Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų:

Danutės Gasiūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Danutės Milašienės ir Egidijaus Žirono,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės Ž. P. apeliacinį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2006 m. gruodžio 4 d. sprendimo, kuriuo ieškinys patenkintas iš dalies, civilinėje byloje Nr. 2-378-278/2006 pagal ieškovų V. M. ir V. M. ieškinį atsakovei Ž. P. dėl be pagrindo įgyto turto atlyginimo pinigais ir nuostolių priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2008 m. kovo 18 d. nutartimi panaikino Lietuvos apeliacinio teismo 2007 m. spalio 9 d. nutartį ir perdavė bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.

Kasacinis teismas sutiko su pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų išvadomis, kad tarp ginčo šalių buvo susiklostę jungtinės veiklos teisiniai santykiai. Kasacinis teismas nurodė, kad nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismui nustačius, kad egzistavo turinčios reikšmės bylai teisingai išspręsti aplinkybės apie ginčo šalių lėšų, darbo, žinių kooperavimą, suderintą valią veikti bendrai ir siekti tam tikro tikslo, pirmosios instancijos teismas, vykdydamas teisingumą, turėjo teisę pagal nustatytas faktines aplinkybes taikyti teisę ir taip išspręsti tarp šalių kilusį ginčą. Todėl kolegija nepripažino, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė CPK 265 straipsnio 2 dalies nuostatą, draudžiančią peržengti byloje pareikštų reikalavimų ribas, bei CPK 17 straipsnyje įtvirtintą šalių lygiateisiškumo principą, reiškiantį kiekvieno asmens teisę, kad jo byla teisme būtų nagrinėjama pagal vienodas taisykles ir be diskriminacijos. Kasacinis teismas pripažino, kad apeliacinės instancijos teismas, nustatęs pirmosios instancijos teismo padarytą CPK 263 straipsnio pažeidimą, padarė tinkamą išvadą, jog nustatytas pažeidimas nėra pagrindas naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir šis pažeidimas gali būti ištaisytas apeliacinės instancijos teisme. Kasacinis teismas nurodė, kad byloje nustatyta, jog šalių jungtinės veikslo tikslas buvo tam tikros ūkinės veiklos vykdymas ir pelno siekimas, todėl nagrinėjamoje byloje reikšmingas jungtinės veikslo rezultatas yra būtent gautas pelnas, o ne pajamos. Kasacinis teismas sprendė, kad nagrinėjamoje byloje teismai priteisė negautas pajamas ieškovams, neatsižvelgiant į bendras išlaidas, t. y. šalims paskirstė ne pelną, o pajamas ir taip pažeidė CPK 6.974 straipsnio reikalavimus. Kasacinis teismas nustatė, kad reikalavimas dėl nuostolių (negautų pajamų) priteisimo yra išspręstas nenustačius šiuo aspektu reikšmingų šalių susitarimų egzistavimo ir jų turinio, šalių turėtų išlaidų ir pagal šalių jungtinės veiklos sutarčiai taikytinus reikalavimus neapskaičiavus gauto grynojo pelno, būtent į kurio dalį ieškovai turi teisę, pasibaigus jungtinei veiklai. Todėl kasacinis teismas padarė išvadą, kad reikalavimas priteisti nuostolius (negautas pajamas) yra išspręstas pažeidžiant materialinės teisės normas, todėl bylą grąžino apeliacine tvarka nagrinėti iš naujo. Kasacinis teismas atkreipė dėmesį į bylos duomenis apie ginčo šiltnamių plotus.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Byloje spręstinas klausimas, ar pirmosios instancijos teismo sprendimas, kuriuo ieškovų ieškinys patenkintas iš dalies, priteisiant jiems 17 520 Lt išlaidų šiltnamių statybai ir 60 000 Lt negautų pajamų, laikytinas pagrįstu ir teisėtu. Šis klausimas sprendžiamas neperžengiant apeliaciniame skunde nustatytų ribų – skundo faktinio ir teisinio pagrindo bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimo (CPK 320 str. 1, 2 d.). Kadangi byla jau buvo nagrinėjama kasacine tvarka, todėl kasacinio teismo nutartyje išdėstyti išaiškinimai yra privalomi teismui, iš naujo nagrinėjančiam bylą (CPK 362 str. 2 d.).

Bylos duomenimis nustatyta, kad buvo sudaryta tariama atsakovei Ž. P. priklausančio žemės sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), panaudos sutartis, kuria atsakovė leido ieškovei V. M. šį žemės sklypą naudoti nuo 2006 m. sausio 1 d. iki 2008 m. sausio 1 d. šiltnamiams statyti ir agurkams auginti. Šiame sklype 2006 m. šiltnamių statybos darbai nebuvo vykdomi, jis jokiais statiniais ar daržais neužimtas. 2006 m. vasario-birželio mėnesiais šalis siejo bendra jungtinė veikla: 2006 m. pavasarį kito atsakovei priklausančio žemės sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), dalyje šalys bendromis lėšomis ir darbu pastatė penkis naujus 4 571,60 kv. m. bendro ploto šiltnamius, kuriuose pasodino agurkus, siekdami juos bendrai auginti ir tokiu būdu vykdyti ūkinę veiklą. AB Ūkio banko Kėdainių filialas 2006 m. kovo 21 d. kredito sutartimi suteikė ieškovui V. M. 20 000 Lt paskolą apyvartinėmis lėšoms, skirtoms šiltnamių statybai. Šiltnamių statybai šalys panaudojo savo lėšas, ieškovai dėl to patyrė 17 520 Lt išlaidų. Šalys vykdė bendrą veiklą – ieškovai dirbo šiltnamiuose, o atsakovė užaugintus agurkus realizavo. Dėl šalių tarpusavio nesutarimų šalys nuo 2006 m. birželio 17 d. bendros veiklos nevykdė. Ieškovai ieškiniu reikalauja priteisti jiems iš atsakovės turėtas šiltnamių statybos išlaidas ir jų negautas pajamas iš bendros ūkinės veiklos – už 2006 m. agurkų auginimo sezono metu bendrai užaugintus ir atsakovės realizuotus agurkus.

Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad kasacinis teismas sutiko su pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų išvadomis, jog tarp ginčo šalių buvo susiklostę jungtinės veiklos teisiniai santykiai (CPK 6.969 str.). Taigi šios aplinkybės, t. y., jog šalis siejo jungtinės veiklos teisiniai santykiai, laikytinos nustatytomis įsiteisėjusiu teismo procesiniu sprendimu, todėl teisėjų kolegija nepasisako ir nevertina tų apeliantės argumentų, kurie susiję su nurodytų aplinkybių analize.

Kasacinis teismas konstatavo, kad pirmosios ir apeliacinės instancijų teismai priteisė negautas pajamas ieškovams neatsižvelgiant į bendras išlaidas, t. y. šalims paskirstė ne pelną, o pajamas ir taip pažeidė CK 6.974 straipsnio reikalavimus, taip pat nenustatė šiuo aspektu reikšmingų šalių susitarimų egzistavimo ir jų turinio, šalių turėtų išlaidų ir pagal šalių jungtinės veiklos sutarčiai taikytinus reikalavimus neapskaičiavo gauto grynojo pelno, į kurio dalį turi teisę ieškovai pasibaigus jungtinei veiklai. Kasacinis teismas atkreipė dėmesį į bylos duomenis apie ginčo šiltnamių plotus.

Atsižvelgiant į kasacinio teismo išaiškinimus spręstini klausimai dėl šalių susitarimo, susijusio su bendrų išlaidų ir bendrų nuostolių paskirstymu, ieškovams priklausančio pelno iš jungtinės veiklos dydžio nustatymu.

Atsakovė apeliaciniame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, todėl padarė neteisingas išvadas ir dėl to priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą.

Teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais, jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus civilinio proceso kodekse numatytas išimtis (CPK 185 straipsnis). Teismo sprendimas ar nutartis pripažįstami teisėtais ir pagrįstais, kai teismo išvados atitinka įstatymo numatytomis priemonėmis ir įstatymo nustatyta tvarka konstatuotas turinčias reikšmės bylai aplinkybes. Išvados apie faktines aplinkybes gali būti grindžiamos tik CPK 177 straipsnio 2 ir 3 dalyse išvardintomis įrodinėjimo priemonėmis, o įrodymai turi būti gauti ir ištirti CPK nustatyta tvarka. CPK 185 straipsnyje įtvirtintas laisvo įrodymų vertinimo principas – galutinai ir privalomai įrodymus įvertina teismas, kuris saistomas įrodymų leistinumo ir sąsajumo (CPK 177 straipsnio 4 dalis, 180 straipsnis), kitų įrodinėjimo taisyklų (CPK 182 straipsnis). Teismo vidinis įsitikinimas – tai įsitikinimas, pasiektas kruopščiai ir visapusiškai tiriant visas bylos aplinkybes ir išplaukiantis iš nustatytų bei tirtų aplinkybių (Lietuvos Aukščiausiojo teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. rugsėjo 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. D. v. T. E., bylos Nr. 3K-3-516/2004).

Vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas. Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas. Reikalavimas vertinti įrodymus, vadovaujantis vidiniu įsitikinimu, yra teisėjo nepriklausomumo principo išraiška, nes niekas negali nurodyti teisėjui, kaip vertinti vieną ar kitą įrodymą. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažinta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 1999 m. kovo 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Muaro krautuvė“ v. Vilniaus miesto valstybinė mokesčių inspekcija, bylos Nr. 3K-3-31/1999; 1999 m. gruodžio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. Blažienės personalinė įmonė „Albina“ v. Vilniaus miesto valstybinė mokesčių inspekcija, bylos Nr. 3K-3-945/1999; 2004 m. spalio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. B. ir kt. v. AB „Panevėžio duona“, bylos Nr. 3K-3-513/2004; 2005 m. kovo 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Z. K. v. K. K. ir kt., bylos Nr. 3K-3-147/2005; ir kt.), kad civiliniame procese įrodymų pakankamumo klausimas sprendžiamas vadovaujantis tikimybių pusiausvyros principu. Išvadai apie fakto buvimą padaryti įrodymų pakanka, jeigu byloje esantys įrodymai leidžia labiau tikėti, kad tas faktas buvo, negu kad jo nebuvo.

Bendrų išlaidų ir bendrų nuostolių, susijusių su jungtine veikla, paskirstymą nustato jungtinės veiklos sutartis; jeigu tokio susitarimo nėra, kiekvienas partneris atsako už bendras išlaidas ir bendrus nuostolius proporcingai savo dalies dydžiui (CK 6.974 str. 1 d.). Susitarimas, kuris visiškai atleidžia vieną iš partnerių nuo bendrų išlaidų ar nuostolių padengimo, negalioja (CK 6.974 str. 2 d.). CK 6.976 straipsnio 1 dalis numato, kad pelnas, gautas iš jungtinės veiklos, paskirstomas partneriams proporcingai kiekvieno jų indėlio į bendrą veiklą vertei, jeigu ko kita nenustato jungtinės veiklos sutartis. Susitarimas nušalinti kurį nors iš partnerių, skirstant pelną, negalioja. Taigi, nagrinėjamoje byloje būtina nustatyti, koks buvo šalių susitarimas dėl bendrų išlaidų, bendrų nuostolių ir pelno paskirstymo. Šalys nebuvo sudarę rašytinės jungtinės veiklos sutarties. Ieškovai teigia, kad bendras išlaidas, nuostolius ir pelną buvo susitarę su atsakove dalintis pusiau. Tokią ieškovų poziciją patvirtina ir byloje liudytojais apklaustų A. P. ir A. I. parodymai. Tuo tarpu bylos nagrinėjimo ankstesniuose procesuose metu ir ją nagrinėjant apeliacinėje instancijoje pakartotinai atsakovė laikosi pozicijos, kad bylos šalis siejo darbo teisiniai santykiai ir jokiu pagrindu ji neturi pareigos dalintis su ieškovais iš šiltnamiuose išaugintų agurkų gautu pelnu, nors nagrinėjamoje byloje neginčijamai nustatyta, kad darbo teisinių santykių tarp bylos šalių buvimo atsakovė neįrodė, ir šalių tarpusavio santykius bylą nagrinėję teismai kvalifikavo kaip jungtinę veiklą. Esant tokioms aplinkybėms, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad jungtinės veiklos rezultatą (nuostolius, pelną) šalys sutarė dalintis lygiomis dalimis – per pusę.

Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas teisingai taikė įrodinėjimo procesą reglamentuojančias procesinės teisės normas, tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus ir pagrįstai bei teisėtai nustatė, kad šiltnamius atsakovės žemėje ieškovai statė bendrai su atsakove ir ieškovai jų pastatymui turėjo 17 520 Lt išlaidų. Tokia pirmosios instancijos teismo išvada nepaneigia fakto, kad šiltnamiams pastatyti išlaidų turėjo ir atsakovė, kurių teismo nustatyto 20 191,19 Lt dydžio atsakovės apeliacinės instancijos teismui pateikti iš esmės tie patys, kaip ir pirmosios instancijos teismui, įrodymai nepaneigia (t. 3, b. l. 121-129, 144-149, 150-160). Liudytojų parodymais įrodinėjama atsakovės nurodyta aplinkybė, kad ji ieškovui V. M. buvo davusi 11 000 Lt medienos pirkimui, nepaneigia bylos duomenimis teismo nustatyto fakto apie ieškovų patirtas išlaidas šiltnamiams pastatyti. Byloje yra pateikta bendrovės „Kėdainių šiltnamiai“ pažyma apie plėvele dengtų šiltnamių įrengimo sąmatą (t. 1, b. l. 52), kurioje nurodytos tokių šiltnamių pastatymo išlaidos iš esmės atitinka kiekvienos bylos šalies patirtas ginčo šiltnamių pastatymo išlaidas. Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas pagrįstai ginčo šiltnamius pripažino bendrąja šalių nuosavybe (CK 4.72, 4.74, 6.971 str. 1 d.) ir pagrįstai sprendė, kad atsakovė privalo ieškovams padengti jų turėtas išlaidas ginčo šiltnamiams pastatyti, nes jungtinė veikla tarp šalių nutrūko jai tik prasidėjus (įpusėjus 2006 m. plėvele dengtuose šiltnamiuose agurkų auginimo ir pardavimo sezonui), t. y. pastačius šiltnamius, pasodinus juose agurkus ir pradėjus jų pardavimą, atsakovei liko ne tik jos, bet ir ieškovų lėšomis pastatyti šiltnamiai, ji turi galimybę juos eksploatuoti ne vieną sezoną, galimybių jais naudotis atsakovai nebeturi. Todėl pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindą priteisti iš atsakovės ieškovams 17 520 Lt šiltnamių pastatymo išlaidų (CK 1.5 str.). Bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme atsakovės teikti rašytiniai įrodymai ir apklaustų liudytojų parodymai priešingos išvados daryti neleidžia. Dokumentuose, kuriais ieškovai įrodinėjo pirktos medienos ginčo šiltnamių statybai turėtas išlaidas, esančius duomenų netikslumus ar jų išrašymo laiką paaiškino apeliacinės instancijos teisme liudytojais apklausti medienos pardavėjai ir jos vežėjas - V. Š., R. M., J. R. (t. 4, b. l. 86-87), kuriuos įvertinus nėra pagrindo pripažinti, kad atsakovės ginčijamais ieškovų teiktais dokumentais pirkta mediena nebuvo panaudota ginčo šiltnamiams statyti ar buvo nupirkta už atsakovės lėšas. Aplinkybę, kad ieškovui V. M. buvo davusi 11 000 Lt medienai pirkti, už kuriuos ji ir buvo nupirkta, atsakovė įrodinėja liudytojų V. B. ir J. K. parodymais (t. 4, b. l. 85-86). Ieškovas V. M. tai neigia. Pagal CK 1.73 straipsnio 1 dalies 1 punktą didesniam kaip 5 000 Lt sumos sandoriui tarp fizinių asmenų reikalaujama paprasta rašytinė forma, kurios nesilaikymas atima iš šalies teisę, kai kyla ginčas dėl sandorio sudarymo ar jo įvykdymo fakto, remtis liudytojų parodymais šį faktą įrodyti (CK 1.93 str. 2 d.). Vadovaudamasis CK 1.93 straipsnio 6 dalies 4 punktu, teismas leido atsakovei įrodinėti pinigų perdavimo atsakovui faktą, tačiau šių liudytojų parodymai vertintini kritiškai. Visų pirma, liudytojai, kurių parodymais remiasi atsakovė, yra jai artimi asmenys (draugė ir sugyventinio brolis), todėl gali būti neobjektyvūs ir duoti jai naudingus parodymus. Vertindama šių liudytojų bei atsakovės sugyventinio L. K. duotus parodymus ikiteisminiame tyrime (t. 3, b. l. 206-208, 214-215) ir civilinėje byloje pirmosios instancijos teisme (t. 2, b. l. 130-131, 132-134, 135-136), teisėjų kolegija sprendžia, kad jie yra prieštaringi, neatitinkantys logikai. Atsakovė ir liudytojai teigia, kad jie nepasitikėjo ieškovu V. M. , todėl įdavus šiam pinigus, drauge su juo medienai pirkti buvo siunčiamas J. K. . Tačiau iš šio parodymų seka, kad ieškovo veiksmų stebėtojo funkcijos J. K. nevykdė, nes nežiūrėjo, nematė ir nežino, kada, kokiais pinigais už medieną atsiskaitinėjo su tiekėjais ieškovas, kokie atsiskaitymo dokumentai buvo jam išrašomi, nesidomėjo ir nereikalavo juos pateikti atsakovei. Beje, kaip ir pati atsakovė mokėjimo dokumentų už nupirktą medieną iš ieškovo nereikalavo. Kai tuo tarpu atidus ir rūpestingas asmuo tokiu atveju pareikalautų iš nepatikimo asmens svetimų pinigų panaudojimą patvirtinančių dokumentų. Taigi, iš byloje esančių ir teismo įvertintų duomenų neabejotinai pripažinti, kad ieškovas gavo iš atsakovės 11 000 Lt medienai pirkti, kolegija neturi pagrindo.

Byloje nustatyta, kad buvo šalių susitarimas iš agurkų auginimo gautas pajamas, tuo pačiu ir išlaidas pasidalinti lygiomis dalimis. Minėta, kad pagal įstatymu nustatytą junginę veiklos reglamentavimą, bendros išlaidos, bendri nuostoliai ir pelnas jungtinės veiklos partneriams skirstomi taip, kaip šalys numatė sutartyje (CK 6.974, 6.976 str.). Bylos duomenys rodo, kad šalys pastatė 4 571,6 kv. m. bendro ploto penkis šiltnamius (t. 2, b. l. 3-4, 27-41, 45-55), todėl pirmosios instancijos teismas klaidingai nurodė, kad bendrą ūkinę veiklą šalys vykdė 50 a. ploto šiltnamiuose. Nustatydamas ginčo šiltnamiuose išaugintų agurkų derlių pirmosios instancijos teismas rėmėsi jau minėta UAB „Kėdainių šiltnamiai“ pažyma (t. 1, b. l. 52), kurioje nurodyta, kad elementaraus pašildymo ir naujo grunto žemės šiltnamiuose užaugintų agurkų derlingumas yra ne mažesnis nei 20 kg/ kv. m. Remiantis šiais duomenimis 4 571,6 kv. m. ploto šiltnamiuose turėjo būti užauginta apie 91 432 kg. agurkų, kurių vidutinė vieno kilogramo kaina iki 2006 m. liepos 24 d. buvo 2,21 Lt. Atsakovė teikė į bylą pačios sudarytus orderius ir jų pagrindu parengtą lentelę (t. 2, b. l. 133-163; t. 3, b. l. 130). Remdamasi šiais duomenimis atsakovė teigia, kad iš ginčo šiltnamių nuo 2006 m. gegužės 26 d. iki 2006 m. rugsėjo 5 d. buvo gautas 27 547 kg. agurkų derlius, kurį realizavus, buvo gauti 23 109,60 Lt. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad šiais atsakovės pateiktais įrodymais besąlygiškai nustatyti agurkų derlingumą ir jų pardavimo kainas negalima, nes, viena vertus, tai yra subjektyvūs atsakovės parengti ir niekuo nepagrįsti duomenys. Kita gi vertus, šalių statytuose šiltnamiuose agurkai buvo auginami naujus šiltnamius pašildant, naujo grunto žemėje, todėl akivaizdu, kad derlius turėjo būti didesnis, nei nurodo atsakovė. Daryti tokią išvadą leidžia ginčo šiltnamiuose augintų agurkų gerą kokybę patvirtinusios liudytojos M. Č. parodymai bei profesionalaus šios žemės ūkio produkcijos augintojo bendrovės „Kėdainių šiltnamiai“ pateikti duomenys, atspindintys plėvele dengtuose, pašildomuose, naujo grunto žemėje užaugintų agurkų derlių ir jų pardavimo kainas 2006 metais. Pirmosios instancijos teismas, pasirėmęs šiais bei iš tos pačios bendrovės vėliau gautais duomenimis, nustatė, kad ginčo šiltnamiuose užaugintų agurkų vidutinė pardavimo kaina buvo 1,70 Lt/kg. Apeliacinės instancijos teismui šalių teikti rašytiniai įrodymai – privačių asmenų raštai bei LR Statistikos departamento pažymos (t. 3, b. l. 16-28, 131-132, 156, 187-190, 238, 231) apie 2006 metais išaugintų agurkų Kėdainių rajone derlingumą nepaneigia pirmosios instancijos teismo padarytų išvadų, o priešingai, atlikus nurodytų duomenų palyginimus, tik patvirtina, kad ginčo laikotarpiu buvusį pašildomuose šiltnamiuose ir naujo grunto žemėje išaugintų agurkų derlingumą ir vidutinę jų pardavimo kainą pirmosios instancijos teismas nustatė teisingai ir pagrįstai jais rėmėsi, kadangi byloje nėra objektyvių įrodymų (važtaraščių, mokėjimo dokumentų ir kt.), patvirtinančių iš ginčo šiltnamių surinktų agurkų derliaus ir jo pardavimo kainų duomenis. Atsakovės apeliacinės instancijos teismui pateiktoje LR Statistikos departamento pažymoje (t. 3, b. l. 187) nurodytu 2006 m. Kėdainių rajono ūkininkų ir šeimos ūkių šiltnamiuose išaugintų agurkų derlingumu remtis nėra pagrindo, nes šie duomenys pateikti neišskiriant apšildomuose ir nešildomuose šiltnamiuose išaugintų agurkų derlingumo (t. 3, b. l. 231). Remiantis aptartais ir įvertintais duomenimis, pripažintina, kad iš 4 571,6 kv. m. bendro ploto ginčo šiltnamių 2006 metų sezono metu buvo gautas 91 432 kg. (4 571,6 kv. m. x 20 kg/kv. m.) agurkų derlius, kurį realizavus, gautos 155 434,40 Lt (91 432 kg. x 1,70 Lt/kg) pajamos. Pirmosios instancijos teismas įvertino tą aplinkybę, kad šalių bendrai veiklai – šiltnamių eksploatavimui (laistymas, šildymas, tręšimas, skynimas ir kt.) buvo reikalingos išlaidos, kurias, nutraukus bendrą veiklą, turėjo viena atsakovė. Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas teisingai pagal nustatytą šalių susitarimą pagrįstai pripažino, kad išlaidos agurkų auginimui ir gautos pajamos turi būti paskirstomos šalims per pusę pagal susitarimą (CK 6.674, 6.976 str.), todėl pripažinęs bendros veiklos išlaidas 50 000 Lt ir padalindamas veiklos rezultatą (pelną) (tik klaidingai nurodydamas, kaip negautas pajamas), teismas ieškovams priklausantį ir iš atsakovės priteistiną pelną nustatė, lygiomis dalimis padalinęs ir šias išlaidas. Atsakovė nepateikė teismui įrodymų, kurie paneigtų teismo nustatytas šiltnamių eksploatavimo išlaidas, kurios iš esmės atitinka UAB „Kėdainių šiltnamiai“ nurodytas tokių kaip ginčo šiltnamiai eksploatavimo išlaidas (t. 1, b. l. 52). Įvertinusi išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai paskirstė tarp šalių bendros ūkinės veiklos pelną, tačiau jo dydį neteisingai apskaičiavimo, netinkamai įvertinęs eksploatuotų šiltnamių bendrą dydį. Apeliacinės instancijos teisme išsakytus atsakovės argumentus, kad viename šiltnamyje, kuriame buvo išauginti agurkų daigai, agurkai nebuvo auginami, paneigia ieškovų paaiškinimai bei faktinių aplinkybių konstatavimo protokoluose užfiksuoti duomenys (t. 1, b. l. 3-4). Tokiu būdu, ieškovams iš atsakovės priteistina pelno suma mažintina iki 52 717,20 Lt [155 434,40 Lt : 2 – (50 000 Lt : 2)]. Nagrinėjamu atveju bendrą veiklą vykdė fiziniai asmenys, byloje nėra duomenų, kad jie šią veiklą deklaravo, pagal darbo sutartis samdė darbuotojus ir už juos mokėjo atitinkamus mokesčius valstybės bei socialinio draudimo biudžetams. Todėl nustatyti bendros veiklos grynąjį pelną, kurį sudaro iš gauto pelno išskaičiuoti mokėtini mokesčiai, nėra galimybės. Tačiau pagal Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo (ginčo laikotarpiu galiojusios redakcijos) (5 str. 1 d., 6 str. 2 d. 1 p.) nuostatas ieškovams taikytinas 15 procentų pajamų mokesčio tarifas, kuriuo sumažinamas ieškovams priklausantis pelnas, tokiu būdu nustatant ieškovams priteisino grynojo pelno dydį – 44 809,62 Lt [52 717,20 Lt – (52 717,20 x15 : 100)].

Šioje byloje priimtoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyje yra įvertinti atsakovės skundo argumentai, susiję su pirmosios instancijos teismo padarytais CPK 263 straipsnio 2 dalies ir 265 straipsnio 2 dalies pažeidimais. Kasacinis teismas pripažino, kad pirmosios instancijos teismas CPK 265 straipsnio 2 dalies nuostatų nepažeidė, o dėl CPK 263 straipsnio 2 dalies pažeidimo (pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą, rėmėsi įrodymais, kurie nebuvo ištirti bylos nagrinėjimo metu) nurodė, kad šis pažeidimas yra ištaisytas bylą nagrinėjant apeliacine tvarka. Taigi, laikytina, kad įsiteisėjusiu teismo procesiniu sprendimu nurodyti atsakovės apeliacinio skundo argumentai yra pripažinti nepagrįstais, todėl pakartotinai nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teisėjų kolegija šių argumentų neanalizuoja ir dėl jų nepasisako.

Atsakovė apeliaciniame skunde nurodo aplinkybes, kuriomis įrodinėja ieškovų nesąžiningumą. Teisėjų kolegijos sprendžia, kad tos aplinkybės neįrodo ieškovų nesąžiningumo, ir tokią išvadą grindžia šiais motyvais. Ieškovų nesąžiningumas grindžiamas tuo, kad šalių sudaryta panaudos sutartis, kuria rėmėsi ieškovai, teismo pripažinta tariama. Byloje nustatyta, kad panaudos sutartyje nurodytas žemės sklypas nebuvo naudojamas, žemės panaudos sandoris nebuvo vykdomas, ginčo dėl to nėra, todėl šios aplinkybės nesudaro pagrindo pripažinti ieškovus buvus nesąžiningais. Byloje taip pat nustatyta, kad bendrą ūkinę veiklą šalys vykdė gretimame atsakovei priklausančiame žemės sklype, kuriame ir buvo pastatyti ginčo šiltnamiai. Iš bylos duomenų matyti, kad panaudos sutartyje nurodyto žemės sklypo ribos nebuvo konkrečiai pažymėtos riboženkliais, prie sutarties nėra žemės sklypo plano, sutartis neįregistruota registre, kaip to reikalauja CK 6.478 straipsnio 2 dalis, 6.629 straipsnis. Pareiga pateikti dokumentus, konkrečiai apibrėžiančius panaudos objektą, yra jo savininko, panaudos davėjo (nagrinėjamu atveju atsakovės) pareiga, kuri jai tenka pagal įrodinėjimo taisykles (CK 6.633 str. 2 d., CPK 178 str.). Atsakovė nepaneigė ieškovų argumento, kad jie sąžiningai klydo dėl šiltnamių statybai naudojamo žemės sklypo, manydami, kad šiltnamius statė atsakovės suteiktame pagal panaudos sutartį sklype. Faktas, kad bendrą veiklą šalys vykdė ne panaudai ieškovams suteiktame žemės sklype neįrodo ieškovų nesąžiningumo (CPK 178, 185 str.). Įrodymų, kad ieškovai banko suteiktą paskolą panaudojo ne pagal paskirtį, atsakovė nepateikė. Tuo tarpu pinigų paėmimo iš sąskaitos datos sutampa su apmokėjimo medžiagų tiekėjams laiku. 2006 m. birželio 20 d. sąskaitos-faktūros, liudijančios sėklų pirkimą, pateikimo teismui faktas negali būti pagrindas pripažinti ieškovus nesąžiningais jau vien dėl to, kad pirmosios instancijos teismas šiuo dokumentu, kaip įrodančiu ieškovų turėtas bendros veiklos išlaidas, teismas nesirėmė ir juos atmetė, bei šioje sąskaitoje nurodytos pinigų sumos nepripažino bendros veiklos išlaidomis. Kita gi vertus, nepaneigta ieškovų nurodyta aplinkybė, kad sėklos ginčo šiltnamiuose auginti agurkams buvo pirktos ankščiau, o sąskaitą ieškovai iš pardavėjo gavo jos pareikalavus vėliau. Atsakovė neįrodė savo teiginių, kad tuo pačiu metu ieškovai dirbo tėvo ūkio šiltnamiuose, kur ir naudojo pirktą medieną bei sėklas. Agurkų skynimas iš bendrų lėšų pastatytuose šiltnamiuose negali būti pagrindas pripažinti ieškovus nesąžiningais, nes byloje nustatyta, jog šalys vykdė bendrą agurkų auginimo verslą. Įrodymų, kad ieškovai pasisavino atsakovei priklausančius daiktus ir pinigus byloje nepateikti (CPK 187 str.).

Apeliantės argumentai dėl netinkamo liudytojų parodymų 2006 m. lapkričio 15 d. teismo posėdžio protokole surašymo, kuris, atsakovės teigimu, sąlygojo neteisingą jų vertinimą ir dėl to neteisingą bylos išsprendimą, atmestini. Teismo posėdžio protokolas yra teismo procesinis dokumentas, kuriame fiksuojama visa bylos nagrinėjimo žodinio proceso eiga (CPK 116, 168-170 str.). Protokolas skirtas tam, kad būtų galima atkurti esminius bylos momentus ir kad pagal jame esančią informaciją aukštesnių instancijų teismai galėtų patikrinti, ar nagrinėjant bylą nebuvo padaryti proceso pažeidimai, t. y. kontroliuoti apskųsto sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Dėl tokios teismo posėdžio protokolo paskirties svarbos CPK numatyta speciali tvarka, kuria protokole užfiksuotų duomenų teisingumas gali būti patikrintas. Byloje dalyvaujantiems asmenims suteikta teisė susipažinti su teismo posėdžio protokolu ir per tris dienas nuo jo pasirašymo dienos pateikti rašytines pastabas, kurios išsprendžiamos priimant teismo nutartį (CPK 171, 172 str.). Bylos duomenys liudija, kad atsakovė siekė pasinaudoti šia teise ir pateikė teismui rašytines pastabas dėl teismo posėdžio protokolo, tačiau pirmosios instancijos teismas 2006 m. gruodžio 8 d. nutartimi atsisakė pastabas priimti, motyvuodamas tuo, kad atsakovė praleido CPK nustatytą terminą šiam procesiniam veiksmui atlikti (t. 2, b. l. 161-162). Teisėjų kolegijos nuomone, pavėlavimas pateikti pastabas dėl protokolo vertintinas kaip nepasinaudojimas šia procesine teise, juolab, kad atsakovė byloje buvo atstovaujama advokato ir turėjo kvalifikuotą teisinę pagalbą. Teismo posėdžio protokole užfiksuoti duomenys yra teisingi, jeigu byloje dalyvaujantis asmuo nepasinaudoja procesine teise pareikšti pastabas dėl protokolo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2002 m. sausio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-47/2002; 2002 m. gruodžio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-1539/2002).

Bylą pakartotinai nagrinėjant apeliacine tvarka, atsakovės atstovas išreiškė samprotavimus dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punkte numatytu pagrindu. Pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punktą, sprendimas negalioja, jeigu pirmosios instancijos teismas nusprendė dėl neįtrauktų dalyvauti byloje trečiųjų asmenų teisių ir pareigų. Teisėjų kolegija neturi pagrindo spręsti, kad yra absoliutus sprendimo negaliojimo pagrindas. Bylos duomenimis nenustatyta, kad ieškovai bendrą veiklą vykdė su atsakovės individualia įmone. Tai, kad už degalus buvo atsiskaitoma įmonės turima kortele dar neįrodo, kad tokiam atsiskaitymui buvo panaudoti įmonės, o ne fizinių asmenų pinigai. Juolab, kad įrodinėdami turėtas bendros veiklos išlaidas būtent ieškovai, o ne atsakovė, teikė teismui degalų pirkimo dokumentus. Vertindamas degalų pirkimui panaudotų pinigų kilmę, pirmosios instancijos teismas nepripažino, kad šios lėšos priklausė atsakovei ar jos įmonei. Esant tokioms aplinkybėms, nėra pagrindo teigti, jog pirmosios instancijos teismas sprendime pasisakė dėl neįtrauktos dalyvauti byloje atsakovės individualios įmonės teisių ar pareigų, todėl naikinti sprendimą atsakovės atstovo nurodytomis aplinkybėmis nėra pagrindo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo. Ieškovų pareikšto reikalavimo suma buvo 130 820,80 Lt, materialinį reikalavimą pirmosios instancijos teismas patenkino už 77 520 Lt, apeliacinės instancijos teismui 15 190,38 litais sumažinus ieškovams iš atsakovės priteistą sumą, ieškovų reikalavimas yra patenkinamas 45 procentais. Atsižvelgiant į tai, atitinkamai paskirstomos su bylos nagrinėjimu susijusios bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 str. 2 d.). Už 130 820,80 Lt sumos ieškinį ieškovai turėjo sumokėti 3 616,40 Lt žyminį mokestį (CPK 80 str. 1 d. 1 p.). Faktiškai sumokėta 1 300 Lt žyminio mokesčio (t. 1. b. l. 3, 26), nuo likusios žyminio mokesčio dalies mokėjimo ieškovai yra atleisti (t. 2, b. l. 17). Ieškovai turėjo 309,33 Lt būtinų ir pateisinamų bylinėjimosi išlaidų (mokestis antstoliui už faktinių aplinkybių konstatavimą, mokestis VĮ Registrų centrui už duomenų gavimą) (t. 2, b. l. 61-63), taip pat 2 000 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti (t. 2, b. l. 57-59). Atsakovė Ž. P. patyrė 75,34 Lt būtinų ir pateisinamų bylinėjimosi išlaidų (mokėjo antstoliui už faktinių aplinkybių konstatavimą) (t. 2, b. l. 29). Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme buvo 51 Lt procesinių dokumentų įteikimo išlaidų (t. 1, b. l. 2).

Esant nurodytoms aplinkybėms, vadovaujantis CPK 79 straipsniu, 88 straipsnio 1 dalies 3, 6 ir 8 punktais, 93, 96 ir 98 straipsniais, iš atsakovės ieškovams priteistinas 585 Lt žyminis mokestis, 1 000 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti, 139 Lt kitos bylinėjimosi išlaidos; iš ieškovų atsakovei 41,43 Lt bylinėjimosi išlaidų; valstybei iš atsakovės priteistini 1 042 Lt žyminio mokesčio ir 23 Lt su procesinių dokumentų įteikimu susijusių išlaidų, taip pat po 14 Lt iš išlaidų iš ieškovų.

Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, paskirstymo. Už 77 520 Lt ginčijamos sumos apeliacinį skundą pagal CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktą ir 4 dalį atsakovė sumokėjo 2 326 Lt žyminį mokestį (t. 2, b. l. 165). Atsakovė pateikė įrodymus, kad už advokato teisinę pagalbą apeliacinės instancijos teisme šioje byloje ji sumokėjo 9 332 Lt (t. 2, b. l. 187-188; t. 3, b. l. 173, 179-186, 229-230). Atsakovės sumokėti advokatui 1 927,50 Lt negali būti pripažinti atstovavimo išlaidomis nagrinėjamoje civilinėje byloje, nes iš mokėjimo dokumentų ir atliktų paslaugų ataskaitų matyti, kad šios išlaidos buvo patirtos ikiteisminiame baudžiamosios bylos tyrime (t. 3, b. l. 175-179). Ieškovai apeliacinės instancijos teisme patyrė 3 500 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti (t. 3, b. l. 3-4; t. 4, b. l. 68). Su procesinių dokumentų įteikimu apeliacinės instancijos teisme susijusios išlaidos sudaro 48,25 Lt (t. 2, b. l. 210; t. 3, b. l. 119). Šalių apeliacinės instancijos teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos paskirstytinos pagal civilinio proceso kodekse nustatytą teisinį reglamentavimą. Pirmosios instancijos teismo priteistą ir atsakovės apeliaciniu skundu ginčijamą 77 520 Lt sumą apeliacinės instancijos teismas sumažino 15 190,38 litais ir bendra priteista iš atsakovės ieškovams suma yra 62 329,62 Lt. Tokiu būdu atsakovės apeliacinis skundas patenkintas 12, o atmestas 88 procentais. Esant tokioms aplinkybėms ir vadovaujantis CPK 79, 80, 88, 93, 96 ir 98 straipsnių nuostatomis, iš atsakovės ieškovams priteistinos jų patirtos 3 080 Lt išlaidos advokato pagalbai apmokėti; iš ieškovų atsakovei priteistina už apeliacinį skundą sumokėto žyminio mokesčio dalis – 279,12 Lt ir 1 119,84 Lt atstovavimo išlaidų apeliacinės instancijos teisme. Tokiu pačiu principu paskirstytinos ir apeliacinės instancijos teismo turėtos bylinėjimosi išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

nutaria:

Panevėžio apygardos teismo 2006 m. gruodžio 4 d. sprendimo dalis, kuriomis priteistos negautos pajamos ir bylinėjimosi išlaidos, pakeisti ir jas išdėstyti taip:

„Priteisti iš atsakovės Ž. P. ieškovų V. M. ir V. M. naudai 44 809,62 Lt (keturiasdešimt keturis tūkstančius aštuonis šimtus devynis litus 62 ct) grynojo pelno, 1 000 Lt (vieną tūkstantį litų) išlaidų advokato pagalbai apmokėti, 585 (penkis šimtus aštuoniasdešimt penkis litus) žyminio mokesčio ir 139 Lt (vieną šimtą trisdešimt devynis litus) kitų bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš atsakovės Ž. P. 1 042 Lt (vieną tūkstantį keturiasdešimt du litus) žyminio mokesčio ir 23 Lt (dvidešimt tris litus) bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei.

Priteisti iš ieškovų V. M. ir V. M. po 14 Lt (keturiolika litų) bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei ir po 20,71 Lt (dvidešimt litų 71 ct) bylinėjimosi išlaidų atsakovės Ž. P. naudai“.

Sprendimo dalis – dėl 17 520 Lt išlaidų šiltnamių statybai priteisimo ir kitos dalies ieškinio atmetimo palikti nepakeistas.

Priteisti iš atsakovės Ž. P. ieškovų V. M. ir V. M. naudai 3 080 Lt (tris tūkstančius aštuoniasdešimt litų) išlaidų advokato pagalbai apeliacinės instancijos teisme apmokėti.

Priteisti iš ieškovų V. M. ir V. M. atsakovės Ž. P. naudai po 139,56 Lt (vieną šimtą trisdešimt devynis litus 56 ct) už apeliacinį skundą sumokėto žyminio mokesčio ir po 559,92 Lt (penkis šimtus penkiasdešimt devynis litus 92 ct) išlaidų advokato pagalbai apeliacinės instancijos teisme apmokėti.

Priteisti iš atsakovės Ž. P. 42,46 Lt (keturiasdešimt du litus 46 ct) ir iš ieškovų V. M. ir V. M. po 2,89 Lt (du litus 89 ct) bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu apeliacinės instancijos teisme, valstybei.