- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-10-20
- Bylos Nr.
- 2A-507-212/2009
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Laimantas Misiūnas (pirm.), Laimutė Sankauskaitė, Zina Mickevičiūtė (pran.)
- Atsakovas
- V. I.
- Ieškovas
- S. K.
- Kategorijos
- 78.2.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Pirmosios instancijos teismo Civilinė byla Nr. 2A-507-212/2009
Teisėja Valentina Paliulionienė Procesinio sprendimo kategorija: 78.2.1; 121.21
2009 m. spalio 20 d.
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Laimanto Misiūno,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo V. I. apeliacinį skundą dėl Biržų rajono apylinkės teismo 2009 m. birželio 19 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės S. K. ieškinį atsakovui V. I., institucijai, duodančiai išvadą, Biržų rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui dėl išlaikymo vaikui dydžio pakeitimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė prašė pakeisti vaikui skirto išlaikymo dydį, priteisiant iš atsakovo kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 400 Lt. Nurodė, kad (duomenys neskelbtini) jiems su atsakovu gimė sūnus M. I.. Teismo 2007-08-03 sprendimu iš atsakovo buvo priteistas išlaikymas sūnui po 1 MGL kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki vaiko pilnametystės. Sūnus auga, jo poreikiai maistui, rūbams ir kitoms reikmėms didėja, todėl prašo pakeisti išlaikymo dydį kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 400 Lt nuo 2009-05-01 iki jo pilnametystės. Prašo ją paskirti šių lėšų tvarkytoja ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Teigia, kad šeimoje gimus trečiajam vaikui, pasikeitė jos turtinė padėtis, ji nedirba, augina mažametį vaiką. Atsakovas kitokio išlaikymo vaikui neteikia.
Žemesnės instancijos teismas
Biržų rajono apylinkės teismas 2009 m. birželio 19 d. sprendimu pakeitė Biržų rajono apylinkės teismo 2007-08-03 sprendimu priteistą išlaikymo dydį M. I., gim. (duomenys neskelbtini), ir priteisė iš atsakovo V. I. vaiko išlaikymui po 400 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo sprendimo šioje byloje priėmimo dienos iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją. Vaikui skirtų lėšų tvarkytoja paskyrė S. K. Priteisė iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas ieškovei ir valstybės biudžetui. Teismas nustatė, kad atsakovas yra M. I., gim. (duomenys neskelbtini), tėvas, šalių santuoka nutraukta, vaikas gyvena kartu su motina. Biržų rajono apylinkės teismo 2007-08-03 sprendimu buvo pakeistas 1994-08-05 sprendimas ir iš atsakovo priteistas išlaikymas vaikui po 1 MGL kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis. Konstatavo, kad M. paaugo, jo poreikiai padidėjo, daugiau lėšų reikia maitinimui, aprangai, poilsiui, lavinimui, mokymosi priemonėms, vitaminams. Nustatė, kad vaiko išlaikymui kas mėnesį reikalinga apie 700–800 Lt. Ieškovės turtinė padėtis pasikeitė, nes (duomenys neskelbtini) gimė sūnus L. K. Šiuo metu ji augina tris vaikus ir nedirba. Kiekvieną dieną sūnui skiria 7–8 Lt maistui, kas mėnesį perka mokymosi priemones, rūbus, vitaminus, lėšų taip pat reikia vaiko lavinimui, ekskursijoms. Atsakovas prie sūnaus auklėjimo neprisideda. Atsakovas dirba UAB (duomenys neskelbtini), verčiasi (duomenys neskelbtini) praktika. Su sūnumi jis nebendrauja, papildomo išlaikymo neteikia. Gyvena su drauge ir jos dukra nuomojamame trijų kambarių bute, moka nuomos ir komunalinių patarnavimų mokesčius. Atsakovas kas mėnesį moka po 286 Lt vartojimo kredito įmokas. Be to, už pagal kreditines mokėjimo korteles paimtus kreditus bankams kas mėnesį dar moka po 140 Lt. Turi automobilį, nekilnojamojo turto neturi. Taip pat nustatė, kad atsakovas tarnavo (duomenys neskelbtini), o baigęs tarnybą jam skirtos pensijos atsisakė. Teismas sprendė, kad atsakovo turtinė padėtis nėra sunki, jis privalėjo iš anksto įvertinti esamą turtinę padėtį, savo pasirengimą reikiamai pasirūpinti vaiku. Atsakovas yra darbingo amžiaus ir sveikatos, daugiau nepilnamečių vaikų neturi, todėl yra pajėgus teikti vaikui didesnį išlaikymą ir turi pakankamai galimybių pagerinti savo turtinę padėtį. Sutiko su ieškovės teigimu, kad nepilnamečiui vaikui išlaikyti reikalinga 700–800 Lt suma per mėnesį ir iš atsakovo priteisė 400 Lt išlaikymą. Sprendė, kad ieškovės prašoma suma nėra per didelė, nes yra ne didesnė nei ½ MMA. Nurodė, kad pagal CK 3.201 str. teismas gali sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis. Priteisto išlaikymo dydis gali būti padidintas atsiradus papildomoms vaiko priežiūros išlaidoms (vaiko liga, sužalojimas, slaugymas ar nuolatinė priežiūra). Sistemiškai aiškindamas šią teisės normą, padarė išvadą, kad išlaikymo dydžio peržiūrėjimas galimas ne tik iš esmės pasikeitus tėvų turtinei padėčiai, bet ir nepilnamečių vaikų poreikiams. Išlaikymas vaikams 1 MGL dydžio išmokomis teismo sprendimu buvo nustatytas beveik prieš dvejus metus. Šiuo metu jis yra netgi mažesnis už valstybės mokamas periodines išmokas vaikams iš Garantinio fondo, kurios yra 1,5 BSI dydžio. Todėl ieškovė turėjo pagrindo kreiptis į teismą ir prašyti padidinti vaikui priteisto išlaikymo dydį. Kadangi šalių nepilnametis vaikas gyvena su ieškove, todėl jai uzufrukto teise pavedė tvarkyti priteistas išlaikymo lėšas.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu atsakovas prašo Biržų rajono apylinkės teismo 2009-06-19 sprendimą panaikinti kaip neteisėtą ir priteisti jam iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas. Mano, kad teismas nemotyvuotai, nepagrįstai, ir be įrodymų sprendė, kad vaikui išlaikyti per mėnesį reikalinga apie 700–800 Lt, kad ieškovė teismą klaidina ir vaiko apsirengimui negali išleisti po 150 Lt per mėnesį. Mano, kad nustatant vaiko poreikius aprangai turi būti atsižvelgiama į vaiko aprūpinimo apranga minimalias normas, nurodytas Lietuvos higienos normose HN 124:2004 „Vaikų globos įstaigos. Bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“. Šių normų 1 priede nustatytos vaikų globos įstaigų, specialiųjų vaikų auklėjimo ir globos namų vaikų aprūpinimo apranga ir minkštuoju inventoriumi minimalios normos, kuriose nustatoma, kad, pavyzdžiui, žieminis paltas – 1 vienetas 3 metams, demisezoninis paltas (puspaltis, striukė) – 1 vienetas 3 metams, žieminis galvos apdangalas – 1 vienetas 3 metams, medvilniniai viršutiniai marškiniai (džemperiai) – 3 vienetai 3 metams ir kt. Nesutinka ir dėl išlaidų, skiriamų vaiko maistui. Jo duomenimis, Pabiržės vidurinėje mokykloje pietūs vyresniųjų klasių mokiniams kainuoja 4,68 Lt, todėl ieškovė melavo, teigdama, kad sūnui pietums reikia 7–8 Lt. Nustatant minimalius vaiko poreikius maistui atsižvelgtina į vaikams ir mokiniams nustatytas vienos dienos maitinimo normas. Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2005-02-22 įsakymu Nr. ISAK-255 nustatytos ministerijai pavaldžių įstaigų vaikams ir mokiniams vienos dienos maitinimo normos (ikimokyklinio amžiaus vaikams – 7 Lt; bendrabutyje gyvenantiems mokyklinio amžiaus – 8,2 Lt; mokyklinio amžiaus, kurie mokosi įstaigose, bet negyvena bendrabučiuose, – 5,2 Lt; Sanatorinių internatinių mokyklų – 8,9 Lt ir kt.). Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2004-01-22 įsakymu Nr. V-17 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 124:2004 „Vaikų globos įstaigos. Bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ 2 priede nustatyta maisto produktų paros norma vaikui. Nesutinka su ieškovės teigimu, kad kas mėnesį vaiko vitaminams ji išleidžia 20–30 Lt. Materialiniai vaiko poreikiai sveikatai priklauso nuo vaiko sveikatos būklės. Mano, kad ieškovė nemotyvuotai, nurodo išleidžianti 70 Lt vaiko ugdymo ir mokymo priemonėms, per mėnesį. Vaiko poreikiai mokslui nustatomi atsižvelgiant į tėvų pareigą sudaryti materialines sąlygas vaikams mokytis iki įstatymuose nustatyto amžiaus, užtikrinti vaiko parengimą mokyklai, mokymąsi pagal ugdymo programą, vystyti vaiko gebėjimus. Teismas, spręsdamas klausimą dėl vaiko išlaikymo dydžio, turi nustatyti, kokios išlaidos yra būtinos konkretaus vaiko mokymo ir neformalaus ugdymo, ikimokyklinio ir specialaus ugdymo išlaidoms padengti. Šias išlaidas sudaro išlaidos mokymosi priemonėms įsigyti, mokestis už mokslą, popamokinę priežiūrą ir veiklą, apmokėjimas repetitoriams, transporto ir kitos būtinos išlaidos. Ieškovė teisme nurodė, kad sūnus jokioje popamokinėje veikloje nedalyvauja, taip pat nelanko jokių treniruočių ir kitokių neformalaus ugdymo įstaigų. Nepagrįstos 40–50 Lt išlaidos vaiko higienos priemonėms ir į tai teismas neatsižvelgė. Mano, kad ieškovė gali dirbti, nes turi paklausią vyrėjos specialybę. Teismas, nustatydamas vieno iš tėvų turtinę padėtį, turi vertinti ne tik jo turimą turtą ir gaunamas pajamas, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams. Įvertindamas tai, kad ieškovė niekada pastoviai nedirbo, buvo išlaikytinė. Mano, jog ji privalo prisiimti atsakomybę už sąmoningai prisiimtą pernelyg didelę socialinę riziką ir pasekmes šeimoje gimus trečiam vaikui. Ir šios aplinkybės teismas taip pat neįvertino. Teismas nesiaiškino, kokį turtą turi ieškovė, nes ji nepateikė duomenų iš VĮ „Regitra“ ir VĮ „Registrų centras“. Nesiaiškino, ar ieškovė neturi nuosavo miško, nes teigė, kad malkų namo kūrenimui pasigamina patys. Neatsižvelgė į tai, kad ieškovė nepagrįstai nurodė, jog jis priteistą išlaikymą mokėjo nereguliariai arba iš viso nemokėjo. Ieškovė trukdo jam bendrauti su sūnumi, neinformuoja apie svarbius įvykius jo gyvenime, pažeidžia jo lygias teises, savo vaikui, numatytas CK 3.156 str. Biržų rajono apylinkes teismas, turėdamas išankstinę nuostatą, šios bylos sprendime neatsižvelgė į tai, kad jo turtinė padėtis yra sunki ir ji pagrįsta byloje surinktais įrodymais. Jis šiuo metu nuomoja trijų kambarių butą, už kurį moka komunalinius ir nuomos mokesčius, yra paėmęs vartojimo reikmėms kreditą iš banko, gyvena su sužadėtine, turinčia dar vieną nepilnametę dukrą ir rengiasi tuoktis. Jo (duomenys neskelbtini) veikla pelno neduoda ir tai patvirtino teismui pateiktais pajamų–išlaidų žurnalais. Jau priėmus sprendimą, paaiškėjo, kad sužadėtinė R. Š. laukiasi ir tai patvirtinančią pažymą bei sužadėtinės šeimos pažymą prideda. Mano, kad teismas turėjo šias aplinkybes įvertinti ir neturėjo taikyti CK 3.201 str., kuriame numatoma išlaikymo dydžio pakeitimas iš esmės pasikeitus šalių turtinei padėčiai. Teismas negali priteisti vaiko išlaikymui daugiau negu tai objektyviai leidžia jo tėvų turtinė padėtis. O jo padėtis tokia, kad jis negali mokėti priteisto išlaikymo. Be to, po priimto teismo sprendimo jis buvo atleistas iš darbo UAB (duomenys neskelbtini) ir jo turtinė padėtis dar labiau pablogėjo. Mano, kad teismas netinkamai taikė CK 3.192 straipsnį, šios normos nevertino sistemiškai su CK 3.27, 3.205 straipsniais, netinkamai nustatė ieškovės turtinę padėtį, vaikų poreikius, tėvų pareigos juos išlaikyti proporcingumo principą. Taip pat teismas nesilaikė procesinių teisės normų, reglamentuojančių įrodymų rinkimo, vertinimo tvarką. Mano, kad Biržų rajono apylinkės teismas nepagrįstai priteisė jam apmokėti ieškovės advokato padėjėjo pagalbos išlaidas. Pateikia išrašą iš UAB „Šeimos centras“ medicininių dokumentų apie savo mamos sveikatos būklę, kuris įrodo, jog jis privalo ją slaugyti ir teikti pagalbą įsigyjant vaistus, nes yra vienintelis jos sūnus. Pažymos į pirmosios instancijos teismą nepristatė, nes mamai tuo metu dar nebuvo pilnos diagnozės, todėl šį įrodymą, prašo priimti dabar. Visos išvardintos aplinkybės duoda pagrindą panaikinti Biržų rajono apylinkės teismo 2009-06-19 sprendimą ir nedidinti materialinio išlaikymo dydžio. Jo nuomone, pirmosios instancijos teismas pažeidė materialinės ir procesinės teisės normas, nes teismas sūnų M., kuriam jau 15 metų, privalėjo įtraukti į bylą atitinkamai šalimi ar kitu dalyvaujančiu byloje asmeniu.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovė prašo Biržų rajono apylinkės teismo 2009-06-19 sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti. Nurodo, kad su skunde išdėstytais reikalavimais nesutinka. Teismas 2009-06-19 sprendimu padidino išlaikymą nuo 1 MGL iki 400 litų pagal CK 3.201 str., kadangi padidėjo vaiko poreikiai. Toks išlaikymo dydis yra reikalingas nepilnamečio vaiko poreikiams tenkinti: vaiko maistui, aprangai, mokslui, sveikatai, gydymui. CK 6.461 str. 2 d. numato, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesinę algą, o šiai dienai 1 MMA yra 800 litų. Šis kriterijus taikomas ir sprendžiant dėl vaikų išlaikymo. Biržų rajono apylinkės teismo sprendimas yra teisėtas.
Apeliacinis skundas atmestinas, pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p.). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.).
Byloje nustatyta, kad atsakovas yra M. I., gim. (duomenys neskelbtini), tėvas (b. l. 8), tėvystė nenuginčyta. Biržų rajono apylinkės teismo 2007-08-03 sprendimu iš atsakovo buvo priteistas išlaikymas sūnui po 1 MGL kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki jo pilnametystės (b. l. 12–13). Ieškovė prašo pakeisti priteisto išlaikymo dydį iki 400 Lt per mėnesį, nes mokamas išlaikymas yra nepakankamas, neužtikrina būtinų vaiko poreikių. Atsakovas nesutinka mokėti priteisto išlaikymo, nes jo turtinė padėtis sunki: jis atleistas iš darbo, (duomenys neskelbtini) veikla pajamų neduoda, nuomoja 3 kambarių butą, gyvena su sužadėtine, kuri laukiasi judviejų vaiko, turi sergančią motiną, kurią privalo slaugyti ir teikti pagalbą.
Teisėjų kolegija nesutinka su apeliacinio skundo argumentais.
Lietuvoje ratifikuota Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvencija (Konvencijos 27 str. 1, 2 d.) numato visuotinai pripažįstamą kiekvieno vaiko teisę turėti tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jo fiziniam, protiniam, doroviniam ir socialiniam vystimuisi bei tėvų didžiausią atsakomybę už gyvenimo sąlygų, būtinų vaikui vystytis, sudarymą pagal tėvų sugebėjimus ir finansines galimybes. Tėvų pareigą išlaikyti savo nepilnamečius vaikus reglamentuoja CK 3.192 straipsnis. Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumo principas reiškia, kad vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo vaiko poreikių ir tėvų galimybių šiuos poreikius patenkinti. Prievolė išlaikyti vaiką, mokant periodines įmokas, dažniausiai yra tęstinio pobūdžio ir vykdoma gan ilgą laikotarpį. Augant vaikui, keičiasi jo poreikiai, gali keistis ir jo tėvų galimybės patenkinti šiuos poreikius. Pasikeitus bent vieno iš tėvų turtinei padėčiai arba išlaikomo vaiko poreikiams, kai jų nebeatitinka teismo sprendimu nustatytas išlaikymo dydis, atsiranda pagrindas suinteresuotiems asmenims kreiptis į teismą dėl išlaikymo dydžio pakeitimo (CK 3.201 str.). Siekiant, kad suaugęs vaikas taptų visaverte asmenybe, išlaikymo dydis negali būti ribojamas vien vaiko minimalių (fiziologinių) poreikių tenkinimu. Svarbu užtikrinti, kad vaikas turėtų materialines sąlygas fiziškai ir socialiai vystytis, ugdyti ir tobulinti savo įgimtus gebėjimus bei įgyti naujus. Teismas, nagrinėdamas klausimą dėl išlaikymo dydžio pakeitimo, turi vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, taip pat prioritetinių vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu (CK 1.5 str. 4 d., 3. 3 str.), t. y. į juos atsižvelgti prioritetiškai, todėl išlaikymas turėtų atitikti nustatytus vaiko poreikius. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad išlaikymo dydžiui pakeisti būtina nustatyti pagrindą, kurį sudaro konkrečios faktinės aplinkybės, t. y. esminiai skolininko turtinės padėties pasikeitimai arba vaiko poreikių pasikeitimas, o sprendžiant išlaikymo dydžio pakeitimo klausimą turi būti laikomasi vieno iš pagrindinių šeimos teisinių santykių reglamentavimo principų – prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civ. bylose: 2005-05-11 – Nr. 3K-3-306/2005; 2005-06-08 – Nr. 3K-3-337/2005; 2006-05-17 – Nr. 3K-3-341/2006; 2008-05-26 – Nr. 3K-3-303/2008 ir kt.). Pagal formuojamą teismų praktiką, orientaciniu kriterijumi nustatant išlaikymo dydį yra CK 6. 461 str. 2 d. nuostata, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesinę algą, kuri šiuo metu yra 800 Lt (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004-04-26 nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-259/2004; Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007-12-17 nutarimas Nr. 1368).
Žemesnės instancijos teismas
Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas pagrįstai CK 3.201 str. pagrindu nusprendė padidinti priteisto išlaikymo šalių sūnui M. dydį iki 400 Lt kas mėnesį. Vaikas auga, jo poreikiai didėja, be to, dėl esamų ekonominių laikmečio pokyčių priteistas išlaikymas (1 MGL) yra nepakankamas. Atsižvelgiama ir į tai, kad auga vartojimo kainų indeksas, t. y. vartotojų kainos padidėjo 32,13 procento (Statistikos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009-04-08 pranešimas Nr. 9). Nustatant atsakovo turtinę padėtį vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikui. Atsakovas neįrodo, kad jis siekė užtikrinti sūnaus turtines teises į išlaikymą, tačiau dėl objektyvių priežasčių (ieškojo, tačiau nerado geriau apmokamo darbo, taip pat dėl amžiaus, sveikatos ir pan.) negali teikti pakankamo dydžio išlaikymo. Atsakovas yra jaunas, darbingas vyras, turi, kaip pats teigia, (duomenys neskelbtini) specialybę. Iš pateikto pranešimo dėl darbo sutarties nutraukimo (b. l. 51) matyti, kad darbo sutartis UAB (duomenys neskelbtini) nutraukiama dėl nepatenkinamų išbandymo rezultatų. Tai leidžia daryti išvadą, kad atsakovas nesiekia išsaugoti turimo darbo. Atsakovas nepateikia įrodymų apie pajamas, gaunamas iš (duomenys neskelbtini) praktikos. Byloje jo paties pasirašyta pažyma bei ištrauka iš nežinomo dokumento (b. l. 29–31) nėra tinkamas įrodymas (CPK 177, 180 str.). Nepateikta buto nuomos sutartis bei duomenys apie mokamą nuomos mokestį, o taip pat būtinumą nuomoti 3 kambarių butą. Šios aplinkybės suteikia pagrindo abejoti, ar tikrosios atsakovo pajamos neslepiamos. Teisėjų kolegija atmeta ir tą apelianto argumentą, kad jis turi sergančią motiną, kurią privalo išlaikyti. Šiuos įrodymus jis turėjo pateikti pirmosios instancijos teisme, nes nėra duomenų apie motinos gaunamas ir turimas pajamas, turtinę, šeimos padėtį ir pan. Apeliantas mano, kad vaiko išlaikymui būtinas lėšas galima skaičiuoti pagal normas, nustatytas vaikų globos įstaigoms, specialiųjų vaikų auklėjimo ir globos namams. Tačiau jo sūnus gyvena šeimoje, turi sveikus ir darbingus tėvus ir pagrindo priskirti jį prie vaikų išlaikomų valstybės, augančių globos namuose, nėra. Atmestini apelianto argumentai dėl to, kad ieškovė nedirba, o gimdydama trečią vaiką, sąmoningai prisiima atsakomybę už perdidelę socialinę riziką. Ieškovė neprašo, kad atsakovas išlaikytų jos ir dabartinio sutuoktinio vaikus, priešingai, augindama jų sūnų M., dalyvaudama kasdieniniame jo gyvenime, ji prisiima didesni rūpestį už jį ir didesnę jo išlaikymo naštą nei atsakovas. Pripažįstama, kad tam iš tėvų, su kuriuo gyvena nepilnametis, tenka ir kasdienė vaiko priežiūra, rūpinimasis, kurių paprastai nekompensuoja išlaikymo priteisimas. Ieškovė be sūnaus M. išlaiko ir rūpinasi dar dviem vaikais, o atsakovas išlaikytinių neturi. Nors ir teigia, kad ketina kurti šeimą, auginti vaiką, tai nekeičia esamos situacijos. Vaikui išlaikymas reikalingas šiuo metu, o ne ateityje. Apeliantas teigia, kad ieškovė trukdo jam bendrauti su sūnumi, tačiau byloje tokių įrodymų nėra. Atmestinas apelianto argumentas dėl vaiko dalyvavimo teismo posėdyje. Įstatymas reglamentuoja, kad sprendžiant bet kurį su vaiku susijusį klausimą, vaikas turi būti išklausytas (CPK 380 str., CK 3. 164 str.), tačiau M. I. dėl to nesiskundžia ir jo nedalyvavimas teismo posėdyje neturi įtakos sprendimo teisėtumui. Teismo posėdyje buvo sprendžiama tėvo pareiga išlaikyti vaiką, o ne vaiko gyvenamosios vietos nustatymas, ar bendravimo su vaiku tvarka. Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų teisėjų kolegija nepasisako, nes jie nėra teisiškai reikšmingi.
Pirmosios instancijos teismas motyvuotai pasisakė dėl visų būtinų vaiko poreikių, jų dydžio, atsižvelgė į gyvenimo realijas ir padarė pagrįstą išvadą, kad M. I. išlaikymui per mėnesį reikia 700– 800 Lt sumos. Teisėjų kolegija visiškai sutinka su tokia pirmosios instancijos teismo išvada. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas ieškovės reikalavimą dėl išlaikymo vaikui iš atsakovo padidinimo klausimą, tinkamai išaiškino ir pritaikė procesinės ir materialinės teisės normas, padarė teisingas išvadas ir priėmė pagrįstą sprendimą, kurį keisti apeliacinio skundo argumentais nėra teisinio pagrindo (CPK 185 str., 263 str. 1 d.).
Nepatenkinus apeliacinio skundo, iš apelianto V. I. priteisiamos turėtos bylinėjimosi išlaidos (CPK 88, 92 str.).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Biržų rajono apylinkės teismo 2009 m. birželio 19 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš V. I., a. k. (duomenys neskelbtini), 4 Lt (keturis litus) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei.