- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-01-23
- Bylos Nr.
- A-525-220-12
- Teisminio proceso Nr.
- 3-63-3-00085-2011-2
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Anatolijus Baranovas (pirm.), Laimutis Alechnavičius (pran.), Laimė Baltrūnaitė
- Pareiškėjas
- uždarosios akcinės bendrovės „Kintai“
- Atsakovas
- Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentui
- Trečiasis asmuo
- Klaipėdos apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai
- Kategorijos
- 2.7Pažeidimai transporte, kelių ūkio bei ryšių srityje (ATPK 111-155 str.)
- 9.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (pranešėjas), Laimės Baltrūnaitės ir Anatolijaus Baranovo (kolegijos pirmininkas),
rašytinio proceso būdu apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Kintai“ apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2011 m. gegužės 9 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Kintai“ skundą atsakovui Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentui, trečiajam suinteresuotam asmeniui Klaipėdos apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai dėl aktų pakeitimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėjas UAB „Kintai“ (toliau – ir Bendrovė) skundu (b.l. 5–7), kurį patikslino (b.l. 95–96), kreipėsi į Klaipėdos apygardos administracinį teismą, prašydamas:
1) pakeisti Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento (toliau – ir Klaipėdos RAAD) Šilutės rajono agentūros 2010 m. gruodžio 22 d. patikrinimo aktą Nr. LT28-124 (toliau – ir Patikrinimo aktas), nurodant, kad Bendrovė 2010 m. sausio 27 d. pateikdama Mokesčio už aplinkos teršimą iš stacionarių taršos šaltinių deklaraciją, įsivėlus aritmetinei klaidai, neteisingai nurodė išleidžiamo į aplinką bendrojo azoto kiekį 0,2150 t, realiai išleidusi 2,4173 t teršalų, todėl papildomai privalo sumokėti 2 207 Lt į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI) sąskaitą;
2) pakeisti Klaipėdos RAAD 2011 m. sausio 24 d. sprendimą Nr. (11.9)-LV10-125 „Dėl patikrinimo akto tvirtinimo“ (toliau – ir Sprendimas), nurodant, kad UAB „Kintai“, įsivėlus aritmetinei klaidai, neteisingai nurodė išleidžiamo į aplinką bendrojo azoto kiekį 0,2150 t, realiai išleidusi 2,4173 t teršalų, todėl papildomai privalo sumokėti 2 207 Lt į VMI sąskaitą.
Nurodė, jog nesutinka su ginčijamu Patikrinimo aktu. Nesutikimo motyvus pateikė ir atsakovui, tačiau Klaipėdos RAAD, priimdamas Sprendimą, pažymėjo, kad pareiškėjas nepateikė rašytinių pastabų bei juos pagrindžiančių dokumentų, todėl jų ir nevertino. Patikrinimo metu buvo nustatyta, jog Bendrovė nuslėpė dalį taršos iš stacionarių šaltinių ir už tai buvo paskaičiuotas mokestis didesniu tarifu. Pabrėžė, jog skaičiuojant bendrą teršalų kiekį buvo padaryta klaida, nes gamtos išteklių leidime nurodytas neteisingas teršalų kiekis. Pripažino klaidą ir nurodė, kad yra pasiruošęs sumokėti už taršą įprastu, o ne padidintu tarifu. Klaipėdos RAAD 2005 m. spalio 28 d. buvo užregistruota Bendrovės paraiška taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimui gauti. Paraiškos lentelėje nurodyta, kad numatoma išleisti nuotekų ir teršalų į paviršinio vandens telkinius, filtravimo įrenginius, kaupimo rezervuarus, kartu pateikiant duomenis, jog iš žuvininkystės tvenkinių Nr. 02 ŽT į Stankiškių polderį U nuotekų kiekis 2 800 tūkst. kub. m, numatytas atitinkamų teršalų kiekis per metus 19,60; 42,00, 14,00; 1,12; iš žuvininkystės tvenkinių Nr. 03 ŽT į Kintų polderį nuotekų kiekis – 1 200 tūkst. kub. m, atitinkamai teršalų kiekis 8,40; 18,00; 6,00; 6,48. Teigė, jog tokiems kiekiams ir privalėjo būti išduoti taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimai, tačiau 2005 m. gruodžio 20 d. Klaipėdos RAAD išdavė taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimą Nr. (11.2)-38-22/2005, kuriame pateikti duomenys, jog Bendrovei galima išleisti 10 kartų mažesnį kiekį teršalų (pvz. vietoje 19,60 nurodyta 1,960). Vertino, jog klaida atsirado ne dėl jo kaltės, nes Bendrovė niekada neslėpė mokesčių, o Patikrinimo aktu pripažintas nuslėpusiu mokesčius. Pažymėjo, kad pateikiant deklaraciją, UAB „Kintai“ specialistas rėmėsi išduotu leidimu ir, neišeidamas iš leidime nurodytų kiekių, paskaičiavo išmestų atliekų kiekį. Pridedant UAB „Tauragės vandenys“ nuotekų vandens tyrimų rezultatus, nuslėpti jokių duomenų nėra įmanoma, todėl akivaizdu, kad tai yra skaičiavimo klaida. Teigė, kad atsakovas, radęs aritmetinę klaidą deklaracijoje, galėjo suteikti galimybę ją ištaisyti, nepripažinti tokios klaidos siekimu nuslėpti mokesčius. Ištaisius klaidą, būtų teisingai paskaičiuoti mokesčiai ne padidintu tarifu ir UAB „Kintai“ nebūtų laikomas mokesčių slėpėju. Kadangi pats nuotekų išleidimas iš UAB „Kintai“ priklausančių tvenkinių nebuvo savavališkas, visi parametrai atitiko užterštumo lygį, neišleista nuotekų daugiau nei jų leidžiama išleisti, gamtai žala nepadaryta, niekas nėra nukentėjęs, galima taikyti Lietuvos Respublikos mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 8 straipsnio 2 dalyje nustatytą tvarką, kur nurodyta, kad mokestis už aplinkos teršimą apskaičiuojamas ir mokamas Vyriausybės ar jos įgaliotų institucijų nustatyta tvarka, o 3 dalyje sakoma, kad mokestis už aplinkos teršimą iš stacionarių taršos šaltinių mokamas už faktiškai per mokestinį laikotarpį išmestą į aplinką teršalų kiekį. Teigė, jog būtent taip ir turėjo būti paskaičiuotas mokestis – pagal išmestą teršalų kiekį. Be to, priimant Sprendimą, remtasi netinkama teisės akto redakcija.
Atsiliepimas
Atsakovas Klaipėdos RAAD atsiliepimais į skundą (b.l. 71, 102) prašė skundą atmesti, o Patikrinimo aktą ir Sprendimą palikti nepakeistus.
Nurodė, kad 2010 m. gruodžio 22 d. buvo atliekamas UAB „Kintai“ planinis specifinis mokesčių už aplinkos teršimą iš stacionarių taršos šaltinių už 2009 metus patikrinimas pagal 2010 m. gruodžio 7 d. surinktus duomenis mokesčio už aplinkos teršimą iš stacionarių taršos šaltinių apskaičiavimo teisingumui patikrinti ir surašytą Mokesčio už aplinkos teršimą apskaičiavimo teisingumą patvirtinančių duomenų ir informacijos surinkimo aktą LT28-109 bei jo patikslinimą 2010 m. gruodžio 20 d. raštu Nr. (11.2)-LV4-599. Patikrinimo metu nustatyta, kad Bendrovė, 2009 metais vykdydama savo ūkinę veiklą nuslėpė dalį taršos iš stacionarių taršos šaltinių, tuo pažeisdama Įstatymo 8 straipsnio 2 ir 3 dalis bei Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2008 m. liepos 9 d. įsakymu Nr. D1-370/1K-230 patvirtinto Mokesčio už aplinkos teršimą iš stacionarių taršos šaltinių apskaičiavimo ir mokėjimo tvarkos aprašo (toliau – ir Tvarkos aprašas) 4 punkto reikalavimus. Teigė, kad Bendrovė 2010 m. sausio 26 d. Mokesčio už aplinkos teršimą iš stacionarių taršos šaltinių deklaracijoje nurodė už 2009 metų laikotarpį faktinį teršalo kiekį 0,2150 t. Faktinis nuotekų kiekis ir teršalo koncentracija nustatyta pagal 2010 m. gruodžio 7 d. Mokesčio už aplinkos teršimą apskaičiavimo teisingumą patvirtinančių duomenų ir informacijos surinkimo akte Nr. LT28-109 bei jo patikslinime 2010 m. gruodžio 20 d. raštu Nr. (11.2.)-LV4-599 nurodytus duomenis. Atlikus paskaičiavimą, gautas teršalo (bendrojo azoto) kiekis yra 2,4173 t. Pažymėjo, jog paskaičiuotas mokestis didesniu tarifu ne už viršnormatyvinį teršalų kiekį, t. y. Taršos integruotos prevencijos leidime nurodytą normatyvų viršijimą, bet už deklaruotą mažesnį nei faktiškai išmestą į aplinką teršalų kiekį. Todėl klaida, padaryta minėtame leidime, neturėjo esminės įtakos paskaičiuojant Bendrovei mokestį didesniu tarifu už nuslėptą taršą. Pažymėjo, jog teisės aktuose nedetalizuota kaltės forma, o aiškiai nustatyta, kad nedeklaravus ar deklaravus mažesnį nei buvo išmestas ar išleistas į aplinką atitinkamo teršalo kiekis, laikoma, kad yra nuslėpta tarša ir taikomas didesnis mokesčio tarifas. Patikrinimo akte nurodyta per kokį laikotarpį Bendrovė turi pateikti pastabas dėl patikrinimo akto, tačiau pastabas ji pateikė jau po skundžiamo sprendimo priėmimo, todėl į jas priimant sprendimą nebuvo galima atsižvelgti. Be to, nepagrįstas pareiškėjo teiginys, kad taikytas negaliojantis teisės aktas. Pabrėžė, jog Tvarkos aprašo naujosios redakcijos 3 punktas numato analogišką apskaičiavimo tvarką kaip ir ankstesnės redakcijos 4 punktas, o pagal Klaipėdos RAAD susiklosčiusią praktiką, tikrinant ir skaičiuojant mokesčius už taršą yra atsižvelgiama į galiojusius teisės aktus tų metų, už kuriuos tikrinamas mokesčių deklaravimo teisingumas ir kuriais vadovaujantis įmonė turėjo skaičiuoti mokestį.
II.
Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2011 m. gegužės 9 d. sprendimu (b.l. 115–120) skundą atmetė kaip nepagrįstą.
Nustatė, jog Klaipėdos RAAD Šilutės rajono agentūra 2010 m. gruodžio 22 d. patikrinimo aktu Nr. LT 28-124 nustatė, kad UAB „Kintai“ nuslėpė dalį taršos iš stacionarių taršos šaltinių, t. y. nuslėpė 2,2023 t bendrojo azoto, patekusio į aplinką išleidžiant žuvininkystės tvenkinius, tuo pažeisdama Įstatymo 8 straipsnio 2 ir 3 punktus bei Tvarkos aprašo (patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2008-07-09 įsakymu Nr. D1-370/1K-230) 4 punktą. Už nuslėptą taršą iš stacionarių taršos šaltinių paskaičiuotas mokestis didesniu tarifu – 8 814 Lt. Klaipėdos RAAD 2011 m. sausio 24 d. sprendimu Nr. (11.9)-LV10-125 patvirtino Patikrinimo aktą, o Bendrovė už nuslėptą dalį taršos iš stacionarių taršos šaltinių (2,2023 t bendrojo azoto, patekusio į aplinką išleidžiant žuvininkystės tvenkinius) įpareigota sumokėti 8 814 Lt. Nustatė, jog Klaipėdos RAAD 2005 m. spalio 28 d. buvo užregistruota UAB „Kintai“ paraiška taršos integruotos prevencijos leidimui (toliau – ir TIPK leidimas) gauti. Paraiškos 4.5.2.4 lentelėje nurodyta, kad pareiškėjas numatė išleisti nuotekų ir teršalų į paviršinio vandens telkinius, filtravimo įrenginius, kaupimo rezervuarus: iš žuvininkystės tvenkinių Nr. 02 ŽT į Stankiškių polderį U nuotėkį kiekis 2 800 tūkst. kub. m, numatytas atitinkamų teršalų kiekis per metus 19,60; 42,00, 14,00; 1,12; iš žuvininkystės tvenkinių Nr. 03 ŽT į Kintų polderį nuotekų kiekis – 1 200 tūkst. kub. m, atitinkamai teršalų kiekis 8,40; 18,00; 6,00; 6,48. Klaipėdos RAAD 2005 m. gruodžio 20 d. UAB „Kintai“ išdavė TIPK leidimą Nr. (11.2)-38-22/2005, galiojantį iki 2012 m. gruodžio 31 d., kuriame pateikti duomenys, jog Bendrovei galima išleisti 10 kartų mažesnį kiekį teršalų. Pareiškėjo 2011 m. sausio 13 d. prašymu (b.l. 92) minėtas TIPK leidimas koreguotas 2011 m. vasario 11 d., t. y. po skundžiamų administracinių aktų priėmimo.
Teismas, spręsdamas kilusį ginčą, rėmėsi Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 13 straipsnio 8 punktu, 16 straipsnio 1 dalimi, Įstatymo 3 straipsniu, 4 straipsnio 1 dalimi, 8 straipsnio 2, 3 dalimis, 9 straipsnio 3 dalimi ir nurodė, jog būtina nustatyti, ar pareiškėjui paskaičiuotas mokestis didesniu tarifu už viršnormatyvinį teršalų kiekį (kaip skunde teigė pareiškėjas), t. y. už TIPK leidime nurodytų normatyvų viršijimą, ar už deklaruotą mažesnį nei faktiškai išmesta į aplinką teršalų kiekį. Pažymėjo, jog ši aplinkybė svarbi tuo aspektu, kad nustačius, jog mokestis už aplinkos teršimą taikant didesnį tarifą paskaičiuotas už normatyvus viršijantį teršalų kiekį, reikėtų analizuoti ir vertinti pareiškėjo 2005 m. spalio 28 d. paraiškoje TIPK leidimui gauti numatytą išleisti teršalų kiekį bei 2005 m. gruodžio 20 d. pareiškėjui išduotame TIPK leidime Nr. (11.2)-38-22/2005 leidžiamą išleisti kiekį teršalų. Rėmėsi Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2009 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. D1-213 patvirtinto Mokesčio už aplinkos teršimą kontrolės tvarkos aprašo 6, 8 punktais ir nurodė, jog 2010 m. gruodžio 22 d. buvo atliekamas UAB „Kintai“ planinis specifinis mokesčių už aplinkos teršimą iš stacionarių taršos šaltinių už 2009 metus patikrinimas. Patikrinimo akte nurodyta, kad mokestis už taršą paskutinį kartą tikrintas 2007 metais. Nustatė, jog mokestis už aplinkos teršimą paskaičiuotas didesniu tarifu ne už viršnormatyvinį teršalų kiekį, t. y. ne už TIPK leidime nurodytų normatyvų viršijimą, bet už deklaruotą mažesnį nei faktiškai išmesta į aplinką teršalų kiekį. Pažymėjo, jog Bendrovė 2010 m. sausio 26 d. pateikė Mokesčio už aplinkos teršimą iš stacionarių taršos šaltinių deklaraciją nurodydama, kad už 2009 metų antrą pusmetį faktinis teršalo kiekis yra 0,2150 t. Tačiau pagal 2010 m. gruodžio 7 d. Mokesčio už aplinkos teršimą apskaičiavimo teisingumą patvirtinančių duomenų ir informacijos surinkimo aktą LT28-109, pasirašytą Bendrovės generalinio direktoriaus, bei jo patikslinimą 2010 m. gruodžio 20 d. raštu Nr. (11.2)-LV4-599, atlikus paskaičiavimą atsakovas nustatė, kad gautas teršalo – bendrojo azoto – kiekis yra 2,4173 t, kai tuo tarpu pareiškėjas deklaravo tik 0,2150 t. Pabrėžė, jog pareiškėjas patikslintame skunde bei jo atstovai teismo posėdyje pripažino faktinę aplinkybę dėl išmesto į aplinką bendrojo azoto kiekio – 2,4173 t, o deklaruoto tik 0,2150 t, šią aplinkybę aiškindami kaip skaičiavimo klaidą. Teismas atsižvelgė į tai, kad teismo posėdžio metu apklaustas liudytojas E. Ž., atlikęs deklaruojamų duomenų paskaičiavimą, negalėjo paaiškinti, dėl ko atsirado skaičiavimo klaida, skaičiuojant išleistų teršalų kiekį, ir remdamasis Įstatymo 8 straipsnio 5 dalimi, padarė išvadą, jog Bendrovė yra atsakinga už 2010 m. sausio 26 d. Mokesčio už aplinkos teršimą iš stacionarių taršos šaltinių deklaracijoje pateiktus duomenis. Atsižvelgdamas į liudytojos I. P. parodymus, Įstatymo 9 straipsnio 3, 4 dalis, pabrėžė, jog byloje esantis mokesčio didesniu tarifu už nuslėptą taršą iš stacionarių taršos šaltinių 2009 metais UAB „Kintai“ skaičiavimas patvirtina, kad mokestis apskaičiuotas pagal Įstatymo 9 straipsnio 3 dalyje bei 4 dalies 1 punkte nurodytą metodiką. Pripažino nepagrįstu pareiškėjo argumentą, jog skaičiuojant mokestį didesniu tarifu už nuslėptą taršą buvo taikomas negaliojantis teisės aktas. Pažymėjo, kad tiek 2008 m. liepos 9 d. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro įsakymu Nr. D1-370/1K-230 patvirtintame Mokesčio už aplinkos teršimą iš stacionarių taršos šaltinių apskaičiavimo ir mokėjimo tvarkos aprašo 4 punkte, tiek 2010 m. balandžio 22 d. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro įsakymu Nr. D1-328/1K-117 patvirtintame Mokesčio už aplinkos teršimą iš stacionarių taršos šaltinių apskaičiavimo ir mokėjimo tvarkos aprašo 3 punkte nustatyta analogiška skaičiavimo tvarka. Konstatavo, jog atsakovas pagrįstai nurodė teisės aktą, galiojusi tuo metu, už kurį buvo tikrinamas mokesčių deklaravimo teisingumas ir kuriais vadovaujantis pareiškėjas turėjo skaičiuoti mokestį, t. y. ginčo teisinių santykių metu galiojusį teisės aktą. Netenkino Bendrovės prašymo vertinti UAB „Kintai“ Mokesčio už aplinkos teršimą iš stacionarių taršos šaltinių deklaracijoje nurodytą mažesnį nei buvo išleistas į aplinką teršalo kiekį kaip aritmetinę klaidą ir dėl to netaikyti didesnio mokesčio tarifo. Atsižvelgė į Mokesčių administravimo įstatymo 2 straipsnį, Įstatymo 8 straipsnio 3 dalį ir pažymėjo, jog deklaravimas nustatyta tvarka ir terminais pagal įstatymą yra pakankamas teisinis pagrindas taikyti nurodytą mokesčio apskaičiavimo tvarką. Tuo tarpu mokesčio nedeklaravimas ar neteisingų duomenų deklaracijoje nurodymas reiškia kenksmingos veiklos masto ir su ja susijusių prievolių valstybei slėpimą, neviešinimą, kas kelia didesnį pavojų įstatymu saugomiems interesams ir sąlygoja didesnių piniginių prievolių valstybei atsiradimą. Nurodė, kad Tvarkos aprašas bei Įstatymas nustato, jog nedeklaravus ar deklaravus mažesnį nei buvo išleistas į aplinką atitinkamų teršalų kiekis, laikoma, jog yra nuslėpta tarša ir taikomas didesnis mokesčio tarifas, nedetalizuojant kaltės formos, t. y. neišskiriant tyčinės ir netyčinės kaltės formos. Taip pat nustatė, kad Patikrinimo aktas UAB „Kintai“ generaliniam direktoriui buvo įteiktas 2010 m. gruodžio 22 d. Patikrinimo akte nurodyta, jog mokesčio mokėtojas per 30 dienų nuo akto įteikimo dienos dėl Patikrinimo akto gali pateikti rašytines pastabas Klaipėdos RAAD. Pareiškėjas paaiškinimą dėl Patikrinimo akto atsakovui pateikė 2011 m. sausio 25 d. ir gautas raštas užregistruotas Nr. 268, t. y. praėjus nustatytam terminui ir jau esant priimtam Sprendimui dėl patikrinimo akto patvirtinimo (priimtas 2011-01-24), todėl nepagrįstu pripažino pareiškėjo teiginį, kad Sprendime nepagrįstai nurodyta apie pastabų nepateikimą ir jos nevertintos.
III.
Pareiškėjas UAB „Kintai“ pateikė apeliacinį skundą (b.l. 122–124), kuriuo prašo panaikinti Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2011 m. gegužės 9 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pakeisti Patikrinimo aktą, nurodant „Nustatyta, kad bendrovė, 2010-01-27 pateikdama Mokesčio už aplinkos teršimą iš stacionarių taršos šaltinių deklaraciją, įsivėlus aritmetinei klaidai, neteisingai nurodė išleidžiamo į aplinką bendrojo azoto kiekį, 0,2150 T, išleidžiant žuvininkystės tvenkinius, realiai išleidusi 2,4173 T teršalų, todėl papildomai privalo sumokėti 2 207,00 Lt į VMI sąskaitą“; pakeisti Sprendimą, nurodant, kad „UAB „Kintai“ įsivėlus aritmetinei klaidai, neteisingai nurodė išleidžiamo į aplinką bendrojo azoto kiekį, 0,2150 T, išleidžiant žuvininkystės tvenkinius, realiai išleidusi 2,4173 T teršalų, todėl papildomai privalo sumokėti 2 207,00 Lt į VMI sąskaitą“. Apeliacinis skundas iš esmės grindžiamas tokiais pačiais argumentais kaip ir skundas pirmosios instancijos teismui.
Papildomai nurodo, jog pirmosios instancijos teismas visapusiškai išnagrinėjo visas skunde nurodytas aplinkybes ir dėl visų pasisakė, vertino pareiškėjo argumentus, tačiau priėmė sprendimą ne Bendrovės naudai tik dėl to, kad neišskyrė tyčinės ar netyčinės veikos, pateikiant deklaraciją, nes norminiai teisės aktai to nenumato. Teigia, jog vis tiek turėtų būti atsižvelgta į apsirikimo faktorių, kai neturima tikslo nuslėpti jokių aplinkybių, kai jų ir negalima nuslėpti, nes pateikiami kiti papildomi įrodymai, kurie patvirtina skaičiavimo tikrumą ar apsirikimą. Pabrėžia, jog pripažįsta, kad specialistas padarė klaidą, tačiau buvo pateikti kiti duomenys, iš kurių aiškiai matosi, jog tai aritmetinis apsirikimas, todėl neteisinga neleisti ištaisyti tokios klaidos, tai prieštarauja teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams.
Atsiliepimas
Atsakovas Klaipėdos RAAD atsiliepimu į apeliacinį skundą (b.l. 129) prašo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą, o Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2011 m. gegužės 9 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimas iš esmės grindžiamas tokiais pačiais argumentais kaip ir atsiliepimas į skundą pirmosios instancijos teisme.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Apeliacinis skundas netenkintinas.
Pareiškėjas skundu prašė panaikinti Sprendimą ir juo patvirtintą Patikrinimo aktą, teigdamas, jog pateikiant 2010 m. sausio 26 d. mokesčio už aplinkos teršimą iš stacionarių taršos šaltinių deklaraciją ir skaičiuojant bendrą teršalų kiekį buvo padaryta klaida. Pareiškėjas, pripažindamas, jog teisės aktai nenumato galimybės vertinti subjekto kaltės formos, neteisingai nurodant taršą iš stacionarių taršos šaltinių ir atitinkamai apskaičiuojant mokestį už aplinkos teršimą iš stacionarių taršos šaltinių, teigė, jog vis tiek turėtų būti atsižvelgta į tai, kad neteisingą mokesčio apskaičiavimą lėmė klaida.
Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą, pirmosios instancijos teismo sprendime nustatytas aplinkybes, pateiktą teisės normų aiškinimą ir jų pagrindu padarytas išvadas, iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, todėl papildomai dėl visų pareiškėjo skunde pirmosios instancijos teismui pateiktų argumentų nepasisakys.
Byloje neginčijami nustatyta, kad pareiškėjas deklaravo mažesnį, nei faktiškai išmesta į aplinką, teršalų kiekį, t. y. nuslėpta 2,2023 t bendrojo azoto, patekusio į aplinką, išleidžiant žuvininkystės tvenkinius. Pareiškėjas šių aplinkybių taip pat neginčijo.
Remiantis Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo 8 straipsnio 3 dalimi, mokestis už aplinkos teršimą iš stacionarių taršos šaltinių mokamas už faktiškai per mokestinį laikotarpį išmestą į aplinką teršalų kiekį. To paties straipsnio 1 dalis nustato, jog fiziniai ir juridiniai asmenys, kurie pagal šį Įstatymą privalo mokėti mokestį už aplinkos teršimą, Vyriausybės ar jos įgaliotų institucijų nustatyta tvarka tvarko teršalų išmetimo į aplinką, apmokestinamųjų gaminių ir pripildytos gaminių apmokestinamosios pakuotės apskaitą. Be to, mokestis už aplinkos teršimą apskaičiuojamas ir mokamas Vyriausybės ar jos įgaliotų institucijų nustatyta tvarka. Pagal Įstatymo 9 straipsnio 3 dalį, už išmestą iš stacionarių taršos šaltinių normatyvus viršijantį teršalų kiekį ar nuslėptą teršalų ir (ar) sunaudotų degalų, ir (ar) apmokestinamųjų gaminių bei pripildytos gaminių apmokestinamosios pakuotės kiekį mokestis už aplinkos teršimą mokamas taikant didesnį tarifą.
Atsižvelgiant į nurodytas nuostatas, darytina išvada, jog mokesčio už aplinkos teršimą iš stacionarių taršos šaltinių dydis nustatomas, atsižvelgiant į faktiškai per mokestinį laikotarpį į aplinką išmestą teršalų kiekį. Pareiga vykdyti teršalų išmetimo į aplinką apskaitą, deklaruoti faktiškai į aplinką išmestą teršalų kiekį bei sumokėti mokestį už aplinkos teršimą tenka būtent mokesčio mokėtojui, t. y. aplinką iš stacionarių taršos šaltinių teršiančiam fiziniam ar juridiniam asmeniui, kuris Vyriausybės ar jos įgaliotų institucijų nustatyta tvarka privalo turėti gamtos išteklių naudojimo arba taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimą su nustatytais teršalų išmetimo į aplinką normatyvais. Šioje byloje nurodyta pareiga teko būtent UAB „Kintai“, tačiau pareiškėjas tinkamai šios pareigos neįvykdė, nuslėpdamas dalį į aplinką išmestų teršalų.
Byloje neginčijamai nustačius, jog pareiškėjas neįvykdė mokesčio mokėtojui tenkančios pareigos tinkamai apskaičiuoti ir deklaruoti išmesto į aplinką teršalų kiekį, atsakovas pagrįstai skundžiamu Sprendimu patvirtino Patikrinimo aktą, konstatuodamas, jog bendrovė nuslėpė dalį taršos iš stacionarių taršos šaltinių, tuo pažeisdama teisės aktų reikalavimus, todėl už nuslėptą taršą iš stacionarių taršos šaltinių paskaičiuota mokesčio didesniu tarifu (8 814 Lt). Šiuo atveju byloje nėra ginčo dėl atsakovo atlikto paties mokesčio didesniu tarifu sumos apskaičiavimo. Be to, kaip pagrįstai nurodė ir pirmosios instancijos teismas, bylos duomenimis mokesčio dydis apskaičiuotas tinkamai.
Pareiškėjas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo pozicija, kaip jau minėta, prašė atsižvelgti į kaltės laipsnį. Pažymėtina, jog teisės aktai, su kuo sutiko ir pats pareiškėjas, tiesiogiai nenumato galimybės diferencijuoti pareigos tinkamai deklaruoti iš stacionarių taršos šaltinių išmetamų teršalų kiekį bei apskaičiuoti mokestį neįvykdymo pagrindu atsiradusias teisines pasekmes, atsižvelgiant į tai, kad subjektas nesiekė nuslėpti dalies išmestų į aplinką teršalų. Pastebėtina, jog Įstatymo paskirtis yra ekonominėmis priemonėmis skatinti teršėjus mažinti aplinkos teršimą, vykdyti atliekų prevenciją ir tvarkymą, neviršyti nustatytų teršalų išmetimo į aplinką normatyvų, taip pat iš mokesčio kaupti lėšas aplinkosaugos priemonėms įgyvendinti (Įstatymo 1 str. 2 d.). Įstatymų leidėjas, siekdamas nurodytų tikslų, įtvirtino pakankamai griežtą teisinį reguliavimą, tokiu būdu, be kita ko, sudarydamas galimybę įgyvendinti aplinkos apsaugos priemones. Todėl spręstina, jog taršos iš stacionarių taršos šaltinių dydžio nuslėpimas negali būti vertinamas kaip mažareikšmis pažeidimas, o pareiškėjo teiginiai dėl tikslo nuslėpti taršą neturėjimo negali paneigti tos aplinkybės, jog tarša buvo nuslėpta, dėl ko atsakovas pagrįstai paskaičiavo mokesčio didesniu tarifu. Be to, pastebėtina, jog šiuo atveju byloje apskritai nepateikti neginčijami įrodymai, kurie patvirtintų pareiškėjo teiginius dėl akivaizdžios skaičiavimo klaidos.
Taip pat pareiškėjas nesutiko su tuo, jog Sprendimas priimtas, be kita ko, remiantis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2008 m. liepos 9 d. įsakymu Nr. D1-370/1K-230 patvirtinto Mokesčio už aplinkos teršimą iš stacionarių taršos šaltinių apskaičiavimo ir mokėjimo tvarkos aprašo redakcija, galiojusia mokestinio laikotarpio metu, o ne nauja nurodyto aprašo redakcija, galiojusia priimant Sprendimą. Pabrėžtina, jog nurodytu aspektu nėra pagrindo nesutikti su atsakovo pozicija, kad turi būti taikomos teisės aktų, galiojusių pareigos deklaruoti į aplinką išmestų teršalų kiekį ir apskaičiuoti atitinkamą mokestį, metu. Be to, priėmus naują nurodyto aprašo redakciją pati mokesčio apskaičiavimo tvarka nepasikeitė, todėl minėti pareiškėjo argumentai šioje byloje vertintini kaip teisiškai nereikšmingi.
Remiantis tuo, kas išdėstyta, konstatuotina, jog ginčijami aktai yra teisėti ir pagrįsti, byloje nenustatytas pagrindas juos panaikinti. Atitinkamai pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė ir įvertino bylos aplinkybės, taikė teisės aktų nuostatas ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, kuris paliktinas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmestinas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria
pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Kintai“ apeliacinio skundo netenkinti.
Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2011 m. gegužės 9 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.