Utenos apylinkės teismo nutarimas

Ignalinos rajono apylinkės teismo teisėjas Kęstutis Rimkus, sekretoriaujant Valei Zabulevičienei, dalyvaujant A. M., išnagrinėjęs A. M., a. k. (duomenys neskelbtini) gimusio Ignalinos r., Lietuvos Respublikos piliečio, dirbančio (duomenys neskelbtini), gyvenančio (duomenys neskelbtini), administracinę bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. M. 2012-10-22, apie 14 val. 50 min., Ignalinos rajono savivaldybėje, Bėčiūnų kaime, būdamas akivaizdžiai girtas, vadeliojo arklį ir nevykdė teisėto policijos pareigūno M. Z. reikalavimo sustoti, o, būdamas sulaikytas, nevykdė teisėto policijos pareigūno reikalavimo pasitikrinti neblaivumą. Tokiais savo veiksmais A. M. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 187 straipsnio 2 dalyje.

A. M. kaltę dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo pripažino iš dalies ir paaiškino, kad 2012-10-22, apie 14 val. 30 min., jis su J. M. arkliu kinkytame vežime važiavo iš Ignalinos namo. Arklį vadeliojo J. M.. Abu buvo neblaivūs. Išvažiuojant iš miesto, neprivažiavus miesto ribos, tarp AB „Ignalinos statyba“ ir Bėčiūnų kaimo ženklo, prasilenkė su policijos pareigūnais, kurie apsigręžė, pasivijo juos ir sustabdė. Policininkai buvo įjungę švyturėlius ir garsinius signalus. Jie pakluso ir sustojo. Pareigūnai privažiavo iš galo ir savo automobilį sustabdė dešimties-penkiolikos metrų atstumu nuo vežimo. Pareigūnai priėjo prie J. M. ir patikrino jo girtumą alkotesteriu. Tada pareigūnas, stovėdamas šalia vežimo, mostelėjo ranka ir pasakė, kad arklį J. M. pririštų prie gatvės apšvietimo stulpo. Kai pareigūnas mostelėjo ranka, arklys pasibaidė ir pradėjo juos nešti per laukus. Išsigandusio arklio J. M. niekaip negalėjo suvaldyti. Arklys juos nešė du-tris kilometrus, kol pats pavargo ir apsiraminęs sustojo prie miškelio. Sustoję, jie apsiramino ir laukė, kol arklys atsikvėps. Po dviejų-trijų minučių atbėgo pareigūnas. Pareigūnas prispaudė J. M. prie ratų ir papurškė abiem dujomis, nors tuo metu jis sėdėjo ir nesipriešino. Dujos jam išdegino visą veidą. Paskui pareigūnas per raciją pasikvietė pagalbą. Maždaug po penkių minučių, atvykus pagalbai, pareigūnai surakino rankas J. M., kurį iki tol pirmasis pareigūnas laikė prispaudęs, ir ištempė iš vežimo, o jis liko sėdėti vežime ir rūkė. Arklys tada jau stovėjo ramiai, nebesibaidė. Paskui pareigūnas pasakė jam duoti rankas ir jį surakino. Jis paklausė pareigūno, už ką jį surakino. Pareigūnas sakė tylėti ir liepė išlipti iš vežimo. Išlipus, pareigūnas trenkė jam kumščiu į žandikaulį. Nuo smūgio jis nugriuvo ir gulėjo ant žemės. Paskui tas pats ar kažkuris iš atvykusių pareigūnų dar sudavė pora smūgių kojomis. Negali pasakyti kuris, nes visų uniforma vienoda, bet kažkuris vienas jį spardė. Po to J. M. nuvedė į automobilį, o jį prirakino prie plūgo vežime ir jis rodė kelią, kur nuvaryti arklį. Arklį nuvarė, kaip dabar žino, V. K.. Arklys V. K. pakluso, ėjo ramiai, nesibaidė. Nuvažiavus į kiemą, G. K. arklį perdavė jo žmonai, o jį pasodino į automobilį ir nuvežė į Ignalinos rajono policijos komisariatą. Namie moteriškės jo nemušė, tik prašė policininkus, kad paauklėtų juos, bet V. K. pasakė, kad jie jau savo gavo. Policijos komisariate liepė pūsti, bet jis atsisakė, nes nevadeliojo arklio, nesipriešino ir nejautė savo kaltės. Policijos komisariate jo niekas nemušė, tik norėjo patikrinti blaivumą. Jis atsisakė tikrintis, nes nesijautė kaltas. Tik apie 20 val. jis sutiko pūsti ir jam buvo nustatytas 1,5 promilės girtumas. J. M. arklys tik kartais baidosi mašinų ar kažkokių didesnių ir blizgančių daiktų. Nežino kuo kaltinamas, nes tik sėdėjo vežime ir viskas. Protokolą jam davė pasirašyti naktį, apie 1 val. Nežinojo, ką reiškia šitas straipsnis. Pasirašė, kad su pažeidimu sutinka iš dalies ir gailisi, nes galvojo, kad viskas tik dėl girtumo, o kad kaltinamas priešinimusi pareigūnams, nesuprato. Protokolo jam nedavė skaityti, tik liepė pasirašyti. Pasirašė todėl, kad 10 valandų sumuštas pragulėjo ant cemento. Į policiją ar prokuratūrą nesikreipė, galvojo, kad praeis, nieko baisaus, o 2012-10-25 kreipėsi dėl sumušimo pas gydytoją, kuris užfiksavo stiprų sumušimą šonkaulių srityje. Ant veido jokių sumušimų nebuvo. Pas gydytojus kreipėsi, nes skausmai nepraėjo, galvojo, kad gali būti sulaužyti šonkauliai. Gydytojai jis pasakė, kad nukrito nuo laiptų. Nesikreipė į prokuratūrą dėl to, kad nenorėjo konfliktuoti su policija.

Liudytojas J. M. paaiškino, kad 2012-10-22, apie 14-15 val., važiavo su A. M. iš Ignalinos link Bėčiūnų kaimo į namus. Už RSO, jau netoli Bėčiūnų prasilenkė su policijos automobiliu, važiavusiu nuo Švenčionių, kuris apsisuko, įjungė švyturėlius, garsinį signalą ir privažiavo prie jų. Policininkas davė jam pūsti į alkotesterį. Jis pripūtė 2,5 promilės. Kadangi jis buvo neblaivus, policininkas pasakė arklį pririšti prie apšvietimo stulpo, link kurio mostelėjo ranka. Arklys išsigando ir puolė bėgti nuo kelio per lauką. Mano, kad arklys išsigando policijos automobilio švyturėlių bei įjungtos garsinės signalizacijos. Kol policininkai priėjo ir tikrino jo girtumą, praėjo dvi-trys minutės. Visą tą laiką buvo įjungtas policijos automobilio garsinis signalas. Arkliui dvidešimt du metai. Jis su šiuo arkliu aria laukuose, per šventes vežioja Ignalinoje vaikus. Nebuvo taip, kad mieste per šventes kažkas mostelėtų, o arklys bėgtų, partrenktų kažką. Būna, kad pasibaido, pamatęs katiną, ir net pats savęs baidosi. Bijo automobilių, kurie su šviesomis važiuoja, bet jis stipriai laiko vadžias, todėl gali važiuoti keliu. Arklys pradėjo bėgti, kai policininkas ėjo link mašinos. Arklys bėgo apie tris kilometrus. Visą tą laiką jis negalėjo arklio sustabdyti. Arklys, kai išsigąsta, tai neša, kol pats nepavargsta. Tik tada, kai jis užsuko arklį į kalną, šis paklausė ir sustojo. Arklio jis neragino bėgti. Nematė, kad policininkas juos vejasi. Po to, kai arklys sustojo, neužilgo pribėgo policininkas, kuris papurškė jam į burną dujų. Tuo metu jis ir A. M. sėdėjo vežime. Tada policininkas griebė jį už pečių, ištraukė iš vežimo, suspardė ir gulinčiam uždėjo antrankius. Ranka vis dar skauda nuo spardymo. Po to policininkas išsikvietė pagalbą ir liepė išlipti A. M.. Jis gulėjo vienoj pusėj vežimo, o kitoj pusėj vežimo policininkas pradėjo spardyti A. M., sakydamas, kad A. M. gaus daugiau už jį. Spardė vienas M. Z.. Kitų policininkų tuo metu dar nebuvo. M. Z. pakėlė jį nuo žemės ir nusivarė į policijos mašiną, kuri buvo palikta tolėliau. Tuo metu atvažiavo kiti policininkai. Dėl to, kad jį suspardė policininkas, niekur nesikreipė, nes neregistruotas darbo biržoj. Į prokuratūrą ir kitur nėjo, nes nežinojo įstatymo.

Liudytojas M. Z. paaiškino, kad dirba Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Ignalinos rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Patrulių būrio vyresniuoju patruliu. 2012-10-22 važiavo Švenčionių gatve ir pastebėjo vežime, kinkytame arkliu, važiuojančius du nepažįstamus vyrus, prie kurių kojų mėtėsi didelis plastikinis alaus butelis. Jis apsisuko, įjungė švyturėlius, pasivijo ir sustabdė juos. Garsinį signalą buvo įjungęs tik labai trumpam, kad neišbaidytų arklio. Sustojo už penkių-dešimties metrų nuo vežimo. Prie vyriškių priėjo kartu su policijos tyrėja S. Š.. Pradėjus šnekėtis, pastebėjo, kad vadeliotojas neblaivus, todėl atsinešė alkotesterį ir patikrino jo blaivumą. Vadeliotojas, t. y. J. M., pripūtė apie 2,5 promilės. Jis pareikalavo, kad vadeliotojas išliptų iš vežimo ir pririštų arklį, tačiau, jam einant į automobilį atspausdinti alkotesterio parodymų, J. M. paragino arklį ir nuvažiavo. Tuo metu jie dar nebuvo išsiaiškinę vyriškių tapatybės. Vyriškiai kiek pavažiavo keliu, o po to pervažiavo per griovį ir nuvažiavo pievomis. Vadeliotojas, ragindamas arklį, net atsistojo vežime ant kojų. Jis sušuko, kad vyriškiai sustotų, bet jie tik pažiūrėjo, ar jis nesiveja, ir nuvažiavo toliau. Jis bėgo paskui vežimą. Vienu metu prie vienkiemių jis pametė vežimą iš akiračio. Jam paklausus, viena moteriškė parodė, į kurią pusę jie nuvažiavo. Tuo metu privažiavo S. Š.. Truputį pavažiavus, pamatė, kad tie patys žmonės važiuoja į kalną. Jis vėl pradėjo juos vytis pėsčiomis, nes automobilis negalėjo iki jų privažiuoti. Prisivijęs, jis vėl pareikalavo, kad vyriškiai sustotų, bet jie tik atsisukdavo, pasižiūrėdavo ir važiavo toliau. Tada jis pribėgo prie vadeliotojo, sugriebė jam už rankų, kad šis paleistų vadeles, ir pabandė ištraukti jį iš vežimo, tačiau jam nepavyko to padaryti, nes J. M. jį nustūmė nuo vežimo. Jis tuo metu papurškė vadeliotojui dujomis. J. M. patraukė vadelę, kad arklys eitų ratu. Dėl to jis buvo priverstas atsitraukti, nes galėjo pakliūti po vežimo ratais. Po kiek laiko jie vėl pradėjo važiuoti tiesiai link Bėčiūnų. Tada jis įšoko į važiuojančio vežimo galą ir priėjo į priekį prie vyriškių, kurie sėdėjo vienas šalia kito. Priėjęs, sugriebė vadeliotojui už rankų ir bandė atimti vadeles, bet J. M. pradėjo jį stumti iš vežimo. Tada jis vėl panaudojo dujas, bet jos nebuvo veiksmingos. Besigrumiant su J. M., jį pradėjo stumti A. M., todėl jis jam taip pat papurškė dujomis į veidą, bet tai nepadėjo, nes tos dujos prieš išgėrusius asmenis nelabai veiksmingos. Jam galų gale pavyko atimti vadeles iš vadeliotojo, kurį jis prispaudė keliais, kad šis negalėtų važiuoti, bet abu vyriškiai rėkė ant arklio, kuris jų klausė ir važiavo toliau. Prispaudus J. M., vežimas beveik sustojo, bet A. M. paėmė už vadelių ir jie vėl važiavo toliau. Tada jis paleido J. M., ir pradėjo grumtis su A. M., kuriam sudavė vieną kartą į ausies sritį, kad šis nusiramintų, ir atėmė iš jo vadeles. Viena ranka laikydamas J. M., jis sugebėjo sustabdyti arklį. A. M. jo liepimu išlipo iš vežimo. Visą laiką, kol atvažiavo pastiprinimas, jis vežime laikė vadeliotoją, o A. M. lakstė aplink, keikėsi, „atleidinėjo“ jį iš tarnybos. Dar važiuojant, jis bandė uždėti antrankius J. M., bet antrankiai užsikirto ir jis negalėjo jų atrakinti. Atvažiavę pareigūnai V. K. ir A. L. jam padėjo J. M. ištraukti iš vežimo ir surakinti. A. M. atžvilgiu daugiau prievartos nenaudojo, nes turėjo tik vienus antrankius ir negalėjo iškarto sulaikyti dviejų asmenų. Po to jis pasiėmė J. M. ir išvažiavo su juo į Ignalinos rajono policijos komisariatą. Kai į pagalbą atvažiavę pareigūnai surakino A. M. ir nuvažiavo į Bėčiūnų kaimą, jo jau nebuvo.

Išklausęs liudytojo M. Z. paaiškinimus, A. M. pripažino, kad jie teisingi, tik patikslino, kad arklys stovėjo ir niekur nevažiavo, ir kad jis policijos pareigūno nestumdė ir jam nesipriešino.

Liudytoja S. Š. paaiškino, kad dirba Utenos vyriausiojo policijos komisariato Ignalinos rajono policijos komisariato Kriminalinės policijos skyriaus tyrėja. 2012-10-22 patruliavo su M. Z. bendrame ekipaže. Patruliuodami Švenčionių gatvėje, pamatė pravažiuojantį vadeliotoją ir dar vieną vyriški, kaip dabar žino – J. M. ir A. M., kurių iki to įvykio nepažinojo. Jie įjungė švyturėlius ir sustabdė vyriškius patikrinimui. Neatsimena, ar buvo įjungtas garsinis signalas. Jie abu išlipo iš tarnybinio automobilio ir priėjo prie vadeliotojo. Kilus įtarimui, kad šis yra neblaivus, M. Z. paprašė pasitikrinti girtumą. J. M. pripūtė virš dviejų promilių. Tada jam buvo išaiškinta, kad jis padarė administracinės teisės pažeidimą, ir liepta išlipti iš vežimo, pririšti arklį ir ateiti į tarnybinį automobilį protokolo surašymui. Supratę, kad vadeliotojas tai vykdys, jie jau sukosi eiti link tarnybinio automobilio. Tuo metu J. M., mosikuodamas vadelėmis, paragino arklį, kad šis bėgtų, ir nukreipė jį važiuoti į pievą. M. Z. puolė juos vytis, o jai liepė likti prie tarnybinio automobilio. Po to M. Z. per raciją iškvietė pastiprinimą ir nurodė jai atvykti pagal koordinates kažkur už Bėčiūnų kaimo. Privažiavusi, ji paėmė ten stovintį M. Z.. Truputį pavažiavus, jie pamatė tą patį vežimą, važiuojantį link pamiškės. M. Z. paliko ją laukti, o pats nusivijo tą vežimą. Po minutės ar dviejų atvažiavo kitas patrulių ekipažas, ir pareigūnai nubėgo jos nurodyta kryptimi. Kas ten vyksta, ji nematė, nes užstojo kalniukas. Po kiek laiko M. Z. atsivedė J. M., kurį jie pristatė į policijos komisariatą. Pakeliui M. Z. jai papasakojo, kad pažeidėjai priešinosi, todėl jis panaudojo dujas, antrankius ir kovinius imtynių veiksmus. Vėliau į Ignalinos rajono policijos komisariatą pristatė ir A. M..

Išklausęs liudytojo S. Š. paaiškinimus, A. M. pripažino, kad jie teisingi.

Liudytojas V. K. paaiškino, kad dirba Utenos apskrities VPK Ignalinos rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Patrulių būrio patruliu. 2012-10-22 jis patruliavo kartu su A. L. ir apie pietus per radijo stotį gavo pranešimą, kad kitam patruliui reikalinga pagalba Bėčiūnų kaime, nes jis persekioja neblaivų vadeliotoją, kuris mėgina pabėgti. Pakeliui M. Z. nurodinėjo radijo ryšiu kur jiems važiuoti. Atvažiavę į M. Z. nurodytą vietą, automobilį paliko pievoje ir per kalniuką nubėgo į pagalbą. Pribėgęs pamatė, kad M. Z. vieną pilietį, t. y. J. M., kuris vežime aktyviais veiksmais priešinosi, bandė sulaikyti, o kitas pilietis, t. y. A. M., buvo maždaug už dvidešimt metrų nuo to vežimo. M. Z. pasakė, kad A. M. irgi vadeliojo, todėl jį taip pat reikia sulaikyti. Link A. M. nuėjo A. L.. Kaip A. L. uždėjo antrankius A. M., jis nematė, nes tuo metu įlipo į vežimą ir padėjo M. Z. sulaikyti J. M., kuriam užlaužė rankas ir, uždėję antrankius, iškėlė iš vežimo. Po to M. Z. nusivedė J. M. į automobilį ir su S. Š. išvažiavo į policijos komisariatą. Jis nematė, kad A. L. būtų vartojęs kažkokį smurtą prieš A. M.. A. L. įsodino A. M. į vežimo galą. Prie plūgo jis nebuvo prirakintas. Tada jis atsisėdo į vadeliotojo vietą, ir arklys praktiškai pats nuėjo į namus, kurie buvo maždaug už dviejų kilometrų, Bėčiūnų kaime. Arklys jo visiškai nesibaidė. A. M. parodė savo namus, kur buvo dvi moteriškės. Jiems atvažiavus, viena moteriškė paėmė iš vežimo parduotuvinį maišelį, kuriame buvo lygtai du stiklainiai, ir sudavė A. M. per nugarą, sakydama, kad jam taip ir reikia, gal mažiau gers. Po to moteriškėm pasakė, kad pasiimtų arklį, įsisodino A. M. į automobilį ir atvyko į policijos komisariatą. A. M. buvo akivaizdžiai girtas, bet girtumą tikrintis atsisakė. Sakė, kad nepūs, kad negirtas, kažką tai sapaliojo. Gali būti, kad jis surašė protokolą A. M., bet įteikė jį budintysis, kuris išleido A. M. iš komisariato.

Liudytojas A. L. paaiškino, kad 2012-10-22 patruliavo kartu su pareigūnu V. K.. Apie pietus gavo pranešimą iš kito ekipažo, kad reikalinga pagalba, nes girti vadeliotojai nesustojo ir pasišalino iš įvykio vietos. Pagal M. Z. nurodymus rado tą vietą, kažkur laukuose, du-trys kilometrai nuo Bėčiūnų kaimo. Priėję, vežime pamatė M. Z., kuris prispaudęs laikė, kaip dabar žino, J. M., o kitas asmuo, t. y. A. M., buvo maždaug dvidešimt-trisdešimt metrų nuo vežimo. J. M. dar nebuvo uždėti antrankiai, nes jie, lygtai, buvo užstrigę. M. Z. paaiškino, kad A. M. bando pasišalinti per pievą, todėl jis iš karto pribėgo prie A. M., o V. K. tuo metu priėjo prie M. Z.. Priėjęs A. M. pasakė, kad šis bus sulaikytas. A. M. pradėjo sakyti, kad jie nieko nepadarė. Matėsi, kad jis buvo akivaizdžiai neblaivus, svirduliavo. Jis pasakė A. M., kad jei šis priešinsis, bus panaudota fizinė prievarta, tačiau fizinės prievartos nereikėjo. Jis dėl savo ir jo saugumo uždėjo A. M. antrankius ir nuvedė prie vežimo. Kai patruliuoja, jie visą laiką su savimi turi po vienus antrankius. J. M., kurį laikė M. Z., jau buvo iškeltas iš vežimo. A. M. jis su V. K. įkėlė į vežimą, pasodino prie plūgo ir uždėjo ant jo surakintas rankas taip, kad šis negalėtų pasišalinti. Po to V. K. su A. M. arkliu nuvažiavo į Bėčiūnus, o jis sėdo į tarnybinį automobilį ir nuvažiavo į A. M. kiemą. Arklį pridavė ten buvusioms moterims, kurios buvo nustebusios. Kai jis paaiškino, ką A. M. su J. M. padarė, jos pasakė, kad jiems jau seniai reikėjo, nes pastoviai geria ir važinėja. Po to A. M. atvežė į policijos komisariatą, kur jis kategoriškai atsisakė pasitikrinti girtumą. A. M. jis nemušė.

Išklausęs liudytojo A. L. paaiškinimus, A. M. su jais nesutiko ir parodė, kad iki atvykstant kitam ekipažui, J. M., kurį M. Z. laikė prispaudęs, nebuvo surakintas, o jis sėdėjo šalia ir rūkė. Jį dar vežime surakino A. L., o ne M. Z.. Tada liepė išlipti. Kai išlipo, jį mušė A. L. – iš pradžių buvo smūgis į veidą, o kai nugriuvo ant žemės, spyrė kelis smūgius į nugarą.

Motyvuojamoji dalis

Teismas, įvertinęs įrodymų visumą, konstatuoja, kad A. M. kaltė administracinio teisės pažeidimo padaryme įrodyta. A. M. kaltę dėl pažeidimo padarymo įrodo jo paties paaiškinimas, administracinio teisės pažeidimo ir sulaikymo protokolai, alkoholio matuoklio parodymai, liudytojų M. Z., S. Š., A. L., V. K. paaiškinimai, M. Z. tarnybinis pranešimas. Šie įrodymai patvirtina, kad A. M. padarė pažeidimą, numatytą KET 14 punkte, kuris draudžia vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, ir nevykdė policijos pareigūno M. Z. reikalavimo sustoti, o, būdamas sulaikytas, nevykdė policijos pareigūno reikalavimo pasitikrinti neblaivumą.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006-05-12 nutarimu Nr. 452 patvirtintų Transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nustatymo taisyklių 4 punkte nustatyta, kad policijos pareigūnai gali tikrinti transporto priemonės vairuotoją (kuriems prilyginami vadeliotojai – KET II dalis), įtariamą esant neblaivų (girtą), arba pristatyti jį į asmens sveikatos priežiūros įstaigą atlikti medicininės apžiūros. Lietuvos Respublikos policijos veiklos įstatymo 16 straipsnyje nustatyta, kad šis ir kiti įstatymai suteikia policijos pareigūnui teisę, įgyvendinant policijos uždavinius, reikalauti, kad tiesiogiai jam nepavaldūs asmenys vykdytų jo teisėtus nurodymus, o jų nevykdymo ar pasipriešinimo atveju panaudoti prievartą. Policijos pareigūnai, vykdydami jiems suteiktus įgaliojimus, vadovaujasi tik įstatymais. Įstatymais pagrįsti policijos pareigūnų reikalavimai yra privalomi visiems fiziniams ir juridiniams asmenims. Už šių reikalavimų nevykdymą asmenys atsako įstatymų nustatyta tvarka. Tokiu būdu, darytina išvada, kad policijos pareigūno reikalavimai A. M., kuris, būdamas girtas, vadeliojo arklį, sustoti bei pasitikrinti neblaivumą buvo teisėti, todėl jų nevykdęs A. M. padarė ATPK 187 straipsnio 2 dalyje numatytą pažeidimą.

Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens A. M. parodymus, kad jis arklio nevadeliojo ir todėl negalėjo nevykdyti teisėto policijos pareigūno M. Z. reikalavimo sustoti, teismas vertina kritiškai, kaip bandymą išvengti administracinės atsakomybės. Liudytojo J. M., kuris yra A. M. svainis, paaiškinimus apie pareigūno rankos mostelėjimo išsigandusį ir dėl to tris kilometrus laukais bėgusį nevaldomą arklį bei apie jų abiejų sulaikymo aplinkybes teismas taip pat vertina kaip bandymą padėti A. M. išvengti atsakomybės ar ją sušvelninti. Be to, iš asmens blaivumo testo seka, kad A. M. 2012-10-22, apie 20 val., t. y. praėjus maždaug penkioms valandoms po įvykio, buvo nustatytas 1,55 promilės girtumas (b. l. 4), iš ko galima daryti išvadą, jog įvykio metu jis, kaip ir J. M., buvo sunkaus girtumo laipsnyje, kas, teismo manymų, apsprendžia daugybinius prieštaravimus, esančius A. M. ir J. M. paaiškinimuose.

Išnagrinėjęs bylą, teismas neturi pagrindo abejoti bylos medžiagoje esančiu policijos pareigūno M. Z. tarnybiniu pranešimu bei jo ir policijos pareigūnų S. Š., A. L., V. K. teismo posėdžio metu duotais paaiškinimais, kurie yra nuoseklūs, logiški, iš esmės atitinka vieni kitus bei tarnybiniame pranešime nurodytas aplinkybes apie A. M. sulaikymą ir teisėtų policijos pareigūno reikalavimų nevykdymą, kadangi byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių, kad šie policijos pareigūnai turėtų suinteresuotumą duoti melagingus paaiškinimus A. M. atžvilgiu ir siektų jam pakenkti.

Administracinio teisės pažeidimo protokole taip pat nurodyta, kad sulaikant A. M., jis aktyviais veiksmais priešinosi policijos pareigūnui, muistėsi, t. y. padarė ATPK 187 straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą.

ATPK 187 straipsnio 1 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už pasipriešinimą policijos, Viešojo saugumo tarnybos pareigūnui ar policijos rėmėjui, einantiems jiems pavestas viešosios tvarkos saugojimo pareigas. Šioje dalyje nurodytas pasipriešinimas siejamas su viešosios tvarkos užtikrinimu, t. y. kai policijos, Viešojo saugumo tarnybos pareigūnas ar policijos rėmėjas imasi priemonių užkirsti kelią viešosios tvarkos pažeidimams, kurie pasireiškia atvirai (Lietuvos Vyriausiojo Administracinio Teismo 2002-09-20 nutartis administracinėje byloje Nr. N-11-01143-02). Akivaizdu, kad šiuo atveju policijos pareigūno M. Z. veiksmai, kuriais jis siekė sustabdyti girtą vadeliotoją, buvo siejami ne su viešosios tvarkos pažeidimo nutraukimu, o su A. M. daromu KET pažeidimu, todėl jo pasipriešinimas, atimant iš jo vadeles bei jį sulaikant, negali būti kvalifikuojamas kaip pasipriešinimas policijos pareigūnui ATPK 187 straipsnio 1 dalies taikymo prasme, todėl byla dėl ATPK 187 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo jo atžvilgiu nutrauktina, kadangi nėra administracinio teisės pažeidimo sudėties (ATPK 250 straipsnio 1 punktas).

Skirdamas nuobaudą, teismas atsižvelgia į tai, kad A. M. atsakomybę sunkinančių ir lengvinančių aplinkybių nėra, jis kaltę pripažino iš dalies (pripažino, kad atsisakė tikrintis neblaivumą), todėl mano, kad jam skirtina bauda, neviršijanti sankcijoje už padarytą pažeidimą numatytos baudos dydžio minimumo ir maksimumo vidurkio.

Rezoliucinė dalis

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 30², 187 straipsnio 2 dalimi, 250 straipsnio 1 punktu, 283-284, 286-287 straipsniais, teisėjas

nutaria:

A. M. pripažinti kaltu padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 187 straipsnio 2 dalyje, ir skirti 380 Lt (tris šimtus aštuoniasdešimt litų) baudą.

Bylą dėl Lietuvos Respublikos ATPK 187 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo nutraukti.

Nutarimas per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui per Ignalinos rajono apylinkės teismą.