra jų suderinta valia nustatyta sutarties sąlyga, kuri saisto šalis tuo atveju, jeigu sutartis neįvykdoma ar netinkamai įvykdoma. Jeigu netesybos (bauda, delspinigiai) neprotingai didelės, taip pat jeigu skolininkas įvykdė dalį prievolės, teismas gali netesybas sumažinti, tačiau jos negali būti mažesnės už nuostolius. Teismų praktikoje taip pat pripažįstama, kad, sprendžiant dėl konkrečių netesybų dydžio, atsižvelgtina į tokius kriterijus: sutarties dalyko vertę, sutartinių santykių pobūdį (komercinis ar nekomercinis), neįvykdytos prievolės terminą, priskaičiuotą delspinigių (netesybų) sumą, šalių sąžiningumą ir kitas aplinkybes. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2007 m. lapkričio 19 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-503/2007 taip pat pažymėjo, kad kriterijų sąrašas nėra baigtinis ir negali būti vertinama, jog suformuotoje praktikoje nustatytas konkretus priteisiamų netesybų tarifas; sutartinių netesybų mažinimas nereiškia jų priteisimo konkrečiu 0,02 procento tarifu; teismas, spręsdamas šalių ginčą dėl sutartinių netesybų sumažinimo neturėtų iš esmės paneigti šalių valios dėl atsakomybės už sutartinių įsipareigojimų nevykdymo. Taigi priešingai, nei teigia apeliantas, teismų praktikoje nėra suformuota nuostata dėl įprastinio protingo dydžio delspinigių – 0,02 proc. už pradelstą dieną.
Nagrinėjamoje byloje abi nuomos sutarties šalys – privatūs verslo subjektai, t. y. sutarties sąlygos parinktos laisva valia, per derybas; atsakovas yra stambus, turintis didelę patirtį verslo subjektas ir galėjo numatyti sutartinių įsipareigojimų nevykdymo pasekmes. Iš atsakovo priteistų netesybų dydis (1211,47 Lt) lyginant su skolos suma (23 860,46 Lt skolos) bei atsižvelgiant į atsakovo verslo mastą nėra didelis Apeliantas nenurodė jokių konkrečių motyvų, kodėl teismo priteistų delspinigių suma yra neprotingai didelė atsakovui, prieštarauja CK 1.5 str. įtvirtintiems principams ir leidžia ieškovui nepagrįstai praturtėti atsakovo sąskaita.
Ieškovo apeliacinis skundas atmetamas.
Ieškovas ginčija teismo sprendimo dalį dėl ieškovo reikalavimo dėl 1427,62 Lt delspinigių ir 1135,11 Lt palūkanų atmetimo. Ieškovas prašė priteisti iš atsakovo 78 859,85 Lt dydžio skolą, 5845,25 Lt delspinigių ir 2562,73 Lt palūkanų (b.l.1-6) bylos nagrinėjimo metu ieškovo atstovas atsisakė nuo ieškinio dalies (nuo 54 999,39 Lt skolos, 3239,36 Lt delspinigių ir 1427,62 Lt palūkanų) ir sumažino reikalavimą iki 23 860,46 Lt skolos, 2639,09 Lt delspinigių, 1135,11 Lt palūkanų (b.l. 185) Teismas sumažino delspinigius nuo 2639,09 Lt iki 1211,47 Lt, atsižvelgdamas į tai, kad atsakovas sumokėjo dalį skolos, tarp kitų ieškovo reikalavimų patenkinęs reikalavimą dėl 1427,62 Lt palūkanų. Teismas, nustatęs kad ieškovo reikalavimas dėl palūkanų buvo iš dalies patenkintas, nepriėmė atsisakymo nuo ieškinio reikalavimo dėl 1427,62 Lt palūkanų priteisimo bei atliko reikalaujamų netesybų ir atsakovo sumokėtų palūkanų įskaitymą (2639,09 Lt- 1427,62 Lt). Ieškovas motyvuoja, kad teismas atliko įskaitymą ir sumažino delspinigius be pagrindo; po ieškinio pateikimo atsakovas sumokėjo tik 15 298,38 Lt, padengdamas dalį skolos pagal kitas PVM sąskaitas-faktūras ir dėl atsiskaitymo negalėjo pateikti jokių paaiškinimų; ieškovas atsisakė nuo reikalavimų dalies ne dėl atsiskaitymo, o dėl kitų motyvų (dėl kai kurių sąskaitų buvo jau buvo kreiptasi kitose bylose, kelios sąskaitos buvo išrašytos nepagrįstai). Teisėjų kolegijos vertinimu, tokie apelianto motyvai teismo išvadų nepaneigia ir nesudaro pagrindo panaikinti skundžiamą teismo sprendimo dalį. Ieškovo ir atsakovo santykiai yra tęstinai, ginčai dėl atsiskaitymo vyksta nuolat; iš apeliacinio skundo motyvų seka, kad pats ieškovas negali nurodyti, kokių konkrečių PVM sąskaitų – faktūrų apmokėjimui buvo nukreipti atsakovo sumokėti 15 298,38 Lt.
Teisėjų kolegijos vertinimu, teismas pagrįstai atmetė ieškovo reikalavimą dėl 1135, 11 Lt palūkanų priteisimo 6.210 str., LR Mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius vėlavimo prevencijos įstatymo pagrindu. Apeliantas savo skunde pagrįstai nurodė, kad įstatymines palūkanos atlieka kreditoriaus nuostolių kompensavimo funkciją, tačiau ieškovo nuostolių kompensavimui teismas priteisė 1211,47 Lt delspinigių – sutartinių netesybų, kurios laikomos iš anksto sutartimi nustatytais būsimais minimaliais kreditoriaus nuostoliais. Byloje nėra duomenų, kad ieškovo nuostoliai viršijo priteistų delspinigių sumą, todėl ieškovo reikalavimas dėl palūkanų priteisimo teismo buvo pagrįstai atmestas.
Apeliacinių skundų argumentai nepaneigė pirmosios instancijos teismo išvadų. Dėl to nėra pagrindo apeliacinio skundo motyvais panaikinti arba pakeisti skundžiamą teismo sprendimą (CPK 263, 329-330 str.).
Atmetus ieškovo ir atsakovo apeliacinius skundus, bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme šalims nekompensuojamos.
Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) išlaidos nagrinėjamoje byloje neviršija 10 Lt; sutinkamai su Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ jos nepriteisiamos.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,
nutarė:
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 6 d. sprendimą palikti nepakeistą.