Klaipėdos apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

K. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), įgijęs vidurinį išsilavinimą, vedęs, vykdantis individualią veiklą, neteistas (teistumai išnykę),

kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau ir – BK) 140 straipsnio 1 dalyje ir 187 straipsnio 1 dalyje, ir

K. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), įgijęs vidurinį išsilavinimą, nedirbantis, neteistas (teistumai išnykę),

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

K. B. ir K. V. mušdami ir kitaip smurtaudami nežymiai sužalojo žmogų:

jie, 2024 m. liepos 6 d., apie 04.00 val., namo kieme, adresu (duomenys neskelbtini), veikdami bendrininkų grupėje, K. V. papurškus ašarinių dujų M. M. į akis, jam pabėgus, jį pasivijo; tada K. B. tyčia ne mažiau kaip vieną kartą metaliniu strypu trenkė M. M. per nugarą. M. M. vėl bandant pabėgti K. B. jį pasivijo ir jiems pradėjus grumtis, K. B. parvertė M. M. į pakelės griovį ir užlipęs ant jo viršaus, metaliniu strypu spaudė M. M. kaklą, kol M. M. išsilaisvino ir pabėgo. Tokiu būdu K. V. ir K. B. padarė M. M. odos nubrozdinimą veide prie kairio antakio, poodinę kraujosruvą kairio paakio srityje, daugybinius paviršinius odos nubrozdinimus krūtinėje nugaros dalyje, dešinės alkūnės paviršinius odos nubrozdinimus, dešinio kelio odos nubrozdinimus ir taip nežymiai jį sužalojo.

jis, 2024 m. liepos 6 d., apie 04.30 val., namo kieme, adresu (duomenys neskelbtini), tyčia abiem rankomis sugriebė iš S. K. rankų jai priklausantį mobiliojo ryšio telefoną „Samsung Galaxy Z Flip 3“ ir išplėšęs jį perlaužė per pusę, taip sunaikindamas 501 Eur vertės S. K. turtą.

Dėl M. M. sužalojimo

Kaltinamasis K. B. teismo posėdžio metu pagal jam pareikštą kaltinimą dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 1 dalyje, kaltu prisipažino, su nukentėjusiuoju M. susitaikė ir parodė, kad konfliktas prasidėjo nuo S. K.. Jis su K. V. netriukšmaudami leido laiką pavėsinėje; matė, kad buvo atvažiavę policijos pareigūnai, kurie pasiklausė ir neužfiksavę triukšmo išvažiavo. Vėliau pamatė, kad S. K. juos filmuoja telefonu, kiek vėliau pasikvietė ir M., o šis juos pradėjo vadinti necenzūriniais žodžiais. Toks M. elgesys išprovokavo jo ir K. pyktį, dėl ko jie su juo susimušė. Kai jis su K. sumušė M., šis pabėgo, o jie grįžo į K. V. kiemą ir netrukus išsiskirstė. Savo veiksmus vertina blogai, pasižada pasitaisyti. Prašo baudžiamąją bylą nutraukti ir atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės Lietuvos Respublikos BK 38 straipsnio pagrindu.

Iš 2024 m. lapkričio 25 d. susitaikymo rašto nustatyta, kad M. M. K. B. ir K. V. atlygino 500 Eur žalą, pretenzijų M. M. neturi. (2 t., b. l. 18).

Motyvuojamoji dalis

Pagal BK 140 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino.

Išanalizavęs ir įvertinęs byloje surinktų ir aptartų duomenų visumą, teismas pripažįsta, kad yra įrodyta, jog kaltinamieji K. V. ir K. B., smurtaudami prieš nukentėjusįjį – M. M., sukėlė jam fizinį skausmą ir nežymiai jį sužalojo. Greta kaltinamųjų prisipažinimo ir parodymų, jų kaltė padarius inkriminuojamą nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje, patvirtinama ir kitais byloje surinktais ir anksčiau aptartais įrodymais. Specialisto išvada ir bylos medžiaga patvirtina, kad nukentėjusiajam buvo sukeltas fizinis skausmas ir padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas. Tokia kaltinamųjų nusikalstama veika kvalifikuojama pagal BK 140 straipsnio 1 dalį.

Dėl BK 38 straipsnio taikymo

Kaltinamieji K. B. ir K. V. bylos nagrinėjimo metu pateikė prašymą bylą kaltinamųjų atžvilgiu nutraukti susitaikius su nukentėjusiuoju ir kaltinamuosius atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės.

Priimdamas sprendimą dėl BK 38 straipsnio taikymo kaltinamojo K. V. atžvilgiu, teismas atsižvelgia į tai, jog kaltinamasis K. V. anksčiau neteistas (teistumas išnykęs), per pastaruosius penkis metus baustas administracine tvarka, nevisas paskirtas baudas sumokėjęs, turi galiojančių nuobaudų; yra darbingo amžiaus, šiuo metu nedirbantis, po šio įvykio naujų nusikalstamų veikų ar administracinių nusižengimų nėra padaręs. Kaltinamasis K. V. teismo posėdžio metu nurodė supratęs savo veiksmų neteisėtumą, nuoširdžiai gailisi dėl to ką padarė, susitarė dėl žalos atlyginimo nukentėjusiajam ir jau įvykdė šį susitarimą, ir visa tai sudaro pakankamą pagrindą manyti, kad ateityje jis nedarys naujų nusikalstamų veikų. Esant visiems šiems pagrindams ir aplinkybėms, baudžiamoji byla nutraukiama kaltinamajam K. V. susitaikius su nukentėjusiuoju M. M., ir kaltinamasis nuo baudžiamosios atsakomybės atleidžiamas, patvirtinant jo ir nukentėjusiojo susitarimą dėl žalos atlyginimo (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsnis, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 115 straipsnis, 303 straipsnio 4 dalis).

Teismo posėdžio metu prokuroras nurodė, jog kaltinamasis K. B. negali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės taikant BK 38 straipsnį, nes jis padarė ne vieną, o dvi nusikalstamas veikas. Teismas su tokia prokuroro pozicija nesutinka, kadangi BK 38 straipsnyje nėra numatyta sąlyga, jog nuo baudžiamosios atsakomybės gali būti atleistas tik vieną nusikalstamą veiką padaręs asmuo. Atkreipiamas dėmesys, kad tiek pagal galiojantį teisinį reglamentavimą, tiek pagal susiformavusią teismų praktiką (nutartys baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-85/2008, 2K-555-788/2015, 1A-530-737/2023, 1A-145-898/2024) pats savaime faktas, kad kaltininkas padarė daugiau nei vieną nusikalstamą veiką, sudarančią ne idealiąją, o realiąją sutaptį, savaime nėra kliūtis atleisti kaltininką nuo baudžiamosios atsakomybės BK 38 straipsnio pagrindu.

Priimdamas sprendimą dėl BK 38 straipsnio taikymo kaltinamojo K. B. atžvilgiu, teismas atsižvelgia ne tik į tai, jog kaltinamasis visiškai pripažino savo kaltę dėl šios veikos padarymo, su nukentėjusiuoju M. M. susitaikė, jo atsiprašė, savo noru atlygino jam padarytą žalą ir nukentėjusysis dėl sužalojimų pretenzijų neturi ir tokiu būdu pats yra išreiškęs savo valią nereikalauti baudžiamosios atsakomybės taikymo šiam kaltinamajam. K. B. anksčiau neteistas (teistumas išnykęs), per pastaruosius penkis metus baustas administracine tvarka, paskirtas baudas sumokėjęs, dirba - vykdo individualią veiklą, turi nuolatinę gyvenamąją vietą. Taip pat atsižvelgiama į įvykdytų nusikalstamų veikų pobūdį, tai, kad jis abi jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas padarė esant realiai nusikalstamų veikų sutapčiai, vieno konflikto metu, nesugebėjęs suvaldyti savo veiksmų, toje pačioje vietoje tuo pačiu metu; teismo vertinimu, toks vienkartinis kaltinamojo nesusivaldymas, paeiliui padarant dvi nedidelio pavojingumo nusikalstamas veikas, nesudaro pagrindo vertinti kaltinamojo asmenybę kaip linkusią nusikalsti. Informacijos, kad po šioje byloje jam inkriminuotų nusikalstamų veikų kaltinamasis K. B. būtų padaręs naujų nusikaltimų, kitų neigiamai jį charakterizuojančių duomenų byloje nėra. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, teismo vertinimu, šioje byloje yra visos BK 38 straipsnio 1 dalies 1-4 punktuose numatytų sąlygų visuma, todėl baudžiamoji byla nutraukiama kaltinamajam K. B. susitaikius su nukentėjusiuoju M. M., ir kaltinamasis nuo baudžiamosios atsakomybės atleidžiamas, patvirtinant jo ir nukentėjusiojo susitarimą dėl žalos atlyginimo.

Dėl S. K. turto sunaikinimo

Kaltinamasis K. B. teismo posėdžio metu dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 187 straipsnio 1 dalyje, savo kaltės nepripažino ir parodė, kad S. K. telefono neėmė ir jo nelaužė, kaip jis sugedo, nežino; tuo metu buvo „užsiėmęs“ M., gaudė jį. Kadangi S. K. buvo girta, gal ji pati pametė telefoną ir jį sulaužė. Prieš įvykį su nukentėjusiąja jokio konflikto nėra buvę. Kadangi ji visada puola ant K. V., nori ir jį kaip K. V. draugą apkaltint. Tą vakarą jis nei asmeniškai turėjo tikslą atimti ir sugadinti jos telefoną, nei su V. tarėsi, kad reikia ištrinti duomenis iš jos telefono. Kadangi šios nusikalstamos veikos nepadarė, su nukentėjusiosios pareikštu civiliniu ieškiniu nesutinka.

Kaltinamasis K. V. davė analogiškus parodymus, pažymėdamas, kad nematė, jog K. B. būtų pagriebęs ir sulaužęs S. K. mobiliojo ryšio telefoną.

Nukentėjusioji S. K. teismo posėdžio metu parodė, kad su kaimynais V. konfliktavo jau kurį laiką iki šio įvykio. Įvykio naktį kartu su kaimyne K. iškvietė policiją dėl triukšmo ir girtavimo jų sodyboje. Po policijos išvažiavimo, K.ir žmona atėjo prie tvoros, pradėjo negražiai kalbėti, todėl ji pradėjo filmuoti telefonu. K. žmonai nuėjus, ji su K. susitarė, kad kitą dieną susitiks su visa gatve ir aptars esamą situaciją, tačiau po kiek laiko V. pradėjo elgtis agresyviai. Ji nuėjo pas K., o ten kieme jau stovėjo K. ir K.; K. liepė jiems eiti namo ir ateiti išsiblaivius. Kadangi kieme buvo triukšmas, jį išgirdęs nusileido M. M., kuris jų paklausė „ko norit“. K. V. jam į akis papurškė dujų, M. nuėjo plauti akių. K. pradėjo ieškoti telefono, o K., pamatęs, kad ji filmuoja, pribėgo prie jos, paėmė jos telefoną, perlaužė ir numetė abi dalis į skirtingas puses; viena dalis buvo prie baseino, o kita dalis prie tvoros; tada ji jam pasakė, kad dabar jis „prisidirbo“. Policijos pareigūnams iškart nurodė, jog telefoną sulaužė K., nes puikiai tą prisimena; K. šiame veiksme nedalyvavo ir jam pretenzijų neturi. Civilinį ieškinį ji visiškai palaiko, yra pateikusi telefono pirkimo sąskaitą faktūrą, telefonas susidėvėjęs nebuvo, buvo tik metų senumo. Neturtinė žala pasireiškė tuo, jog patyrė nemalonius išgyvenimus dėl šio įvykio, taip pat patyrė nepatogumus, nes telefone buvo jos murusio tėčio nuotraukos, magistrinio darbo duomenys, kuriuos reikėjo atkurti, bet nebepavyko, daug asmeninių kontaktų ir informacijos, kurią teko iš naujo susirinkti.

Iš 2024 m. gruodžio 5 d. parodymų patikrinimo vietoje protokolo nustatyta, kad S. K. įvykio vietoje nurodė aplinkybes, kurio metu K. B. paėmė iš jos mobilųjį telefoną ir jį sulaužė (1 t., b. l. 137-143).

Tas pačias aplinkybes dėl telefono sulaužymo yra parodžiusi ir liudytoja K. B. ( 1 t., b. l. 153-155).

Iš 2024 m. lapkričio 27 d. akistatos protokolo tarp nukentėjusiosios S. K. ir įtariamojo K. B. nustatyta, kad nukentėjusioji S. K. patvirtino savo parodymus duotus ikiteisminio tyrimo metu, kad K. B. tyčia sulaužė jos telefoną (2 t., b. l. 34-37)

Iš BIRT ataskaitų žiūryklės (ROIK: 0124000410143) išrašo nustatyta, kad 2024 m. liepos 6 d., 05.22 val., pranešėja pranešė, kad adresu (duomenys neskelbtini), konflikto metu kaimynas tyčia sulaužė jos mobilaus ryšio telefoną (1 t., b. l. 20-22).

Iš 2024 m. liepos 6 d. įvykio vietos apžiūros protokolų nustatyta, kad įvykio vieta yra adresu (duomenys neskelbtini). Protokole ir fotografijose užfiksuota sulaužyto telefono dalių radimo vieta (1 t., b. l. 58-81).

Iš 2024 m. liepos 18 d. kitų objektų apžiūros protokolo nustatyta, kad buvo peržiūrėti policijos pareigūnų „body“ kameromis daryti vaizdo ir garso įrašai, kuriuose užfiksuota, kaip pareigūnai bendrauja su dviem moterimis – K. B. ir S. K.. K. B. pareigūnams pasakoja, kad moterys kalbėjosi jos namuose, kai S. nusprendė eiti į savo namus. Išėjus į kiemą, pamatė du vyrus, vienas iš jų buvo kaimynystėje gyvenantis K. V., kito nepažinojusios. Jie abu klausinėjo kur yra K. B. vyras M. M.. Neilgai trukus iš namo išėjo M., kuris K. V. bei su juo buvusio draugo paklausė ko jie nori bei liepė išeiti iš kiemo. Tarp jų kilo barnis, kurio metu K. V. dujų balionėliu papurškė M. M. į akis. Kai K. B. pasakė, kad iškvies policiją, vyrai išėjo iš kiemo, tačiau netrukus sugrįžo ir atsinešė metalinę montiruotę. Kai S. K. stovėdama kieme pasiėmė savo telefoną ir ėmė filmuoti atėjusius vyrus, K. V. ištraukė iš jos rankų telefoną, jį perlaužė per pusę ir įmetė į lauko baseiną, po to puolė M. M., pradėjo jį vytis (1 t., b. l. 42-44).

Iš 2024 m. liepos 10 d. reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolo nustatyta, kad S. K. pateikė mobilaus ryšio telefoną „Samsung Galaxy Z Flip 3 5G F711B, 128 GB, Phantom Blac“ ir PVM sąskaita faktūrą, kurioje nurodyta minėto telefono kaina – 522,95 Eur (1 t., b. l. 82-88)

Iš Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto išvados Nr. 11K-463(24) nustatyta, kad tyrimui pateiktas MRT yra mechaniškai pažeistas, dėl šios priežasties nustatyti jame esančios informacijos nėra galimybės (1 t., b. l. 91-92).

Išanalizavęs ir įvertinęs visą apie šį įvykį byloje surinktų įrodymų visumą, teismas pripažįsta, kad K. B. veiksmuose, o būtent – išplėšiant ir sulaužant per pusę S. K. priklausantį mobilųjį telefoną formaliai yra visi nusikalstamos veikos, numatytos BK 187 straipsnio 1 dalyje, požymiai, t. y., jis tyčia aktyviais veiksmais sulaužydamas jam nepriklausantį turtą, padarė byloje nustatytus sugadinimus ir turtinę žalą, viršijančią 500 Eur, nukentėjusiajai.

Įvertinus byloje surinktų įrodymų visumą, kaltinamojo K. B. kaltė padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, numatytą BK 187 straipsnio 1 dalyje, yra pakankamai įrodyta, t. y. nustatyta, jog jis tyčia aktyviais veiksmais išplėšdamas iš sulaužydamas per pusę S. K. priklausantį mobilųjį telefoną, padarė byloje nustatytus sugadinimus ir turtinę žalą, viršijančią 500 Eur, nukentėjusiajai. Nors kaltinamasis K. B. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisminio nagrinėjimo metu savo kaltės nepripažino nurodydamas, jog mobilaus telefono iš nukentėjusiosios neėmė ir jo nesulaužė, tačiau teismas, kompleksiškai ištyręs ir įvertinęs paties kaltinamojo parodymus, nukentėjusiosios ir liudytojos, mačiusios visą šią situaciją, parodymus, nukentėjusiosios kreipimąsi bendruoju pagalbos telefonu iškart po šio įvykio, jos duotus paaiškinimus į įvykio vietą atvykusiems pareigūnams, taip pat – įvykio vietos bei kitus apžiūros protokolus ir visą kitą įrodomąją šios bylos medžiagą, neturi jokio pagrindo abejoti nuo pat pradžių apie esmines prieš jų padarytų nusikalstamų veikų aplinkybes vieningus parodymus davusios nukentėjusiosios ir liudytojos parodymais, juolab – patvirtintais kita čia trumpai išvardinta bylos medžiaga, ir tikėti prieštaringais, melagingais, duodamais siekiant išvengti baudžiamosios atsakomybės kaltinamojo parodymais. Visa byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma patvirtina, kad kaltinamasis po konflikto su M. M., būdamas neblaivus ir agresyviai nusiteikęs, pamatęs, kad jį telefonu filmuoja S. K., jį iš jos atėmė ir sulaužęs išmetė. Tokie kaltinamojo veiksmai kvalifikuotini pagal BK 187 straipsnio 1 dalį.

Skirdamas bausmę kaltinamajam, teismas atsižvelgia į jo padarytų nusikalstamų veikų skaičių, kiekvienos jų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, motyvus, tikslus ir stadiją, kaltininko asmenybę, jo atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

Šiuo nuosprendžiu K. B. pripažįstamas kaltu padaręs vieną baigtą nesunkų nusikaltimą svetimam turtui. Kaltinamasis laikomas neteistu (teistumas išnykęs), baustas administracine tvarka, paskirtas baudas sumokėjęs. Jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta; jo atsakomybe sunkinančia aplinkybe pripažintina tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, nes tai neabejotinai turėjo įtakos jos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Kaltinamasis yra darbingo amžiaus, vykdo individualią veiką, turi nuolatinę gyvenamąją vietą. Teismas, įvertinęs tiek padarytą nusikalstamą veiką, tiek kaltinamojo asmenybę apibūdinančius duomenis, sprendžia, jog bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam už padarytą nusikalstamą veiką paskyrus BK 187 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą laisvės apribojimo bausmę, jos dydį nustatant artimą minimaliam bausmės dydžiui, neskiriant šiuo atveju netikslingos intensyvios priežiūros, tačiau įpareigojant kaltinamąjį visą bausmės vykdymo laikotarpį dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, ir per 4 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti nusikalstama veika padarytą turtinę žalą (BK 48 straipsnio 4 dalies 3 ir 4 punktai).

Dėl civilinių ieškinių

Klaipėdos teritorinė ligonių kasa šioje byloje pareiškė civilinį ieškinį dėl 174,80 Eur turtinės žalos, patirtos dėl nukentėjusiojo M. M. gydymo, atlyginimo (1 t., b. l. 101-106). 2025 m. vasario 17 d. kaltinamasis K. B. į bylą pateikė bankinio mokėjimo išrašą, iš kurio matyti, jog jis atlygino padarytą turtinę žalą – sumokėjo už nukentėjusiajam suteiktas medicinines paslaugas. Atsižvelgiant į tai, procesas dėl Klaipėdos teritorinės ligonių kasos civilinio ieškinio nutrauktinas.

Civilinė ieškovė ir nukentėjusioji S. K. pareiškė civilinį ieškinį, kuriuo prašo iš kaltinamojo K. B. priteisti 522,95 Eur turtinei ir 500 Eur neturtinei žalai atlyginti ir priteisti jos turėtas 500 Eur proceso išlaidas. Nukentėjusioji turtinę 522,95 Eur žalą grindžia tuo, jog kaltinamasis K. B. iš jos rankų išplėšė ir sulaužė jai priklausantį mobilųjį ryšio telefoną „Samsung Galaxy“, kurį už šią sumą buvo nupirkęs sutuoktinis. Įvykio metu jos mobilusis telefonas buvo sugadintas nepataisomai ir jame esančios informacijos nebuvo galima atkurti. Neturtinę 500 Eur žalą nukentėjusioji grindžia tuo, jog dėl kaltinamojo veiksmų ji patyrė stresą, neigiamas emocijas, netikrumo jausmą; dėl to, jog kaltinamasis sulaužė jos telefoną, ji patyrė didelius nepatogumus, nes nebuvo galima atkurti telefone buvusios kontaktų ir informacijos, susisijusios su jos darbu ir mokslais.

Nukentėjusioji S. K. su civiliniu ieškiniu pateikė mobilaus telefono „Samsung Galaxy“, įsigijimo sąskaitą faktūrą (1 t., b. l. 86), iš kurios matyti, jog mobilusis pirktas 2023 m. balandžio 7 d. už 522,95 Eur. Teismas atsižvelgdamas į tai, jog nuo telefono įsigijimo iki jo sugadinimo praėjo kiek daugiau nei metai laiko, sprendžia, jog per šį laikotarpį mobiliuoju buvo naudotas ir jis nusidėvėjo, dėl ko sumažėjo jo rinkos kaina, todėl civilinis ieškinys šioje dalyje mažintinas iki 501 Eur.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnis apibrėžia neturtinę žalą: neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, kadangi neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma; įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinį, fizinį skausmą ir kt., o teismo funkcija yra nustatyti teisingą piniginę kompensaciją už patirtą skriaudą (dvasinius, fizinius išgyvenimus, praradimus).

Spręsdamas neturtinės žalos atlyginimo klausimą bei nustatydamas S. K. padarytos neturtinės žalos dydį šioje byloje, teismas atsižvelgia į tai, kad dėl kaltinamojo neteistų veiksmų ir visų įvykio aplinkybių nukentėjusioji išties patyrė išgąstį, stresą ir nepatogumus, turėjo kviesti gelbėjimo tarnybas. Įvertintina ir tai, jog nusikalstama veika padaryta tyčiniais kaltinamojo veiksmais. Visgi teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, į teismų praktiką, įvertinęs ir kaltinamojo turtinę padėtį, ir pačios nukentėjusiosios provokuojantį elgesį (kelis kartus kvietė policiją be rimtos priežasties, pati būdama neblaivi, konfliktavo su neblaiviais kaltinamaisiais, juos filmavo), vadovaudamasis sąžiningumo, teisingumo bei protingumo kriterijais, nukentėjusiosios reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkina iš dalies, nuspręsdamas iš kaltinamojo K. B. nukentėjusiosios naudai priteisti 250 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Dėl proceso išlaidų

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 105 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad priimdamas nuosprendį teismas turi teisę nuspręsti išieškoti iš nuteistojo proceso išlaidas, išskyrus išlaidas, skirtas mokėti vertėjui. Pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo patirtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti (BPK 106 straipsnio 2 dalis). Į bylą pateikti dokumentai pagrindžia, kad S. K. už atstovavimą advokatui sumokėjo 500 eurų. Byloje esantys duomenys pagrindžia, kad advokatas nukentėjusiajai teikė teisines konsultacijas, parengė civilinį ieškinį, ruošėsi bylos nagrinėjimui ir atstovavo nukentėjusiąją bylą nagrinėjant teisme. Taigi, atsižvelgiant į išlaidų advokato pagalbai apmokėti sumą, į advokato suteiktų teisinių paslaugų apimtį, teismas daro išvadą, jog nukentėjusiosios patirtos išlaidos yra pagrįstos ir įrodytos, todėl 500 Eurų atstovavimo išlaidų suma priteistina iš kaltinamojo K. B. nukentėjusiosios S. K. naudai.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

teismas nusprendžia:

K. V. dėl veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, padarymo nuo baudžiamosios atsakomybės atleisti, taikant Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsnį, ir baudžiamąją bylą nutraukti, kaltinamajam susitaikius su nukentėjusiu nuo šios nusikalstamos veikos M. M..

K. V. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos; nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

K. B. dėl veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, padarymo nuo baudžiamosios atsakomybės atleisti, taikant Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsnį, ir baudžiamąją bylą nutraukti, kaltinamajam susitaikius su nukentėjusiu nuo šios nusikalstamos veikos M. M..

K. B. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 187 straipsnio 1 dalį ir paskirti jam bausmę – 4 (keturis) mėnesius laisvės apribojimo, įpareigojant visą bausmės atlikimo laikotarpį dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir per 3 (tris) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti S. K. nusikalstama veika padarytą turtinę 501 Eur (penkių šimtų vieno euro) ir neturtinę 300 Eur (trijų šimtų eurų) žalą.

K. B. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti iki bausmės vykdymo pradžios; pradėjus vykdyti bausmę – panaikinti.

Procesą dėl Klaipėdos teritorinės ligonių kasos civilinio ieškinio nutraukti.

S. K. pareikštą civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti jai iš K. B. 501 Eur (penkis šimtus vieną eurą) turtinės žalos atlyginimo bei 250 Eur (du šimtus penkiasdešimt eurų) neturtinės žalos atlyginimo.

Priteisti iš K. B. S. K. 500 Eur (penkis šimtus eurų) advokato pagalbos išlaidų.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, – kompaktinius diskus su vaizdo ir garso įrašais, saugomus byloje, nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti saugoti byloje.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmus.