Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Gražina Žukauskienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos ieškinį atsakovei J. B. dėl mirusiojo turto dalies nustatymo bendrojoje jungtinėje nuosavybėje, trečiasis asmuo Vilniaus miesto 9-asis notaro biuras.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

3. Teismo 2024 m. liepos 5 d. nutartimi civilinė byla paskirta nagrinėti rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje 2024 m. liepos 30 d. 16.00 val.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkinamas.

4. Nagrinėjamu atveju iš rašytinių byloje duomenų nustatyta, kad ieškovė Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI prie FM), vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.62 straipsnio nuostatomis, pradėjo paveldėjimo procedūras turtui, likusiam po D. B. (toliau – ir palikėjas) mirties (duomenys neskelbtini). Palikėjas mirė būdamas santuokoje su J. B. Kadangi įstatyminiai ir testamentiniai įpėdiniai palikimo nepriėmė (2024 m. balandžio 24 d. Testamentų registro išrašas), ieškovė kreipėsi į Vilniaus m. 9 -jį notaro biurą dėl Palikimo perėjimo valstybei liudijimo išdavimo po D. B. mirties. Notaras 2024 m. gegužės 17 d. informavo, kad negali išduoti liudijimo, nes mirusiosios sutuoktinei J. B. nuosavybės teise priklauso ½ dalis bendro turto, įgyto jiems gyvenant santuokoje.

5. Pagal CK 5.62 straipsnį, nesant įstatyminių ir testamentinių įpėdinių, mirusiojo palikimą priima valstybė, kuriai atstovauja VMI prie FM ir kuri atsako už palikėjo skolas, neviršydama jai perėjusio paveldėto turto tikrosios vertės. CK 3.88 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta prezumpcija, jog turtas sutuoktinių įgytas santuokoje yra bendroji jungtinė nuosavybė, kol neįrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė. Sutuoktinių turtas palikėjo mirties dienai yra laikomas bendrąja jungtine nuosavybe. CK 3.117 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta prezumpcija, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios.

6. Ieškovės duomenimis palikėjui ir jo sutuoktinei (atsakovei), bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklauso šis turtas: palikėjo vardu (duomenys neskelbtini) sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) esančios piniginės lėšos – 4,63 Eur; palikėjo vardu (duomenys neskelbtini) pensijų kaupimo sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) sukaupti 322,150600 fondo vienetai; palikėjo vardu (duomenys neskelbtini) pensijų kaupimo sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) sukaupti 715,179100 fondo vienetai.

7. Testamentų tvirtinimo ir paveldėjimo bylų vedimo rekomendacijose, patvirtintose 2012 m. sausio 6 d. Notarų rūmų prezidiumo nutarimu Nr. 11.1 (2013 m. spalio 24 d. redakcija), 69 punkte numatyta, kad jeigu mirusiojo turtas yra bendroji jungtinė nuosavybė, o pergyvenęs sutuoktinis nesikreipia į notarą ir neduoda sutikimo dėl nuosavybės teisės liudijimo išdavimo, dėl mirusiojo dalies bendrojoje jungtinėje nuosavybėje nustatymo įpėdiniams rekomenduojama kreiptis į teismą. CK 3.87 straipsnio 1 dalyje įstatymų leidėjas yra įtvirtinęs įstatymų nustatyto sutuoktinių turto teisinio režimo sąvoką. Šio režimo esmė, kad turtas, sutuoktinių įgytas sudarius santuoką, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė. Taigi, bendru laikomas tik toks sutuoktinių turtas, kurį jie įgyja sudarę santuoką. Sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė laiko atžvilgiu egzistuoja, kol ji nėra padalyta arba nepasibaigia kitokiu būdu (CK 3.87 straipsnio 2 dalis). Bylos duomenimis santuoka tarp D. B. ir J. B. buvo sudaryta (duomenys neskelbtini), tačiau duomenų, kad santuokoje įgytas turtas buvo padalintas, nėra.

8. Atsižvelgiant į teisinį reguliavimą nustatoma, kad D. B. (miręs (duomenys neskelbtini)) santuokoje su J. B. įgijo ir lygiomis dalimis po ½ dalį bendrosios jungtinės nuosavybės teise valdė šį turtą: D. B. vardu (duomenys neskelbtini), sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) esančias pinigines lėšas; D. B. vardu (duomenys neskelbtini), pensijų kaupimo sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) sukauptas pinigines lėšas; D. B. vardu (duomenys neskelbtini), pensijų kaupimo sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) sukauptas pinigines lėšas.

9. Ieškovė yra atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo (CPK 83 straipsnio 1 dalies 5 punktas), todėl patenkinus ieškinio reikalavimus, iš atsakovės į valstybės biudžetą priteisiamas 110 Eur žyminis mokestis (CPK 80 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 7 dalis.)

10. Bylą nagrinėjant teisme valstybė patyrė 8,64 Eur išlaidų, susijusių su teismo procesinių dokumentų įteikimu. Nurodytos teismo patirtos išlaidos, viršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakyme Nr. 1R-261/1K-355 (keistu 2023 m. gruodžio 20 d. įsakymu Nr. 1R-386/1K-411) „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą (8,00 Eur). Pagal Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 66 straipsnio 4 dalį, bylinėjimosi išlaidos suapvalinamos iki artimiausio sveiko skaičiaus. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, tenkinus ieškinį, iš atsakovės valstybės naudai priteistina – 9,00 Eur (CPK 92 straipsnis, 96 straipsnio 6 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268, 270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti.

Nustatyti, kad D. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), miręs (duomenys neskelbtini) santuokoje su J. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), įgijo ir lygiomis dalimis po ½ dalį bendrosios jungtinės nuosavybės teise valdė šį turtą: D. B. vardu (duomenys neskelbtini), sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) esančias pinigines lėšas; D. B. vardu (duomenys neskelbtini), pensijų kaupimo sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) sukauptas pinigines lėšas; D. B. vardu (duomenys neskelbtini), pensijų kaupimo sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) sukauptas pinigines lėšas.

Priteisti į valstybės biudžetą iš atsakovės J. B. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) 119,00 Eur (vieno šimto devyniolikos eurų ir 00 ct) bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Išaiškinti atsakovei, kad ši suma turi būti įmokėta Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai (juridinio asmens kodas 188659752) į pasirinktą biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5662. Mokėjimą patvirtinantį dokumentą būtina pateikti Vilniaus miesto apylinkės teismui (raštinei).

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.