- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2025-10-30
- Bylos Nr.
- eI2-17284-621/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-04564-2025-1
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Žanas Kubeckas, Rasa Milvydaitė, Deimantė Andrulytė
- Pareiškėjas
- E. P.
- Atsakovas
- Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
- Advokatai
- Remigijus Rinkevičius
Regionų administracinio teismo Šiaulių rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Deimantės Andrulytės, Žano Kubecko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Rasos Milvydaitės,
atsakovo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atstovei Dominykai Gromnickaitei,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo E. P. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas E. P. (toliau – ir Pareiškėjas) kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Atsakovas, Migracijos departamentas) 2025-08-07 sprendimą Nr. 25S177191 (toliau – ir Sprendimas).
Skunde nurodė, kad 2025-08-07 pareiškėjas E. P. gavo ir susipažino su Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos (toliau – Migracijos departamentas) Sprendimu Nr. 25S177191, kuriuo buvo nuspręsta panaikinti leidimą laikinai gyventi Nr. 760405757, galiojantį iki 2026-11-29, nes asmuo per pastaruosius 3 kalendorinius mėnesius daugiau kaip kartą vyko į Rusijos Federaciją ar Baltarusijos Respubliką (toliau – Sprendimas).
Su Sprendimu pareiškėjas E. P. nesutinka ir jam prieštarauja, kadangi jis yra neproporcingas ir nepagrįstas.
Pirmiausia, reikia pažymėti, kad Migracijos departamentas nepagrįstai sprendė, jog pareiškėjas du kartus: 2025-05-09 ir 2025-07-20 vyko į Rusiją ne dėl nuo jos nepriklausančių objektyvių priežasčių, nes neva tai turėjo galimybę pasirinkti, vykti ar nevykti į Rusiją, nes operaciją galėjo atlikti ir kitoje ligoninėje, kadangi visiškai priešingai, pareiškėjas atsižvelgiant į jo susiklosčiusią individualią situaciją, neturėjo pasirinkimo galimybės ir 2025-07-20 privalėjo skubiai vykti į Kaliningradą dėl sunkios sveikatos būklės, nes turėjo atlikti rankos operaciją. Todėl pareiškėjas antrą kartą (2025-07-20) vyko į Rusiją dėl nuo jo valios nepriklausančių objektyvių ir svarbių priežasčių.
2025-07-19 pareiškėjas buityje patyrė rankos traumą ir tą pačią dieną nuvyko į VšĮ Tauragės ligoninę, kur po atliktų tyrimų jam buvo diagnozuoti kairės plaštakos III ir IV delnakaulių kūnų spiraliniai lūžimai su saikiomis dislokacijomis bei atlikta imobilizacija gipso longete.
Tačiau ranką apžiūrėjęs ir gipsą uždėjęs gydytojas iš karto informavo pareiškėją, kad tai yra tik laikinas sprendimas, kadangi esant tokiems lūžiams, būtina atlikti skubią rankos operaciją ir nurodė, kad Tauragės ligoninėje nebuvo galimybės (ar neturėjo kažko reikalingo – dabar sunku tiksliai atkartoti nurodytą) operacijai bei rekomendavo ieškoti kitos gydymo įstaigos, kuri galėtų skubiai atlikti tokio pobūdžio operaciją.
Supratęs, kad situacija yra iš tiesų sudėtinga ir jausdamas nepakeliamus rankos skausmus, pareiškėjas, būdamas streso būsenoje dėl jaučiamo skausmo nedelsiant pradėjo ieškoti ir domėtis kur atlikti rankos operaciją. Pasiskambinęs į Kauno klinikinę bei Vilniaus Santariškių ligonines jis sužinojo, kad tokią operaciją jam gali atlikti ne greičiau nei kelių dienų bėgyje, jam kaip užsieniečiui reikia gauti bei pateikti kažkokius dokumentus todėl jis nedelsiant pasiteiravęs pas likusius artimuosius Kaliningrado regioninėje ligoninėje bei gavęs patikinimą, kad bus priimtas, jis nedelsiant nutarė vykti į Regioninę Kaliningrado srities ligoninę, nes žinojo, kad šioje ligoninėje yra tinkama įranga ir kvalifikuoti gydytojai atlikti šią sudėtingą operaciją.
Todėl nieko nelaukdamas jau kitą dieną 2025-07-20 pareiškėjas skubiai išvyko į Kaliningradą bei 2025-07-21 atsigulė į stacionarą, ir atlikus tyrimus jam buvo diagnozuoti dauginiai delnakaulių lūžiai uždari, kairės plaštakos 3-4 delnakaulių diafizės apatinio trečdalio uždaras skeveldrinis lūžis, dėl ko buvo būtina atlikti skubią rankos operaciją.
2025-07-22 pareiškėjui buvo atlikta sudėtinga rankos operacija (Osteosintezė intrameduliariniu strypu. Uždaroji repozicija. Kairės plaštakos 3-4 delnakaulių osteosintezė strypais) ir po operacijos išbuvo ligoninėje iki 2025-07-25 bei buvo išleistas ambulatoriniam gydymui su paliktais strypais ir uždėta gipso longete.
Pareiškėjo sveikatos būklė iki šiol yra sudėtinga, nes jis iki šiol yra su gipsu ir strypais, kurie dar nėra išimti, jam kas antrą dieną reikia perrišti ranką, jis geria vaistus nuo skausmo, o gipsą planuojama nuimti tik maždaug už 4 savaičių ir tada jo dar laukia reabilitacija ir ilgas gijimo laikotarpis.
Iš šio akivaizdu, kad pareiškėjas ne šiaip sau, o dėl neplanuotos sveikatos būklės, t. y. dėl patirtos sudėtingos rankos traumos, negalėjo atidėlioti operacijos ir turėjo skubiai surasti išeitį, o kadangi VšĮ Tauragės ligoninė negalėjo atlikti tokios operacijos, E. P. buvo priverstas skubiai važiuoti į Regioninę Kaliningrado srities ligoninę, todėl šiuo atveju jis į Rusijos Federaciją vyko dėl nuo jo nepriklausančių objektyvių priežasčių.
Svarbu atkreipti dėmesį į tai, jog 2025-08-05 Migracijos departamentui per Migris komunikaciją paprašius pateikti paaiškinimą dėl vykimo į Rusiją, pareiškėjas bendradarbiavo su Atsakovu ir tą pačią dieną pateikė paaiškinimus, kad vyko į Rusiją dėl skubios rankos operacijos bei pateikė VŠĮ Tauragės ligoninės 2025-07-19 medicininį išrašą, kuris patvirtino, jog pareiškėjui yra diagnozuoti sudėtingi rankos lūžiai.
Pareiškėjo vertinimu itin sunki sveikatos būklė ir būtina skubi operacija turi būti pripažįstama objektyvia vykimo į Rusiją priežastimi, todėl Migracijos departamentas priėmė itin formalų, neproporcingą ir nepagrįstą sprendimą.
Tokios pareiškėjo vykimo į Rusiją priežastys patenka į Lietuvos Respublikos ribojamųjų priemonių dėl karinės agresijos prieš Ukrainą nustatymo įstatymo (toliau – Įstatymas) 3 str. 9 d. 2 p. įtvirtintą išimtį, nes E. P. vyko į kilmės valstybę atlikti sudėtingą rankos operaciją, t. y. dėl nuo jo nepriklausančių objektyvių priežasčių.
Migracijos departamentas priimdamas skundžiamą sprendimą ne tik nepagrįstai nepripažino, jog pareiškėjo vykimas į Rusiją patenka į Įstatymo išimtį, bet ir neobjektyviai įvertino jo individualią šeimos situaciją ir ryšius su Lietuva, kadangi E. P. leidimus laikinai Lietuvoje turėjo šeimos susijungimo pagrindu ir gyvena Lietuvoje jau beveik 6 metus (nuo 2019 m. lapkričio mėn.).
Pareiškėjo sutuoktinė E. P. (gim. (duomenys neskelbtini) buvo Lietuvos Respublikos pilietė, tačiau vėliau prarado pilietybę, nes įgijo RF pilietybę, bet šiuo metu vyksta jos Lietuvos Respublikos pilietybės grąžinimo procedūra ir jos prašymas dėl LR pilietybės grąžinimo jau yra perduotas Pilietybės reikalų komisijai.
Be to, E. P. ir E. P. 2019-02-10 gimė sūnus E. P., kuris yra Lietuvos Respublikos ir Rusijos Federacijos pilietis.
Taigi, pareiškėjas gyvena Lietuvoje su savo šeima, kuria visokeriopai rūpinasi, tačiau dėl Migracijos departamento priimto itin formalaus ir neproporcingo sprendimo, šeima bus išskirta, nes pareiškėjo sutuoktinė susigrąžinusi Lietuvos Respublikos pilietybę lieka gyventi su sūnumi Lietuvoje, o pareiškėjas bus priverstas grįžti atgal į Rusiją.
Be to, šiuo metu pareiškėjui yra būtina tęsti intensyvų gydymą, kad ranka kuo greičiau atsistatytų, tačiau dėl priimto skundžiamo sprendimo, jis negalės toliau tęsti gydymo Lietuvoje.
Pareiškėjas turi stiprų socialinį ir ekonominį ryšį su Lietuva, kadangi čia jis gyvena su šeima, jo sutuoktinė turi leidimą nuolat gyventi Lietuvoje, kaip buvusi LR pilietė ir ne už ilgo susigrąžins LR pilietybę, o mažametis sūnus yra LR pilietis, čia yra pareiškėjo namai, čia jis moka mokesčius, kas leidžią daryti pagrįstą išvadą, kad Migracijos departamentas neobjektyviai įvertino visus pareiškėjo turimus ryšius su Lietuva ir priėmė itin formalų ir neproporcingą sprendimą.
Migracijos departamentas pernelyg siaurai aiškina Ribojamų priemonių įstatymo 3 str. 9 d. 2 p. numatytą išimtį – kai į Rusiją vykstama dėl nuo RF piliečio nepriklausančių objektyvių priežasčių, kadangi visiškai nepagrįstai nepriskiria objektyvioms priežastims sunkios ir ūmios sveikatos būklės ir būtino bei neatidėliotino gydymo.
Migracijos departamentas panaikindamas pareiškėjui leidimą laikinai gyventi, esant nuo pareiškėjo valios nepriklausančioms objektyvioms priežastims, faktiškai išskyrė šeimą ir pažeidė geriausių vaiko interesų principą.
Atsakovas neatliko išsamaus pareiškėjo individualios situacijos vertinimo ir nepagrįstai vertino, kad šiuo atveju šeimos ir mažamečio vaiko interesai ir šeimos išskyrimas yra mažiau svarbūs nei itin formalaus sprendimo priėmimas dėl objektyviai pateisinamos vienos išvykos į Rusijos Federaciją.
Esant tokioms aukščiau išdėstytoms aplinkybėms akivaizdu, kad Migracijos departamento Sprendimas yra neobjektyvus, neproporcingas ir visiškai nepagrįstas, kadangi šiuo atveju buvo pernelyg formaliai įvertintos pareiškėjo vykimo į Rusiją priežastys (sunki sveikatos būklė), dėl ko Atsakovas, neįsigilinęs į pareiškėjo individualią situaciją, mechaniškai pritaikė Įstatymo nuostatą ir priėmė itin formalų sprendimą, todėl šis Sprendimas privalo būti panaikintas.
Atsiliepimas
Atsakovas Migracijos departamentas teismui pateikė atsiliepimą, kuriame nurodo, kad su pareiškėjo skundu nesutinka.
Atsiliepime nurodė, jog 2024-11-27 Migracijos departamentas priėmė sprendimą išduoti pareiškėjui leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – UTPĮ) 40 str. 1 d. 3 p. ir 43 str. 1 d. 3 p. nustatytu pagrindu (Lietuvos Respublikoje gyvena pareiškėjo vaikas, kuris yra Lietuvos Respublikos pilietis). 2024-11-29 išduotas leidimas laikinai gyventi Nr. 760405757, galiojantis iki 2026-11-29, pareiškėjui įteiktas 2024-12-02.
2025-05-03 įsigaliojo Lietuvos Respublikos ribojamųjų priemonių dėl karinės agresijos prieš Ukrainą nustatymo įstatymo (toliau - Įstatymas) 3 str. 9 d. nustatyta ribojamoji priemonė, kuri taikoma Rusijos piliečiams, – panaikinamas Rusijos piliečiui išduotas leidimas laikinai gyventi, jeigu nustatoma, kad jis per pastaruosius 3 kalendorinius mėnesius daugiau kaip kartą vyko į Rusiją ar Baltarusiją.
Įstatymo 3 str. 9 d. nustatyta, kad panaikinamas Rusijos Federacijos piliečiui išduotas leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, jeigu nustatoma, kad jis per pastaruosius 3 kalendorinius mėnesius daugiau kaip kartą vyko į Rusijos Federaciją ar Baltarusijos Respubliką, išskyrus atvejus, kai:
1) Rusijos Federacijos piliečiai yra ekipažų ir įgulų nariai, dirbantys tarptautinius krovinių ir keleivių vežimus vykdančiose įmonėse ar vykdantys tarptautinius krovinių ir keleivių vežimus į Europos Sąjungos valstybes nares ar iš jų arba tranzitu per Lietuvos Respubliką;
2) į Rusijos Federaciją ar Baltarusijos Respubliką buvo vykstama dėl nuo Rusijos Federacijos piliečio nepriklausančių objektyvių priežasčių.
Migracijos departamentas nustatė, kad pareiškėjas nuo 2025-05-03, t. y. įsigaliojus Ribojamųjų priemonių įstatymo 3 str. 9 d. nustatytai ribojamajai priemonei, per 3 kalendorinius mėnesius buvo išvykęs į Rusijos Federaciją 2 kartus: 2025-05-09 ir 2025-07-20.
Migracijos departamentas, siekdamas išsiaiškinti priežastis, dėl kurių pareiškėjas vyko į Rusijos Federaciją, per MIGRIS komunikaciją paprašė pareiškėją pateikti paaiškinimą ir (ar) dokumentus apie priežastis, dėl kurių jis po 2025-05-03 vyko į Rusijos Federaciją. Pareiškėjas, atsakydamas į Migracijos departamento pranešimą, nurodė, kad vyko į Rusijos Federaciją dėl skubios rankos operacijos ir pateikė VŠĮ Tauragės ligoninės 2025-07-19 medicininį išrašą. Pateiktame išraše nurodyta, kad pareiškėjui diagnozuoti dauginiai delnakaulių lūžiai, taikytas gydymas - imobilizacija gipso longete ir rekomenduojama tęsti imobilizaciją, stebėti dėl gipso spaudimo ir gauti ortopedo - traumatologo konsultaciją.
Įvertinęs pareiškėjo paaiškinimą dėl vykimo į Rusijos Federaciją priežasčių, Migracijos departamentas nustatė, kad pareiškėjas į Rusijos Federaciją vyko ne dėl nuo jo nepriklausančių objektyvių priežasčių - pareiškėjo Migracijos departamentui pateikti dokumentai nepatvirtino, kad pareiškėjui buvo būtina operacija ir, kad tokia operacija galėjo būti atlikta tik Rusijos Federacijoje. Taip pat Migracijos departamentas nustatė, kad pareiškėjas nėra ekipažo ir įgulos narys, dirbantis tarptautinius krovinių ir keleivių vežimus vykdančioje įmonėje ar vykdantis tarptautinius krovinių ir keleivių vežimus į Europos Sąjungos valstybes nares ar iš jų arba tranzitu per Lietuvos Respubliką, pareiškėjas ginčijamo sprendimo priėmimo metu Lietuvos Respublikoje nedirbo.
Migracijos departamentas, įvertinęs nustatytas aplinkybes, kitas su pareiškėju susijusias individualias aplinkybes ir jo pateiktus paaiškinimus, priėmė ginčijamą sprendimą, kuriuo nusprendė panaikinti leidimą laikinai gyventi Nr. 760405757, galiojantį iki 2026- 11-29.
Pažymi, kad Įstatymo 3 str. 9 d. nuostata yra imperatyvi, o Migracijos departamentas neturi diskrecijos teisės jos netaikyti, jeigu asmuo neatitinka minėtoje nuostatoje nurodytų išimčių. Įstatymo 1 str. nustato, kad šis įstatymas skirtas Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo ir užsienio politikos interesams užtikrinti, taip pat Lietuvos Respublikos tarptautinių sankcijų įstatymo 1 straipsnio 1 dalyje nurodytiems tikslams pasiekti, nustatant Lietuvos Respublikoje taikomas ribojamąsias priemones dėl užsienio valstybių vykdomos karinės agresijos prieš Ukrainą. Ginčui aktuali Įstatymo nuostata numato, kad leidimas laikinai gyventi gali būti nenaikinamas (išskyrus ekipažų ir įgulų nariams) tik kai į Rusijos Federaciją ar Baltarusijos Respubliką vykstama dėl nuo Rusijos Federacijos piliečio nepriklausančių objektyvių priežasčių. Iš skundo teiginių ir pareiškėjo paaiškinimų akivaizdu, kad pareiškėjo vykimo į Rusijos Federaciją priežastys nebuvo objektyvios (jos aiškiai nulemtos paties pareiškėjo pasirinkimo ir valios). Kitokio sprendimo šioje situacijoje priėmimas akivaizdžiai ir tiesiogiai prieštarautų Įstatymo nuostatoms ir tikslams.
Šalies argumentai
Pareiškėjo skunde nurodoma aplinkybė, kad pareiškėjas turi leidimą laikinai gyventi nuo 2019 metų yra nereikšminga, kadangi Įstatymo 3 str. 9 d. nuostata įsigaliojo tik 2025 m. gegužės 3 d., t. y. po to kai pareiškėjui buvo išduotas paskutinis leidimas laikinai gyventi. Taip pat minėta aplinkybė nereiškia, kad pareiškėjas turėjo teisėtą pagrindą (teisėtą lūkestį) tikėtis, jog jam išduotas leidimas laikinai gyventi UTPĮ įtvirtintais pagrindais ateityje negalės būti panaikintas, nustačius, kad jis neatitinka imperatyvių Įstatymo sąlygų. Teisė atvykti į Lietuvos Respubliką ir joje gyventi nėra prigimtinė, trečiųjų šalių piliečiams ji nėra suteikiama automatiškai ir įgyjama, tik jeigu šie asmenys atitinka teisės aktų reikalavimus.
Pareiškėjo skundo teiginiai, kad ginčijamu sprendimu pareiškėjas yra išskiriamas su jo šeima yra nepagrįsti. Migracijos departamentas pareiškėjo atžvilgiu nėra priėmęs sprendimo dėl jo grąžinimo ar išsiuntimo į jo kilmės valstybę ar kitą valstybę, kurioje jis turi teisę būti, Migracijos departamentas pareiškėjo atžvilgiu nėra priėmęs sprendimo, kuris pareiškėjui draustų lankytis kitose Šengeno erdvės valstybėse, taip pat pareiškėjo sutuoktinė šiuo metu yra Rusijos Federacijos pilietė, pareiškėjo sūnus yra Lietuvos Respublikos ir Rusijos Federacijos pilietis, todėl pareiškėjo šeimos nariai turi teisę būti Rusijos Federacijoje.
Pažymi, kad įstatymų nežinojimas ar netinkamas jų nuostatų suvokimas neatleidžia asmenų nuo juose numatytų sankcijų taikymo ir nepateisina įstatymų reikalavimų nevykdymo ar netinkamo jų vykdymo. Pastebėtina ir tai, kad informacija apie Įstatymo pakeitimus buvo plačiai skelbiama viešojoje erdvėje ir žiniasklaidoje, o pats Įstatymas yra viešai prieinamas.
Vadovaudamiesi visu tuo, kas nurodyta, mano, kad Migracijos departamentas iš esmės teisingai taikė teisės normas, išsamiai išnagrinėjo faktines bylos aplinkybes, priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, todėl prašo pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Teisėjų kolegija,
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
Nagrinėjamojoje byloje ginčas kilo dėl Migracijos departamento 2025-08-07 sprendimo Nr. 25S177191, kuriuo panaikintas pareiškėjo leidimas Nr. 760405757 laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, teisėtumo ir pagrįstumo.
Byloje nustatyta, kad 2024-11-27 Migracijos departamentas priėmė sprendimą išduoti pareiškėjui leidimą laikinai gyventi UTPĮ 40 str. 1 d. 3 p. ir 43 str. 1 d. 3 p. nustatytu pagrindu (Lietuvos Respublikoje gyvena asmens vaikas, kuris yra Lietuvos Respublikos pilietis). 2024-11-29 išduotas leidimas laikinai gyventi Nr. 760405757, galiojantis iki 2026-11-29, asmeniui įteiktas 2024-12-02.
Patikrinus asmens duomenis VSATIS, nustatyta, kad asmuo, įsigaliojus Ribojamųjų priemonių įstatymo 3 str. 9 d. nustatytai ribojamajai priemonei, per pastaruosius 3 kalendorinius mėnesius 2 kartus vyko į Rusijos Federaciją: 2025-05-09 ir 2025-07-20 (visus kartus vyko per Kybartų pasienio kontrolės punktą).
2025-08-07 Migracijos departamentas priėmė sprendimą Nr. 25S177191, kuriuo, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ribojamųjų priemonių dėl karinės agresijos prieš Ukrainą nustatymo įstatymo 3 straipsnio 9 dalies bei 3 straipsnio 10 dalies nuostatomis, UTPĮ 28 straipsnio 4 dalimi nusprendė panaikinti pareiškėjo leidimą laikinai gyventi Nr. 760405757, galiojantį iki 2026-11-29.
Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos ribojamųjų priemonių dėl karinės agresijos prieš Ukrainą nustatymo įstatymas (toliau – įstatymas).
Įstatymo 3 straipsnio 9 dalyje nurodyta, jog panaikinamas Rusijos Federacijos piliečiui išduotas leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, jeigu nustatoma, kad jis per pastaruosius 3 kalendorinius mėnesius daugiau kaip kartą vyko į Rusijos Federaciją ar Baltarusijos Respubliką, išskyrus atvejus, kai: 1) Rusijos Federacijos piliečiai yra ekipažų ir įgulų nariai, dirbantys tarptautinius krovinių ir keleivių vežimus vykdančiose įmonėse ar vykdantys tarptautinius krovinių ir keleivių vežimus į Europos Sąjungos valstybes nares ar iš jų arba tranzitu per Lietuvos Respubliką; 2) į Rusijos Federaciją ar Baltarusijos Respubliką buvo vykstama dėl nuo Rusijos Federacijos piliečio nepriklausančių objektyvių priežasčių.
Nagrinėjamu atveju Migracijos departamentas, priimdamas Sprendimą, vadovavosi Įstatymo 3 straipsnio 9 dalies bei 3 straipsnio 10 dalies nuostatomis, kur numatyta, jog panaikinamas Rusijos Federacijos piliečiui išduotas leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, jeigu nustatoma, kad jis per pastaruosius 3 kalendorinius mėnesius daugiau kaip kartą vyko į Rusijos Federaciją ar Baltarusijos Respubliką, išskyrus atvejus, kai: 1) Rusijos Federacijos piliečiai yra ekipažų ir įgulų nariai, dirbantys tarptautinius krovinių ir keleivių vežimus vykdančiose įmonėse ar vykdantys tarptautinius krovinių ir keleivių vežimus į Europos Sąjungos valstybes nares ar iš jų arba tranzitu per Lietuvos Respubliką; 2) į Rusijos Federaciją ar Baltarusijos Respubliką buvo vykstama dėl nuo Rusijos Federacijos piliečio nepriklausančių objektyvių priežasčių.
Migracijos departamentas priėmė Sprendimą, nes remiantis Valstybės sienos apsaugos tarnybos informacinėje sistemoje esančiais duomenimis, pareiškėjas 2025-05-09 ir 2025-07-20 buvo išvykęs į Rusijos Federaciją.
Sprendime nurodyta, kad Migracijos departamentas, siekdamas išsiaiškinti priežastis, dėl kurių asmuo vyko į Rusiją, per MIGRIS komunikaciją paprašė asmens pateikti paaiškinimą ir (ar) dokumentus, pagrindžiančius vykimą į Rusiją. Asmuo, atsakydamas į Migracijos departamento pranešimą, nurodė, kad vyko į Rusiją dėl skubios rankos operacijos ir pateikė VŠĮ Tauragės ligoninės 2025-07-19 medicininį išrašą. Pateiktame išraše nurodyta, kad asmeniui diagnozuoti dauginiai delnakaulių lūžiai, taikytas gydymas - imobilizacija gipso longete ir rekomenduojama tęsti imobilizaciją, stebėti dėl gipso spaudimo ir gauti ortopedo - traumatologo konsultaciją. Tačiau išraše nėra duomenų, patvirtinančių, kad asmeniui reikalinga skubi operacija. Vertinant asmens ryšius su Lietuvos Respublika, nustatyta, kad asmeniui buvo išduoti leidimai laikinai gyventi šeimos sujungimo pagrindu, kurie galiojo: nuo 2019-11-19 iki 2020-11-19, nuo 2020-11-05 iki 2022-11-05, nuo 2022-11-07 iki 2024-09-18. Šiuo metu asmeniui išduotas leidimas laikinai gyventi, galiojantis iki 2026-11-29. Asmuo nuo 2020-01-08 yra deklaravęs savo gyvenamąją vietą Lietuvoje. Lietuvos Respublikoje gyvena asmens sutuoktinė E. P., gim. (duomenys neskelbtini), kuri yra Rusijos Federacijos pilietė, tačiau turi leidimą nuolat gyventi Lietuvoje, ir sūnus E. P., gim. (duomenys neskelbtini), kuris yra Lietuvos Respublikos ir Rusijos Federacijos pilietis. Sodros duomenimis, asmuo šiuo metu Lietuvoje nedirba.
Taip pat Sprendime nurodyta, kad Įvertinus asmens paaiškinimą dėl vykimo į Rusiją priežasčių (buvo reikalinga skubi operacija) yra pagrindas daryti išvadą, kad į Rusiją asmuo vyko ne dėl nuo jo nepriklausančių objektyvių priežasčių - asmuo galėjo pasirinkti, vykti ar nevykti į Rusiją, nes operaciją galėjo atlikti ir kitoje ligoninėje. Kartu yra pagrindas daryti išvadą, kad asmuo nėra ekipažo ir įgulos narys, dirbantis tarptautinius krovinių ir keleivių vežimus vykdančioje įmonėje ar vykdantis tarptautinius krovinių ir keleivių vežimus į Europos Sąjungos valstybes nares ar iš jų arba tranzitu per Lietuvos Respubliką, nes asmuo šiuo metu nedirba.
Taigi, įvertinus tai, kad asmuo turi leidimą laikinai gyventi ir per pastaruosius 3 kalendorinius mėnesius daugiau kaip kartą vyko į Rusiją, taip pat tai, kad nenustatytos Ribojamųjų priemonių įstatymo 3 str. 9 d. įtvirtintos išimtys, yra pagrindas asmeniui išduotą leidimą laikinai gyventi panaikinti Ribojamųjų priemonių įstatymo 3 str. 9 d. nustatytu pagrindu.
Įvertinus tai, kad asmuo turi leidimą laikinai gyventi ir per pastaruosius 3 kalendorinius mėnesius daugiau kaip kartą (2 kartus) vyko į Rusiją, taip pat tai, kad nenustatytos Ribojamųjų priemonių įstatymo 3 str. 9 d. įtvirtintos išimtys, asmeniui išduotas leidimas laikinai gyventi panaikinamas Ribojamųjų priemonių įstatymo 3 str. 9 d. nustatytu pagrindu.
Teismas, įvertinęs pareiškėjo paaiškinimus, byloje esančius rašytinius dokumentus, nesutinka su atsakovo padarytomis išvadomis skundžiamame Sprendime, kad pareiškėjas 2025-07-20 į Rusijos Federaciją vyko ne dėl objektyvių priežasčių, o pareiškėjas turėjo galimybę rinktis vykti ar ne į Rusiją.
Iš pateiktų medicininių dokumentų (VšĮ Tauragės ligoninė gydytojų įrašų; 2025-08-18 VšĮ Tauragės rajono pirminės sveikatos priežiūros centro 2025-08-18 Medicinos dokumentų išrašo/siuntimo; regioninės Kaliningrado srities klinikinės ligoninės Stacionaro epikrizės ir pažymos; kaliningrado srities valstybinės biudžetinės sveikatos apsaugos įstaigos „Polesko centrinės rajoninės ligoninės“ pažymos) matyti, kad pareiškėjas 2025-07-19 d. 22.11 val. atvyko į VšĮ Tauragės ligoninę su dauginiais delnikaulių lūžiais. Pareiškėjui buvo atlikta imobilizacija gipso longete. Pateiktos rekomendacijos: ortopedo traumatologo konsultacija per 5-7 d. dėl tolimesnės gydymo taktikos (su šeimos gyd. siuntimu). Šeimos gyd. konsultacija artimiausią dieną. 2025-07-21 kartotinai konsultuotas kito gyd. Ortopedo-traumatologo kaliningrado srityje Gurjevsko rajone, buvo stacionarizuotas į ligoninę, nuspręsta, kad tikslinga atlikti operacinį gydymą, 2025-07-22 atlikta osteosintezė intrameduliariniu strypu, uždaroji repozicija, k. plaštakos 3-4 osteosintezė strypais. Iš stacionaro išrašytas 2025-07-25. Operacinis gydymas pacientui buvo reikalingas, kadangi nustatyta k. rankos plaštakos 3-4 delnakaulių diafizės apatinio trečdalio uždaras skeveldrinis lūžis. Tęsiamas gydymas ambulatoriškai.
Lietuvos Respublikos Seimas 2025 m. balandžio 17 d. Nr. XV-170 priėmė Lietuvos Respublikos ribojamųjų priemonių dėl karinės agresijos prieš Ukrainą nustatymo įstatymo Nr. XIV-1888 3, 4 ir 5 straipsnių pakeitimo įstatymą, kuriuo, be kita ko, papildytos Ribojamųjų priemonių įstatymo 3 straipsnyje nustatytos ribojamosios priemonės, numatant atvejį, kada panaikinamas Rusijos Federacijos piliečiui išduotas leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje. Kaip matyti iš tokio teisinio reguliavimo (Aiškinamojo rašto dėl Ribojamųjų priemonių dėl karinės agresijos prieš Ukrainą nustatymo įstatymo Nr. XIV-1888 4 ir 5 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. XVP-112), konstatavus, kad kol kas išlieka grėsmė visuomenės rimčiai (dėl prieš Ukrainą vykdomos karinės agresijos daromų nusikaltimų žmoniškumui, nemažėjančių karo nusikaltimų prieš Ukrainos civilius gyventojus, vykdomo valstybinio terorizmo, nuolat daromų tarptautinės humanitarinės teisės pažeidimų, lėmusių humanitarinę ir pabėgėlių iš Ukrainos krizę; dėl Rusijos Federacijos atakų prieš Ukrainos civilinę ir kritinę infrastruktūrą; dėl Rusijos Federacijos toliau atvirai ir intensyviai išsakomų grasinimų Ukrainą remiančioms valstybėms, kartu niekinant jų nepriklausomybę, teritorinį vientisumą, puoselėjamas vertybes, istoriją ar netgi neigiant jų egzistavimą; dėl Rusijos Federacijos ir Baltarusijos Respublikos valdžios institucijų nurodymu ar su jų žinia sudaromų palankių sąlygų vykdyti hibridines atakas ir įvairiausio pobūdžio provokacijas prieš Lietuvos Respubliką), nuspręsta, kad yra tikslinga pratęsti Ribojamųjų priemonių įstatymo galiojimą dar vieniems metams, t. y. iki 2026 m. gegužės 2 d. Taigi, remiantis Ribojamųjų priemonių įstatymo 4 straipsnio 1 dalimi (2025 m. balandžio 17 d. redakcija), šio įstatymo 3 straipsnyje nurodytos ribojamosios priemonės taikomos iki 2026 m. gegužės 2 d.
Pareiškėjo prašymo kontekste pažymėtina, kad Ribojamųjų priemonių įstatymo 3 straipsnio 9 dalyje nustatyta, kad panaikinamas Rusijos Federacijos piliečiui išduotas leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, jeigu nustatoma, kad jis per pastaruosius 3 kalendorinius mėnesius daugiau kaip kartą vyko į Rusijos Federaciją ar Baltarusijos Respubliką, išskyrus atvejus, kai: 1) Rusijos Federacijos piliečiai yra ekipažų ir įgulų nariai, dirbantys tarptautinius krovinių ir keleivių vežimus vykdančiose įmonėse ar vykdantys tarptautinius krovinių ir keleivių vežimus į Europos Sąjungos valstybes nares ar iš jų arba tranzitu per Lietuvos Respubliką; 2) į Rusijos Federaciją ar Baltarusijos Respubliką buvo vykstama dėl nuo Rusijos Federacijos piliečio nepriklausančių objektyvių priežasčių.
Šiuo teisiniu reguliavimu įtvirtinta nauja ribojamoji priemonė – leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje panaikinimas. Remiantis aktualiomis teisinio reguliavimo nuostatomis, ši ribojamoji priemonė taikoma Rusijos Federacijos piliečiams. Pagal minėtu teisiniu reguliavimu įtvirtintą bendrąją taisyklę, minėtiems asmenims išduotas leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje panaikinamas, jeigu nustatoma, kad jie per pastaruosius 3 kalendorinius mėnesius daugiau kaip kartą vyko į Rusijos Federaciją ar Baltarusijos Respubliką. Vadinasi, šiuo teisiniu reguliavimu leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje panaikinimas Rusijos Federacijos piliečiams susietas su jų vykimu į Rusijos Federaciją ar Baltarusijos Federaciją ir nustatyta bendroji taisyklė, kad minėti asmenys į Rusijos Federaciją ar Baltarusijos Respubliką gali vykti ne daugiau nei vieną kartą per tris mėnesius. Kartu minėtu teisiniu reguliavimu nustatyta šios bendrosios taisyklės išimtis – leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje nėra panaikinamas tiems Rusijos Federacijos piliečiams, kurie, pažeisdami minėtą bendrąją taisyklę, per paskutinius 3 kalendorinius mėnesius į Rusijos Federaciją ar Baltarusijos Respubliką vyko dėl įstatyme nurodytų su jų darbine veikla susijusiu aplinkybių (nes jie yra ekipažų ir įgulų nariai, dirbantys tarptautinius krovinių ir keleivių vežimus vykdančiose įmonėse ar vykdantys tarptautinius krovinių ir keleivių vežimus į Europos Sąjungos valstybes nares ar iš jų arba tranzitu per Lietuvos Respubliką) arba dėl nuo jų nepriklausančių objektyvių priežasčių.
Nei šiame įstatyme, nei kituose teisės aktuose nėra detalizuota, kokios priežastys Ribojamųjų priemonių įstatymo 3 straipsnio 9 dalies požiūriu laikytinos objektyviomis, t. y. pateisinančiomis nukrypimą nuo bendrosios taisyklės, pagal kurią Rusijos Federacijos pilietis į Rusijos Federaciją ar Baltarusijos Respubliką gali vykti ne daugiau nei kartą per tris kalendorinius mėnesius. Lietuvos Respublikoje galiojantis teisinis reguliavimas neapibrėžia jokių kriterijų, sudarančių prielaidas vieningai vertinti užsieniečio nurodytas vykimo į Rusiją ar Baltarusiją priežastis, nors šio vertinimo rezultatas daro lemiamą įtaką atitinkamo užsieniečio teisinei padėčiai.
Pagal Ribojamųjų priemonių įstatymo 3 straipsnio 10 dalį, šio straipsnio 9 dalyje nurodytu atveju sprendimai dėl leidimų laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje panaikinimo priimami ir skundžiami UTPĮ nustatyta tvarka.
Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pabrėžiama, jog kiekvienu konkrečiu atveju, vertinant individualaus administracinio akto teisėtumą Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 10 straipsnio (be kita ko, jo 5 dalies 5–6 punktuose nustatytą reikalavimą administraciniame sprendime nurodyto jo teisinį ir faktinį pagrindą ar kitas administraciniam sprendimui įtakos turėjusias aplinkybes (5 dalies 5 punktas) ir administracinio sprendimo motyvus (5 dalies 6 punktas)) taikymo aspektu, turi būti atsižvelgiama į tuos teisės aktus, kurie reguliuoja konkretų teisinį santykį, t. y. turi būti įvertinama, kokie ir kokia apimtimi yra teisiškai reikšmingi faktai bei kokios konkrečios materialiosios teisės normos asmeniui gali sudaryti atitinkamas prielaidas bei sąlygas, kad būtų sukurtos, panaikintos ar pakeistos asmens subjektinės teisės tam tikruose teisiniuose santykiuose. Šia teisės norma iš esmės yra siekiama užtikrinti, kad asmeniui, dėl kurio yra priimtas atitinkamas individualus administracinis aktas, būtų žinomi šio akto priėmimo teisinis bei faktinis pagrindai, motyvai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2025 m. vasario 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1518-968/20250).
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, atskleisdamas Įstatyme kitame kontekste įtvirtinto įpareigojimo Migracijos departamentui vertinti, ar priežastys, dėl kurių buvo nesilaikoma Įstatyme nustatytos bendrosios taisyklės, yra objektyvios, turinį, yra iš esmės konstatavęs, kad tai, ar aplinkybės yra objektyvios, yra vertinamojo pobūdžio klausimas, t. y. kiekvienu konkrečiu atveju užsieniečiui nurodžius šias aplinkybes (kartu pateikus įrodymus), jos turi būti įvertintos ir nuspręsta, ar tai yra objektyvios priežastys. Tokiu atveju viešojo administravimo institucija turi individualiuose administraciniuose teisės aktuose išsamiai įvertinti užsieniečio nurodomas aplinkybes bei nurodyti argumentus, kodėl užsieniečio nurodytos aplinkybės nėra pripažįstamos objektyviomis priežastimis, o šių aktų teisėtumą ir pagrįstumą patikrina teismai (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2025 m. liepos 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2159-1047/2025).
Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija laikosi pozicijos, kad Ribojamųjų priemonių įstatymo 3 straipsnio 9 dalyje įtvirtinto įpareigojimo Migracijos departamentui vertinti, ar aplinkybės, dėl kurių Rusijos Federacijos pilietis buvo daugiau nei kartą per paskutinius 3 kalendorinius mėnesius išvykęs į Rusijos Federaciją, laikytinos objektyviomis priežastimis, nėra pagrindo aiškinti kitaip nei nurodytoje administracinių teismų praktikoje. Migracijos departamentui yra suteikta plati diskrecija vertinti užsieniečio nurodomas aplinkybes, dėl kurių nesilaikyta Ribojamųjų priemonių įstatyme įtvirtintos minėtos bendrosios taisyklės ir atitinkamas vertinimas privalo būti motyvuotas. Teisėjų kolegijos vertinimu, tai reiškia, kad Migracijos departamentui tenka pareiga pagal aptariamą teisinį reguliavimą priimamame sprendime panaikinti leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje motyvuotai nurodyti, kodėl laikoma, jog priežastys, dėl kurių užsienietis per pastaruosius 3 kalendorinius mėnesius daugiau kaip kartą vyko į Rusiją ar Baltarusiją, objektyviai nepateisina tokios vykimo būtinybės, t. y. atliktas vertinimas turi būti išsamus, jame turi būti nurodyti aiškūs argumentai, kodėl užsieniečio nurodytos aplinkybės nėra pripažįstamos objektyviomis priežastimis.
Atsižvelgiant į ginčijamo Sprendimo turinį, pažymėtina, kad Migracijos departamentas, vertindamas pareiškėjo nurodytas vykimo į Rusiją priežastis, nurodė: „Įvertinus asmens paaiškinimą dėl vykimo į Rusiją priežasčių (buvo reikalinga skubi operacija) yra pagrindas daryti išvadą, kad į Rusiją asmuo vyko ne dėl nuo jo nepriklausančių objektyvių priežasčių - asmuo galėjo pasirinkti, vykti ar nevykti į Rusiją, nes operaciją galėjo atlikti ir kitoje ligoninėje.“
Teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovas formaliai konstatavo, jog pareiškėjas vyko į Rusijos Federaciją ne dėl objektyvių priežasčių, tokia išvada padaryta nemotyvuotai nurodžius, kad jis apskritai turėjo galimybę nuspręsti nevykti į Rusijos Federaciją. Nors šiuo atveju Migracijos departamentas Sprendime atkartojo pareiškėjo nurodytas priežastis, kurias pareiškėjas laikė objektyviai pateisinančiomis jo vykimą į Rusijos Federaciją (buvo reikalinga skubi operacija), Migracijos departamentas nepateikė konkrečių argumentų, kodėl tokios priežastys nelaikytinos objektyviomis. Sprendime šiuo aspektu apsiribota bendro pobūdžio teze, kad tokios priežastys nėra objektyvios, nepateikiant jokio tokios atsakovo pozicijos pagrindimo. Tuo tarpu iš pateiktų anksčiau minėtų medicininių dokumentų matyti, kad pareiškėjas patyręs traumą (dauginius delnakaulių lūžius) 2025-07-19 kreipėsi į gydymo įstaigą Lietuvos Respublikoje – VšĮ Tauragės ligoninę, tačiau joje pareiškėjui operacija nebuvo atlikta. Pareiškėjui buvo atliktas operacinis gydymas 2025-07-22 Regioninėje Kaliningrado srities klinikinėje ligoninėje. Kaip matyti iš VšĮ Tauragės rajono pirminės sveikatos priežiūros centro medicinos dokumentų išrašo/siuntimo pareiškėjui buvo reikalingas operacinis gydymas. Atsakovas skundžiamame sprendime šių aplinkybių nevertino, o tik konstatavo, jog pareiškėjas galėjo pasirinkti, vykti ar nevykti į Rusiją, nes operaciją galėjo atlikti ir kitoje ligoninėje.
Teisėjų kolegija pabrėžia, kad ta aplinkybė, jog teisės aktuose nėra nustatyti jokie kriterijai, kuriais remiantis sprendžiama dėl asmens nurodytų priežasčių objektyvumo, suponuoja, jog Migracijos departamento sprendimas nelaikyti asmens nurodytų priežasčių objektyviomis kaip tik turi būti ypatingai išsamiai motyvuojamas. Šiuo atveju Migracijos departamento sprendimas neatitinka jam keliamų reikalavimų – jis nėra motyvuotas, išsamiai pagrįstas, jame nėra atskleisti argumentai, lėmę Ribojamųjų priemonių įstatymo 3 straipsnio 9 dalyje įtvirtintos ribojamosios priemonės – leidimo laikinai gyventi panaikinimo taikymą. Todėl teisėjų kolegijos vertinimu, yra pagrindas panaikinti Sprendimą, kaip neatitinkantį VAĮ 10 straipsnio 5 dalies 6 punkto.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Pareiškėjas prašo priteisti visas pareiškėjo patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 40 straipsnio 1 dalimi, proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Remiantis ABTĮ 41 straipsnio 1 dalimi, dėl išlaidų atlyginimo suinteresuota proceso šalis iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos teismui pateikia prašymą raštu su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu; prašymus dėl išlaidų atlyginimo teismas išnagrinėja priimdamas sprendimą dėl administracinės bylos. Pažymėtina, kad nors šiuo teismo sprendimu pareiškėjo skundas patenkintas iš dalies, pareiškėjas ABTĮ 40 straipsnio 1 dalies prasme vertintinas kaip proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjas įgijo teisę į jo turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka.
Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 98 straipsnio l dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidų už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusio nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus bei teikiant konsultacijas, o minėto straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio.
Lietuvos Respublikos teisingumo ministras 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtino Rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – ir Rekomendacijos) (nagrinėjamoje byloje aktuali Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija, įsigaliojusi nuo 2015 m. kovo 20 d.). Rekomendacijose nustatyti rekomenduojami maksimalūs priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas dydžiai, kurie apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių) (7 punktas). Rekomendacijų 8 punkte įtvirtintas pavyzdinis advokato teikiamų teisinių paslaugų sąrašas ir maksimalūs užmokesčio dydžiai. Rekomendacijose taip pat nustatyti kriterijai, į kuriuos atsižvelgia teismas, nustatydamas priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį.
Nustatyta, kad pareiškėją byloje atstovavo advokatas Remigijus Rinkevičius. Pareiškėjas pateikė šiuos dokumentus, patvirtinančius jo patirtas bylinėjimosi išlaidas: 2025 m. rugsėjo 1 d. sąskaitą už teisines paslaugas Nr. 25_09_01, iš kurios matyti, kad už paslaugas - „Kliento konsultacijos teisiniais klausimais, susipažinimas su dokumentais ir jų aptarimas, skundo dėl 2025-08-07 Migracijos departamento sprendimo Nr. 25S177191 dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje panaikinimo paruošimas bei pateikimas teismui“, turėjo būti sumokėta 1365 Eur. Kaip matyti iš pateikto AB SEB banko išrašo, pareiškėjo sutuoktinė E. P. 2025 m. rugsėjo 8 d. sumokėjo 700 Eur. Ir 2025 m. spalio 6 d. sumokėjo 665 Eur.
Prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos už advokato pagalbą yra realiai patirtos ir pagrįstos, bylinėjimosi išlaidų suma neviršija maksimalaus Rekomendacijose nustatyto dydžio. Įvertinus bylos sudėtingumą (byla nelaikytina sudėtinga), specialių žinių reikalingumą (nėra specialių žinių poreikio), sprendžiami teisiniai klausimai nauji (pvz., nėra suformuotos Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos); atsižvelgusi į minėtas aplinkybes bei Rekomendacijų 2 punkte įtvirtintus kriterijus, teisėjų kolegija sprendžia pareiškėjo prašomą priteisti atstovavimo išlaidų sumą (1365 Eur) priteisti. Pareiškėjui taip pat priteistinas už skundą sumokėtas žyminis mokestis (22,50 Eur) išviso 1387 Eur 50 ct.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu, Lietuvos Respublikos ribojamųjų priemonių dėl karinės agresijos prieš Ukrainą nustatymo įstatymo 3 straipsnio 10 dalimi, Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 140 straipsnio 3 dalies 2 punktu ir 4 dalimi,
nusprendžia:
Pareiškėjo E. P. skundą tenkinti.
Panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2025 m. rugpjūčio 7 d. sprendimą Nr. 25S177191 dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje panaikinimo E. P. (gim. (duomenys neskelbtini).
Pareiškėjo E. P. prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo tenkinti ir priteisti pareiškėjui iš atsakovo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 1387,50 Eur (vieną tūkstantį tris šimtus aštuoniasdešimt septynis eurus 50 ct) bylinėjimosi išlaidoms atlyginti.
Sprendimas per keturiolika kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų administracinį teismą.